Įvadas
Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, sudėtingo elgesio paaugliai kelia didelį susirūpinimą ne tik šeimoms, bet ir visuomenei. Statistiniai duomenys rodo, kad nemaža dalis paauglių yra linkę pažeisti visuotinai priimtas socialines normas ir taisykles, o tai reikalauja efektyvių intervencijų ir pagalbos priemonių. Viena iš tokių priemonių yra vaikų socializacijos centrai, skirti paaugliams nuo 14 iki 18 metų, kuriems teismo sprendimu taikoma vidutinės priežiūros arba auklėjamojo poveikio priemonė. Šiame straipsnyje nagrinėsime vaikų socializacijos centrų vaidmenį ir poveikį paauglių resocializacijai Lietuvoje, aptarsime jų privalumus ir trūkumus, taip pat ieškosime galimybių, kaip pagerinti šių centrų veiklą ir padidinti jų efektyvumą.
Vaikų Socializacijos Centrai: Esama Situacija Lietuvoje
Prieš šešerius metus Lietuvoje veikė šeši vaikų socializacijos centrai. Vaikų socializacijos centras - valstybinė bendrojo ugdymo mokyklų grupei priskiriama specializuota įstaiga, vykdanti vaiko vidutinės priežiūros priemonę arba auklėjamojo poveikio priemonę jaunuoliams nuo 14 iki 18 metų, atvykstantiems teismo sprendimu. Įgyvendintas europinis beveik 6 mln. eurų atsiėjęs Vaikų socializacijos centrų infrastruktūros modernizavimo projektas. Per metus centre apgyvendinama 20-26 paaugliai.
Kauno miesto savivaldybės administracijos patarėja Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Sigita Šimkienė dvejopai vertina socializacijos centrus paaugliams: „Vaikai, kurie dėl kokių nors priežasčių iškrinta iš mokyklos, centre tikrai mokosi, nes tiesiog nėra kitos galimybės. Ten užtikrinamas atsitraukimas nuo grupuočių, į kurias įsivelia nepilnamečiai, jeigu ką nors vartojo - nustoja vartoti, nes ten nėra tokių galimybių. Turime gerų pavyzdžių, kai pabuvę ten nepilnamečiai pasikeičia, išmoksta naujų įgūdžių ir pakeičia savo mąstymą.
Delinkventinis Elgesys ir Socializacijos Centrų Tikslas
Psichologai greičiausiai sutiktų, kad kare su paaugliu dažniausiai pralaimi suaugusieji. Specialistų vartojamas terminas „delinkventinis elgesys“ apibūdina tam tikrą nepilnamečiams taikomų normų neatitinkantį elgesį: alkoholio, narkotikų vartojimą, rūkymą, mokyklos nelankymą ir pan. Kai savo vėmaluose gulinčios apsvaigusios paauglės draugės sako, kad su ja niekas nesusitvarko, bet niekam negalima sakyti, nes išveš, kyla minčių, kad tokį vaiką reikia gelbėti, ištraukti iš tos aplinkos, atskirti nuo neigiamos įtakos darančių.
Pagrindinis vaikų socializacijos centrų tikslas - padėti paaugliams, turintiems elgesio problemų, integruotis į visuomenę, išmokti laikytis socialinių normų ir taisyklių, atsisakyti žalingų įpročių ir įgyti naujų įgūdžių. Tai pasiekiama per įvairias programas ir terapijas, kurios padeda paaugliams suprasti savo elgesio priežastis, išmokti valdyti emocijas ir konfliktus, taip pat ugdyti socialinius įgūdžius.
Taip pat skaitykite: Socializacijos teorijų analizė
Socializacijos Centrų Privalumai
- Atsitraukimas nuo neigiamos aplinkos: Socializacijos centrai leidžia paaugliams atsitraukti nuo neigiamos aplinkos, grupuočių ir žalingų įpročių, kurie skatina delinkventinį elgesį. Izoliacija nuo neigiamų įtakų sudaro sąlygas paaugliams susitelkti į savo elgesio keitimą ir resocializaciją.
- Mokymosi galimybės: Vaikai, kurie dėl įvairių priežasčių iškrenta iš mokyklos, socializacijos centre turi galimybę mokytis ir įgyti išsilavinimą. Tai ypač svarbu, nes išsilavinimas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, padedančių paaugliams sėkmingai integruotis į visuomenę ir susirasti darbą.
- Naujų įgūdžių įgijimas: Socializacijos centruose paaugliai gali įgyti naujų įgūdžių, kurie praverčia gyvenime ir padeda jiems tapti savarankiškesniems. Tai gali būti įvairūs praktiniai įgūdžiai, tokie kaip maisto gaminimas, siuvimas, amatai, taip pat socialiniai įgūdžiai, tokie kaip bendravimas, bendradarbiavimas, konfliktų sprendimas.
- Specialistų pagalba: Socializacijos centruose dirba kvalifikuoti specialistai, tokie kaip psichologai, socialiniai darbuotojai, pedagogai, kurie teikia paaugliams individualią ir grupinę terapiją, konsultacijas ir pagalbą. Specialistai padeda paaugliams suprasti savo problemas, išmokti jas spręsti ir keisti savo elgesį.
Socializacijos Centrų Trūkumai ir Iššūkiai
- Mažas apgyvendinamų vaikų skaičius: Lietuvoje socializacijos centruose apgyvendinama palyginti nedaug paauglių, todėl daugelis vaikų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba, negali gauti reikiamos pagalbos. „Ten galėtų būti daugiau vaikų ir gauti pagalbą, bet vaikų labai mažai, nes NŠA sudaryta komisija neįžvelgia poreikio atitraukti vaiko iš netinkamos aplinkos. Iš dalies jie teisūs. Vaiko atitraukimas nuo namų, šeimos visada yra trauma“, - tęsia S.
- Atitraukimas nuo šeimos: Vaiko atitraukimas nuo namų ir šeimos visada yra trauma, todėl svarbu užtikrinti, kad socializacijos centrai būtų naudojami tik kaip kraštutinė priemonė, kai kitos pagalbos formos yra neveiksmingos. Santykis su tėvais ir jų teikiama emocinė parama paaugliams labai svarbi. Paaugliai, kurių santykiai su tėvais geresni, efektyviau įsitraukia į resocializacijos procesą.
- Stigmatizacija: Paaugliai, kurie lankosi socializacijos centruose, dažnai patiria stigmatizaciją ir diskriminaciją iš visuomenės pusės. Tai gali trukdyti jų integracijai į visuomenę ir apsunkinti jų resocializacijos procesą. Specialistė neslėpė gana dažnai girdinti, kad vaikai yra gąsdinami socializacijos centru, žino, kad jaunuoliai nenori ten važiuoti.
- Turinio orientacija į ugdymą: Daug metų vaikų socializacijos centro turinys orientavosi į ugdymą.
- Nepakankamas dėmesys šeimos įtraukimui: Socializacijos centrai turėtų daugiau dėmesio skirti šeimos įtraukimui į resocializacijos procesą. Tėvai turėtų būti aktyviai įtraukiami į terapiją, konsultacijas ir kitas programas, kad galėtų padėti savo vaikams keisti elgesį ir integruotis į visuomenę.
Multidimensinės Šeimos Terapijos (MDFT) Projektas: Naujos Galimybės
Multidimensinės šeimos terapijos (MDFT) projektas Lietuvoje pradėtas įgyvendinti 2020 m., bet su šeimomis MDFT specialistai pradėjo dirbti 2021 m. MDFT programa yra mobili. Esame įpratę, kad šeimos eina pas specialistus, o čia bus atvirkščiai. Specialistai atvyks pas šeimą ir bus dirbama toje aplinkoje, į kurią vaikas grįš.
MDFT programos esmė - vaiko elgesio pokyčiai yra ne tik jo problema, stiprų poveikį turi ir aplinka. Vaikų socializacijos centre su vaiku dirbantys specialistai kartu dirbtų ir su jo šeima, ruoštų tėvus ir kitus šeimos narius priimti vaiką atgal.
„Retai pasitaiko, kad patys vaikai norėtų dalyvauti programoje, dažniausiai to nori tėvai, ir nori, kad mes pakeistume jų vaiką. Aišku, situacijos būna labai sunkios ir galima suprasti tėvų nuovargį. Jaunuoliai taip pat būna pavargę nuo specialistų, nes dažniausiai mes būname ne antri ir net ne treti specialistai jų gyvenime, - pastebi R. Avramenko. - Vaikas būna pavargęs, nemotyvuotas dalyvauti dar vienoje programoje, todėl pagrindinis mūsų tikslas - motyvuoti jį. Organizacijos „SOS vaikų kaimai Lietuvoje“ MDFT komanda siekia šeimą susodinti prie stalo ir kalbėtis. Tačiau ne kiekvienai šeimai tinka toks būdas. Kiekvienu atveju ieškoma konkrečiai šeimai tinkamo bendravimo būdo. R. Avramenko teigimu, kartais iš pradžių prireikia atskirai pabendrauti su vaikais ir tėvais. „Skaudžias temas, apie kurias paprastai ruošiamasi kalbėti, norisi gražiai iškomunikuoti. Ne visiems pradžioje tinka kalbinė terapija.
Apie tai, kad pagal modifikuotą MDFT programą pagalbos socializacijos centre galėtų sulaukti daugiau nei 26 vaikai, nekalbama.
Teisinis Reglamentavimas ir Vaiko Interesai
Įstatymas paskelbtas: Žin. 2007, Nr. 80-3214, i. k. Nr. XIII-3292, 2020-09-24, paskelbta TAR 2020-10-07, i. k. 2007 m. birželio 28 d. Nr. 1 straipsnis. 1. 2. 2 straipsnis. 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 3 straipsnis. 4 straipsnis. 1) geriausių vaiko interesų prioritetiškumo. Priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, vadovaujamasi geriausiais vaiko interesais. 2) vaiko dalyvavimo priimant su juo susijusius sprendimus. Vaikui turi būti suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio su juo susijusio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per vaiko atstovą įstatymų nustatyta tvarka. 3) individualizavimo. 4) orumo. Bet kokios procedūros ar bylos proceso metu su vaiku turi būti elgiamasi rūpestingai, jautriai, sąžiningai ir pagarbiai, ypatingą dėmesį skiriant jo asmeninei padėčiai, gerovei ir ypatingiems poreikiams, taip pat užtikrinant visišką jo fizinę ir psichinę neliečiamybę. 5) prieinamumo. Vaikui turi būti skiriamos tokios minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės, kurias galima veiksmingai taikyti vaiko neatitraukiant arba kiek įmanoma mažiau jį atitraukiant nuo jo gyvenamosios vietos, neatskiriant nuo šeimos, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. 6) bendradarbiavimo. 7) visapusiškumo. 8) vaiko privataus gyvenimo apsaugos. 5 straipsnis. 6 straipsnis. 1. 2. Vaiko minimalios priežiūros priemonės, nurodytos šio straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose, gali būti skiriamos maksimaliai iki vienų metų, minimalios priežiūros priemonės, nurodytos šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose, skiriamos nustatant individualų jų įvykdymo terminą, minimalios priežiūros priemonė, nurodyta šio straipsnio 1 dalies 7 punkte, - maksimaliai iki 20 valandų. 3. 4. Vaiko minimalios priežiūros priemonės gali būti pakeistos, pratęstos arba panaikintos šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu vaiko minimalios priežiūros priemonės pratęsiamos, bendras pradinių ir pratęstųjų vaiko minimalios priežiūros priemonių laikotarpis negali viršyti šio straipsnio 2 dalyje nustatytų maksimalių vaiko minimalios priežiūros priemonių terminų. 7 straipsnis. 1. Kai vaikui paskiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės, vaiko atstovams pagal įstatymą turi būti teikiamos koordinuotai teikiamos paslaugos. Kai vaikui baigiasi vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminas, vaikui ir vaiko atstovams pagal įstatymą turi būti teikiamos koordinuotai teikiamos paslaugos. 2. Kai koordinuotai teikiamos paslaugos vaiko tėvams ar turimam vieninteliam iš tėvų yra neveiksmingos ir atsiranda vaiko globos (rūpybos) nustatymo pagrindai, pagal tėvų deklaruotą gyvenamąją vietą, o kai jos nėra, pagal tėvų gyvenamąją vietą valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos nurodymu savivaldybės administracijos direktorius vaikui nustato vaiko laikinąją globą (rūpybą). 8 straipsnis. 1. Vaiko vidutinės priežiūros priemonė gali būti skiriama 14 metų sukakusiam vaikui. 2. Vaiko vidutinės priežiūros priemonė gali būti skiriama iki vienų metų, bet ne ilgiau, iki vaikui sukaks 18 metų. Vaiko vidutinės priežiūros priemonė gali būti pakeista, pratęsta arba panaikinta šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka. Bendras vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminas (įskaitant vaiko vidutinės priežiūros priemonės pratęsimą arba skyrimą iš naujo) negali būti ilgesnis kaip 3 metai. Į vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminą įskaitomas auklėjamojo poveikio priemonės, paskirtos šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais, terminas. 9 straipsnis. 1. 2. 10 straipsnis. 1. 2. 3. 4. 5. Vaikas į vaikų socializacijos centrą taip pat gali būti siunčiamas Baudžiamajame kodekse nustatytais atvejais, kai skiriama auklėjamojo poveikio priemonė. Vaikų socializacijos centrą, kuriame vaikas vykdys auklėjamojo poveikio priemonę arba į kurį vaikas gali būti perkeltas auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo metu, parenka švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Auklėjamojo poveikio priemonė įgyvendinama vadovaujantis Vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimo tvarkos aprašu, kurį tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. 11 straipsnis. 12 straipsnis. 1. 2. 3. 4. Kai rengiamasi svarstyti vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo ar pratęsimo klausimą, surinkta informacija, nurodyta šio straipsnio 3 dalyje, ne vėliau kaip likus 4 darbo dienoms iki šio straipsnio 5 dalyje numatyto posėdžio pateikiama švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai jos išvadai gauti. 5. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija prašymus nagrinėja uždarame posėdyje, kuriame privalo dalyvauti vaikas, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus, vaiko atstovai pagal įstatymą, mokyklos, kurioje ugdomas vaikas, Vaiko gerovės komisijos narys, prašymą pateikęs asmuo (išskyrus atvejus, kai prašymą pateikė teismas), atvejo vadybininkas, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas ir vaikų socializacijos centro atstovas (kai vaikui buvo paskirta vidutinės priežiūros priemonė). Be to, savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdyje turi teisę dalyvauti ir kiti suinteresuoti kviestiniai asmenys. Apie savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdžio vietą ir laiką savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos pirmininkas posėdžio dalyviams privalo pranešti ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas. Jeigu posėdyje nedalyvauja asmenys, kurių dalyvavimas yra privalomas, savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos pirmininkas atideda posėdį ir raštu įspėja nedalyvavusius asmenis, kad kitame posėdyje sprendimas gali būti priimtas ir jiems nedalyvaujant. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 komisijos narių. 6. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdyje turi būti išklausoma vaiko ir kitų posėdyje dalyvaujančių asmenų nuomonė dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių skyrimo, pakeitimo, pratęsimo ar panaikinimo ir koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo, kitų pagalbos priemonių vaiko atstovams pagal įstatymą, numatytų šio įstatymo 7 ir 9 straipsniuose, skyrimo. Siekiant apsaugoti vaiką nuo galimo neigiamo poveikio, vaikas gali nedalyvauti savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdyje, tačiau tokiu atveju vaiko nuomonė turi būti iš anksto išklausyta valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos. Asmenų, turinčių didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių iki 21 metų, nuomonę išklauso ir išvadą dėl minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių jiems skyrimo, pratęsimo ar panaikinimo teikia savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos įgaliotas asmuo. Ši nuomonė įvertinama savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdyje. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija taip pat išklauso vaiko nuomonę, kai vaikas vengia dalyvauti savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos rengiamame posėdyje, ir apie ją informuoja posėdžio dalyvius. Posėdžio metu pristatoma švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos išvada dėl vidutinės priežiūros priemonės vaikui skyrimo ar pratęsimo. Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas raštu pateikia išvadą dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo. 7. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdyje rašomas posėdžio protokolas. Šiame protokole turi būti nurodytos esminės prašymo nagrinėjimo aplinkybės, taip pat nurodyta posėdžio data, protokolo eilės numeris, posėdžio dalyviai, svarstomų klausimų eilės numeriai ir pavadinimai, klausimus pateikę pranešėjai, kalbėtojai, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvada, priimtas siūlymas, balsavimo rezultatai ir šio straipsnio 5 dalyje nurodytų posėdžio dalyvių atskirosios nuomonės. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdžio protokolą pasirašo komisijos pirmininkas ir sekretorius. 8. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija, įvertinusi išsakytas nuomones, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ir švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos pateiktas išvadas, informaciją apie vaiko priežiūros ir gyvenimo sąlygas, vaiko sveikatos būklę bei specialiuosius ugdymosi poreikius, vaiko atstovų pagal įstatymą teisių įgyvendinimą ir pareigų vykdymą, vaikui ir (ar) jo atstovams pagal įstatymą teikiamas socialines paslaugas ir kitą pagalbą ar jos poreikį, vaikui skirtą Baudžiamajame kodekse nustatytą auklėjamojo poveikio priemonę ir kitą surinktą informaciją, balsų dauguma priima siūlymą dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo, vaiko vidutinės priežiūros priemonės pakeitimo ar panaikinimo, koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo, kitų pagalbos priemonių vaiko atstovams pagal įstatymą, numatytų šio įstatymo 7 ir 9 straipsniuose, skyrimo, vaiko minimalios priežiūros priemonių vykdymą koordinuosiančios institucijos (toliau - koordinuojanti institucija) paskyrimo. Siūlymas dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo ar pratęsimo priimamas tada, kai gaunamas švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos pritarimas. Jeigu gaunamas švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos nepritarimas, svarstomas siūlymas dėl koordinuotai teikiamų paslaugų vaikui ir vaiko atstovams pagal įstatymą teikimo, vaiko minimalios priežiūros priemonių skyrimo. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija, nustačiusi, kad yra pagrįstų įtarimų dėl galimai padarytos ar daromos nusikalstamos veikos vaiko atžvilgiu, numatytos Baudžiamajame kodekse, vaiko galimai patirto ar stebėto smurto artimoje aplinkoje, privalo nedelsdama apie tai informuoti policiją ir (ar) valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, kuri, gavusi nurodytą informaciją, privalo nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip per 24 valandas, apie galimai padarytą nusikalstamą veiką prieš vaiką pranešti policijai ar kitam ikiteisminį tyrimą organizuojančiam subjektui ir pradėti nagrinėti pranešimą bei imtis veiksmų, nurodytų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnyje. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija apie kitus galimus vaiko teisių pažeidimus privalo informuoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, kuri pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėja Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnyje nustatyta tvarka. 9. 10. Savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas vieną iš šio straipsnio 9 dalies 1, 2, 4 ir 6 punktuose nurodytų sprendimų, priima sprendimą dėl koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo vaiko atstovams pagal įstatymą, numatytų šio įstatymo 7 straipsnyje. 11. Savivaldybės administracijos direktorius, įvertinęs savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos siūlymą, paskiria koordinuojančią instituciją. 12. 13. Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių skyrimo, pratęsimo ar pakeitimo nurodoma: vaikas, vaiko atstovai pagal įstatymą, vaikui paskirtos minimalios priežiūros priemonės, vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdantis asmuo, koordinuojanti institucija, šių priemonių vykdymo terminas ir kita svarbi informacija. Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime taip pat nurodomos koordinuotai teikiamos paslaugos vaiko atstovams pagal įstatymą, jas koordinuojanti institucija, koordinuotai teikiamų paslaugų teikėjai, koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo trukmė. Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime taip pat nurodomos kitos šio įstatymo 9 straipsnyje numatytos pagalbos priemonės vaiko atstovams pagal įstatymą, jeigu tokios buvo paskirtos, jų vykdymo terminas ir jas vykdantys asmenys. 14. Savivaldybės administracijos direktoriaus prašyme teismui dėl leidimo skirti vaiko vidutinės priežiūros priemonę arba pratęsti vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminą turi būti nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas prašymas, vaiko vidutinės priežiūros priemonės terminas, informacija apie vaiko nuomonę dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo ar pratęsimo, apie vaikui skirtą (skirtas) Baudžiamajame kodekse nustatytą (nustatytas) auklėjamojo poveikio priemonę (priemones) (jeigu jos buvo skirtos), išskyrus auklėjamojo poveikio priemonę - atidavimą į specialiąją auklėjimo įstaigą. Kai kreipiamasi dėl leidimo skirti vaiko vidutinės priežiūros priemonę, pateikiamas vaiko sveikatos pažymėjimas. 15. Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs šio straipsnio 14 dalyje nurodytą teismo leidimą, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas priima sprendimą skirti ar pratęsti vaiko vidutinės priežiūros priemonę. Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo arba pratęsimo nurodoma: vaikas, vaiko atstovai pagal įstatymą, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, teismas, išdavęs leidimą, vaikų socializacijos centras, vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminas, mokykla, kurioje vaikas mokėsi, ir kita svarbi informacija. Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime taip pat nurodomos koordinuotai teikiamos paslaugos vaiko atstovams pagal įstatymą, jas koordinuojanti institucija, koordinuotai teikiamų paslaugų teikėjai, koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo trukmė. Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime taip pat nurodomos kitos šio įstatymo 9 straipsnyje numatytos pagalbos priemonės vaiko atstovams pagal įstatymą, jeigu tokios buvo paskirtos, jų vykdymo terminas ir jas vykdantys asmenys. 16. 13 straipsnis. 1. Jeigu vaikui paskirtomis minimalios ar vidutinės priežiūros priemonėmis nepavyko pasiekti teigiamų jo elgesio pokyčių, jam paskirtos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės gali būti pratęstos. 2. Jeigu vaikas jam paskirtos vidutinės priežiūros priemonės vykdymo metu pasišalina iš vaikų socializacijos centro, vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminas gali būti pratęstas pasišalinimo (pasišalinimų) laikotarpiui. 3. Jeigu, pritaikius vaiko minimalios priežiūros priemones, nepavyksta pasiekti teigiamų vaiko elgesio pokyčių, taip pat dėl kitų svarbių priežasčių vaikui gali būti skiriamos kitos minimalios priežiūros priemonės, kitas vaiko minimalios priežiūros priemones vykdantis asmuo arba kreipiamasi į teismą dėl leidimo skirti vaikui vidutinės priežiūros priemonę. 4. Jeigu vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo metu atsiranda svarbių priežasčių, dėl kurių tikslinga keisti vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo vietą, švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija gali parinkti kitą vaikų socializacijos centrą švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. 5. 6. Jeigu vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo metu vaikui skiriamas areštas, suėmimas, vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymas sustabdomas tam laikotarpiui, kuriam skiriamas areštas, suėmimas. 14 straipsnis. 15 straipsnis. 16 straipsnis. 1. Saviv…
Taip pat skaitykite: Integracija ir perspektyvos Vaikų Socializacijos Centre
Šis įstatymas reglamentuoja vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemones, jų skyrimo ir vykdymo tvarką, taip pat vaiko teises ir interesus. Svarbu paminėti, kad priimant sprendimus dėl vaiko, visada vadovaujamasi geriausiais vaiko interesais, užtikrinant jo dalyvavimą priimant su juo susijusius sprendimus, individualizavimą, orumą, prieinamumą, bendradarbiavimą, visapusiškumą ir vaiko privataus gyvenimo apsaugą.
Išvados ir Rekomendacijos
Vaikų socializacijos centrai atlieka svarbų vaidmenį paauglių resocializacijos procese Lietuvoje. Jie suteikia galimybę paaugliams atsitraukti nuo neigiamos aplinkos, mokytis, įgyti naujų įgūdžių ir gauti specialistų pagalbą. Tačiau, siekiant padidinti šių centrų efektyvumą, būtina spręsti esamus iššūkius ir trūkumus.
Taip pat skaitykite: Socializacijos įtaka asmenybei
tags: #socializacijos #centru #itaka #aplinkai