Šauktinių psichinė sveikata tampa vis aktualesnė visuotinio šaukimo kontekste. Dalis jaunuolių pripažįstami netinkamais karo tarnybai dėl praeities įrašų jų ligos istorijoje. Seimo Sveikatos reikalų komiteto Psichikos sveikatos pakomitečio pirmininkas Linas Slušnys teigia: „Girdžiu ir jaunuolius, kurie sako: nebegalime vaikščioti pas psichiatrą, jeigu norime tarnauti“. Ar dabartiniai reikalavimai šauktiniams nėra per griežti? Ar praeityje buvusi liga turėtų užkirsti kelią dabarties jaunuolio perspektyvoms? Šiame straipsnyje nagrinėsime psichiatro vaidmenį kariuomenėje, šauktinių psichinės sveikatos reikalavimus, problemas ir galimus sprendimus.
Šauktinių psichinės sveikatos reikalavimai: ar jie per griežti?
Šauktinių psichinės sveikatos reikalavimai tapo itin aktualūs visuotinio šaukimo klausimo kontekste. L. Slušnys pastebi, kad kelias į tarnybą gali būti užkirstas pasveikusiems jaunuoliams, kuriems paauglystėje buvo diagnozuota, pavyzdžiui, depresija. Jis svarsto, kad dabartiniai reikalavimai šauktiniams - galimai per griežti.
Šauktinių eilė prie sveikatos patikros nemažėja jau kelintus metus. Tačiau ne visi šauktiniai patikrą praeis, mat dalis jų turi sveikatos problemų. Pasak karinės medicinos ekspertizės medikų, žvelgiant į penkerių metų statistiką, netinkančiųjų tarnauti daugėja. Dažnai depresija nustatoma, kai lieka nedaug iki tarnybos pradžios. Komisijos pirmininkė teigia: „Sveikatos patikrinimo dieną jis komisijai pateikia šviežią diagnozę. Mėnesio, trijų, dviejų savaičių [senumo diagnozę], kitą kartą mes pastebime ir tokius nonsensus, kad ir užvakar diagnoze [nustatyta]“.
Pagal dabar galiojančią tvarką, jei į tarnybą pašauktam jaunuoliui diagnozuota depresija, jis penkerius metus negali tarnauti. Politikai siekia tai pakeisti. Seimo nariai siekia, kad nereikėtų tiek ilgai ir jaunuoliai galėtų anksčiau pradėti tarnybą. Aurelijus Veryga sako, kad depresija, ypač lengva, nėra nuosprendis. Vis dėlto, anot jo, sergantieji gali turėti rizikų. Seimo Psichikos sveikatos pakomitečio narys A. Veryga sako: „Pasvarstyt ir pagalvot apie variantus, kada tokie žmonės, kad ir praėjus pusmečiui, kai nelieka simptomų šitų ligų, jie gal tą tarnybą galėtų atlikti nebūtinai su ginklu, jei žmogus pašaukiamas į privalomą karo tarnybą“.
Kada psichikos sutrikimai nesuderinami su tarnyba?
Tiesa, L. Slušnys pastebi, jog dėl dalies psichinės sveikatos sutrikimų žmogui kariuomenėje tikrai nėra vieta. Jis sako: „Yra tam tikri psichozinio lauko sutrikimai. Jie tikrai negali būti suderinami su tarnyba. Drįsčiau sakyti, kad pauzė tarnyboje turėtų būti, jeigu turime nustatytą alkoholio arba narkotikų vartojimo problemą. Žmogus tampa sunkiai prognozuojamas. Kita vertus, pasaulyje net gi alkoholikai grąžinami į tarnybą, jeigu susitvarko su problema. Psichiatras parašo, kad žmogus praėjo tam tikrą programą. Ir jis normaliai grįžta. Negriaunama žmogaus ateitis“.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Vigintą
Individualizuotas požiūris ir psichikos sveikatos sistemos tobulinimas
Anot parlamentarės, psichinės sveikatos sistema tobulinama šioje ir praėjusioje Seimo kadencijoje. „Psichinės sveikatos sistema Lietuvoje visada buvo perteklinė. Ir kas kartą su Sveikatos apsaugos ministerija peržiūrėdavome, kokius barjerus mažinti. Taikant individualų požiūrį, jie po truputį švelnėjo. Jeigu žmogui vieną kartą buvo depresija, nereiškia, kad jis nieko gyvenime nebegalės daryti. Reikia vertinti, ar žmogus dabar gerai jaučiasi, kokia jo būklė? Kokia atkryčio rizika?". Vis labiau įsigali individualizuotas požiūris paciento pusės link. Tiesa, dar yra kur pasitempti.
Pasak pakomitečio pirmininko, dabartiniai šauktinių psichinės sveikatos reikalavimai galimai prisideda prie psichinės sveikatos ir gydytojų psichiatrų profesijos stigmatizavimo. Žmonės gali vengti kreiptis į psichiatrus dėl nepalankaus medicininio įrašo jų ligos istorijoje.
Streso valdymas ir psichologinė pagalba kariuomenėje
„Mūsų visuomenė, įskaitant ir kariuomenę, galėtų būti viena tų institucijų, kuri ugdo gebėjimą valdyti stresą. Pastarasis valdomas ir fiziškai, ir psichologiškai. Pavyzdžiui, kariai pratinami prie šūvio garso, fizinio krūvio. Jis akcentuoja, kad dabartinėje Lietuvos kariuomenėje dirba profesionalūs karininkai ir psichologai: „Tai nėra sovietinė kariuomenė, kurioje buvo siekiama psichologiškai palaužti žmones. Tai yra modernios vakarietiškos valstybės kariuomenė. Jeigu iškyla problemos, manau, kad kariuomenės medicinos sistema į jas sureaguoja. Žinoma, pasitaiko atvejų, kada kokios nors žinios iš civilinio gyvenimo gali paveikti jauną karį.
Profesorius kritikuoja dabartinę švietimo sistemą. Dalis jaunuolių tiesiog, pasak profesoriaus, nėra atsparūs arba tik iš dalies atsparūs stresui, mat švietimo sistema jų neparuošia. Gyvenimo įgūdžių programoje didelis dėmesys turėtų būti skiriamas stresui valdyti. Daugiau kaip dešimt metų apie streso valdymą kalbantis lektorius pastebi, kad norinčiųjų mokytis šio įgūdžio - netrūksta. Jis teigia, kad dalis ligų ar sutrikimų, pavyzdžiui, depresija ar nemiga, išgydomi.
Tvarkos atitikimas realybei ir ligos istorijos svarba
Jaunuolis prieš kelerius metus gali būti įvertintas kaip netinkamas tarnybai, tačiau vėliau atitikti reikalavimus. Paciento ligos istorijoje turėtų būti aiškiai nurodyta dabartinė būklė. „Tvarka turi atitikti realybę. Kažkada turi atsirasti įrašas (paciento ligos istorijoje - red.past.), kad buvusi liga nebedaro įtakos. Tiesa, dalis ligų įtaką daro. Grubiai pajuokausiu: jeigu krokodilas nukando koją, nėra prasmės kiekvienais metais atnaujinti neįgalumą.
Taip pat skaitykite: Psichiatro Kučinsko analizė
Netinkamumas tarnybai dėl psichikos ligų: statistika ir priežastys
Maždaug pusė šauktinių pripažįstami netinkamais tarnybai. Daugiausia jaunuoliams diagnozuojamos psichikos ligos. Pavyzdžiui, jei diagnozuota depresija, į kariuomenę galima eiti tik po penkerių metų. Seimo nariai siekia, kad nereikėtų tiek ilgai ir jaunuoliai galėtų anksčiau pradėti tarnybą. „Iš tų 50 maždaug pusė, galim pasakyti, jie ir neateis, nes tai yra susiję su intelekto problemomis, asmenybės sutrikimais, kurie, deja, bet tokių žmonių į karinę struktūrą įleisti negalim. Depresija, ypač lengva, nėra nuosprendis, sako Aurelijus Veryga.
Kasmet trečdalis šauktinių į kariuomenę neimami dėl sveikatos problemų, pusė jų - dėl psichikos sutrikimų.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Giedrimo Jeglinsko teigimu, skaičiai yra šokiruojantys. „Skaičiai, tiesą pasakius, yra bauginantys. Aišku, klausimas, kokie mūsų medicinos standartai, ar mes nesame kažko per daug neužgriežtinę - čia irgi reikia svarstyti, bet bendra tendencija yra tikrai negera“, - naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo jis. „Jeigu sakome, kad pusei valstybės su sveikata yra ne kažkas, čia, manau, visuomeninės sveikatos klausimas, mūsų, kaip valstybės, išgyvenimo klausimas“, - pridūrė G. Jeglinskas.
Paklaustas, kokiomis sveikatos problemomis dažniausiai skundžiasi šauktiniai, NSGK pirmininkas išskyrė pagrindines negalavimų grupes. „Yra standartiniai, pavyzdžiui, širdies problemos, yra psichologinės problemos“, - sakė jis, akcentuodamas būtinybę išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių ir kuo dažniausiai skundžiasi jaunuoliai.
Anot buvusio kariuomenės vado Arvydo Pociaus, viena iš priežasčių, kodėl pusė jaunuolių netinkami tarnybai dėl sveikatos - dabartinis technologijų amžius ir jo nulemta fizinio aktyvumo stoka. „Jaunuoliai, dabar mes matome, nesiskiria su mobiliuoju telefonu. Kompiuteriniai žaidimai, sėdėjimas ant sofos vietoje to, kad jaunuoliai eitų, žaistų lauke. Anksčiau aktyvumas buvo daug didesnis, buvo žaidžiama atviroje erdvėje, o dabar tie žaidimai, kaip žinome, vyksta prie kompiuterio ir jaunuoliai fiziškai tikrai yra silpni“, - kalbėjo A. Pocius. „Yra vienetai, kurie susidomi sportu, eina į sporto sales ir t. t., bet tai yra mažuma. Vis dėlto didžioji dalis laiką praleidžia su telefonais, kompiuteriais ir va čia yra mūsų laikmečio bėda“, - pridūrė jis.
Taip pat skaitykite: Psichiatro kyšio byla: eiga ir nuosprendis
Lietuvos kariuomenė nepastebi, kad bendrai šauktinių sveikata prastėtų. Tačiau pabrėžia, jog labiausiai koją kiša ne fizinis silpnumas, o psichikos problemos. „Daugiausia pretenduojančių į NPPKT pripažįstami netinkamais dėl psichikos, iš jų didžiąją dalį sudaro intelekto, išsilavinimo problemos“, - nurodo kariuomenė. Mažėjantį jaunuolių tinkamumą tarnybai kariuomenė linkusi sieti siejamas su pastarųjų metų iššūkiais: karantinu, įtampa dėl karo veiksmų Ukrainoje, Izraelyje ir iš to kylančiomis problemomis, daugiausiai - psichologinėmis.
Kariuomenė tikina, jog psichologinės / psichiatrinės problemos, su kuriomis atvyksta šauktiniai ir su kuriomis jaunuoliai dažniausiai susiduria tarnybos metu, yra žinomos, analizuojamos. „Karinės medicinos ekspertizės metu atliekamas rutininis psichologinis tiriamųjų testavimas, intelekto vertinimas, juos konsultuoja gyd. psichiatras. Daliniuose nuolatinius privalomosios pradinės karo tarnybos karius konsultuoja psichologai, esant poreikiui skiriamos papildomos gyd. psichiatro konsultacijos ar stacionarus ištyrimas“, - komentuoja kariuomenė. Tuo metu naujų psichologinio testavimo metodikų poreikį ir adaptavimą karinės medicinos ekspertizės tikslams, jų įsigijimo bei naudojimo galimybes vertina specialiai tam sudaryta darbo grupė.
Simuliacija ir melas: kaip išvengti tarnybos?
Kita vertus, dalis šauktinių ne kiek negali, kiek nenori atlikti tarnybos. „Reikia sutikti su tuo, kad dalis yra simuliantų, kurie bando išvengti pradinės privalomosios karo tarnybos. Ne paslaptis, kad pasinaudoja galbūt ir nesąžiningais medikais, kurie dalyvauja tokiame sandoryje“, - teigė A. Pocius. „Aš tuo tikrai neabejoju. Turbūt dalis visą laiką yra žmonių, kurie pasirengę simuliuoti ir rasti būdų, kaip išvengti tarnybos“, - tikino G. Jeglinskas.
Kariuomenė nurodo, kad nemotyvuoti jaunuoliai meluoja apie įvairias ligas, bet daugiausiai apie psichikos sutrikimus. „Simuliuoti bandoma visas ligas, daugiau, galbūt, tas, kurias sunkiau „patikrinti“, objektyvizuoti - neurologinius susirgimus, pastebime, kad padaugėjo pristatomų medicininių dokumentų su naujomis, nesenai nustatytomis psichiatrinėmis diagnozėmis.“, - teigia kariuomenė.
Paradoksalu tai, kad nemotyvuoti karo prievolininkai sveikatos problemas išpučia, o motyvuoti karo prievolininkai, dažniausiai savanoriškai atliekantys karo tarnybą, savo ligas yra linkę nuslėpti arba sumenkinti. Abiem atvejais melas nepadės, mat karinės medicinos ekspertizės metu vertinama viskas: tiek pateikiami nusiskundimai, tiek sveikatos istorijos duomenys, tiek papildomi duomenys (tyrimai ir pan.). „Šį vertinimą atlieka patyrę gydytojai, vadovaudamiesi patvirtintais sveikatos būklės vertinimo kriterijais, todėl terpės apgauti lieka nedaug. Neaiškiais atvejais tiriamieji siunčiami papildomoms specialistų konsultacijoms“, - teigia kariuomenė.
Simuliantai ne tik meluoja apie savo sveikatos būklę, bet ir imasi kitų išsisukinėjimo būdų. Pavyzdžiui, klastoja pažymas apie mokslą aukštosiose mokyklose, savo veiklą ar kitus faktus. „Mėginimų išvengti nuolatinės pradinės privalomosios karo tarnybos pasitaiko - esame susidūrę su dokumentų klastojimo atvejais, vengimu pasitikrinti sveikatą, taip pat mėginimu dirbtinai vilkinti administracinius procesus, simuliuoti ligas ir panašiais atvejais. Pasitaiko atvejų, kuomet karo prievolininkai išsiregistruoja iš Lietuvos, iš nežinojimo tikėdamiesi, kad tokiu atveju nebus kviečiami į tarnybą. Taip pat esame susidūrę su mėginimais išvengti tarnybos teisiškai bandant įforminti artimųjų globą, kuri faktiškai nevyksta, o regionuose - mėginimų išvengti tarnybos perrašant ūkininko ūkį šaukiamojo jaunuolio vardu“, - tikina kariuomenė. A. Pocius mano, kad norint tai pažaboti reikėtų pokyčių įstatymuose. „Išradingi žmonės. Klastoja dokumentus, bando kažkaip išvengti [tarnybos], bet aš manau, kad turi būti priimtos tam tikros priemonės“, - kalbėjo jis.
Elektroninė sveikatos sistema ir būsimi šauktiniai
A. Pociaus manymu, norint išvengti simuliacijų, reikia imtis pokyčių visuomenėje. Viena iš šių priemonių - nuo šių metų sausio įsigaliosianti jaunuolių sveikatos būklės stebėsėna sistemoje esveikata.lt. „Medicininės komisijos nuo pat vaikystės jaunuolio elektroninėje byloje žiūrės, kokios ligos yra. Anksčiau būdavo taip, kad jaunuolis yra pašaukiamas į medicininę komisiją ir nežiūrima jo kortelė, kur buvo surašytos jo ligos ir t. t., o tiesiog vertinamas jo dabartinis stovis. Tada būdavo: man galvą skauda, man pilvą skauda ir t. t. Dabar iš pradžių bus peržiūrima e. sveikatos įrašai ir jeigu kažkokie ligos simptomai reiškiasi nuo vaikystės iki dabar, tai jau yra aišku, kad jis sergantis. Bet jeigu jam sukako 17 m. ir staiga jis įsigijo kažkokią ligą, čia jau medikams ir kitiems turėtų būti aišku, kad prasideda kažkoks simuliacijos elementas“, - sakė A. Pocius.
Primename, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. jaunuoliai, sulaukę 17-ojo gimtadienio, per vieną mėnesį privalo susisiekti su kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba, tada bus organizuojamas pirminis sveikatos patikrinimas dėl tinkamumo karo tarnybai. Taip siekiama pasiruošti būsimai karo prievolės pertvarkai, mat nuo 2026 m. bus einama prie visuotinio šaukimo modelio. „Nuo 2026 m. visi mokyklą baigę abiturientai turės eiti atlikti pradinę privalomąją karo tarnybą“, - priminė A. Pocius.
Sausio 10 d. paskelbtas 2025 m. šauktinių sąrašas. Atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šiemet šaukiami į karo prievolininkų sąrašą įtraukti tarnybos atidėjimo priežasčių neturintys 2002-2006 m.,1999-2001 m. gimę ir 2024 m. studijas baigę jaunuoliai. Savo vietą sąraše 18-23 metų vaikinai gali pasitikrinti internetiniame puslapyje sauktiniai.karys.lt.
Patirtis psichiatrijos ligoninėje: Nikolajaus istorija
Nikolajus, devyniolikametis jaunuolis, save laikė visiškai sveiku žmogumi, kol negavo šaukimo į kariuomenę ir neatėjo į karo medicinos komisiją. Atmestinai užpildęs psichologinį testą bei pareikalavęs nutraukti kelias valandas užsitęsusį testavimą, nes nori valgyti, vaikinas sužinojo, kad jo psichika nestabili. Jam buvo išrašytas siuntimas išsitirti psichikos būklę Psichiatrijos ligoninėje.
Pirmą dieną gydytojas patarė gulėti ir ilsėtis. Daugiau jokių tyrimų jam neatliko. Nematydamas prasmės gulinėti, vaikinas paklausė, gal galėtų grįžti ir išsimiegoti namuose, o rytą vėl ateiti į ligoninę. Medikai pasakė, kad jis ligoninėje turi būti visą parą. Jie tvirtino, kad šauktiniui tik atrodo, kad neatliekami jokie tyrimai. Iš tikro esą kitaip - medikai stebi, kaip jis jaučiasi, kaip elgiasi būdamas tarp ligonių, kaip su jais bendrauja.
Tačiau Nikolajus pasakojo, jog labiau stebimas jautėsi ne medikų, bet pačių ligonių. Jis buvo paguldytas į aštuonvietę palatą kartu su sergančiais įvairiausiomis psichikos ligomis. Pasak Nikolajaus, jie įdėmiai apžiūrinėjo ir stebėjo naują palatos kaimyną, o šiam einant į tualetą eidavo iš paskos. Vaikinas teigė, kad tualetui skirtoje patalpoje keli unitazai nėra atskirti vienas nuo kito, todėl nuo kitų užsidaryti atliekant reikalus jis negalėjo. Nesaugiai jis jautėsi ir naktį. Taip pat skundėsi nemaloniai nuteikiančia grotuota aplinka, blogu kvapu ir priverstine tinginyste. Nerūkantis ir sportuojantis vaikinas pasigedo erdvės bent atsispaudimams daryti. Kas penkias minutes rūkantys ir cigarečių nuolat prašinėjantys ligoniai, pasak vaikino, neturi daugiau kuo užsiimti. Rūkymas - vienintelis jų veiksmas. Nikolajui šiek tiek palengvėjo, kai į palatą po paros paguldė dar vieną šauktinį. Tačiau šis pasirodė besąs budistas ir, užuot bendravęs, visą laiką meditavo, stengėsi „atsijungti“ nuo tikrovės. Tačiau ir medituoti jam sekdavosi sunkiai, nes, pasak vaikino, šioje ligoninėje „užmušta“ jos aura.
Nikolajaus mama neprieštarauja, kad sūnus būtų ištirtas, tačiau mano, kad tokia tyrimo tvarka - pasityčiojimas. Medikai ją bandė įtikinti, jog nieko tokio, kad sūnus pateko tarp ligonių. Pasak jų, ligonių pasitaiko ir gatvėje, kasdieniniame gyvenime. O be to, kariuomenėje taip pat bus visokių žmonių ir visokių sąlygų, bet niekas neleis rinktis, kada ir su kuo maloniau bendrauti. Mama klausė, ar Psichiatrijos ligoninėje rengiama ekstremalių armijos sąlygų repeticija.
Klaipėdos karo prievolės centrui priskirtos karinės medicinos komisijos pirmininkas kapitonas Antanas Pocevičius nustebo išgirdęs tokius medikų motyvus. „Klaipėdai“ jis sakė, kad jaunuoliai tam ir tiriami, jog žmogus kariuomenėje nepatektų į tokią aplinką, kokia yra ligoninėje. Kad kariuomenėje ir kario aplinkoje nebūtų psichiškai nestabilių žmonių, skiriamos didelės pastangos ir lėšos.
Vilniaus psichiatrijos ir psichoanalizės centro vadovas Raimundas Alekna teigė, jog tai formalumas, kurio paisoma daug metų. Jis asmeniškai nepritaria tokiai tvarkai, kai šauktiniai uždaromi su sunkiais ligoniais. „Vaikinai paguldomi ne eksperimentui, kaip reaguos ir susidraugaus su kitais, o ištyrimui. Todėl šoko terapijos jiems nereikia“, - teigė psichiatras. Pasak mediko, ir be ligoninės įvairiais testais galima surinkti pakankamai informacijos, kad galima būtų vertinti šauktinio sveikatą. R.Alekna įžvelgia bėdą, kad šalyje psichikos sveikatos įstaigos yra nepanašios į kitas gydymo įstaigas. Jo nuomone, reiktų siekti, kad pacientai psichiatrijos ligoninėse jaustųsi oriai ir komfortabiliai.
tags: #ar #armijoje #yra #psichiatras