Įvadas
Psichologija - tai mokslas, nagrinėjantis žmogaus elgesį ir mentalinius procesus. Ši disciplina siekia suprasti psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus. Psichologija bando atsakyti į esminius klausimus, susijusius su žmogaus prigimtimi ir elgesiu: kodėl žmogus elgiasi būtent taip? Siekdama atsakyti į šiuos klausimus, psichologija kuria sąvokų ir teorijų sistemas, apibūdinančias žmogų.
Psichologijos ištakos ir raida
Psichologijos ištakos siekia pirmųjų filosofų darbus. Aristotelio veikale „Apie sielą“ ir Hipokrato sukurti 4 temperamento tipai yra ankstyvieji psichologinių idėjų pavyzdžiai. Pats terminas „psichologija“ pirmą kartą pavartotas 1732 metais K. Volfo veikaluose „Empirinė psichologija“ ir „Racionalistinė psichologija“. Psichologija, kaip savarankiškas mokslas, atsirado 1879 m., kai V. Vundtas Leipcige (Vokietija) įsteigė pirmąją psichologijos laboratoriją.
Nuo tada psichologija sparčiai plėtėsi, apimdama vis daugiau įvairių gyvenimo reiškinių, ir išsiskaidė į daugybę specializuotų sričių.
Pagrindinės psichologijos tyrimų sritys
Šiuolaikinėje psichologijoje yra daugybė specialiųjų sričių arba šakų, kurios skirstomos pagal tai, kokiu aspektu tiriamas psichologijos objektas (psichiniai reiškiniai, siela).
- Biologinė (fiziologinė) psichologija: Nagrinėja elgesio ir biologinių procesų ryšį. Ši sritis tiria, kaip smegenų veikla, nervų sistema, hormonai ir genetika veikia mūsų mintis, jausmus ir elgesį.
- Raidos psichologija: Nagrinėja žmogaus vystymąsi nuo gimimo iki senatvės. Ši sritis tiria, kaip žmogus keičiasi fiziškai, kognityviai, emociškai ir socialiai per visą savo gyvenimą, kokie veiksniai įtakoja elgesį, aplinkos ir prigimties sąveika ir t.t.
- Socialinė psichologija: Nagrinėja žmonių tarpusavio santykius ir elgesį grupėse. Ši sritis tiria, kaip žmonių mintys, jausmai ir elgesys yra veikiami kitų žmonių.
- Asmenybės psichologija: Tiria skirtumus tarp žmonių, individualias savybes ir asmenybės teorijas. Ši sritis siekia suprasti, kas daro mus unikaliais, ir apibūdinti asmenybę veikiančius veiksnius.
- Klinikinė psichologija: Diagnozuoja ir gydo emocines ir elgesio problemas. Ši sritis tiria psichinius sutrikimus, jų pasireiškimo būdus, priežastis, eigą ir terapiją.
- Kitos sritys: Industrinė (inžinierinė) psichologija (darbo aplinka gamykloje, mygtukų išdėstymas ir kt.), teismo psichologija (ekspertizė, nusikalstamo elgesio priežastys, žmogaus elgesio pagal išorinius pasireiškimus pažinimas ir numatymas), reklamos psichologija, sporto psichologija ir kt.
Psichologijos mokyklos ir požiūriai
Kiekvienas reiškinys ir faktas psichologijoje interpretuojamas tam tikru požiūriu. Kiekvienas psichologas, tiek teoretikas, tiek praktikas, laikosi tam tikro požiūrio, kuris dažnai kyla iš atitinkamos psichologijos mokyklos ar pakraipos, susiformavusios psichologijos raidos eigoje.
Taip pat skaitykite: Psichologijos karjera
Biologiniai psichologijos pagrindai
Biologinė psichologija nagrinėja nervų sistemos sandarą ir funkcijas. Neuronas, nervinė ląstelė, yra pagrindinė nervų sistemos sudedamoji dalis. Neurono kūnas ir dendritai gauna nervinius impulsus, o aksonas siunčia nervinius impulsus. Mielininis apvalkalas izoliuoja aksoną, kuris baigiasi daugybe sinaptinių jungčių (sinapsių). Nervinio impulso perdavimas yra elektrocheminis procesas, kurio metu neurono viduje įelektrinimas tampa teigiamas dėl Na+ jonų patekimo. Glijos atlieka jungiamosios ir statybinės, maitinančios ląstelės funkcijas. Žmogaus smegenyse yra nuo 10 bilijonų iki 1 trilijono neuronų, o glijų yra 10 kartų daugiau.
Galvos smegenys yra svarbiausia sritis, kurioje kamienas (medulla) reguliuoja kvėpavimą ir kai kuriuos refleksus. Hipotalamusas reguliuoja valgymą, gėrimą, seksualinį elgesį, endokrininę veiklą ir palaiko homeostazę. Hipokampas atsakingas už atmintį ir naujų faktų įsiminimą. Limbinė sistema susijusi su emocijomis. Kairysis pusrutulis dažniausiai didesnis už dešinįjį, o Broko sritis (kalbos centrai) paprastai yra tik kairiajame pusrutulyje. Kairiajame pusrutulyje yra kalbėjimo, kalbos supratimo, rašymo, skaitymo ir skaičiavimo centrai. Nerviniai pluoštai (corpus callosum) jungia pusrutulius, užtikrindami greitą informacijos perdavimą.
Psichologijos chemija ir genetika
Psichologijos chemija tiria, kaip veikia narkotikai ir pagrindiniai neurotransmiteriai. Pasikeitimai smegenyse vyksta ne tik neurologinių ligų atveju, bet ir normalaus gyvenimo eigoje. Genetika aiškina paveldimumo įtaką intelektui, temperamentui, emociniam stabilumui ir kt. Kai kurios ligos, susijusios su psichologiniais pakitimais, yra paveldimos arba perduodamos genetiškai. Psichogenetiniai tyrimai su dvyniais padeda aiškintis šizofrenijos paveldimumą.
Sensoriniai procesai ir suvokimas
Sensorinis kodavimas paverčia stimulo fizines savybes nervinio aktyvumo tipu, identifikuojančiu tas fizines savybes. Stimulai, veikiantys mūsų jutimo organus, dirgina atitinkamus nervus, o skirtingi nervai sukelia skirtingų tipų jutimus (specifinės nervų energijos teorija). Intensyvumas yra koduojamas nervinės skaidulos vibravimo dažniu (amplitude), o kokybė yra koduojama atitinkamų receptorių.
Suvokimas dažniau apibūdinamas kaip pojūčių integracija. Jutiminiai procesai susiję su jutimo organais ir periferine nervų sistema, o suvokimas - su aukštesniais nervų sistemos lygiais. Jutimo mechanizmas: dirginimas receptoriuose paverčiamas nerviniu impulsu, kuris perduodamas atitinkamiems smegenų centrams. Egzistuoja jautrumo slenksčiai: absoliutus stimulo slenkstis (mažiausias garsas, mažiausia šviesa ir t.t.) ir diferenciniai (skirtumų) slenksčiai (kada vienas stimulas skiriasi nuo kito).
Taip pat skaitykite: Apie psichologijos klubą
Veberio dėsnis teigia, kad kuo stipresnis dirgiklis, tuo daugiau jo stiprumas turi pasikeisti, kad pokytis būtų pastebėtas. Fechnerio dėsnis teigia, kad pojūtis stiprėja proporcingai dirgiklio intensyvumo logaritmui. Adaptacijos laipsnis lemia, kad du identiški dirgikliai skirtingu metu ir skirtingose vietose suvokiami skirtingai.
Suvokimo organizavimas ir pastovumas padeda suvokti pasaulį kaip tvarkingą, o ne chaotišką, atskirų objektų rinkinį. Net tada, kai matome ne visą daiktą, mūsų suvokimas yra organizuojamas. Nepriklausomai nuo matomo objekto dydžio, formos, spalvos keitimosi, mes jį suvokiame kaip pastovų. Dydžio suvokimas visada derinamas su atstumo suvokimu. Suvokiant dydį svarbu trys dalykai: dydžio suvokimas, atspindėtas dydis tinklainėje ir atstumo suvokimas. Erdvės suvokimas (gilumo įspūdis) padeda suvokti erdviškumą.
Dėmesys, sąmonė ir jos būsenos
Sąmonė - tai savo minčių, jausmų, suvokimo žinojimas. Sąmonės tyrinėjimas ir nagrinėjimas pasimeta tarp suvokimo, atminties ir kitų mentalinių procesų tyrimo. Ankstyvoji psichologija tapatino „sąmonę“ su „protu“. Introspekcija - pačiam nagrinėti savo sąmonę. Psichoanalizė įvedė pasąmonės terminą. Daug kas vyksta, mums net nespėjus įsisąmoninti, nežinant apie tai. Sąmonė ribota.
Ne-sąmonė (nonconscious) - kas visiškai neprieinama sąmonei, žinojimui (pvz. kaip smegenys dalyvauja kraujo spaudimo reguliavime). Pasąmonė (unconscious) - įvykiai, prisiminimai, mintys, potraukiai, nepasiekiami sąmonei (apie juos nežinome), bet daro didelę įtaką elgesiui.
Sąmonės būsenos: normali budri sąmonės būsena, pakitusi sąmonės būsena (miglotas žinojimas, tikrovės iškraipymas), užsisvajojimas (daydreaming). Miegojimas - irgi sąmonės būsena. Miego stadijos tiriamos elektroencefalogramos pagalba (EEG). Miego sutrikimai: insomnija, narkolepsija, miego apnėja.
Taip pat skaitykite: Humanistinės psichologijos principai
Sapnai: „Karališkas kelias į pasąmonės pažinimą“ (Froidas). Sapnuoja visi, tik nevisi atsimena. Froido, Adlerio ir Jungo sapnų analizė.
Hipnozė (gr.hypnos - miegas). Kūnas miega, o protas budrus. Įvyksta pasikeitimai visose sferose (suvokime, mąstyme, atmintyje). Galimas sąmonės lauko susiaurėjimas (selektyvus dėmesys). Posthipnotinės sugestijos: po kiek laiko budrioje būsenoje atlieka tai, kas buvo liepta hipnozės metu. Hipnozei pasiduoda ne visi.
Meditacija - dėmesio sutelkimas, susiaurinimas.
Išmokimas ir sąlygojimas
Išmokimas apibrėžiamas kaip elgesio pokytis, atsirandantis dėl patirties. Klasikinis sąlygojimas (I. Pavlovo bandymai su šunimis) ir instrumentinis bei operantinis sąlygojimas yra pagrindiniai išmokimo tipai. Stimulo generalizacija ir diskriminavimas, sąlyginių reakcijų gesimas, pastiprinimas ir bausmė yra svarbūs išmokimo procesai.
Instinktyvus elgesys ir refleksai - įgimtos veiksmų grandinės neurologiniu pagrindu. Darvino natūrali atranka lemia adaptyvių instinktų išlikimą.
Eksperimentinė psichologija
Eksperimentinė psichologija taiko eksperimento metodus psichologijos tyrimuose. Eksperimentiniai tyrimai buvo viena svarbiausių priežasčių, dėl kurių psichologija atsiskyrė nuo filosofijos ir ėmė formuotis kaip savarankiškas mokslas. Eksperimentinės psichologijos ištakos siekia prancūzų matematiko ir filosofo R. Descartes'o, anglų filosofo J. Locke'o ir kitų filosofų darbus.
Sistemingų eksperimentinių psichikos tyrimų pradininkas - vokiečių psichologas W. Wundtas, kuris 1879 m. Leipcige įsteigė pirmąją eksperimentinės psichologijos laboratoriją. Vokiečių psichologas H. Ebbinghausas eksperimentinius metodus pradėjo taikyti atminties procesams tirti. Šiuos metodus itin sparčiai pradėta plėtoti 20 amžiaus pradžioje susikūrus skirtingoms psichologijos mokykloms (struktūrinei, funkcinei, geštaltinei psichologijai ir biheiviorizmui).
Eksperimentinės psichologijos tyrimai apėmė ne tik bendruosius psichikos procesų dėsningumus, bet ir individualius jausmingumo, atminties, asociacijų ir kitus procesus.
Psichologijos šakos ir jų ryšys su kitais mokslais
Pagal bendro psichologijos objekto tyrimo aspektą skiriamos įvairios psichologijos šakos:
- Bendroji psichologija
- Diferencinė psichologija
- Biopsichologija
- Žmogaus raidos psichologija
- Patopsichologija
- Specialioji psichologija
- Neuropsichologija
- Socialinė psichologija
- Zoopsichologija
Taip pat atsirado taikomosios psichologijos šakos, kurių tikslas - tirti konkrečios veiklos, tam tikrų veiksnių psichologines problemas ir pateikti konkrečias rekomendacijas:
- Darbo psichologija
- Inžinerinė psichologija
- Kriminalinė psichologija
- Medicininė psichologija
- Meno psichologija
- Mokslo psichologija
- Muzikos psichologija
- Pedagoginė psichologija
- Propagandos psichologija
- Religijos psichologija
- Sporto psichologija
- Teisės psichologija
- Teismo psichologija
- Ekonominė psichologija
Psichologija yra glaudžiai susijusi su kitais mokslais, tokiais kaip filosofija, medicina, fiziologija, biologija, sociologija ir matematika.
Psichologijos tyrimo metodai
Moksliniais psichologiniais tyrimais siekiama nustatyti psichikos ir psichinio gyvenimo faktus, įvairių faktų ir reiškinių ryšius, suformuluoti hipotezes, dėsnius, kurti ir tikslinti psichologines teorijas. Svarbiausi psichologijos metodai:
- Eksperimentas
- Stebėjimas
- Koreliacinis tyrimas
Pagalbiniai metodai:
- Anketavimas
- Interviu
Taikomiesiems tyrimams ir praktiniams tikslams taikomi psichodiagnostikos metodai, iš jų svarbiausi - psichologiniai testai.
Asmenybės psichologija
Asmenybės psichologija nagrinėja žmogų kaip visumą, tirdama visus psichikos ir elgesio fenomenus. Asmenybės apibrėžimas priklauso nuo ją apibrėžiančiojo teorinės pozicijos. Problemos, su kuriomis susiduria asmenybės psichologija, gali būti įvardintos kaip kontroversijos, kur prieštaravimus sudaro skirtingi bandymai spręsti šias problemas, pavyzdžiui, prigimties ir aplinkos įtaka asmenybei.
Psichologija kasdieniniame gyvenime
Psichologija veikia mūsų kasdienius pasirinkimus, net jei tai vyksta nesąmoningai. Ji padeda suvokti, kodėl tam tikrose situacijose elgiamės vienaip, kas lemia mūsų emocines reakcijas ir kaip įgyti daugiau savikontrolės. Psichologinis raštingumas stiprina gebėjimą kurti sveikus santykius, atpažinti emocijas, aiškiai išreikšti poreikius ir suprasti kitų žmonių elgesį. Psichologija naudinga ir vidiniam žmogaus augimui, padedant išsivaduoti iš žalingų įsitikinimų, sustiprinti savivertę, atrasti asmeninį kryptingumą bei kurti gyvenimą pagal savo vertybes.
Psichologinė pagalba nėra silpnumo ženklas, o brandus sprendimas, rodantis, kad žmogui rūpi jo vidinė būsena, santykiai su kitais ir gyvenimo kokybė. Kreipdamiesi į psichologą, mes pasirenkame ne kentėti vienumoje, o eiti sąmoningo augimo keliu.
tags: #psichologijos #tyrimu #sritys