Psichologinė Būklė: Sąvoka, Apibrėžimas ir Svarba

Psichologinė būklė - tai kompleksinis reiškinys, apimantis emocinę, psichologinę bei socialinę gerovę. Ji daro įtaką tam, kaip mes galvojame, jaučiamės ir elgiamės, padeda susidoroti su kasdieniu stresu, produktyviai dirbti ir dalyvauti bendruomenės gyvenime. Sveika psichika yra svarbi kiekviename gyvenimo etape - nuo vaikystės ir paauglystės iki senatvės, lemianti, kaip mes priimame sprendimus, bendraujame su kitais ir tvarkomės su gyvenimo sunkumais.

Psichikos Sveikatos Samprata

Psichikos sveikata yra geros vidinės savijautos būsena, kai asmuo suvokia save ir savo ypatumus, gebėjimus, gali susidoroti su įprastais gyvenimo sunkumais, našiai, rezultatyviai dirbti ir prisidėti prie bendruomenės gerovės. Dėl psichikos sveikatos apibrėžimų iki šiol kyla psichikos sveikatos specialistų diskusijų, pavyzdžiui, ar apibūdinant gerą psichinę būseną turėtų būti įtrauktas toks kriterijus kaip individo darbas, aktyvi veikla, poreikis daryti prasmingus, gerus darbus bendruomenei. Psichikos sveikata yra neatsiejamai susijusi ir su kūno sveikata, ir su psichologiniais, socialiniais, dvasiniais, etniniais, kultūriniais, meno, net filosofiniais aspektais, tai yra kompleksiškas ir sąlygiškas fenomenas.

Psichikos sveikata yra itin svarbi kiekvieno žmogaus gyvenimo pilnatvei, sėkmei, gerai būsenai ir savijautai. Nustatyta, kad psichikos sveikata yra itin reikšminga kiekvieno individo ir visuomenės sveikatos sudedamoji dalis, reikšminga asmens laimės ir gerovės supratimui, sudaranti tinkamas galimybes socialiniam bendravimui, darnai, saugumui, itin svarbi darbinei veiklai, visuomenės gerovei, kūrybingumui, produktyvumui, veiklumui.

Ribos tarp psichikos sveikatos ir psichikos ligos

Psichikos liga, arba psichikos susirgimas, yra psichikos sveikatos praradimas dėl psichikos sutrikimo, kuris veikia žmogaus mąstymą, jausmus ir elgesį. Psichikos sveikatos srityje vartojama ir kitų sąvokų bei terminų. Plačios apibrėžties terminai liguista psichikos sveikata, psichikos sveikatos problemos ar psichikos sveikatos sunkumai yra vartojami ne tik psichikos sutrikimams apibūdinti, bet apima ir psichologinį distresą, psichologines problemas ar sunkumus, kurie pagal tarptautinę ligų klasifikaciją nėra laikomi klinikine diagnoze, tačiau gali būti reikšmingi dėl individo patiriamų kančių ir vėliau gali sukelti sutrikimus, ligas ar neįgalumą.

Vaikystėje prasidedantys ir negydomi psichikos sutrikimai labai paveikia vaiko raidą, mokslo pasiekimus ir galimybes gyventi visavertį, produktyvų gyvenimą. Vaikai, turintys psichikos sutrikimų, susiduria su dideliais iššūkiais dėl stigmos, izoliacijos, diskriminacijos, taip pat su nepakankamu sveikatos priežiūros paslaugų ir tinkamo mokymo prieinamumu - taip pažeidžiamos jų pagrindinės, esminės žmogaus teisės. Tyrimais nustatyta, kad maždaug pusė suaugusiesiems pasireiškiančių psichikos sutrikimų prasideda viduriniame paauglystės amžiuje. Suaugusieji, turintys psichikos sveikatos problemų, yra mažiau produktyvūs darbe ir turi didesnę tikimybę tapti bedarbiais.

Taip pat skaitykite: Psichologiniai romanai

Psichikos Sutrikimai: Klasifikacija ir Simptomai

Psichikos sutrikimai apima įvairias būkles, kurios veikia žmogaus mąstymą, jausmus ir elgesį. Jie gali būti laikini arba nuolatiniai ir pasireikšti įvairiais simptomais, kurie daro įtaką kasdieniam gyvenimui. Dažniausiai pasitaikantys psichikos ir elgesio sutrikimai:

• Elgesio sutrikimai: tokie kaip antisocialus elgesys, hiperaktyvumas, impulsyvumas arba valgymo sutrikimai.
• Nuotaikos sutrikimai: pavyzdžiui, depresija, manija ar bipolinis sutrikimas.
• Trauminiai sutrikimai: tokie kaip post-trauminis streso sindromas, kuris gali išsivystyti po traumų ar labai stresinių įvykių bei išgyvenimų.
• Psichikos vystymosi sutrikimai: pavyzdžiui, autizmo spektro sutrikimas, dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD) arba specifinės mokymosi sunkumų formos.
• Psichozės sutrikimai: šizofrenija ar kliedėjimas.
• Streso ir prisitaikymo sutrikimai: perdegimas, gali atsirasti po nuolatinio streso, traumų ar sunkių gyvenimo įvykių.

Tai yra tik keli psichikos sutrikimų pavyzdžiai. Kiekvienas žmogus yra unikalus, ir kiekvienas sutrikimas gali pasireikšti skirtingai kiekviename žmoguje. Psichikos sutrikimai yra labai įvairūs, o jų simptomai gali skirtis priklausomai nuo konkretaus sutrikimo tipo, jo sunkumo ir asmenybės bei aplinkos ypatumų. Tačiau yra keletas bendrų simptomų, kurie gali pasireikšti daugeliui asmenų turinčių psichikos sutrikimų. Vienas ar keli iš šių simptomų gali pasireikšti bet kurio asmens gyvenimo eigoje dėl įvairių priežasčių ir tai nebūtinai reiškia, jog asmuo serga psichikos sutrikimu.

Dažniausiai pasitaikantys psichikos sutrikimai ir jų simptomai:

• Depresija: Nuolatinė liūdesio būsena, prarandant susidomėjimą veikla, kuri anksčiau teikė džiaugsmą. Simptomai gali apimti nuovargį, miego sutrikimus, sumažėjusį apetitą ir mintis apie savižudybę.
• Nerimas: Stiprus susirūpinimo ar nuogąstavimo jausmas, kuris gali būti nuolatinis ar atsirasti staiga kaip panikos priepuolis. Tai dažnai pasireiškia fiziniais simptomais, tokiais kaip stiprus širdies plakimas, prakaitavimas ir drebėjimas.
• Panikos atakos: Staigūs, intensyvūs baimės epizodai, kurie gali sukelti stiprų fizinį diskomfortą, pvz., stiprų širdies plakimą, dusulį ir krūtinės skausmą.
• Nemiga: Sunkumai užmigti ar išmiegoti visą naktį, kurie gali turėti didelę įtaką dienos metu atliekamoms veikloms ir bendrai sveikatos būklei.
• Bipolinis sutrikimas: Būklė, kai žmogus patiria intensyvių emocijų svyravimus - nuo manijos (pakilios nuotaikos, energijos ir aktyvumo) iki depresijos epizodų.
• Demencija: Pažinimo funkcijų praradimas, kuris veikia atmintį, mąstymą ir socialinius įgūdžius.
• Šizofrenija: Sunkus psichikos sutrikimas, kuris veikia mąstymą, jausmus, valią, elgesį, socialinę adaptaciją. Jis gali apimti haliucinacijas, kliedesius bei sunkumus susikaupti.
• Adaptacijos sutrikimai: Emocinė ar elgesio reakcija į stresą, kuri yra stipresnė nei įprasta ir sukelia didelių problemų kasdieniniame gyvenime.
• Agorafobija: Intensyvi baimė būti situacijose, kuriose būtų sunku ar gėdinga pabėgti, pvz., atvirose erdvėse ar minioje.
• Obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OKS): Būklė, kai žmogus turi pasikartojančių, nepageidaujamų minčių (obsesijų) ir (arba) elgesio (kompulsijų), kuriuos jis jaučia būtinybę vykdyti.
• Perdegimo sindromas: Emocinis ir fizinis išsekimas, dažniausiai susijęs su ilgalaikiu stresu ir per dideliu darbo krūviu.

Psichozė ir jos tipai

Psichozė yra psichikos sutrikimas, pasireiškiantis ryškiai išreikštu sutrikusiu santykiu su realybe. Psichozė yra rimtų psichikos sutrikimų simptomas. Asmenys psichozės būsenoje patiria haliucinacijas, kliedesius, sutrinka jų mąstymo nuoseklumas, padidėja nerimo lygis. Taip pat gali stipriai pasikeisti žmogaus vaizduotė ir pasireikšti baimės dėl neegzistuojančių grėsmių ar atsirasti keistų, su realybe prasilenkiančių įsitikinimų, kurie prieštarauja turimiems faktams ar gamtos dėsniams. Lėtinių, užsitęsusių psichozių atvejais neretai prarandama motyvacija veiklai, sergantysis atsitraukia nuo socialinio gyvenimo, užsidaro savo pasaulyje.

Psichozės tipai:

Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Rokiškyje

• Trumpalaikė psichozė - tai yra psichozės epizodas, pasireiškiantis po patirto stipraus streso, pavyzdžiui, artimojo mirties. Dažniausiai asmuo, patyręs trumpalaikę psichozę, atsistato po kelių dienų ar savaičių.
• Svaiginančių medžiagų sukelta psichozė - psichozė gali būti sukelta narkotinių medžiagų ar alkoholio. Asmenys, turintys priklausomybę nuo svaiginančių medžiagų, gali patirti psichozę, jeigu staiga nutraukia svaigalų vartojimą. Kai kuriems asmenims pats pavartojimas gali sukelti psichozę, tokį poveikį gali turėti kanapių preparatai, amfetamino grupės narkotinės medžiagos.
• Organinė psichozė - psichozės simptomus gali sukelti galvos trauma ar smegenų veiklos sutrikimai.
• Su šizofrenija ir bipoliniu sutrikimu susijusi psichozė - trunka ilgiau, mėnesiais ar metais, turi banguojančią (sunkesniais atvejais - nepertraukiamą) eigą.
• Depresinė psichozė - atsirandanti kai kuriais sunkiais depresinio sutrikimo atvejais. Dažniausiai išsakomi kliedesiai irgi atspindi depresinę nuotaiką, pvz.

Organiniai psichikos sutrikimai

Šiame poskyryje aprašomi psichikos sutrikimai, kuriuos jungia bendra etiologija, t. y. aiški smegenų liga, pažeidimas ar kitoks pakenkimas, sukeliantis smegenų disfunkciją.

• Demencija (F00-F03) - tai sindromas, sukeltas smegenų ligos, dažniausiai lėtinės ir progresuojančios, kuria sergant pažeidžiama daugelis aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų: atmintis, mąstymas, orientacija, suvokimas, skaičiavimo įgūdžiai, sugebėjimas mokytis, kalba, protavimas. Sąmonė sutrikusi nebūna. Paprastai pažinimo proceso sutrikimus lydi, o kartais būna iki jų atsiradimo, emocijų kontrolės, socialinio elgesio ar motyvacijos pablogėjimas.
  • Alzheimerio (Alzheimer) liga yra nežinomos etiologijos pirminė degeneracinė smegenų liga, kuriai būdingi saviti neurologiniai ir neurocheminiai pakitimai.
  • Demencija yra smegenų infarkto, sukelto kraujagyslinio susirgimo, pavyzdžiui, hipertoninės ligos, rezultatas. Infarktai paprastai būna maži, bet jų efektai kumuliuojasi. Paprastai atsiranda staiga po kelių insultų dėl trombozės, embolijų ar hemoragijų galvos smegenų kraujagyslėse. Šiuo atveju anamnezėje galima hipertenzija ir išeminės destrukcijos židiniai smegenų pusrutulių baltojoje medžiagoje.
  • Demencija ne dėl Alzheimerio (Alzheimer) ligos ar smegenų kraujagyslių pažeidimo. Progresuojanti demencija su įvairia neurologine simptomatika, atsirandančia dėl specifinio morfologinio nervų sistemos pakenkimo, kurį, manoma, sukelia tam tikras paveldimas faktorius. Prasideda paprastai vidutiniame ar vyresniame amžiuje, bet gali bet kuriame suaugusiojo žmogaus amžiuje.
  • Demencija, atsirandanti kaip plačios smegenų dalies degeneracijos išraiška. Hantingtono (Huntington) liga paveldima autosominiu-dominantiniu būdu. Simptomų dažniausiai atsiranda trečiajame ar ketvirtajame amžiaus dešimtmetyje.
  • Demencija, kuri atsiranda nustatytos Parkinsono (Parkinson) ligos fone.
• Amnezinis sindromas - Sindromas, kai dominuoja didelis atminties sutrikimas neseniai ir seniai buvusiems įvykiams. Nors išlikęs sugebėjimas pakartoti, sugebėjimas išmokti naują medžiagą yra gerokai pablogėjęs, nebesiorientuojama laike. Gali būti konfabuliacijų, tačiau suvokimas ir kitos kognityvinės funkcijos, tarp jų ir intelektas, paprastai išlieka nepakenktos.
• Delyras - Etiologiškai nespecifinis organinis smegenų funkcijos sutrikimo sindromas, apibūdinamas kartu pasireiškiančiais sąmonės ir dėmesio, suvokimo, mąstymo, atminties, psichomotorinio elgesio, emocijų bei miego ir budrumo ciklo sutrikimais.
• Organinis haliucinozė - Sutrikimas, kuriam būdingos nuolatinės ar pasikartojančios haliucinacijos, dažniausiai regos ar klausos, esant nesutrikusiai sąmonei. Gali būti kliedesinė haliucinacijų interpretacija, tačiau kliedesiai nėra dominuojantis klinikinis požymis.
• Organinis katatoninė būklė - Sutrikimas, kuriam būdingas sumažėjęs (stuporas) ar padidėjęs (sujaudinimas) psichomotorinis aktyvumas, susijęs su katatoniniais simptomais.
• Organinis kliedesinis [šizofrenijai panašus] sutrikimas - Sutrikimas, kai vyrauja nuolatiniai ar pasikartojantys kliedesiai. Jie gali būti kartu su haliucinacijomis.
• Organiniai nuotaikos [afekto] sutrikimai - Sutrikimai, kuriems būdingi nuotaikos ar afekto pokyčiai, paprastai lydimi pakitusio bendro aktyvumo lygio. Sutrikimai gali atitikti depresijos, hipomanijos, manijos ar bipolinio sutrikimo kriterijus.
• Organinis asmenybės sutrikimas - Sutrikimas, kuriam būdingas normalios praeities atsiminimų integracijos, tapatumo suvokimo, dabarties pojūčių įsisąmoninimo ar kūno judesių kontrolės dalinis ar visiškas praradimas.
• Organinis asteninis sutrikimas - Tai sutrikimas, kuriam būdingas atminties susilpnėjimas, sunkumai mokytis ir sumažėjusi dėmesio koncentracija, kai atliekant užduotį reikia nuolat daryti pertraukas, bandant atlikti užduotį, dažnai pajuntamas protinis nuovargis, o išmokti naują informaciją subjektyviai atrodo sunku, net jei objektyviai vertinant sunkumų nepastebima. Šie simptomai yra nepakankami demencijos (F00-F03) arba delyro (F05) diagnozėms nustatyti. Ši diagnozė turi būti nustatoma tik esant ryšiui su somatine patologija ir neturi būti naudojama, jei yra bet kuris psichikos ar elgesio sutrikimas, klasifikuojamas F10-F99. Šis sutrikimas gali atsirasti prieš, kartu arba po daugelio smegenų ir sisteminių infekcinių ar somatinių sutrikimų. Nebūtinai randamas pirminis neurologinis smegenų pakenkimas. Šis sutrikimas turi būti skiriamas nuo poencenfalitinio sindromo (F07.1) ir potrauminio sindromo (F07.2), atsižvelgiant į skirtingą etiologiją, švelnesnius ir ne tokius gausius simptomus bei trumpesnę eigą.
• Organinis asmenybės ir elgesio sutrikimas dėl smegenų ligos, pažeidimo ir smegenų disfunkcijos - Šiam sutrikimui būdingas labai pakitęs įprastinis premorbidinis elgesys. Ypač pakinta emocijų, poreikių ir impulsų išraiška. Kliniškai taip pat gali pasireikšti kognityvinių funkcijų ir seksualinės sferos pakitimai. Šis sindromas apima liekamuosius nespecifinius ir kintančius elgesio pokyčius, atsirandančius sveikstant po virusinio ar bakterinio encefalito.

Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant psichoaktyviąsias medžiagas

Šis poskyris apima platų spektrą sutrikimų, kurie skiriasi sunkumu ir klinikine išraiška, bet visus juos galima susieti su vienos arba daugiau psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu (gali būti skiriamos medicininiams tikslams arba ne). Trečiasis kodo ženklas nurodo vartotą medžiagą, o ketvirtasis - klinikinę būklę. Kodai turi būti naudojami kiekvienai atskirai medžiagai, kaip reikalaujama, bet reikia pažymėti, kad ne visi keturženkliai kodai gali būti pritaikyti visoms medžiagoms.

Identifikuoti vartotą psichoaktyviąją medžiagą reikia remiantis kiek įmanoma daugiau šaltinių: anamneze, objektyviu kraujo ir kitų kūno skysčių mėginių tyrimu, būdingais somatiniais ir psichologiniais simptomais, klinikiniais požymiais ir elgesiu bei kitais šaltiniais, tokiais kaip paciento turimi narkotikai ar trečiųjų asmenų liudijimai. Dauguma narkotikų vartotojų vartoja daugiau nei vieną narkotikų rūšį, tačiau sutrikimo diagnozė turėtų būti klasifikuojama (kai tai įmanoma) pagal medžiagą arba jų klasę, kuri sukėlė ar labiausiai prisidėjo prie klinikinio sindromo atsiradimo.

Kategorijoms F10-F19 toliau pateikiama ketvirtojo skaitmens subklasifikacija:

• .0 ūmi intoksikacija - Tai būklė, kuri atsiranda dėl psichoaktyviosios medžiagos pavartojimo, kai sutrinka sąmonė, pažinimas, suvokimas, afektas, elgesys ir kitos psichofiziologinės funkcijos bei reakcijos. Sutrikimai yra tiesiogiai susiję su ūmiu medžiagos farmakologiniu poveikiu. Ilgainiui ūmios intoksikacijos sukelti sveikatos sutrikimai praeina. Pasveikstama visiškai, išskyrus atvejus, kai pažeidžiami audiniai arba atsiranda kitų komplikacijų, tokių kaip trauma, paspringimas vėmalų mase, delyras, koma, traukuliai ir kitos medicininės komplikacijos.
• .2 priklausomybės sindromas - Tai elgesio, kognityvinių ir fiziologinių reiškinių kompleksas, kuris atsiranda dėl kartotinio medžiagos vartojimo.
• .3 abstinencijos būklė - Tai grupė įvairiai besiderinančių ir įvairaus sunkumo laipsnio simptomų, atsirandančių visiškai ar santykinai susilaikant nuo medžiagos po ilgalaikio ir nuolatinio vartojimo. Abstinencijos būklės pradžia ir eiga priklauso nuo laiko ir nuo medžiagos, kuri buvo vartota prieš pat susilaikymą ar vartojimo sumažinimą, rūšies bei dozės. Abstinencijos būklę gali komplikuoti traukuliai.
• .4 abstinencijos būklė su delyru - Tai būklė, kuriai esant, abstinencijos būsena (žr. .3) yra komplikuota delyru, aprašytu F05.-. Gali būti ir traukulių.
• .5 psichozinis sutrikimas - Tai psichozinių reiškinių visuma, pasireiškianti vartojant psichoaktyviąją medžiagą ar tuoj po vartojimo ir nepaaiškinama vien kaip ūmi intoksikacija arba dalis abstinencijos būklės. Šiam sutrikimui būdingos haliucinacijos (dažniausiai klausos, tačiau gali būti ir kitų jutimo organų.

Pagalba ir specialistai

Psichologas, psichoterapeutas ir psichiatras yra panašios ir dažnai persidengiančios profesijos, tačiau jos visos yra sukoncentruotos į žmogaus emocinę sveikatą. Dėl jų panašumo dažnai kyla keblumų renkantis reikalingą specialistą.

Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Globejams

Psichologija yra mokslas apie žmones: kaip ir ką jie galvoja, kaip elgiasi, reaguoja ir bendrauja tarpusavyje. Ji susijusi su visais elgesio bei minčių aspektais ir po jais slypinčia motyvacija, jausmais. Psichologo tikslas yra padėti žmonėms suprasti šiuos jausmus, iš jų kylantį elgesį, ir padėti jį pakeisti. Psichologai gali specializuotis daugybėje sričių, kaip emocinė sveikata, švietimas ir darbo psichologija. Psichologas gali padėti pacientams kovoti su stresu, atsigauti po patirtos traumos, priimti sunkius sprendimus, padėti, jei patiriate panikos priepuolius, kontroliuoti kitus psichikos sutrikimus ir jų simptomus. Tam pasiekti, naudojama daugybė skirtingų technikų, kurios parenkamos pagal individualius kliento poreikius, charakterį, vertybes ir aplinkybes. Į psichologą patariama kreiptis, jei norite pakalbėti apie savo gyvenimo problemas, santykius, pagerinti savo emocinę būklę, jei ieškote pagalbos naviguojant kasdieniame gyvenime jau turint psichinių ar emocinių sutrikimų.

Psichoterapija yra vykdoma tiek individualiai, tiek grupėms (poroms, šeimoms). Jos tikslas yra gilintis šiek tiek „giliau”, padedant išspręsti labai panašiais problemas, kaip ir dirbant su psichologu. Pavyzdžiui, atsikratyti streso, emocinių ir santykių problemų ar žalingų įpročių. Vis dėlto, kaip ir psichologas, psichoterapeutas gydymo procese negali išrašyti vaistų ir gydymo tikslo siekia terapinio pokalbio priemonėmis. Skirtingos terapijos gali padėti atsiverti apie savo patirtus išgyvenimus, išsilaisvinti nuo sukauptų negatyvių emocijų.

Psichiatrija yra mokslas apie psichinės sveikatos sutrikimus ir jų diagnozę, kontroliavimą, išvengimą. Psichiatrai yra medikai, turintys psichiatrijos kvalifikaciją, jie gali nustatyti ir vertinti sutrikimus tiek iš psichologinės, tiek fizinės perspektyvos. Tai leidžia jiems atlikti įvairiapusius paciento tyrimus ir surasti problemos šaknis šeimos sveikatos istorijoje ar praeities emocinėse ir fizinėse traumose.

Kad ir kurį specialistą nuspręstumėte pasirinkti, svarbiausia - išdrįsti ieškoti pagalbos, kai esate tamsioje vietoje. Emocinė sveikata - neatsiejama visapusiškos mūsų gerovės dalis.

Savęs pažinimas ir psichikos higiena

Ypač pandemijos metais teko pajusti, kokia reikalinga gali būti higiena - rankų plovimas, kaukių dėvėjimas, sveikinimo, čiaudėjimo ir panašūs etiketai tik patvirtino faktą, kad higiena gali būti itin svarbi, norint palaikyti mūsų optimalų gyvybinį funkcionavimą. Vidinis kritikas, anot gydytojo psichiatro, yra mūsų vidinis balsas, mus nuolat kritikuojantis bei trukdantis džiaugtis. Vidinis vaikas gali būti suprastas kaip dėmesys savo poreikiams bei norams. Pasąmonėje kaupiasi mūsų patyrimas.

Savo ribų apibrėžimas bei jų palaikymas kitaip nei gali būti įprasta manyti nėra savęs ar kito(-ų) žmogaus(-ių) galimybių apribojimas ar ignoravimas. Tinkamos asmeninės ribos yra gyvybiškai svarbios kokybiškai komunikacijai bei asmens psichikos higienai palaikyti. Taip pat svarbu suprasti ir tai, kad ribos brėžiamos ne tik tarp romantinių partnerių, draugų.

Psichoterapeutė April Eldemire (2020) nurodo rekomendacines gaires, kaip poros gali išsaugoti sveikus santykius, remiantis keturiomis paprastomis taisyklėmis:

1. Vienareikšmės komunikacijos naudojimas. Remiantis šia taisykle itin svarbu pirmiausia pasikalbėti su pačiu savimi: ko aš siekiu iš savęs ir ką norėčiau, kad kitas apie tai žinotų? Priėmus sprendimą, svarbu jį aiškiai ir vienareikšmiškai pateikti žmogui į kurį žinutė yra nukreipta. Kaip pavyzdys gali būti psichologijos praktikoje dažnai naudojama „Aš“ kalba: „Aš jaučiuosi nusivylęs, kai tu neišsiplauni savo indų“ ar „aš jaučiuosi pažemintas, kai tu negerbi mano privatumo“.
2. Nustatyti aiškias pasekmes. Nustačius ribas, itin svarbu nepamiršti apsvarstyti ir pasitarti, kokios pasekmės laukia jūsų santykių, nepaisant ribų.
3. Prisiimti atsakomybę už savo veiksmus yra tiek pat svarbu, kaip ir išklausyti kitą.
4. Specialisto konsultacija taip pat gali būti veiksminga.

Pagalba krizinėse situacijose

Pastebėjus, jog artimasis galvoja apie savižudybę gali būti baisu nežinant, kaip elgtis, kaip galima padėti tokiam žmogui. Dažnai svarstoma, ar verta apie tai paklausti, ar kalbėjimas nepaaštrins situacijos? Pirmiausia, kilus bent menkiausiam įtarimui, jog žmogus gali galvoti apie savižudybę, reikia mėginti su juo apie tai pasikalbėti. Nebijok kalbėti atvirai ir nevenk žodžio „savižudybė“. Kartais užtenka tik parodyti, jog žmogus gali su tavimi kalbėti. Galimybė pasidalinti jausmais, atvirai pasipasakoti apie savo jausmus ir mintis, būti išklausytam nesmerkiant ir nemoralizuojant, mažina kančią, kurią jis šiuo metu jaučia. Niekuomet nenuvertink žmogaus problemų ir neįrodinėk, koks prastas sprendimas yra savižudybė, nes tuo metu jo problemos yra didžiausios, kokias jam yra tekę išgyventi, o savižudybė atrodo, kaip vienintelis sprendimo būdas. Todėl venk pasakymų, jog „viskas bus gerai“, nes apie savižudybę galvojančiam žmogui atrodo, jog tikrai taip nebus. Žinojimas apie kito žmogaus savižudiškas mintis gali būti sunki našta, todėl nelaikyk visko paslaptyje - paprašyk pagalbos kitų žmonių, kuriais tu pasitiki. Nepamiršk, jog nuoširdus ir nesmerkiantis pokalbis yra pirmasis žingsnis pagalbos žmogui, galvojančiam apie savižudybę, link, tačiau toliau gali reikėti profesionalios pagalbos.

Kreipimosi pagalbos svarba

Kiekvienas žmogus savo gyvenime anksčiau ar vėliau susiduria su įvairiais iššūkiais: vieni apie juos mėgsta kalbėti plačiau, kitiems gali kilti sunkumų apie tai užsiminti. Neretai savo problemas galime pradėti lyginti su kitų žmonių ir pastebėti jų skirtumus, tačiau tai nereiškia, kad vieno žmogaus problemos yra svarbesnės nei kito. Prisiminkite, kad kreiptis pagalbos yra visiškai įprasta, todėl neturėtumėte dėl to jaustis blogai. Kartais gali būti sunku pradėti apie tai kalbėti, tačiau nuolatinis neišspręstos problemos keliamas diskomfortas vėliau gali tik dar labiau pakenkti.

tags: #psichologine #bukle #savok