Įvadas
XVI amžius Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) pažymėtas reikšmingais kultūriniais ir religiniais pokyčiais, kuriuos įkvėpė Renesansas ir Reformacija. Šiame kontekste Abraomo Kulviečio veikla ir jo 1543 m. sukurtas „Tikėjimo išpažinimas“ tampa svarbiais Lietuvos Reformacijos istorijos akcentais. Šis straipsnis siekia išanalizuoti A. Kulviečio „Tikėjimo išpažinimą“, atskleidžiant jo reikšmę Lietuvos religinės minties raidai ir Reformacijos sąjūdžiui.
Reformacijos Aplinkybės LDK
Lietuva, Lenkija ir Vengrijos kunigaikštystė Transilvanija vieningai pripažįstamos buvusios ryškiausiais Rytų ir Vidurio Europos Reformacijos centrais. Šio tinklo istorija iki šių dienų tebeslepia intriguojančių paslapčių. Vis dėlto pačių lietuvių mokslininkų, tiriančių Reformacijos sritį, yra labai nedaug, jų nesieja jokios tyrimų programos ar mokslo centrai. LDK Reformacijai tirti neturime suformavę jokių institucinių mokslo padalinių, nėra Reformacijos studijoms skirtų periodinių mokslo leidinių.
XVI a. Lietuvoje filosofinė mintis formavosi tik reformacinių įtampų pagrindu, tačiau šiuo požiūriu, o ir daugeliu kitų, Lietuvos Renesanso ir Reformacijos minties šaltiniai beveik netyrinėti.
Abraomas Kulvietis: Pradininkas ir Jo Intelektualinė Aplinka
Kulvietis (apie 1510/1512-1545) buvo pirmasis Renesanso humanistinio išsilavinimo idealus įgyvendinęs lietuvis, LDK religinės minties ir viešos Lietuvos Katalikų bažnyčios ydų kritikos pradininkas, evangelizmo principų pagrindėjas. Vienas atvirai kritikuodamas konservatyvią viduramžišką Lietuvos Bažnyčios, netarnaujančios valstybei ir žmonėms, sistemą, Kulvietis tapo ir žymiausiu jos persekiojamu disidentu, pradėjusiu Lietuvos nepriklausomos minties istoriją. Kulvietį galime vadinti ir pirmosios LDK protestantų kartos, dėl persekiojimų turėjusios trauktis iš LDK į Prūsiją ir ten davusios pradžią lietuviškajai raštijai, įkvėpėju.
A. Kulviečio tyrimas davė itin inovatyvių rezultatų: pavyko nustatyti ir iki tol neatrastais archyviniais duomenimis pagrįsti jo studijas Liuvene (Nyderlandai) ir doktoratą Sienoje (Italija), ištirti jo Confessio fidei parašymo aplinkybes ir sąsajas su italų ankstyvojo evangelizmo mintimi. Europos Reformacijos istoriografijos mastu tai nauji atradimai, dėl jų iki šiol sulaukiu didelio tarptautinio dėmesio. Tyrimo rezultatai leido kitaip pažvelgti į itališkojo evangelizmo Rytų Europoje istoriją.
Taip pat skaitykite: Kulviečio veikla ir palikimas
„Tikėjimo Išpažinimas“: Pirmasis Lietuvos Reformacijos Paminklas
Kulviečio Tikėjimo išpažinimas buvo pirmasis evangeliškasis tikėjimo išpažinimas Lietuvos ir Lenkijos regione. 2011 m. buvo išspausdintas pirmasis serijos Monumenta Reformationis Lithuanicae tomas, kuriame pateiktas pats ankstyviausias Lietuvos Reformacijos tekstas - Abraomo Kulviečio Tikėjimo išpažinimas, sukurtas 1543 m. laiško Bonai Sforzai forma. Šis paminklas buvo parengtas Anglijoje, Durhamo universiteto bibliotekoje atradus originalo šaltinį, kuris šiuo metu gali būti laikomas vieninteliu žinomu pasaulyje egzemplioriumi. Tai 1547 m. Prūsijos Karaliaučiaus universiteto bibliotekoje buvusius du šio veikalo egzempliorius XX a. pradžioje buvo aprašęs Paulius Tschackertas, bet nuo nuo Antrojo pasaulinio karo laikų jos laikomos dingusiomis.
Po metų, 1544 m. Lotyniškas Kulviečio Confessio fidei (Tikėjimo išpažinimas) buvo sudarytas iš dviejų dalių - apologijos, ginantis nuo neteisingų Bažnyčios kaltinimų erezija ir kritiškai apibendrinant visuotinę Lietuvos Bažnyčios būklę, ir keleto pagrindinių tikėjimo tiesų išdėstymo.
Apologinė Dalis: Kritika ir Sąžinės Iškėlimas
Apologinėje dalyje Kulvietis iškėlė teisinio absurdo pavyzdį, nurodydamas, jog Bažnyčia, iškėlusi jam bylą, pati yra teisėja savo byloje, todėl kreipėsi į karalienę prašydamas atlikti nešališkos teisėjos misiją ir nuspręsti, ar jis yra amžinos tremties vertas eretikas. Kulvietis skaudžiai atsiliepė apie tai, kad jį, Vakarų universitetuose aukščiausio lygio išsilavinimą pasiekusį lietuvį, laužui pasmerkė vos rašto pramokę tamsuoliai, ne tarnaujantys valstybei, bet ja pasinaudojantys prisidengdami Jėzaus ir krikščionybės vardu. Oponuodamas pasyvumui, savanaudiškai veidmainystei ir rūpinimuisi tik savo gerove (lot. avaritia), Kulvietis pirmą kartą lietuvių sąmonės istorijoje iškėlė ir įtvirtino sąžinės (conscientia) kategoriją, kaip pagrindinį religinės tiesos išpažinimo principą.
Doktrininės Tiesos: Evangelizmo Idėjos
Doktrininių tiesų išsakymo dalyje Kulvietis pabrėžė keletą ankstyvajam Europos evangelizmui būdingų bendrųjų idėjų, kurias troško įgyvendinti Bažnyčioje.
Ankstyvosios Reformacijos Institucijos LDK
Nuo XVI a. 4 -ojo dešimtmečio fiksuojami reformacijos pradžios LDK faktai. Žemaitijoje pirmasis liuteroniškus pamokslus Šilalėje pradėjo sakyti Jonas Tartilavičius Batakietis 1536 m. Pirmoji mums žinoma institucija, buvo A. Kulviečio mokykla Vilniuje. Mokyklos įkūrimas buvo ženklas, kad Lietuvoje subrendo nepasitikėjimas katalikų bažnyčia. A. Kulvietis neturėjo leidimo steigti mokyklas, todėl A.Kulviečio apie 1540 m. įsteigta mokykla Vilniuje buvo viešo nepaklusnumo aktas. A.Kulviečio mokykloje mokėsi 60 mokinių. A. Kulvičio bibliotekos knygų sąrašo analizė rodo, kad trijų klasikinių kalbų (graikų, lotynų ir hebrajų) išsilavinimo humanitaras. Kurdamas mokyklą A. Kulvietis bandė papildyti Lietuvo švietimo sistemą tokia naujo tipo aukštesniąja mokykla, kokių Lietuvoje dar nebuvo. Jis sąmoningai laužė katalikų bažnyčios monopoliją steigti mokyklas, nes bažnyčia buvo konservetyvumo garantas ir bandė išlaikyti švietimo sistemoje nepakitusią padėtį A.Kulviečio mokykla buvo pirmoji protentizmo institucija LDK. Tačiau mokykla buvo uždaryta.
Taip pat skaitykite: Kulviečio vaidmuo Reformacijoje
Kulviečio Palikimas ir Reformacijos Sklaida
Kulvietis bandė ieškoti karalienės Bonos Sforcos užtarimo nusiųsdamas jai laišką „Tikėjimo išpažinimas“ - pirmąjį Lietuvoje evangeliško tikėjimo (t. y. protestantiško evangelikų liuteronų tikėjimo) dokumentą. Bet nieko tuo nepasiekęs, 1542 m. Abraomas Kulvietis su kitais Reformacijos šalininkais buvo priverstas bėgti.
Paliekantys tėvynę liuteronai aiškiai laikė save tautos nariais, bet dėl savo įsitikinimų tapo pirmaisiais Lietuvos valstybės emigrantais. Nuo XVI a. 6 - ojo dešimtmečio pradžios tikybinis LDK visuomenės vaizdas keitėsi. Nei bajorija, nei miestiečiai nepaisė draudimo studijuoti protestantiškuose universitetuose. Išvykstančių studijuoti į universitetus užsienyje skaičius didėjo. 1566 m. Lietuvos Ponų taryboje apie pusę visų narių buvo evangelikai.
Reformacijos Centrai ir Srovės LDK
XVI a. 6-7 dešimt. Pastoviausia liuteronybė įsikūrė didžiuosiuose LDK miestuose: Vilniuje ir Kaune. Nemažai liuteronų bažnyčių buvo Žemaitijoje. XVI a. 6 - 7 dešimtmetyje LDK susiformavo trys reformacijos srovės, dvi iš jų susikūrė krašto bažnyčios, veikusios savarankiškai. Lietuvos evangelikų ir Lietuvos arijonų bažnyčios, jų administracijos institucijos buvo bendros visai kunigaikštystei, susiformavo bažnyčių ir bendruomenių tinklas, jungiantis ir veikiančias bendruomenes ir tikinčiuosius, gyvenančius susimaišius su kitomis tikybomis.
Renesansas ir Reformacija: Kultūrinis Kontekstas
Kultūros sаjądžiui, telkusiam kūrybinę mintį, žadinusiam skvarbа į žmogų ir gamtа, gaivinusiam antikinės kultūros lobyną, asketizmą keitusiam į laisvesnes dorybes ir naujа gyvenseną, o Europą vedusiam iš agrarinės į industrinę sanklodа, skatinusiam miesto kultūros raidа ir ugdžiusiam imanentizuotą individualybę, prigijo pagarbus Renesanso (pranc. Renaissance - atgimimas) vardas. XVI a. Renesansas pasiekė ir Lietuvą, augo miestai kartu su amatais ir prekyba.
Karaliaučiaus Universitetas: Lituanistikos Židinys
1544 metais Prūsijos kunigaikštystėje įsteigtas Karaliaučiaus universitetas ištisus keturis šimtmečius buvo reikšmingas mokslo ir švietimo, humanistinės kultūros ir evangeliško tikėjimo sklaidos centras, daręs įtaką šio krašto bei aplinkinių valstybių dvasiniam gyvenimui. Lietuvių raštijos ir kultūros istorijos požiūriu Karaliaučiaus universitetas yra ta intelektinė terpė, kurioje dygo pirmieji lietuvių raštijos daigai.
Taip pat skaitykite: Kulviečio indėlis į Reformaciją
tags: #abraomas #kulvietis #tikejimo #ispazinimas #teksto #suvokimas