Įvadas
Autizmas - tai kompleksinis raidos sutrikimas, paveikiantis vaiko socialinę sąveiką, komunikaciją ir elgesį. Šiame straipsnyje aptariami autizmo požymiai, diagnostikos etapai ir pagalbos galimybės Lietuvoje, siekiant suteikti informaciją tėvams ir specialistams, susiduriantiems su šiuo sutrikimu.
Autizmo požymiai: kada sunerimti?
Autizmo spektro sutrikimai pasireiškia labai įvairiai, todėl svarbu atkreipti dėmesį į tam tikrus vaiko elgesio pokyčius, kurie gali signalizuoti apie galimą sutrikimą. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vaikų reabilitacijos ligoninės "Lopšelis" medikai atkreipia dėmesį į tai, kad reikėtų sunerimti, jei vaikas neįstengia su kitais žmonėmis atrasti emocinio, akių kontakto, jam niekas neįdomu.
Kiti galimi požymiai:
- Bendravimo sunkumai: Vaikas vengia akių kontakto, jam sunku suprasti gestus, šypsenas, žodžius, jis sunkiai užmezga ir palaiko santykius su kitais vaikais.
- Elgesio ypatumai: Pasikartojantys kūno judesiai (pvz., rankų sukimas ar plasnojimas), stiprus prisirišimas prie tam tikrų daiktų ar rutinų, neįprastas jautrumas garsams, šviesai ar prisilietimams.
- Kalbos ir komunikacijos sunkumai: Kalbos vėlavimas, echolalija (kartojimas ką tik girdėtų žodžių ar frazių), sunkumai suprasti klausimus ar nurodymus.
Autizmas - daugialypė būklė
Gydytoja psichiatrė, Kauno sveikatos mokslų universiteto profesorė Virginija Adomaitienė teigia, kad autizmas nėra liga, kurios kilmė kiekvienu atveju yra vienoda. Tai nespecifinis sindromas, kuris pasireiškia, kai tam tikros biologinės priežastys sukelia galvos smegenų pakitimus. Didžiausią įtaką turi genetiniai veiksniai. Be jų, autizmas pasireiškia ir esant tam tikriems psichikos susirgimams.
Profesorė pabrėžia, kad autizmo sutrikimą turinčių vaikų intelektiniai gebėjimai yra labai skirtingi: nuo gilaus protinio atsilikimo iki normalaus intelekto. Dažnai šie vaikai stebina savo aritmetiniais, techniniais, konstrukciniais, muzikiniais ar kitais gebėjimais.
Taip pat skaitykite: Psichologo konsultacija vaikams
Diagnostikos etapai
Svarbiausia - atpažinti sutrikimą ir kuo anksčiau pradėti taikyti specializuotą pagalbą. V.Adomaitienės teigimu, dažniausiai autizmo sutrikimai pasireiškia vaikams iki 5 metų amžiaus, todėl jie ir turėtų būti iš karto diagnozuojami. Tačiau neretai diagnozė nustatoma tik mokykliniame amžiuje, kai ima ryškėti mokymosi problemos bei tada, kad vaikas negali nei socialiai, nei psichologiškai prisitaikyti prie naujos aplinkos.
Pasak Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorės Onos Davidonienės, pastebėjus nerimą keliančius požymius, pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nukreips pas atitinkamus specialistus.
- Šeimos gydytojas: Įvertina bendrą vaiko būklę ir, jei reikia, nukreipia pas specialistus.
- Psichikos sveikatos centrai: Visose savivaldybėse įkurti psichikos sveikatos centrai, kuriuose dirbantys specialistai (vaikų ir paauglių psichiatrai, medicinos psichologai) sugeba atpažinti autizmą.
- Kompleksinės psichiatrijos pagalbos vaikui ir šeimai centrai: Jei psichikos sveikatos centre dirbantys medikai mano, kad vieni jie nėra pajėgūs suteikti tinkamos pagalbos, tuomet konsultacijoms pacientą jie gali siųsti į kurį nors iš keturių Lietuvoje veikiančių kompleksinės psichiatrijos pagalbos vaikui ir šeimai centrų. Tai Vilniaus universiteto Vaiko raidos centras, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Psichiatrijos klinikos vaikų-paauglių psichiatrijos sektorius Kaune, Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinika ir Klaipėdos ligoninė. Toks pat centras kuriamas ir Panevėžio ligoninėje.
Pagalba autizmą turintiems vaikams Lietuvoje
Lietuvoje veikia įvairios įstaigos ir organizacijos, teikiančios pagalbą autizmą turintiems vaikams ir jų šeimoms.
- Kauno vaikų abilitacijos centras (KVAC): Teikia kompleksinę pagalbą vaikams, turintiems įvairių raidos sutrikimų. Centre dirba kvalifikuoti pedagogai ir specialistai: specialieji pedagogai, logopedai, socialinis pedagogas, psichologas, kūno kultūros pedagogas, menų pedagogai, gydytojas reabilitologas, fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugytojai, kineziterapeutai, masažistai. KVAC taip pat organizuoja savipagalbos grupes "Tėvai - tėvams".
- Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė "Lopšelis": Teikia reabilitacijos paslaugas vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų.
- Autizmo sindromą ir kompleksinių sutrikimų turinčių vaikų konsultacinis centras "Kitoks mano pasaulis": Teikia konsultacijas ir organizuoja pagalbą Kauno miesto vaikams, kurie nelanko kitų ugdymo įstaigų.
- Psichikos sveikatos centrai: Teikia psichologinę ir psichiatrinę pagalbą vaikams ir paaugliams, turintiems autizmo spektro sutrikimų.
- Specializuotos ugdymo įstaigos: Kai kuriuose miestuose veikia specializuotos mokyklos ir darželiai, skirti vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų.
Svarbu paminėti, kad dirbant specialistams, užsiėmimuose dalyvauja ir tėvai. To reikia, kad vėliau, namuose, jie galėtų ugdyti vaikus atsižvelgdami į sudarytus ilgalaikius gydymo planus.
Kauniečių patirtis
Kauno savivaldybė yra įsteigusi du specializuotus centrus - Kauno vaikų abilitacijos centrą bei "Lopšelį". Kauniečių patirtis rodo, kad specializuotų centrų steigimas ir savivaldybių iniciatyva yra labai svarbūs siekiant užtikrinti kokybišką pagalbą autizmą turintiems vaikams ir jų šeimoms.
Taip pat skaitykite: Sėkminga vaiko raida
Informacijos stoka ir metodikų trūkumas
Pasak autizmu sergančių vaikų tėvų, didžiausias sunkumas, į kurį jie atsitrenkia sužinoję vaiko diagnozę - tai informacijos stygius, kaip gydyti tokį vaiką ir kaip jį mokyti. Tėvų teigimu, leidinių lietuvių kalba beveik nėra, o Vakaruose egzistuoja kitokia patirtis. Vakarų valstybės turi patvirtintas metodikas ir jas naudoja bemaž 20 metų, bet Lietuvos jos dar nepasiekė.
Socialinių centrų poreikis
O.Davidonienės teigimu, šeimoms, auginančioms autizmo sindromą turinčius vaikus, reikia ilgalaikės pagalbos. Nes ugdymo poreikis išlieka ir jiems užaugus. Todėl Lietuvoje reikia daugiau socialinių specializuotų centrų, kur autizmo sindromą turintys žmonės galėtų praleisti laisvalaikį bei lankyti jiems pritaikytus užsiėmimus.
Statistika
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, įvairiapusių raidos - autizmo spektro sutrikimų daugėja. 2001 metais tokia diagnozė buvo nustatyta 312 vaikų (nuo pirmųjų mėnesių iki 18 metų). Dar 6-iems liga buvo diagnozuota vyresniems nei 18 metų jaunuoliams. 2007 metais kuris nors iš autizmo spektro sutrikimų buvo diagnozuotas 423 vaikams ir 32-iems - vyresniems nei 18 metų žmonėms. Dažniausiai šie sutrikimai diagnozuojami 6-17 metų vaikų grupėje.
Taip pat skaitykite: Giluminė emocijų analizė
tags: #specialieji #poreikiai #autizmas