Psichologija - tai jaunas, tačiau sparčiai besivystantis mokslas, nagrinėjantis psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus. Šis mokslas, turintis šaknų įvairiose disciplinose - nuo fiziologijos iki filosofijos - šiandien yra plačiai taikomas įvairiose gyvenimo srityse. Straipsnyje aptarsime psichologijos raidą, pagrindinius tyrimo metodus ir taikymo sritis, nuo švietimo ir sveikatos priežiūros iki verslo ir teisės.
Psichologijos Ištakos ir Raida
Psichologija, kaip mokslas, gimė iš daugelio disciplinų, įskaitant fiziologiją ir filosofiją. Wilhelmas Wundtas, įkūręs pirmąją psichologijos laboratoriją 1879 m. Leipcigo universitete (Vokietija), buvo ir fiziologas, ir filosofas. Kiti ankstyvieji psichologijos pradininkai taip pat atėjo iš įvairių sričių: Ivanas Pavlovas, tyrinėjęs mokymąsi, buvo rusų fiziologas, Sigmundas Freudas, asmenybės teoretikas, buvo austrų gydytojas, Jeanas Piaget, vaikų tyrinėtojas, buvo šveicarų gamtininkas, o Williamas Jamesas, psichologijos vadovėlio autorius, buvo amerikiečių filosofas.
Terminas „psichologija“ pradėtas vartoti XVIII a., o pats žodis kilo iš graikų kalbos žodžių psyche (siela) ir logos (mokslas). Iš pradžių psichologija vystėsi kaip fundamentaliųjų tyrimų kryptis, tačiau šiandien intensyviai plėtojamos įvairios taikomosios šakos, tokios kaip reklamos, teisės ir ekologinė psichologija.
Filosofijos Įtaka Psichologijai
Psichikos reiškiniais domėtasi jau senovėje, indų vedose ir Kinijos išminčių darbuose. Ilgą laiką psichologinius klausimus kėlė filosofai, remdamiesi loginiu protavimu, tačiau nebandė savo išvadų patikrinti. Filosofija, nagrinėdama sielos ir materijos santykio klausimą, negalėjo apsieiti be psichologijos. Jau ankstyvojoje minties istorijoje susidūrė dvi priešybės - materializmas ir idealizmas.
Žymiausias idealizmo atstovas Platonas (427-347 m. pr. Kr.) pripažino nepriklausomų idėjų egzistavimą. Jo manymu, siela yra amžina ir iki gimstant egzistavo idėjų pasaulyje. Patekusi į kūną, siela pamiršta, ką pažinojo, ir pažinimas yra prisiminimas. Platonas yra dualizmo pradininkas, pripažįstantis du nepriklausomus pradus - sielą ir kūną.
Taip pat skaitykite: Psichologijos karjera
Platono dualizmą iš dalies įveikė jo mokinys Aristotelis (384-322 m. pr. Kr.). Jo veikalas „De anima“ („Apie sielą“) paliko gilų pėdsaką psichologijos raidoje. Aristotelis priartino psichologiją prie gamtos mokslo ir medicinos, aiškindamas, kad siela neatskiriama nuo kūno. Siela yra gyvybės principas, kūną formuojanti jėga (entelechija), aptinkama visuose gyvuose organizmuose. Siela pasireiškia gyvo organizmo veikloje: maitinanti, jaučianti ir mąstanti. Įdomu, kad šis modelis sutampa su žmogaus smegenų sandara.
Nuo Aristotelio laikų iki XVIII a. mokslas apie vidinius žmogaus išgyvenimus (sielą) buvo vadinamas animastika. XVII a. filosofijoje atsirado racionalistinė kryptis, kuri mąstymą ir protą laikė vieninteliu arba bent svarbiausiu pažinimo šaltiniu. Dualistas René Descartes'as (1596-1650) teigė, kad žmogaus sielą sudaro reiškiniai, kurie jam pačiam pažįstami ir kuriuos reikia tirti. Tai, apie ką kalbėjo Descartes'as, dabar vadiname sąmone. Mąstymą jis laikė svarbiausia sąmonės savybe, o kūną - materialiu, veikiančiu pagal mechanikos dėsnius. Jis pirmasis pavartojo reflekso sąvoką: smegenys yra tarsi veidrodis, atspindintis išorės poveikius. Garsus R. Dekarto teiginys: „Cogito ergo sum“ (lot. Mąstau, vadinasi, esu).
Vėliau filosofijoje, kaip priešprieša racionalizmui, atsirado empirizmo srovė, kuri pagrindiniu pažinimo šaltiniu laikė patyrimą. Anglų filosofas Johnas Locke'as (1632-1704) teigė, kad žmogus gimsta kaip tabula rasa. Taigi, pirmoji prielaida atsirasti psichologijai kaip mokslui buvo filosofija.
Gamtos Mokslų Įtaka Psichologijai
Dar viena prielaida psichologijai kaip mokslui atsirasti - gamtos mokslai (medicina, fiziologija, biologija). Šie mokslai sukaupė daug vertingų žinių apie žmogaus organizmą. Graikų gydytojas Hipokratas (460-377 m. pr. Kr.) teigė, kad žmonės skiriasi savo dinamikos ypatumais. Jis sukūrė temperamento sąvoką ir išskyrė 4 jo tipus: cholerikas, sangvinikas, melancholikas ir flegmatikas. Klaudijus Galenas (130-200 m.) visapusiškai atskleidė ryšius tarp psichinių ir fizinių reiškinių. Psichikos buveine jis laikė smegenis.
Fiziologai pradėjo tyrinėti nervų sistemos klausimus, psichiką pradėjo tirti specialiais moksliniais metodais. Atsirado požiūris, kad psichika yra smegenų funkcija. Tai patvirtino fiziologiniai tyrimai, buvo nustatyta, kad yra sąmoningi ir nesąmoningi psichikos procesai, kad veikia visas reflekso lankas, tik liko neaišku, kaip gyvas organizmas gali aktyviai prisitaikyti prie kintančios aplinkos. Atsakymo ieškojo rusų mokslininkas Ivanas Sečenovas. Jo „minties polėkį“ tęsė Ivanas Pavlovas (1849-1936), išsiaiškinęs, kaip susidaro sąlyginiai refleksai - naujos organizmo atoveiksmio formos.
Taip pat skaitykite: Apie psichologijos klubą
Psichologijos Atsiskyrimas Į Savarankišką Mokslą
Psichologija XIX a. antroje pusėje susiformavo į savarankišką mokslą. Jos centrais tapo eksperimentinės laboratorijos. Pirmąją tokią laboratoriją 1879 m. Leipcige įkūrė vokiečių psichologas Wilhelmas Wundtas. XIX a. pabaigoje jau buvo subrendusios sąlygos psichologijai tapti savarankišku mokslu, eksperimentinės laboratorijos pradėjo steigtis ir kitose šalyse: Didžiojoje Britanijoje, Rusijoje, Prancūzijoje, JAV ir kt.
Psichologijos vystymasis vyko dar vienu aspektu - kūrėsi įvairios psichologijos mokyklos, kuriose įvairiais istoriniais laikotarpiais įsivyraudavo tai vienas, tai kitas požiūris į žmogaus psichiką.
Pagrindiniai Psichologijos Tyrimo Metodai
Psichologija, kaip mokslas, remiasi empiriniu tyrinėjimu, kaupia, klasifikuoja ir analizuoja faktus. Pagrindiniai psichologijos tyrimo metodai yra šie:
- Stebėjimas: Sistemingas ir objektyvus elgesio fiksavimas natūraliomis arba laboratorinėmis sąlygomis.
- Apklausa: Duomenų rinkimas naudojant klausimynus arba interviu, siekiant išsiaiškinti nuomones, požiūrius ir elgesio ypatumus.
- Testavimas: Standartizuotų testų naudojimas, siekiant įvertinti asmenybės savybes, intelektą, gebėjimus ir kitus psichologinius konstruktus.
- Eksperimentas: Aktyvus reiškinių tyrimas, veikiant juos, sudarant ir keičiant sąlygas, siekiant nustatyti priežastinius ryšius.
Psichologijos Kryptys ir Mokyklos
Psichologijos istorijoje susiformavo įvairios mokyklos, turėjusios skirtingus požiūrius į psichikos tyrimo objektą ir metodus:
- Struktūralizmas (W. Wundt): Psichologija turi tirti tai, kas vyksta mūsų viduje ir ką mes galime sąmoningai suvokti ir nupasakoti naudodami introspekciją (savistabą). Mūsų sąmoningą patyrimą sudaro pojūčiai ir vaizdai.
- Funkcionalizmas (W. James): Praplėtė psichologijos apibrėžimą, tebenaudojo introspekciją.
- Biheviorizmas (J. Watson): Psichologija turi tirti elgesį, nes tik jį įmanoma tiksliai užfiksuoti. Stebėjimo pagalba galima nustatyti ryšį tarp aplinkos sąlygų ir žmogaus bei gyvūnų elgesio.
- Geštaltpsichologija (M. Wertheimer): Akcentavo, jog pagrindinė psichikos ypatybė - organizuoti suvokiamą informaciją į tam tikras formas, konfigūracijas (Gestalt vok. - pavidalas, forma) ir tyrinėjo jas. Teigė, kad vidinė visumos organizacija lemia jį sudarančių dalių savybes ir funkcijas.
- Psichoanalizė (S. Freud): Psichologijos tyrimo objektas - procesai, vykstantys žmogaus pasąmonėje, susiję su lytiniu potraukiu, nulemiančiu visą žmogaus elgesį.
- Kognityvinė psichologija (U. Neisser): Tiria žmoguje vykstančius informacijos fiksavimo, apdorojimo, perkūrimo procesus. Ypatingas dėmesys skiriamas pažintiniams procesams - suvokimui, atminčiai, dėmesiui, mąstymui.
- Humanistinė psichologija (C. Rogers, A. Maslow): Psichologijos paskirtis - padėti žmogui atskleisti ir realizuoti savo galimybes bei gerai jaustis ir būti savo gyvenimo autoriumi.
Psichologijos Taikymo Sritys
Šiandien psichologija yra plačiai taikoma įvairiose srityse, siekiant suprasti žmogaus elgesį, gerinti jo savijautą ir spręsti įvairias problemas.
Taip pat skaitykite: Humanistinės psichologijos principai
Klinikinė Psichologija
Klinikinė psichologija apima psichologinių sutrikimų diagnostiką, gydymą ir prevenciją. Klinikiniai psichologai dirba su asmenimis, kenčiančiais nuo depresijos, nerimo, priklausomybių ir kitų psichikos sveikatos problemų. Jie taiko įvairius terapinius metodus, tokius kaip kognityvinė elgesio terapija, psichodinaminė terapija ir humanistinė terapija, siekdami padėti klientams įveikti sunkumus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Konsultacinė Psichologija
Konsultacinė psichologija orientuota į asmenų ir grupių gerovės, prisitaikymo ir asmeninio augimo skatinimą. Konsultaciniai psichologai padeda žmonėms įveikti kasdienius sunkumus, tokius kaip stresas, santykių problemos ir karjeros iššūkiai. Jie taip pat teikia konsultacijas organizacijoms, siekdami pagerinti darbuotojų našumą ir gerovę.
Švietimo Psichologija
Švietimo psichologija tiria mokymosi procesus ir taiko psichologijos principus švietimo srityje. Švietimo psichologai dirba su mokiniais, mokytojais ir tėvais, siekdami pagerinti mokymosi rezultatus, spręsti elgesio problemas ir sukurti palankią mokymosi aplinką. Jie taip pat dalyvauja kuriant mokymo programas ir vertinimo metodus.
Organizacinė Psichologija
Organizacinė psichologija (dar vadinama verslo psichologija) taiko psichologijos principus darbo vietose. Organizaciniai psichologai padeda įmonėms pritraukti, išlaikyti ir motyvuoti darbuotojus, gerinti komandinį darbą, valdyti konfliktus ir kurti efektyvią organizacinę kultūrą. Jie taip pat dalyvauja kuriant mokymo programas ir vertinant darbuotojų veiklos rezultatus.
Teisės Psichologija
Teisės psichologija apima psichologijos principų taikymą teisinėje sistemoje. Teisės psichologai dalyvauja tiriant nusikaltimus, vertinant liudytojų patikimumą, konsultuojant teismus ir teikiant psichologinę pagalbą nusikaltimų aukoms ir teisės pažeidėjams. Jie taip pat tiria teisinių procesų psichologinius aspektus, tokius kaip apklausos ir teismo posėdžiai.
Sporto Psichologija
Sporto psichologija tiria psichologinius veiksnius, veikiančius sportininkų pasiekimus ir gerovę. Sporto psichologai padeda sportininkams įveikti stresą, pagerinti koncentraciją, sustiprinti motyvaciją ir kurti teigiamą komandinę atmosferą. Jie taip pat teikia konsultacijas treneriams ir sporto organizacijoms.
Sveikatos Psichologija
Sveikatos psichologija tiria psichologinius veiksnius, veikiančius sveikatą ir ligas. Sveikatos psichologai padeda žmonėms laikytis sveikos gyvensenos, įveikti lėtines ligas, valdyti skausmą ir prisitaikyti prie sveikatos problemų. Jie taip pat dalyvauja kuriant sveikatos stiprinimo programas ir vertinant sveikatos priežiūros paslaugų efektyvumą.
Kitos Psichologijos Taikymo Sritys
Be jau minėtų sričių, psichologija taikoma ir kitose srityse, tokiose kaip:
- Reklamos psichologija: Tiria, kaip psichologiniai principai gali būti naudojami kuriant efektyvią reklamą ir įtakojant vartotojų elgesį.
- Aplinkos psichologija: Tiria žmogaus ir aplinkos sąveiką ir ieško būdų, kaip kurti tvarias ir palankias aplinkas.
- Politikos psichologija: Tiria psichologinius veiksnius, veikiančius politinius procesus ir rinkėjų elgesį.
- Religijos psichologija: Tiria religinių įsitikinimų ir praktikų psichologinius aspektus.
Psichologo Konsultacijos: Tradiciniai ir Šiuolaikiniai Būdai
Šiais laikais psichologinė pagalba tampa vis labiau prieinama įvairiais būdais. Be tradicinių konsultacijų kabinete, populiarėja ir nuotolinės konsultacijos internetu.
Psichologinė Pagalba Internetu: Privalumai ir Trūkumai
Psichologinė pagalba internetu - tai šiuolaikiškas būdas gauti psichologo paslaugas jums patogioje vietoje. Tereikia su savimi turėti išmanųjį telefoną, planšetinį arba paprastą kompiuterį. E-terapija arba psichologo pagalba internetu (sutrumpintai „psichologas internetu“) yra šiuolaikiškas būdas gauti psichologo paslaugas jums patogioje vietoje. Šis terapijos būdas nėra naujas, jis įsitvirtino pasaulyje tuomet, kai internetas pradėjo užimti didelę žmonių gyvenimo dalį. Per paskutinius 15 metų atsirado įvairių mokslinių straipsnių, kuriuose nagrinėjamas psichologinio konsultavimo internetu patikimumas bei efektyvumas.
Privalumai:
- Šiuolaikiškumas: Bendravimas internetu tampa vis labiau priimtinas, ypač jauno amžiaus žmonėms, kurie pastoviai naudojasi šiuolaikiškomis technologijomis.
- Pasiekiamumas: Bendraujant su psichologu internetu, visai nesvarbus miestas ar šalis, kurioje dirba psichologas. Taigi specialistų pasirinkimas didėja.
- Lokalizacija: Nesvarbu, kurioje vietoje bebūtumėte.
- Saugumas/privatumas: Neretai žmonės iš mažų gyvenviečių nenori eiti pas specialistą, dirbantį tame pačiame miestelyje.
- Jaukumas: Kai kuriems žmonėms kalbėtis apie savo problemas norisi jiems pažįstamoje, saugioje aplinkoje, t.y. savo namuose.
- Efektyvumas: Gydant pacientus su depresija psichologo pagalba internetu yra tokia pat efektyvi kaip ir psichologo pagalba kabinete. Psichologinė pagalba internetu yra efektyvi gydant nerimo sutrikimus.
Trūkumai:
- Techniniai nesklandumai: Bendraujant internetu su psichologu per Skype programą gali atsirasti internetinio ryšio trukdžiai, kompiuterinės technikos ar telefono gedimai, elektros dingimas ir pan. Todėl yra tikimybė, kad numatytas susitikimas neįvyks, bus nutrauktas ir teks jį nukelti arba pratęsti kitą dieną.
- Konfidencialumas: Bet kokį pokalbį internetu galima įrašyti pašnekovui net to nematant. Aišku, tai yra labai labai mažos tikimybės situacija, tačiau tam, kad save apsaugotumėte, atidžiai rinkitės psichologą internetu.
- Netinka visiems: Nepaisant psichologinės pagalbos internetu patogumo, bendravimas su psichologu per atstumą turi tam tikrų niuansų ir dėl to tinka ne visiems. Svarbu įvertinti, ar aplinkoje yra sąlygos ramiam, konfidencialiam pokalbiui, ar namuose/kabinete yra patogi vieta pokalbiui.
Svarbu:
- Atidžiai rinkitės psichologą internetu, įsitikinkite jo kvalifikacija ir patirtimi.
- Užtikrinkite konfidencialią ir ramią aplinką konsultacijos metu.
- Įvertinkite, ar jums tinka toks bendravimo būdas.
Savipagalbos Programėlės ir Internetiniai Seminarai
Savipagalbos programėlės (angl. „app“) bei internetiniai (vadinamieji „Web“) seminarai, kurie suteikia žmogui psichologinės informacijos (psichoedukacija), padeda atlikti tam tikrus pratimus, skirtus savęs stebėsenai, savo būsenos gerinimui ir pan. Tokios lietuviškos programėlės pavyzdys - nemokama programėlė „Pagalba sau“.
Psichologo Konsultacijų Grafiko Sudarymo Principai
Psichologo konsultacijų grafikas turėtų būti sudaromas atsižvelgiant į kelis svarbius aspektus:
- Klientų poreikiai: Grafikas turėtų būti lankstus ir pritaikytas prie klientų poreikių, atsižvelgiant į jų darbo ir poilsio laiką, galimybes atvykti į konsultacijas.
- Psichologo darbo krūvis: Svarbu užtikrinti, kad psichologas nebūtų perkrautas, turėtų pakankamai laiko poilsiui ir profesiniam tobulėjimui.
- Konsultacijų trukmė: Grafike turėtų būti numatytas pakankamas laikas vienai konsultacijai, taip pat laikas tarp konsultacijų, skirtas pasiruošti kitam klientui.
- Konsultacijų vieta: Jei konsultacijos vyksta keliose vietose (pvz., mokykloje ir privačiame kabinete), grafike tai turėtų būti aiškiai nurodyta.
- Konsultacijų tipas: Grafike gali būti atskirtos individualios, grupinės konsultacijos, šeimos terapija ir pan.
Pavyzdžiai:
- Mokyklos psichologo grafikas: Mokyklos psichologo grafikas turėtų būti suderintas su mokyklos tvarkaraščiu, atsižvelgiant į mokinių pamokas, pertraukas ir popamokinę veiklą. Grafike turėtų būti numatytas laikas individualioms konsultacijoms, grupiniams užsiėmimams, konsultacijoms su mokytojais ir tėvais.
- Individualaus psichologo grafikas: Individualus psichologas gali sudaryti lankstesnį grafiką, atsižvelgiant į savo ir klientų poreikius. Grafike gali būti numatytas laikas konsultacijoms kabinete, nuotolinėms konsultacijoms, taip pat laikas administraciniam darbui ir profesiniam tobulėjimui.
- Psichologo grafikas internetu: Šiuo atveju grafikas gali būti dar lankstesnis, nes klientai gali konsultuotis iš bet kurios vietos. Svarbu numatyti laiko skirtumą tarp skirtingų šalių klientų.
Psichologijos Studijos Lietuvoje
Psichologijos studijų programa parengta remiantis „Psichologijos studijų krypties reglamentu“ bei atsižvelgiant į Europos Psichologų Asociacijų Federacijos reikalavimus psichologų rengimui. Ji atspindi visas bazines psichologijos sritis. Lietuvoje psichologijos studijos vykdomos pirmoje ir trečioje pakopoje. Bakalauro programos kūrime aktyviai dalyvauja tiek nuolatiniai katedros dėstytojai, tiek talkininkaujantys kitų šalies ir užsienio universitetų dėstytojai.
Psichologijos Studijos Vytauto Didžiojo Universitete (VDU)
Atkūrus psichologijos katedrą, 1991 metais katedros vedėjas doc. dr. Juvencijus Lapė, tuometinis Socialinių mokslų fakulteto dekanas, ėmėsi organizuoti studijas. Tuomet buvo priimti pirmieji psichologiją studijuojantys studentai, įdarbinti mokslininkai, vykdantys psichologijos mokslo tyrimus. Pradiniai Psichologijos katedros gyvavimo metai buvo labiau skirti psichologijos studijų organizavimui, įgyvendintos 4 metų psichologijos bakalauro ir 2 metų mokyklinės ir organizacinės psichologijos magistrantūros studijos.
Vytauto Didžiojo universitetui kartu su Klaipėdos universitetu 1992 10 07 suteikta Socialinių mokslų srities psichologijos krypties doktorantūros teisė. 1992 m. buvo priimti pirmieji trys psichologijos mokslo krypties doktorantai. Psichologijos doktorantūros teisė pratęsta iki 2003 m. 1998 04 14. Nuo 1998 07 20 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1995 - 1998 metais buvo plėtojamos šios psichologijos mokslo kryptys: vaikų brandumo mokyklai bei emocinės būklės tyrimai, emocijų ypatumų tyrimai, inžinerinės psichologijos bei etnopsichologijos tyrimai, kognityvinės psichologijos, specialiųjų poreikių vaikų psichologios. Psichodiagnostikos metodų kūrimo ir pritaikymo Lietuvoje klausimais dirbo prof. Justinas Pikūnas. Katedroje buvo vystomi vaikų kūrybiškumo tyrimai.
1998 metais prof. Alfonso Gučo žmona padovanojo VDU Psichologijos katedrai profesoriaus A. Iki 1991 metų buvo dėstoma bendrauniversitetinis bendrosios psichologijos kursas. Suformavus psichologijos specializacijos trečiakursių kursą ėmėmės ieškoti specialistų galinčių dėstyti įvairius psichologijos dalykus.
1998-2002 metais Psichologijos katedrai vadovavo prof. habil. dr. Antanas Goštautas, kuris plėtojo gyventojų psichologinės adaptacijos, žalingos sveikatai elgsenos prevencijos mokslinius projektus. 1996 m. gruodžio 30 d. buvo apginta pirmosios doktorantūros laidos pirmoji disertacija. 1997-1998 m. apgintos dar dvi pirmosios laidos disertacijos moksleivių kūrybingumo ir moralinių normų temomis. Mokslo publikacijų tematika pasipildė apgintų disertacijų pagrindu parengtais straipsniais iš socialinės psichologijos, organizacinės psichologijos, mokyklinės psichologijos, rizikingo elgesio sričių.
Dr. Psichologijos katedros iniciatyva 2002 m. buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Nebraskos universitetu, JAV. Plečiantis mokslinių tyrimų sritims, 2002 m. suformuluota mokslinių tyrimų kryptis „Gyventojų psichologinės adaptacijos problemų amžiaus tarpsniais tyrimai sveikatos, asmenybės ir kognityvinės psichologijos požiūriu“. Svarbiausius mokslinius ir taikomuosius projektus inicijavo ir jiems vadovavo prof. habil. dr. Antanas Goštautas. Šiuo laikotarpiu vyravo publikacijos širdies ir kraujagyslių ligų psichosocialinių veiksnių, mokinių priklausomybę sukeliančių medžiagų prevencijos temomis.
Vykdant mokslinius tyrimus ypač svarbią reikšmę įgijo bendradarbiavimas su socialiniais partneriais. Nuo 1994 m. projekto vadovas - prof. habil. dr. Antanas Goštautas, koordinatorė doc. dr. „Kauno rajono bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių rūkymo ir alkoholio vartojimo profilaktika“ (1999 m.). Projekto vadovas - prof. habil. dr. 1998 metais VDU Senate buvo patvirtinta nauja sveikatos psichologijos magistrantūros programa, parengta prof.
1998 m. Psichologijos katedra buvo išplėsta įkuriant Psichologijos kliniką ir Psichodiagnostikos centrą, kuriems universiteto administracija skyrė po pusę mokslo darbuotojo etato. Šie padaliniai buvo sukurti studentų praktikai organizuoti moksliniu pagrindu, kurti psichologinės diagnostikos metodikas. Studentų praktikai organizuoti 1999 m. buvo įdiegtas ir vykdomas iki 2006 m. taikomasis projektas „Bendravimo psichologijos mokykla“ su „Sniego gniūžtės“ stovykla. Per šį laikotarpį bendradarbiaujant su Teorinės psichologijos ir Bendrosios psichologijos katedromis bei Lietuvos sveikatos psichologų sąjunga buvo surengta 18 „Sniego gniūžtės“ stovyklų, kuriose dalyvavo apie 1300 mokinių, o psichologo praktiką atliko daugiau kaip 250 studentų. Psichologijos klinikoje nuo 1999 m. buvo vykdytas kitas tęstinis projektas - „Kauno rajono bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių rūkymo ir alkoholio vartojimo profilaktika“, kuriame praktiką atliko visi psichologijos bakalauro studijų studentai. Psichodiagnostikos centre, vykdant projektą Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybai, buvo paruoštos skalės pažinimo procesų ir asmenybės ypatumams nustatyti, kurios padėtų įvertinti šauktinių tinkamumą karo tarnybai.
2002 metais Psichologijos katedra buvo reorganizuota į dvi katedras: Bendrosios psichologijos ir Teorinės psichologijos. Reorganizacija lėmė labiau formalų dviejų katedrų pasidalijimą studijų pakopomis: Bendrosios psichologijos katedra atsakinga už bakalauro studijas, Teorinės psichologijos katedra - už magistro ir doktorantūros studijas.
Bendrosios psichologijos katedrai 2002-2004 metais vadovavo doc. dr. Antanas Valantinas inicijavo įvairius švietimo plėtotės, pedagoginės psichologijos tyrimų projektus. Nuo 2004 m. iki 2016 m. rudens Bendrosios psichologijos katedrai vadovavo doc. dr.
Bendrosios psichologijos katedra vykdo psichologijos bakalauro nuolatines ir ištęstines studijas. Iki 2009 metų ištęstinės (neakivaizdinės) psichologijos bakalauro studijos, plėtojančios visą gyvenimą trunkančio mokymosi idėją, buvo labai populiarios. Tačiau nuo 2010 metų jų atsisakyta ir studentai priimami tik į nuolatines studijas. Katedroje vykdomos trys magistrantūros studijų programos (mokyklinė, organizacinė ir sveikatos psichologija) bei psichologijos mokslo krypties doktorantūros studijos (nuo 2011 m.
Katedroje aktyviai rūpinamasi studijų kokybe ir jų tarptautiškumo didinimu. Mokslininkai iš užsienio atvyksta į VDU psichologijos padalinius skaityti paskaitų, dalyvauti doktorantūros studijų procesuose bei mokslinėse diskusijose, o VDU dėstytojai kviečiami dėstyti į užsienio šalių universitetus. Mokyklinės psichologijos magistrantai turi galimybę klausyti profesoriaus M. McFarland iš Nebraskos universiteto Kernyje (JAV) nuotoliniu būdu dėstomą kursą „Globalization and School Psychology“, kuriame kartu su kolegomis iš įvairių šalių nagrinėja psichologo darbo švietimo sistemoje ypatumus. VDU psichologijos padaliniuose ne vienerius metus dirbo JAV psichologijos profesorius R. Kern. 2010 m. Metų dėstytoju ( ir vienu iš sąžiningiausių dėstytojų, studentų požiūriu, Lietuvoje) buvo išrinktas prof. dr.
tags: #psichologijos #taikymo #rusys