Šiame straipsnyje nagrinėjamos psichologinės knygos, kuriose atskleidžiami įvairūs išnaudojimo aspektai, pradedant psichoterapiniu kontekstu ir baigiant socialinėmis tarnaičių išnaudojimo formomis. Straipsnyje remiamasi konkrečiais knygų pavyzdžiais, siekiant išnagrinėti šią kompleksišką temą.
Irvin D. Yalom "Melagis ant kušetės": etika, intuicija ir išnaudojimas psichoterapijoje
Irvin D. Yalom knyga ,,Melagis ant kušetės“ - tai įtraukiantis veikalas, meistriškai perteikiantis psichoterapinio konsultavimo technikas, etines psichoterapeuto ir paciento dilemas bei skirtingų psichoanalitinių kartų požiūrių susikirtimus. Knyga provokuoja prieštaringas mintis apie asmeninį ir profesinį gyvenimą, skatina skaitytoją permąstyti savo patirtį ir įvertinti, ką galima būtų daryti geriau.
Psichoterapeuto dilemos: tarp intuicijos ir taisyklių
Knygoje išryškėja kompetentingų psichoterapeutų, kurie patys susiduria su vidinėmis problemomis, dėl to kartais įkliūna į savo pacientų pinkles, portretai. Jaunas psichoterapeutas Ernestas Lešas, priešingai nei jo supervizorius Maršalas, pasitiki intuicija. Pokalbis tarp Ernesto ir daktaro Seimuro Troterio atskleidžia Ernesto polėkį išnaudoti naujas pacientų pažinimo technikas konsultavimo procese.
Įdomu, kad daktaras Troteris, kaltinamas seksualiniu pacientės išnaudojimu, teigia, jog geriausias metodas psichoterapijoje - jokio metodo. Tačiau jis supainioja terapeuto ir kliento santykių ribas, nes gydo pacientę Belą Felini suteikdamas jai laisvę rinktis gydymo būdą, o ji jaučiasi sveikstanti tik būdama su daktaru seksualiniame kontakte. Ši situacija pabrėžia, kaip svarbu psichoterapeutui suvokti perkėlimo svarbą ir analizuoti savo jausmus, kad išliktų objektyvus ir profesionalus.
Troteris teigia, kad psichoterapeuto darbe svarbiausia - intuicija, o ne taisyklių laikymasis, nes tai, kas tinka vienam pacientui, nebūtinai tiks kitam. Jis, kaip ir kiti knygos herojai, supranta, kad psichoterapeutas turi ginti profesiją ir užtikrinti, kad būtų paisoma reikalavimų. Susitikimas su Troteriu ir jo supratimas apie kontaktą tarp paciento ir psichoterapeuto atveria Ernestui naujas galimybes pažvelgti į savo praktiką, klausytis savo intuicijos ir gydyti pacientų sielas, o ne vadovautis numatytais žingsneliais.
Taip pat skaitykite: Psichologiniai romanai
Ribotumas ir pagundos: etinės dilemos
Ernestas taip pat turi savo slaptų troškimų. Konsultacijos su Džastinu Estridu ir Kerola atskleidžia, kokios mintys kyla psichoterapeutui supratus savo ribotumą. Ernestas yra įžvalgus ir atsidavęs savo darbui, tačiau per kiekvieną konsultaciją klausia savęs, ką pasakytų Maršalas ir kodėl jis tai daro. Svarbu išmanyti konsultavimo eigą, nes spontaniškumas klausant paciento ne visada yra naudingas. Kaip sako pats Ernestas, procesas - tai psichoterapeuto ir paciento tarpusavio santykiai, todėl labai svarbu išsiaiškinti santykių kaitą ir emocijas konsultavimo metu.
Nepaisant profesionalumo, Ernestas patenka į moteriško žavesio spąstus. Kerola, Džastino žmona, norėdama atkeršyti Ernestui už tai, kad ,,išmokė“ vyrą, kaip ją palikti, turi ne tik tiesioginių tikslų - atkeršyti ir sužlugdyti Ernesto karjerą, bet ir netiesiogiai sprendžia savo problemas. Ernestas, nors ir pasiduoda gundymui, analizuoja save, savo emocijas ir elgesį. Jis sugeba laiku sustoti, įsigilinti į save ir pamatyti liūdną vyrą, kuris nori mylėti ir užpildyti savo sielos tuštumą. Žavėdamasis Kerola, jis intuityviai jaučia, kad toks moters elgesys turi savo prasmę ir kad yra etinė riba tarp paciento ir konsultanto, kurios negalima peržengti.
Knygos pabaigoje Kerola prisipažįsta Ernestui, kad pradžioje siekė jį sužlugdyti, bet analizuodama save pradėjo gydytis nuo pykčio vyrams - psichoterapeutams, nes jie kažkada sužlugdė jos pasitikėjimą. Suvokusi pasikeitimus savo asmenybėje, Kerola net tampa Maršalo konsultante.
Supervizija: profesionalumo garantas
Knygoje atskleidžiama supervizijos svarba. Autorius atveda Ernestą pas Maršalą. Aprašyta supervizija parodo profesionalumą ir didelę kompetenciją psichologijos srityje. Maršalas, kaip ir Ernestas, pasisodina ,,melagį ant kušetės“. Jo pacientas Makondas, verslininkas, manipuliuoja savo daktaru, pagavęs Maršalo silpnybes. Pinigų ir garbės troškimas priverčia Maršalą nusižengti taisyklėms: niekada nevėluoti, neatšaukti konsultacijų, neimti dovanų iš pacientų ir kt.
Aferistas Makondas apgauna daktarą Maršalą, išvyliodamas iš jo apvalią sumą. Kerolos ir netiesiogiai Ernesto padedamas Maršalas išsiaiškina garbės, pinigų bei valdžios troškimo priežastį. Jis pamato, kiek daug psichologinių problemų glūdi jame, ir supranta savo ribotumą.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Rokiškyje
Susidūręs su amžinu lošėju Šeliu Merimanu, Maršalas vėl nusižengia savo profesionalumui. Tam, kad padėtų pacientui ir išgelbėtų psichoanalizės instituto garbę, jis vykdo kiekvieną Šelio nurodymą - susitinka kazino, stebi lošimą, o paskui konsultuoja Šelį, ką daryti, kad Šelis išloštų kuo daugiau pinigų. Ir pasirodo - konsultacijos pavyko - Šelis susišluoja pinigus ir dėkoja savo psichoterapeutui!
Knygoje gausu scenų, kurios atkreipia dėmesį į psichoterapeuto klausimus, koncentravimąsi į kliento būseną ir psichologinių technikų žinojimą. Šis romanas kalba apie atramos netekusią visuomenę ir bando atsakyti į svarbų XXI a. klausimą.
Hannah Yanagihara "Mažas gyvenimas": trauma, draugystė ir manipuliavimas skaitytoju
Hannah Yanagiharos romanas „Mažas gyvenimas“ sulaukė kritikų pripažinimo ir įvertinimo. Tai istorija apie keturis draugus ir vieno iš jų pragarišką gyvenimą, kuris nusitempia į neviltį ir skausmą dar keletą artimų žmonių. Tai romanas apie draugystę, vienintelę patikimą bendravimo formą. Autorė negaili skaitytojo ir tempia jį iki ištvermės ribos, manipuliuodama smurtu, krauju, skausmu ir traumomis.
Trauminė patirtis ir sekuliarizmas
Romanas kalba apie atramos netekusią visuomenę ir bando atsakyti į klausimą: kaip gyventi visiškai sekuliariame, iliuzijų netekusiame, savo burbule užsidarančiame Vakarų civilizacijos pasaulyje? Knyga buvo sutikta poliarizuotai: žmonės ją arba dievina, arba nekenčia. Autorė nedaro nuolaidų skaitytojui, nepakiša pagalvėlės ir nesiūlo gražios išeities. Ji sąmoningai manipuliuoja skaitytoju, kalbėdama apie seksualinį išnaudojimą vaikystėje, smurtą, savęs žalojimą ir nesugebėjimą priimti pagalbos.
Skaitytojas turi išsėdėti žiaurų psichoterapijos seansą. Knyga išjudina užslėptus dalykus - skaitytojai prisipažįsta autorei, kad ir jiems panašiai nutiko, kad romanas paskatino kalbėti apie traumas. Tačiau autorė perspėja, kad knyga nėra psichologinės pagalbos pakaitalas.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Globejams
Romano veiksmas vyksta šiais laikais, bet ištrintos visos užuominos apie politiką ir pasaulio įvykius. Todėl „Mažą gyvenimą“ skaitai kaip žiaurią pasaką, kuri kalba apie amžinus dalykus.
Aktualijos skirtingose šalyse
Skirtingose šalyse tapo aktualūs skirtingi dalykai: seksualinis vaikų išnaudojimas dvasininkų luome, homoseksualūs santykiai, savęs žalojimas ir psichologinės problemos. Lietuvoje šios temos nėra aptartos pakankamai.
Vieni skaitytojai sunervinami knygos juodumu, pretenzingumu ir manipuliavimu, o kitus patraukia rimtos problemos ir stiprūs jausmai. Kai kuriuos šis romanas išlaisvina - padeda kalbėti apie savo traumas. „Mažas gyvenimas“ yra kaip amerikietiški kalneliai: vieną akimirką nori sviesti knygą į sieną, kitą - stingsti iš siaubo.
Autorė pasakoja istoriją, kurios pagrindiniam herojui taip niekada ir nepagerėja, o skaitytojas priverstas tą skausmo kelią eiti kartu. Tenka pasinerti į gyvenimo traumų tamsą ir situacijas, kuriose gausybė smurto, skausmo ir nevilties. Tačiau yra ir šviesos - tai draugystės šviesa.
Vertimo iššūkiai
Vertėjas Marius Burokas teigia, kad knygą versti nebuvo lengva, bet tai darbas, kurį norisi padaryti gerai. Svarbiausia - pagauti tą pačią bangą, kuria transliavo autorius rašydamas. Šią knygą vertėjas perskaitė mažiausiai šešis kartus ir kai kurie epizodai nusėdo sąmonėje.
Vertėjas stengėsi nesitapatinti su herojais, nes svarbiau pagauti tą pačią bangą, kuria transliavo autorius. Didelės ir sudėtingos knygos grūdina kantrybę ir dėmesį.
Joanna Kuciel-Frydryszak "Tarnaitės visa kam": socialinis išnaudojimas praeityje
Joanna Kuciel-Frydryszak knyga „Tarnaitės visa kam“ atveria akis ir papildo XX a. Lenkijos ir Lietuvos socialinio gyvenimo vaizdą. Knygoje aprašoma XIX a. pabaigos ir XX a. pirmos pusės Lenkija, kur turtingųjų namuose dirbo apie 500 000 tarnų, daugiausia moterų. Tarnaičių padėtis Vilniuje ar Kaune niekuo nesiskyrė - apie Lietuvą knygoje irgi užsimenama.
Tarnaičių likimai: tarp nuolankumo ir stiprybės
Tarnaičių darbo ir buities sąlygų nereguliavo įstatymai, jos priklausė nuo ponų malonės. Neturėjo teisės į atostogas ir ilgesnį poilsį, negalėdavo išeiti iš namų be leidimo. Jas įtarinėdavo amoralumu, ligų platinimu ir vagystėmis. Jos neretai tapdavo seksualinio išnaudojimo aukomis, o susilaukti vaiko būdavo tikras išbandymas.
Knyga pasakoja apie visuomenės šaknis, išnaudojimą, moterų nuolankumą ir žmogišką stiprybę, galinčią peržengti klasių skirtumus.
Popiežius Pranciškus "Dievas yra jaunas": jaunimo išlaisvinimas ir visuomenės atnaujinimas
Popiežiaus Pranciškaus knyga „Dievas yra jaunas“ iškelia į dėmesio centrą jaunas kartas ir nurodo jas kaip pagrindines istorijos veikėjas. Nors šiais neramiais laikais jaunuomenė patiria atskirtį, jie yra „drėbti iš to paties molio“ kaip ir Dievas. Tik nutiesus tiltą tarp senolių ir jaunuolių, bus galima pasukti į švelnumą, kurio mums taip reikia.
Popiežius kreipiasi į viso pasaulio jaunuolius ir į suaugusiuosius, dalyvaujančius juos ugdant. Su stiprybe, išmintimi ir aistra popiežius žvelgia į didžiąsias šiandienos problemas - nuo pačių intymiausių temų iki viešosios sferos.
Andrea Tornielli "Kelyje: pokalbiai su Jo Šventenybe Pranciškumi": evangelizacija ir socialinis teisingumas
Andrea Tornielli knyga „Kelyje: pokalbiai su Jo Šventenybe Pranciškumi“ pasakoja apie evangelizavimą ir pajėgumą supurtyti sąžines abejingumo akivaizdoje. Popiežius pasmerkia prekybą narkotikais ir ginklais, korupciją ir vergiją kai kuriuose ekonomikos sektoriuose, migracijos klausimą pavadina humanitarine tragedija ir ragina vietines Bažnyčias vėl priartėti prie labiausiai nuo visuomenės atskirtų sluoksnių.
Popiežius kategoriškai atsisako laikytis griežtų saugumo reikalavimų apkabindamas minias. Jis teigia, kad būdamas vyskupas, ganytojas ir tėvas negali su žmonėmis bendrauti iš šarvuotų mašinų.
tags: #psichologine #knyga #apie #isnaudojima