Psichologija Lietuvos mokyklose dėstoma kaip pasirenkamasis dalykas IX-X ir XI-XII klasėse. Šis straipsnis apžvelgia psichologijos vadovėlio turinį, jo tikslus ir ugdomuosius aspektus, atsižvelgiant į bendrojo lavinimo mokyklos programas.
Įvadas
Psichologijos dalyko paskirtis - supažindinti mokinius su pagrindinėmis psichologijos sritimis (pažinimo psichologija, asmenybės psichologija, socialine psichologija), ugdyti mokinių kompetencijas, kurios įgalintų jauną žmogų taikyti psichologijos žinias gyvenime. Programa parodo psichologijos žinių praktinio pritaikymo ugdant savo asmenybę ir bendravimo įgūdžius galimybes, ugdo pozityvią nuostatą psichologinės pagalbos atžvilgiu. Pasirenkama Programa padeda labiau pažinti savo ir kito žmogaus asmenybę, suvokti sociume vykstančius procesus, pasigilinti į tarpasmeninius ryšius.
Vadovėlio turinys ir jo įgyvendinimas
Lietuvos mokyklose psichologija dėstoma kaip pasirenkamasis dalykas IX-X ir XI-XII klasėse dvejus mokslo metus pagrečiui. Šis vadovėlis skirtas pirmųjų dvejų metų psichologijos mokymo ir mokymosi etapui. Vadovėlio turinys konkretizuoja ir padeda įgyvendinti naująją 2008 metų Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos pagrindinio ugdymo psichologijos pasirenkamojo dalyko bendrąją programą IX-X klasėms. Šiame vadovėlyje siekiama orientuotis į švietimo dokumentuose apibrėžtą plačią psichologijos kurso paskirtį - plėsti mokinių humanitarinį išsilavinimą, skatinti analizuoti ir geriau suprasti savo ir kitų žmonių elgesio psichologines priežastis, atskleisti psichologinės pagalbos sau ir kitiems galimybes, ugdyti santykių su savimi, kitais ir pasauliu harmonizavimo gebėjimus.
Psichologijos dalyku siekiama padėti mokiniams pasirinkti tolesnį gyvenimo kelią, būti pasiruošus pokyčiams ir iššūkiams, įgyti svarbaus asmeninio patyrimo, skatinti vidinį aktyvumą, kaip suteikiantį kryptį asmenybės raidai, ir išorinį aktyvumą, kaip ugdantį saviraišką, socialinius gebėjimus bei tarpasmeninius ryšius. Psichologijos dalyko programoje gilinamasi į savęs pažinimo, bendravimo bei sudėtingų psichologinių situacijų prevencijos problemas.
Vadovėlio turinį sudaro keturios glaudžiai tarpusavyje susijusios ugdomosios veiklos sritys, leidžiančios mokiniams suprasti psichologinių tyrinėjimų pagrindus, ugdytis savivoką, saviraišką, socialinę kompetenciją ir vertybines nuostatas:
Taip pat skaitykite: Psichologijos karjera
- psichologija kaip asmenybės ir santykio su pasauliu tyrinėjimas;
- kaip pažįstame pasaulį;
- emocinis savęs ir pasaulio išgyvenimas;
- psichologijos žinių taikymas kasdieniame gyvenime.
Vadovėlyje pateikiamos pradinės žinios apie psichologiją: ką ir kaip ji tiria (Psichologijos mokslas); kaip apibūdina žmogaus pasaulio pažinimą (Kognityvoji psichologija. Jutimai. Suvokimas. Atmintis. Mąstymas), (Kaip pažįstame pasaulį?); kaip apibūdina žmogaus savęs paties ir pasaulio išgyvenimą (Kam reikalingi jausmai? Emocijų psichologija); ir kaip mokinys gali pasinaudoti psichologijos žiniomis, nustatytais dėsningumais ir metodais savo kasdieniame gyvenime (Psichologija praktikoje: kaip mokytis?).
Ugdomosios sritys ir pasiekimai
Programoje išskirtos trys pasiekimų sritys: Savęs pažinimas ir tyrinėjimas (pažinimo ir asmenybės psichologija), Savęs pažinimas santykiuose su kitais (socialinė psichologija), Pagalbos sau ir kitam galimybių pažinimas.
III-IV gimnazijos klasėse psichologija yra laisvai pasirenkamasis dalykas. III gimnazijos klasėje siekiama suteikti žinių ir ugdyti gebėjimus, kurie padėtų suvokti žmogaus asmenybę kaip sudėtingą ir nedalomą visumą, skatintų mokinius atskleisti savąjį individualumą, suvokti savo ir aplinkinių stipriąsias bei silpnąsias savybes, suprasti emocinio pasaulio reikšmę ir sudėtingumą. IV gimnazijos klasėje mokiniams suteikiamos žinios leis geriau analizuoti žmonių tarpusavio santykius, taikyti efektyvesnius socialinės sąveikos būdus. Mokiniai suvoks bendravimo socialinėje grupėje ypatumus, išmoks analizuoti konfliktines situacijas ir pasirinkti tinkamą konflikto sprendimo strategiją.
Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Suvokia psichologijos dalyko tikslus ir uždavinius, geba paaiškinti psichologijos specifiškumą, naudojamus metodus, dėsningumus, ryšį su kitais mokslais. Geba, naudodamas psichologijos žinias, kelti klausimus ir rasti atsakymus apie save ir kitus. Atskiria pagrįstą psichologijos dalyko teiginį nuo nepagrįsto, geba argumentuoti. Žino psichologijos pagrindinius faktus, suvokia ir gali paaiškinti psichologijos žinių suteikiamą naudą.
Savęs pažinimas ir tyrinėjimas
Mokiniai susipažįsta su psichologija, jos ryšiais su kitais mokslais, su pažinimo procesais. Aptariami pojūčiai, suvokimas, dėmesio, atminties, mąstymo procesai, pažinimo procesų veikimo mechanizmai, dėsniai. Ypatingas dėmesys skiriamas mąstymo procesui išryškinant kūrybinio mąstymo svarbą. Susipažįsta su pagrindinėmis intelekto teorijomis. Sudaromos sąlygos analizuoti savo pažinimo procesus, išbandyti atminties lavinimo, įsiminimo strategijas, kūrybinio mąstymo strategijas. Pristatomos populiarios asmenybės teorijos, analizuojami asmenybės raidos dėsningumai. Susipažįsta su temperamento, charakterio, motyvacijos, emocijų teorijomis. Praktinės veiklos metu giliau pažįsta savo asmenybę, numato tobulėjimo kelius.
Taip pat skaitykite: Apie psichologijos klubą
A1. Atskleidžia esminius psichologijos tyrimų metodų bruožus. Naudodamasis netiesiogiai teikiama pagalba paaiškina psichologijos ryšius su kitais mokslais. Savarankiškai analizuoja psichologijos ryšius su kitais mokslais, geba apibūdinti psichologijos vietą kitų socialinių mokslų sistemoje. Psichologija - mokslas tau ir apie tave. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Nagrinėjamos šiuolaikinės psichologijos šakos, psichologijos žinių pritaikymo galimybės.
A2. Paaiškina dėmesio veikimo mechanizmą, atpažįsta dėmesio rūšis, paaiškina individualius dėmesio skirtumus. Paaiškina jutimų veikimo principus, individualius jutimų skirtumus. Įvardija įsiminimo, informacijos saugojimo trumpalaikėje ir ilgalaikėje atmintyje ir atgaminimo dėsningumus. Paaiškina mąstymo, kaip pažinimo proceso, ypatybes. Paaiškina vaizduotės veikimo ir kūrybinio mąstymo principus. Padedamas apibūdina savo pažinimo procesų ypatumus. Konsultuodamasis nurodo pažinimo procesų lavinimo galimybes. Savarankiškai numato pažinimo procesų lavinimo, emocijų valdymo strategijas. Jutimai ir suvokimas. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Dėmesys. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Atmintis. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Vaizduotė. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Mąstymo procesas. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Bendrieji gebėjimai. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Įspūdis. III-IV gimnazijos klasių koncentras.
A3. Paaiškina holistinę asmenybės sampratą ir raidos dėsningumus. Atpažįsta esminius temperamento ir charakterio bruožus. Paaiškina asmens savęs suvokimo dėsnius. Tyrinėja teigiamo ir neigiamo savęs vertinimo požymius. Mokydamiesi apie emocijų, motyvacijos prigimtį ir dėsningumus, paaiškina emocinių išgyvenimų svarbą žmogaus gyvenime, atpažįsta pagrindines emocijas, jų neverbalinius požymius. Pagrindžia emocijų ir jausmų įtaką bendravimui. Praktiškai susipažįsta su emocijų valdymo strategijomis. Atpažįsta esminius temperamento ir charakterio bruožus. Paaiškina asmenybės raidos dėsningumus. Apibūdina motyvacijos prigimtį. Argumentuotai atskleidžia savąjį individualumą, atskleisdamas jį įprastuose ir naujuose kontekstuose. Išsamiai atskleidžia pagrindinius asmenybės teorijų teiginius ir juos palygina. Savarankiškai analizuoja savo emocijų ir jausmų įtaką bendravimui. Asmenybės samprata. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Asmenybę aiškinančios teorijos. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Asmenybės raida. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Temperamentas. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Charakteris. III-IV gimnazijos klasių koncentras. „Aš“ vaizdas. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Nagrinėjamas „Aš“ vaizdas. Emocijos ir jausmai. III-IV gimnazijos klasių koncentras.
Savęs pažinimas santykiuose su kitais
Nagrinėdami tarpasmenį elgesį: kaip žmonės komunikuoja, kaip suvokia ir kaip veikia vieni kitus, mokiniai susipažįsta ir mokosi analizuoti bendravimo ir socialinių santykių dėsnius, analizuoja sėkmingo bendravimo veiksnius ir bendravimo klaidas, asmens socialinės sąveikos grupėje ypatumus. Susipažįsta su konfliktų teorija, konfliktų įvairove, aptaria jų priežastis bei sprendimo strategijas.
B1. Paaiškina bendravimo proceso dėsningumus, komunikacijos sampratą. Atpažįsta pagrindinius žodinio bendravimo požymius, nustato jo rūšis. Paaiškina neverbalinio bendravimo svarbą žmonių tarpusavio supratimui, atpažįsta dažniausius neverbalinio bendravimo ženklus. Paaiškina bendravimo (komunikacijos) sampratą ir atpažįsta pagrindines bendravimo dėsningumus kasdienėje aplinkoje. Atpažįsta dažniausius neverbalinius ženklus įprastame kontekste. Naudodamasis netiesiogiai teikiama pagalba atpažįsta ir paaiškina pagrindines bendravimo proceso sudėtines dalis įprastame kontekste. Savarankiškai atpažįsta ir paaiškina pagrindines bendravimo proceso sudėtines dalis naujame, kintančiame kontekste. Susieja empatiją su neverbalinio bendravimo ir aktyvaus klausymo įgūdžiais. Bendrieji gebėjimai. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Temperamentas. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Bendravimo įgūdžiai. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Įspūdis. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Įgūdžiai. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Neverbalinis bendravimas. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Pasirengimas darbo pokalbiui. III-IV gimnazijos klasių koncentras.
Taip pat skaitykite: Humanistinės psichologijos principai
B2. Paaiškina socialinės grupės sampratą, palygina formalios ir neformalios grupės požymius. Analizuoja bendravimo grupėje dėsningumus. Paaiškina grupės nario statuso sąvoką, palygina lyderio, atstumtojo, izoliuotojo statuso požymius. Analizuoja socialinio suvokimo įtaką bendravimui. Paaiškina stereotipo, nuostatų, socialinės atribucijos sąvokas ir atskleidžia jų svarbą bendravime. Savarankiškai atpažįsta socialinio suvokimo ir vertinimo klaidas. Paaiškina socialinio suvokimo ypatumus, susieja su juos lemiančiais veiksniais. Stereotipai. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Socialinė atribucija. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Kito žmogaus suvokimas. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Grupė. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Asmenybė ir grupė. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Konformizmas. III-IV gimnazijos klasių koncentras.
B3. Atpažįsta ir analizuoja konfliktų vaidmenį žmonių socialinėje sąveikoje. Paaiškina konflikto sąvoką, atpažįsta konfliktų rūšis. Bendrais bruožais apibūdina socialinės grupės sąvoką. paaiškina pagrindinius bendravimo grupėje dėsningumus. Palygina formalias ir neformalias grupes. Paaiškina grupės nario statuso ir konformizmo sąvokas. Padedamas atpažįsta grupės socialinės įtakos asmeniui būdus (socialinis pastiprinimas, socialinis spaudimas, deindividualizacija, manipuliacija). Padedamas atpažįsta konfliktų požymius ir kilimo priežastis. Palygina lyderio, atstumtojo, izoliuotojo statuso požymius, atpažįsta pavyzdžius įprastame kontekste. Naudodamasis netiesiogiai teikiama pagalba palygina grupės socialinės įtakos asmeniui būdus (socialinis pastiprinimas, socialinis spaudimas, deindividualizacija, manipuliacija) ir atpažįsta juos realaus gyvenimo įprastose aplinkose. Naudodamasis netiesiogiai teikiama pagalba nurodo konfliktų kilimo priežastis, atpažįsta konflikto požymius, konsultuodamasis įvardija galimas nesudėtingų konfliktinių situacijų sprendimo strategijas. Analizuoja turimo statuso įtaką savo ir kitų asmenų bendravimui, pateikia pavyzdžius iš įprasto konteksto. Vertina konformizmo svarbą prisitaikymui. Savarankiškai atpažįsta ir palygina grupės socialinės įtakos asmeniui būdus (socialinis pastiprinimas, socialinis spaudimas, deindividualizacija, manipuliacija) realaus gyvenimo įprastose ir naujose aplinkose. Savarankiškai apibendrina savo patirtį sprendžiant konfliktus, nurodo konfliktų kilimo priežastis, naudoja konstruktyvias konflikto sprendimo strategijas. Lyderystė. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Manipuliatyvus elgesys. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Konfliktas. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Aiškinasi konflikto sampratą. Konflikto signalai. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Sunkumų įveika. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Konflikto sprendimo strategijos.
Pagalbos sau ir kitam galimybių pažinimas
Mokiniai diskutuoja apie pozityvaus santykio su savimi ir kitais būtinybę, siekiant išsaugoti psichinę sveikatą. Susipažįsta su psichikos sutrikimų samprata, analizuoja streso, nerimo priežastis, kartu su mokytoju ieško būdų, kaip padėti sau ir kitam. Paaiškina smurto kilmę, priežastis, išskiria jo rūšis. Diskutuoja apie ilgalaikes bei trumpalaikes pasekmes. Įvardija pagalbos galimybes smurto aukoms bei smurtautojams. Diskutuoja apie savižudybių priežastis, požymius, skatinami kreiptis pagalbos. Ugdomas psichologinis atsparumas įvairioms priklausomybėms.
C1. Paaiškina psichinės sveikatos sampratą. Atpažįsta ir apibūdina pagrindinius psichinės sveikatos požymius. Paaiškina fiziologinį emocijų pagrindą. Paaiškina bendruomenės, visuomeninių organizacijų svarbą smurto, psichologinių krizių, priklausomybių prevencijai. Įvertina savo bendradarbiavimo įgūdžius ir numato jų tobulinimo sritis ir galimybes. Ypatingi jausmai. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Emocijų sutrikimai. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Psichologinė pagalba. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Dalyvavimas bendruomenės gyvenime. III-IV gimnazijos klasių koncentras.
C2. Paaiškina streso ir nerimo poveikį psichinei sveikatai, jų kilimo priežastis ir požymius. Įvardija sunkių emocinių išgyvenimų (pokyčių, netekties, atstūmimo ir pan.) poveikį psichinei sveikatai. Analizuoja sunkių išgyvenimų priėmimo ir įveikimo būdus. Paaiškina psichikos ligų sampratą, išskiria psichoterapinės, psichiatrinės pagalbos esmę, paaiškina psichikos ligonių gydymo ir socializacijos principus. Įvardija savižudybių priežastis, analizuoja gresiančios savižudybės požymius, žino pagalbos būdus. Paaiškina smurto kilmę, priežastis, išskiria jo rūšis. Diskutuoja apie ilgalaikes bei trumpalaikes pasekmes. Įvardija pagalbos galimybes. Pagrindžia emocinių išgyvenimų svarbą psichinei sveikatai. Stresas. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Smurtas. III-IV gimnazijos klasių koncentras.
Mokymo metodai ir aktyvumas
Vienas iš mokyklinio psichologijos kurso tikslų yra sudaryti sąlygas įgyti svarbaus asmeninio patyrimo. Tai įmanoma tik tuo atveju, jei moksleiviai per pamoką yra aktyvūs. Aktyvumas gali būti dvejopas: vidinis (stebėjimas, klausymas, išgyvenimas, prisiminimas, įsivaizdavimas, kūryba, apmąstymas, vertinimas, sprendimų priėmimas) ir išorinis (kalbėjimas, rašymas, piešimas, vaidinimas, įvairių rūšių bendravimas, medžiagos tyrimams rinkimas).
Dėstant psichologiją mokykloje teorinė informacija turi būti nuolat derinama su praktine moksleivių veikla: įvairių įgūdžių ir gebėjimų ugdymo pratimais, problemų sprendimu įvairaus dydžio grupėse, projektais, tyrimais. Sudarant kurso planą, teorinės dalys turi būti iš karto siejamos su praktinėmis. Teorinė informacija per psichologijos pamokas gali būti pateikiama paskaitų ir savarankiškų teksto studijų būdu. Apie sužinotus faktus gali būti referuojama, jie gali būti aptariami, aiškinami.
Teikiant teorinę informaciją gali būti atliekamos ir tyrimo užduotys: savistabos ir kitų stebėjimo, apklausos žodžiu ir naudojant anketas, elementarių mokyklinių eksperimentų, kai kurių testų (pavyzdžiui, intelekto, kūrybingumo) išbandymo. Moksleiviai turėtų įgyti tyrimų duomenų analizės, interpretavimo, rezultatų pristatymo kitiems patirties. Psichologijos pamokoms svarbi saugi, palanki atvirumui atmosfera bei nuolatinis grįžtamasis ryšys, padedantis suvokti savo pasiekimus, palaikantis, skatinantis.
tags: #psichologijos #vadovelis #mokykloje