Šiame straipsnyje apžvelgiama Humanistinės ir egzistencinės psichoterapijos instituto (HEPI) veikla Birštone, atsiliepimai apie jį, mokymo programos ir jo reikšmė psichoterapijos kontekste.
Įvadas
HEPI, įsikūręs ramioje Birštono kurorto gatvelėje, netoli Nemuno, nuo 1996 m. veikia kaip egzistencinės terapijos centras. Institutas vadovaujasi filosofinės mokyklos atstovų S. Kierkegaardo, M. Heideggerio požiūriu į žmogų kaip į asmenį su visu pasauliu, neatsiejamą nuo santykių ir pasaulėžiūros. HEPI direktorius, vienas iš egzistencinės terapijos pradininkų Lietuvoje, profesorius Rimantas Kočiūnas, netikėtai atrado Birštoną ir jame gyvena jau trylika metų.
HEPI istorija ir veikla
Humanistinės ir egzistencinės psichoterapijos institutas (HEPI) įsteigtas 1995 m. Vilniuje. Nuo 1996 m. Institute dirba daugiau kaip 30 dėstytojų, supervizorių ir psichoterapeutų, tarp jų yra 3 profesoriai, 12 turi psichologijos, medicinos arba filosofijos mokslų daktaro laipsnį, 10 yra gavę Europos psichoterapijos sertifikatą. 2015 m. birželio mėn.
HEPI nuolat vyksta darbas, apie kurį rašo solidūs pasaulio psichoterapijos mokslo žurnalai, kaip apie tokio pobūdžio centrą Rytuose, atstovaujantį egzistencinės terapijos paradigmai.
Mokymo programos
Pagrindinę vietą HEPI gyvenime užima tarptautinė dvipakopė „Egzistencinės terapijos“ mokymo programa. Ji patvirtinta Lietuvos Psichoterapijos draugijoje bei Vilniaus universiteto Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedroje. Savo turiniu ir apimtimi programa atitinka Europos psichoterapeuto sertifikatui keliamus reikalavimus. Sėkmingai baigus mokymo programą, išduodamas Diplomas, liudijantis suteiktą psichoterapeuto (egzistencinė terapija) kvalifikaciją.
Taip pat skaitykite: Psichologijos karjera
Pradinį egzistencinės terapijos mokymo kursą nuo 1996 m. baigė 31 mokymo grupė, kurioje mokėsi kolegos iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Rusijos, Lenkijos, Kazachstano, Izraelio, Kanados ir Ukrainos. Egzistencinės terapijos pagrindų Institutas moko ir Rusijoje.
Institutas parengė „Egzistencinės terapijos supervizijos“ programą (apimtis - 304 val.). Ji skirta baigusiems „Egzistencinės terapijos“ mokymo kursą.
Institutas pradėjo studijas pagal „Psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos pagrindų“ programą. Ji skirta visiems besidomintiems psichologinės pagalbos praktika ir norintiems įgyti įgūdžius šioje srityje. Programos apimtis - 298 auditorinės valandos (94 val. teorinių ir 204 val. praktinių užsiėmimų), skirtos konsultavimo (psichoterapijos) teorijos pagrindams, specifinių psichoterapijos atvejų aptarimui, krizių psichologinio konsultavimo pagrindams, psichoterapiniam darbui grupėse, „gyvo“ praktinio darbo supervizijoms.
Institutas pasiūlė mokytis grupinės terapijos. Programa „Grupinė psichoterapija“ skirta visiems, kurie nori išmokti tinkamai organizuoti ir dirbti su psichoterapinėmis grupėmis bei taikyti grupinio darbo metodus psichologinėje-psichoterapinėje praktikoje. Studijos vyksta trimis etapais; susipažįstama su grupinės psichoterapijos teorija, mokomasi grupinės psichoterapijos patyrimo analizės, kaupiama patirtis vedant mažas trumpalaikes grupes. Vėliau studentai turi savarankiškai organizuoti psichoterapinę grupę ir dirbti su ja. Sėkmingai baigus visus tris etapus, išduodamas grupių terapeuto diplomas.
Institute atsirado dar viena mokymo programa - „Krizių įveikimas“, kurią parengė dr. K. O. Polukordienė.
Taip pat skaitykite: Apie psichologijos klubą
Institutas kasmet taip pat rengia keletą trumpų (iki 4 dienų) praktinių seminarų: „Egzistencinio patyrimo grupė” (ved. Rimas Kočiūnas), „Psichologinių krizių įveikimas“ (ved. Kristina Ona Polukordienė), „Atleidimo fenomenas gyvenime ir psichoterapijoje“ (ved. Julija Abakumova-Kočiūnienė), egzistencinės filosofijos seminarai, kuriuos veda Irina Gluchova ir prof. Tomas Sodeika, ir kt.
Tarptautinis bendradarbiavimas
HEPI aktyviai bendradarbiauja su užsienio partneriais. Kasmet rudenį į Birštoną, vesti instituto organizuojamų seminarų atvyksta du žinomi mokslininkai: prof. Alfriedas Langle (Austrija) ir prof. Mickas Cooperis (Anglija).
Atvažiuojantys į Birštoną studentai iš posovietinių šalių, taip pat - Izraelio, Lenkijos, ir egzistencinės terapijos lyderiai iš Europos bei Amerikos, atvykstantys į HEPI skaityti paskaitų, būna nustebinti Lietuvos kurorto ramybės, grožio, tvarkos ir galimybės susitikimams su savimi.
Rytų Europos egzistencinės terapijos asociacija
Profesorius sako, jog HEPI trūko erdvės, kurioje galima bendrauti platesniam žmonių ratui, todėl Rytų Europos egzistencinės psichoterapijos asociacija įsteigta tam, kad posovietinių kraštų žmonės, virę tame pačiame katile, turėtų galimybę diskutuoti, mokytis ir susipažinti su pasaulyje žinomais egzistencinės terapijos lyderiais. Birštono kurorte įregistruota Rytų Europos egzistencinės terapijos asociacija vienija per 300 šios srities specialistų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Kazachstano, Rusijos ir kitų šalių.
Atsiliepimai apie HEPI
Besimokantieji psichoterapijos sako, kad pati Birštono aplinka yra sutelkianti, joje galima koncentruotis, atsiduoti darbui, dėl kurio važiuojama iš toli. „Miestas, įsikūręs tarp pušų, išlaiko tylą, ramybę, jame nėra jokios sumaišties akimis ir protui.
Taip pat skaitykite: Humanistinės psichologijos principai
HEPI požiūris į psichoterapiją
Institutas vadovaujasi idėja, kad svarbu gydyti ne žmogų, o jo gyvenimą. Egzistencinė terapija tvirtina, kad žmogus pats kuria savo gyvenimą, todėl nagrinėja daugiau ne asmenines problemas, bet gyvenimo uždavinius, su kuriais kiekvienas susiduria. R. Kočiūnas teigia, kad, kurdamas instituto programą, vadovavosi savo mokytojo - daktaro Aleksandro Alekseičiko idėja, jog „siela gydo sielą“, kuria jis apibūdino psichoterapijos paskirtį apskritai. Intensyvus terapinis gyvenimas (kaip psichoterapinės pagalbos būdas) - tai kelias, reikalaujantis tam tikrų vertybių, nuolatinių dvasios pastangų.
Egzistencinė terapija nagrinėja ne koks žmogus yra, bet kaip jis gyvena, kuria įvairius santykius. Žmogaus gyvenimo kokybė yra susijusi su savo vietos gyvenime suradimu ir savęs įprasminimu veikloje, santykių, kurie padeda jaustis patenkintiems gyvenimu, kūrimu. Todėl HEPI kalbama apie gyvenimo problemas suprantant, kad kai kurių savo savybių negalime pakeisti, tačiau jas galime koreguoti.
Pasak R. Kočiūno, filosofija gyvenimą analizuoja nuo antikos laikų ir nagrinėja svarbius egzistencinius klausimus, esminius žmogaus konfliktus: amžinybės, dvasingumo, nerimo, tikėjimo/pasitikėjimo. Šiuolaikinė psichologija mažai kalba apie meilę, prasmę, laimę, kūrybą, vienatvę, džiaugsmą, todėl egzistencinė terapija iš filosofijos semiasi išminties.
Pasak profesoriaus, „M. Heideggerio filosofijoje žmogaus gyvenimas yra viena iš duotybių, kaip jis vadina - įmestis į pasaulį. Mes ateiname į pasaulį, kurio nepasirinkome, pas tėvus, kurių taip pat nesirinkome, bet jie mus pasirinko gimdyti. Ateiname į tėvų pasaulėžiūrą, taisykles, principus ir patirtį, kuri jau egzistuoja. Tai daugelis dalykų, kuriuos aš, atėjęs į pasaulį, atrandu ir suvokiu, kad jie nuo manęs nepriklauso. Ir nemaža dalimi tai, kokį aš savo gyvenimą kuriu, priklauso nuo to, kokį santykį aš nustatau su pasauliu. Pirmiausia - su tėvais - ar aš priimu tėvus? Daugelis klientų kaltina savo tėvus už tai, ko jie nepadarė - ne taip mylėjo, auklėjo. Už to slypi slaptas noras, kad tėvus galbūt galima pakeisti, padaryti juos sau patogesnius. Paaugliai tai daro visai atvirai, o suaugę, gerokai brandesni - daro maskuotai - nori pakeisti tai, kas nepakeičiama. Tačiau tėvų nepakeisi. Egzistencinė terapija moko nustatyti santykį su tais dalykais, kurių pakeisti negalime.
HEPI indėlis į psichoterapijos būklę Lietuvoje
R. Kočiūnas atrodo keista, kai mėginama atsakomybę suversti okupacijai ar traumoms ir jomis paaiškinti elgesio ar sprendimų motyvus, tačiau pripažįsta, kad kažką keičiant - savo pasaulėvokoje ar elgesyje - yra būtinas žmogaus aktyvumas ir dalyvavimas.
Mokslininkas pritaria prof. Dainiaus Pūro viešojoje erdvėje plėtojamai minčiai, kad lietuvių visuomenės psichologinės sveikatos būklė iš tiesų yra prasta. Tačiau pabrėžia, jog taip pat prasta yra psichoterapijos būklė. Kaip viena iš esminių problemų įvardijamas požiūrio į profesinį meistriškumą ir etiką, formalios tvarkos ir struktūros psichoterapijoje trūkumas.
Lietuvoje yra apie 10 įvairių psichoterapijos programų, tačiau tik liepos mėn. įvyko steigiamasis Psichologų asociacijos susirinkimas. Į jį pavyko surinkti apie 16 organizacijų, sukviesti labai skirtingų pažiūrų psichoterapeutus ir įsteigti profesinę struktūrą, kuri juos vienytų, galiausiai susitartų dėl profesinių standartų, nepaisant skirtingų krypčių ar mokyklų. Norima suvienodinti profesinius standartus ir priimti Psichoterapijos įstatymą, kuris juridiškai įteisintų ir kliento, ir psichoterapeutų teises, pareigas, licencijavimo tvarką, psichoterapeutų profesionalumo patikrinimo tvarką - kiek privaloma supervizijų ir pan. Daugelyje Europos šalių toks psichoterapijos įstatymas yra priimtas, ir šioje srityje esama tvarkos: bet kas negali savęs vadinti psichoterapeutu, teikti pagalbos.
Iššūkiai ir perspektyvos
R. Kočiūnas įsitikinęs, kad teigiami rezultatai, susiję su mūsų visuomenės psichologine sveikata, nėra pasiekiami atskirais žingsniais. Tai yra rūpinimasis, susidedantis iš daugelio dalykų, ir nėra specifinis Lietuvos bruožas, bet būdingas visai Rytų Europai, kuri vis dar išgyvena perėjimo etapą. Esama daugybės lūžių, pasaulėžiūros ir vertybių pertvarkos, o pridėjus ekonominius sunkumus, savo ruožtu atnešusius gausybę psichinių konfliktų ir traumų, galima kalbėti apie didžiulio regiono problemas. „Iš kur gali būti tvarka žmonių viduje, jeigu aplink - netvarka, nenuspėjamumas?“ - retoriškai klausia profesorius. Žmogus tiesiog atspindi tai, kas vyksta išorėje. Šiuo atžvilgiu egzistencinis požiūris kreipia į suvokimą, kad visas pasaulis, kuriame gyvename, yra mano dalis, ir kitaip negali būti. Aš esu tai, kas aplink mane. Tai daro šį uždavinį tokį sudėtingą dėl to, kad žmogų galime keisti labai ribotai.
HEPI pozicija karo Ukrainoje kontekste
Sukanka dveji metai, kai tęsiasi Rusijos sukeltas Ukrainą - nepriklausomą Europos valstybę - niokojantis karas. Šiurpu kasdien matyti sugriautų ir tebegriaunamų miestų ir gyvenviečių vaizdus, skaityti apie sužalotus likimus, masiškai grobiamus vaikus, milijonus priverstų savo šalį palikti žmonių. Humanistinės ir egzistencinės psichoterapijos institutas smerkia nusikalstamą Rusijos karą, mūsų dėstytojai ir studentai stengiasi pagal išgales prisidėti prie pagalbos kovojančios Ukrainos žmonėms. Mūsų Institute nuo pat pradžių mokėsi ir tebesimoko skirtingų šalių, taip pat Rusijos ir Ukrainos, kolegos, pastaruoju metu ypač daug tų, kurie paliko Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą. Tai kuria prielaidas takoskyroms, kurios kartais kelia įtampą mokymo procese. Kol šis karas tęsiasi, ir toliau esame sustabdę laisvą paraiškų mokytis Institute priėmimą iš kolegų, gyvenančių Rusijoje ir Baltarusijoje.
Psichoterapinis santykis ir mokymasis iš kliento
Ateidami pagalbos žmonės pasakoja psichoterapeutui apie save ir savo gyvenimą, atveria sielą. Man tai atrodo drąsu, vertinga, o kartu jautru ir neįmanoma be pasitikėjimo. Sielą matau kaip pasaulį, kuriame kiekvienas žmogus yra pats sau atradėjas. Kiekvienas turi savąjį šio pasaulio žemėlapį ir unikalų būdą juo keliauti. Nesu ekspertė, kuri gali pasakyti, kokie žemėlapio orientyrai yra „teisingi“, kuris kelias yra „geras“. Į įvairiausius simptomus (panikos atakas, depresijos apraiškas, savižudiškas mintis ir pan.) žiūriu kaip į žmogaus (ne)sąmoningai pasirinkto būdo gyventi pasekmes. Kartu tyrinėjant žmogaus gyvenimą, mėginant suprasti iškilusių simptomų prasmę, aš padedu jam įsisąmoninti ir atrasti tokį gyvenimo būdą, kad simptomas taptų nereikalingas, t.y. išnyktų ar reikšmingai sumažėtų. Siekiu padėti įgyti poziciją, kuri suteiks stiprybės, padės atlaikyti sunkius išgyvenimus ir susidūrimus su įvairiausiais žmogiškosios egzistencijos iššūkiais.
Konferencijos ir seminarai
- Theoretical Practical Seminar „Honouring, Creating and Breaking Traditions in Supervision, Therapy and Life”. D.Mitchell, MA (Great Britain). East European Association for Existential Therapy.
- 8-oji Vilniaus savižudybių intervencijos metodų konferencija. Vilniaus universiteto Suicidologijos tyrimų centras ir Lietuvos psichologų sąjunga.
- Mokslinė praktinė konferencija „Vyrų psichikos sveikata”. Lietuvos psichiatrų asociacija ir Lietuvos psichologų sąjunga.
- 7-oji Vilniaus savižudybių intervencijos metodų konferencija. Vilniaus universiteto Suicidologijos tyrimų centras ir Lietuvos psichologų sąjunga.
- Theoretical Practical Seminar „I and Other”: The Challenge or Relations in Therapy and the World”. Prof. E.Spinelli (UK), prof. Dan Zahavi (Denmark). East European Association for Existential Therapy.
- Edukacinės psichologijos konferencija „Psichologinė pagalba ugdymo bendruomenėje: tradicijos ir naujovės”. Prof. Jeffrey T. Mitchell mokymai „Grupiniai krizės intervencijos metodai ir jų taikymas organizacijose”.
- „ASIST Savižudybių intervencijos įgūdžių mokymai”.
- Prof. E. Spinelli seminaras „Pamatiniai egzistencinės terapijos principai” („Basic Principles of Existential Therapy”).
- 3rd World Congress of Existential Therapy „Living in the Here & Now”. Hellenic Association for Existential Psychology.
- 9th International scientific practical conference „Health and Personality Development: Interdisciplinary Approach”. Rīga Stradiņš University.
- 11th International Conference „Existential Dimension in Counselling and Psychotherapy”. East European Association for Existential Therapy.
tags: #psichologijos #mokykla #birstone