Sveikatos priežiūros specialistai, ypač medikai, nuolat susiduria su dideliu emociniu krūviu, pacientų skausmu, nerimu ir didžiule atsakomybe, nuolatine atsakomybe už pacientų sveikatą, įtampa dėl klaidų kainos ir ilgos darbo valandos sukuria emocinį krūvį. Šiame straipsnyje aptarsime psichologinės pagalbos medikams metodus, pradedant nuo emocinių reakcijų į ligos diagnozę iki modernių technologijų taikymo ir psichoterapinių intervencijų.
Įvadas
Šiandieniniame pasaulyje, kai visuotinis nerimo lygis yra ypač aukštas, o stresas tapo neišvengiama gyvenimo dalimi, psichologinė pagalba tampa vis svarbesnė. Ypač tai aktualu medikams, kurie nuolat patiria didelį spaudimą ir atsakomybę. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius psichologinės pagalbos metodus, skirtus padėti medikams susidoroti su stresu, perdegimu ir kitomis psichologinėmis problemomis.
Emocinės Reakcijos į Ligos Diagnozę ir Būdai Sau Padėti
Liga - tai sveikatos, tam tikrų galimybių praradimas, taigi liga, kaip netektis, išgyvenama per laiką tam tikrais etapais, nuo žinios apie diagnozę iki ligos priėmimo. Išgirdus ligos diagnozę, pirmiausia patiriama psichologinio šoko būsena, trunkanti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Jos metu žmogus tarsi sustingsta, lyg suvokia, kas vyksta, bet tuo pačiu metu jaučia nerealumo jausmą, lyg tai vyktų ne su juo, kaip sapne. Tokiu būdu žmogaus psichika suteikia apsaugą nuo stipraus emocijų srauto, tačiau tokioje būsenoje žmogui sunku mąstyti, jis nepajėgus vertinti, priimti sprendimus, dažniausiai girdi tik neigiamą informaciją, praleisdamas teigiamus dalykus (kad ligą galima gydyti, su liga galima gyventi), neužfiksuoja detalių ir neretai vėliau negali prisiminti iš gydytojo girdėtos svarbios informacijos. Nors išoriškai žmogus gali atrodyti ramus, tačiau viduje kyla daugybė stiprių emocijų: baimė, nerimas, pasimetimas, pyktis, kaltė - jausmai yra neigiami, slepiami, pereinama į neigimo etapą.
Kaip Padėti Sau Išgirdus Diagnozę
Priimkite savo jausmus kaip normalią reakciją į žinią apie diagnozę. Neslėpkite jų nei nuo savęs, nei nuo kitų, dalinkitės su patikimais žmonėmis. Jei vizito pas gydytoją metu jus lydi artimas asmuo, jis gali padėti išbūti emocijas ir prisiminti svarbią informaciją, kurios tuo metu neįsidėmėjote. Jei kažką praleidote, vėliau informaciją pasitikslinkite. Tai dalinai ar visiškai nesąmoninga apsauginė reakcija, leidžianti išgyventi pirmąsias dienas, blogą žinią suvokiant palaipsniui. Šis etapas gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Žmogus gali suvokti žinią apie ligą, tačiau tikisi, kad gal tai klaida. Jis gali nepripažinti diagnozės, ieškoti kito gydytojo, kitos nuomonės, vengti pasisakyti artimiesiems. Jei žmogus užstringa neigimo etape, jis gali sau pakenkti, atsisakydamas skubiai reikalingo gydymo, gyventi kaip anksčiau, vengdamas bet kokio priminimo apie ligą, nesirūpinti savimi, vartoti alkoholį, rūkyti, niekam nepasisakydamas jaustis vienišas, užsisklęsti. Arba švaistyti laiką ir energiją nuolat ieškodamas kito specialisto ir kitokio galimo gydymo varianto. Neigimui palaipsniui mažėjant, žmogus pamažu atsiveria realybei.
Kaip Sau Padėti Neigimo Etapas
Sustokite ir paklauskite savęs, nuo ko aš bėgu, ko nenoriu išgirsti, priimti, ko bijau? Kaip šioje situacijoje galiu geriausiai savimi pasirūpinti? Susirinkite kuo daugiau informacijos apie ligą, jos gydymą - žinojimas suteikia saugumo jausmą. Pabendraukite su tokia pat liga sergančiais žmonėmis. Skaitykite sėkmės istorijas. Pasirinkite gydytoją ir kurkite tarpusavio pasitikėjimu ir bendradarbiavimu grįstą ryšį - nei jūs, nei jis po vieną sėkmingo gydymo nepasieksite. Pykčio etapas ateina žmogui suvokus savo ligą, kurios jis nesirinko. Žmogus jaučiasi praradęs gyvenimo kontrolę, negalintis nieko pakeisti, kai liga griauna dabarties ir ateities planus, pyksta ant likimo, Dievo, gydytojų ir kitų sveikų žmonių, ieško kaltų, klausia „kodėl aš?“ Negalėdamas rasti atsakymo, žmogus įsitraukia į nuolatinius apmąstymus, palaikančius neigiamas emocijas. Toks minčių-jausmų-veiksmų ratas niekur neveda, todėl pykčio etape galima užstrigti labai ilgai.
Taip pat skaitykite: Psichologiniai romanai
Kaip Sau Padėti Pykčio Etapas
Labai svarbu neslopinti jausmų, išsikalbėti apie jaučiamą pyktį, neteisybę, bejėgiškumą. Nustoti kelti neprasmingą klausimą „kodėl?“, nes pasaulyje yra dalykų, kurie nėra žmogaus pasirenkami, kontroliuojami, jie tiesiog nutinka. Žmogus neapsaugotas nuo ligų, tačiau pakankamai stiprus prisitaikyti kintančiose gyvenimo sąlygose. Užuot įsitraukus į pyktį palaikančias mintis, atjauskite save, įvardinkite savo jausmus, priimkite juos kaip neišvengiamą patirtį šiuo metu, ir pagalvokite, kas dabar palengvintų jūsų pyktį, kas padėtų pasijausti geriau. Po pykčio ateina derybų etapas, kuomet žmogus stengiasi pakeisti gyvenimą ir išsiderėti sveikatą. Deramasi su Dievu, likimu, gydytojais ir savimi, žadama pakeisti savo gyvenimo būdą, būti geresniu, atlikti „kažką“, kad tik pasveikti. Stebuklo troškimas rodo, kad realybė vis dar nepriimama, dar ieškoma būdų, kaip išvengti to, kas nutiko, kokių nors saugumo garantų.
Kaip Sau Padėti Derybų Etapas
Negalvokite apie ligą kaip apie pasekmę, atpildą, bausmę, ką būtų galima stebuklingu būdu ištaisyti. Priimkite žmogaus pažeidžiamumą, kaip gyvajai gamtai būdingą savybę. Užuot vengę susidurti su liga, verčiau ją pripažinti ir pažinti, kad suprastumėte, kaip įveikti. Domėkitės, ieškokite informacijos apie įvairius gydymo būdus kaip pagalbines priemones, tačiau išlaikykite kritišką mąstymą, rinkdamiesi moksliniais tyrimais patvirtintą gydymą ar alternatyvius gydymo metodus, kurių patikimumas ir efektyvumas nėra žinomas. Kai suvokiama, kad pasveikimo išsiderėti nepavyks, ateina žinojimas, kad su liga reikia susitaikyti, o su tuo neretai prasideda depresijos etapas. Žmogus liūdi, gailisi žlugusios savo ateities vizijos, jaučiasi prislėgtas, bejėgis prieš ligą. Iki šiol gyvenimas buvęs aiškus, nuspėjamas, o dabar tvyro nežinia, laukimas, nerimas. Baugina naujos patirtys, nepažįstamas medicinos pasaulis su savo taisyklėmis ir įvairiomis procedūromis. Nenorima savo emocijomis apkrauti artimųjų arba jaučiatės nesuprastas, o atsitraukus slegia vienatvė. Dažnai depresijos etapas užtrunka ilgiausiai. Ir jeigu liūdesys šioje situacijoje yra visai natūralus, svarbu pastebėti, ar neįsivyrauja abejingumas ir beviltiškumas, kurie labai trukdo sveikti. Tokiai būsenai užsitęsus, reikalinga artimųjų ir specialistų pagalba.
Kaip Sau Padėti Depresijos Etapas
Svarbu neužgniaužti savo neigiamų jausmų ir minčių. Jei stengsitės jas išstumti, jos sugrįš kitais būdais - per kūno pojūčius, antrines neigiamas emocijas. Jei įsisąmoninsite, galite padėti sau realiau pažvelgti į situaciją ir atrasti adaptyvių atsakymų, sprendimų ir pasirinkimų, kaip gyventi toliau. Netapatinkite ligos su niūria ateitimi: jei sugriuvo jūsų ateities vizija, planai ir lūkesčiai, tai niekaip nereiškia, kad nebebus nieko gero, gražaus ir džiuginančio. Bus visko, tik kitaip nei tikėjotės. Ir jūsų emocijos priklauso nuo to, į ką nukreipsite savo dėmesį ir mintis. Jei vienam pačiam tai nepavyksta, neužsisklęskite, pasidalinkite ir priimkite artimųjų, draugų pagalbą, nebijokite kreiptis į specialistus. Dažnai žmonės klaidingai mano, kad iš to nebus jokios naudos, juk psichologas ar psichoterapeutas ligos neišgydys. Galų gale, ateina susitaikymo priėmimo etapas, kuomet liga iš pagrindinės pozicijos pereina į bendrą gyvenimo suvokimą, kad ji tėra viena dalis šalia kitų. Keičiasi santykis su liga, atsisukama į kitas reikšmingas sritis - tarpusavio santykius, šeimą, darbą, kūrybą, save. Dažnai peržiūrimos vertybės, prioritetai, pasirinkimai, keičiasi svajonės, tikslai. Dažnai kasdieniai dalykai įgauna naują prasmę, daugiau laiko skiriama bendravimui, brangiems žmonėms, daroma tai, kam anksčiau trūko laiko. Galima sakyti, kad ligos priėmimo procesas augina žmogų, kuomet ši patirtis leidžia suvokti savo žmogišką prigimtį, pažeidžiamumą ir tuo pat metu galimybę šį pažeidžiamumą įprasminti, priimti duotybę, realybę ir joje kurti pilnavertę dabartį.
Kaip Sau Padėti Gyventi su Liga
Visą savo dėmesį sutekite į priežastis, kodėl norite gyventi. Tai keičia jūsų kryptį nuo ligos sureikšminimo į išties jums svarbių dalykų išpildymą. Ieškokite būdų, kaip gyventi. Tai laikas įsiklausyti į save, išgryninti savo poreikius, atsisakyti nemėgiamų, neprasmingų dalykų, nereikšmingų smulkmenų, atsirinkti, ką norite, galite veikti, su kuo norite bendrauti. Leiskite sau nustebti atradę naujų patirčių. Neužsisklęskite, neatsisakykite, neatstumkite. Atviras bendravimas su šeima, artimaisiais padės geriau suprasti vieni kitus. Gal pats metas sušildyti santykius, pajausti bendrystę, sutelktumą. Kurkite naujus ryšius, kalbėkite su tais, kurie klausosi ir supranta, bendraukite su tas pačias patirtis išgyvenančiais žmonėmis, dalyvaukite tarpusavio palaikymo grupėse. Gal yra dalykų, kuriems vis neturėjote laiko (kartu su vaikais paleisti aitvarą, išmokti prancūzų kalba pasakyti „Aš tave myliu“, pasodinti medį…), gal yra dar nepapasakotų jaunystės istorijų, neišmėgintų veiklų, neaplankytų miestų, neperskaitytų knygų… Atsisakykite gyvenimo kontrolės, tačiau kontroliuokite savo mintis. Įsigykite sąsiuvinį gražiais viršeliais ir aprašykite jame savo mintis, jausmus, patyrimus, įvykius, įspūdžius, klausimus, įžvalgas, įkvėpimą, idėjas.
Modernios Technologijos Psichologinių Ligų Gydyme
Elektrofiziologinių tyrimo ir gydymo metodų skyriaus vadovas medicinos biologas Kastytis Dapšys sako, kad nemedikamentiniai gydymo būdai įprastai gelbsti tais atvejais, kai vaistai žmogui nepadeda.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Rokiškyje
Elektros Impulsų Terapija
Taikant elektros impulsų terapiją žmogus trumpam užmigdomas. Kad nebūtų traukulių, jam suleidžiama raumenis atpalaiduojančių vaistų - miorelaksantų. Ant galvos uždedami specialūs elektrodai, kuriais atkeliauja elektros impulsai, - taip stimuliuojamos smegenys. Pabudęs žmogus neprisimena, kas su juo vyko - jis tiesiog atsigula, užmiega, o pabudęs grįžta į savo palatą. „Norėčiau pabrėžti: šis metodas taikomas tik tada, kai išbandyti visi medikamentiniai gydymo būdai. Skirtingose šalyse elektros impulsų terapijos taikymo dažnumas įvairus, tačiau vidurkis - apie 15 proc. gydymo atvejų. Nors šis metodas kai kada vertinamas prieštaringai, tačiau medikamentai taip pat turi šalutinių poveikių, tai cheminės medžiagos, kurios veikia visą žmogaus organizmą. Kai kuriose šalyse šis metodas taikomas depresija sergančioms nėščiosioms - jis neturi neigiamo poveikio vaisiui, o moteris išvengia stiprių vaistų“, - pasakoja K. Dapšys. Ar taikyti elektros impulsų terapiją, sprendžia gydytojų konsiliumas. „Kai gydantis medikas nusprendžia, kad žmogui skirtos vis didesnės antidepresantų dozės negelbėja, ieškoma alternatyvių gydymo būdų. Jis kviečia konsiliumą - gydytojų konsultacinę komisiją, kurią sudaro keletas gydytojų, taip pat administracijos atstovai. Gydymo komisija sprendžia, ar taikyti šį būdą. Be abejo, būtinas ir paciento sutikimas“, - aiškina specialistas. Įprastai skiriamas elektros impulsų terapijos kursas, kurį sudaro dešimt procedūrų kas antrą dieną. „Jei tenka didinti impulsų intensyvumą, tai jau teigiamų pokyčių smegenyse požymis. Jei pokyčių nevyksta, reiškia, šis metodas gerų rezultatų neduos. Tokie atvejai labai reti, tačiau jų pasitaiko. Tada gydytojas sprendžia, kokius dar gydymo būdus pasitelkti“, - pabrėžia K. Dapšys. Jo teigimu, kai kurie pacientai, išbandę šį gydymo būdą, antrąsyk patekę į ligoninę vėl pageidauja būtent jo.
Transkranijinė Magnetinė Smegenų Stimuliacija
Dar vienas nemedikamentinis psichikos sutrikimų būdas, taikomas Naujosios Vilnios ligoninėje - transkranijinė magnetinė smegenų stimuliacija. Šis metodas taip pat taikomas gydant medikamentams nepasiduodančius depresijos atvejus ir šizofreniją, ypač tada, kai žmogus susiduria su klausos haliucinacijomis. „Taikant šį gydymo metodą, žmogui nesukeliamas generalizuotas priepuolis, jis neužmigdomas, nepraranda sąmonės. Magnetinis impulsas pro kaukolę pasiekia smegenis ir veikia jų žievę, nedideles, specifines sritis“, - sako specialistas. Šis metodas taip pat neturi jokio didesnio šalutinio poveikio žmogaus sveikatai, kai kuriais atvejais gali pasireikšti tik nežymūs veido raumenų trūkčiojimai. Pasak K. Dapšio, šis metodas taikomas šiek tiek rečiau nei elektros impulsų terapija: „Transkranijinė magnetinė smegenų stimuliacija dažniausiai skiriama tada, kai žmogui skirtų vaistų poveikis būna nepakankamas. Tai - tarsi priedas prie antidepresantų, kai liga gydymui sunkiai pasiduoda.“ Jo teigimu, taikant transkranijinę magnetinę smegenų stimuliaciją, prie galvos pridedama speciali magnetinė ritė. Paleidus tam tikro stiprumo elektros srovę, sukeliami magnetinio lauko impulsai, jais veikiamos nervinius impulsus perduodančios smegenų sritys. Šis metodas normalizuoja elektrofiziologinę ir biocheminę pusiausvyrą galvos smegenyse.
Elektroencefalografija
Modernios, žmogui nekenksmingos technologijos pasitelkiamos ir atliekant įvairius tyrimus, nustatant ligas, viena jų - elektroencefalografija. „Tai galvos smegenų bioelektrinio aktyvumo tyrimas. Jei žmogus kartais praranda sąmonę, jį dėl neaiškių priežasčių kankina traukuliai, atlikę šį tyrimą išsiaiškiname, ar smegenyse nėra epilepsijai būdingų pakitimų. Jei jų nėra, reiškia, kad minėtų žmogaus problemų priežastys kitos, galbūt neurologinės ar psichikos problemos“, - aiškina K. Dapšys. Pasak specialisto, elektroencefalografija - neinvazinis metodas: ant galvos išdėliojami elektrodai, kurie registruoja ritminį bioelektrinį smegenų aktyvumą. Šiam tyrimui atlikti naudojama skaitmeninė aparatūra, kuri padeda nustatyti smegenų skleidžiamų bangų svyravimus, jų dažnį. „Tokie tyrimai gali būti atliekami dažnai, nes jie visai nekenksmingi, pacientui nesukelia jokio pašalinio poveikio. Jei pastebima, kad žmogaus būklė gerėja, reiškia, ir vaistų jam galima skirti mažiau“, - sako pašnekovas.
Galvos Smegenų Sukeltų Potencialų Registravimas
Dar vienas modernus metodas - galvos smegenų sukeltų potencialų registravimas, kuris dažniausiai naudojamas ankstyviesiems kognityviniams sutrikimams nustatyti. „Šis metodas panašus į elektroencefalogramą, tik tiriant smegenų bioelektrinį aktyvumą žmogui pateikiami ir tam tikri dirgikliai: dažniausiai klausos, regos. Pacientui uždedame ausines, parenkame du skirtingus garsus, vieni pateikiami rečiau, kiti - dažniau. Žmogus gauna užduotį suskaičiuoti retus garsus, į dažnus nekreipti dėmesio. Visa tai fiksuojama elektroencefalogramoje ir tiriama, kaip žmogus atskiria reikšmes, kaip veikia jo pažinimo procesai“, - aiškina K. Dapšys.
Psichologinės Pagalbos Metodai
Savęs Pažinimas ir Emocijų Valdymas
Kristina Tomasaitė teigia, kad savo darbe vadovaujasi žmogaus individualumo principais. Ji dirba su nerimu, depresija, panikos atakomis, obsesiniu kompulsinu sutrikimu, savižudybės rizika, savęs žalojimu, saviverte ir santykių sunkumais. Ji tiki, kad geresnė psichologinė savijauta padeda jaustis laimingesniais, o tai atsispindi ir pacientų gerovėje.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Globejams
Božena Stankevič tiki, kad kiekvienas žmogus yra savo gyvenimo ekspertas ir turi gebėjimą spręsti savo problemas. Ji rekomenduoja naudoti minčių valdymo techniką „STOP!“, kuri padeda „išmesti“ iš galvos neigiamas mintis, sukeliančias neigiamus jausmus. Svarbiausia - veikti iškart, kai tik atpažįstate neigiamą mintį. Valdingai ir garsiai pasakykite „STOP!“. Tai tarsi staigus signalas sau pačiam, kad nepaskęsti liūdnų minčių liūne. Tai tarsi savęs supurtymas. Galite garsiai sušukti, kai esate namuose. Vėliau išsiugdysite gebėjimą sušukti tyliai, t.y. vidiniu balsu. Kad sustiprintumėte poveikį, įsivaizduokite didelį raudoną ženklą su užrašu „STOP“. Galite įsivaizduoti, kad tą ženklą laiko kuris nors iš Jus mylinčių žmonių. Pradžioje gali tekti sau šaukti „STOP“ daug kartų per dieną, o kartais net ir keletą kartų penkių minučių bėgyje. Tai normalu, nes negatyvios mintys turi išreikštą savybę greitai „daugintis“ ir periodiškai vėl bandys sugrįžti. Todėl po „STOP“ galvokite apie ką nors visiškai kito. Jei nieko pozityvaus sugalvoti nepavyksta, įsijunkite televizorių ar radiją, atsiverskite knygą ar žurnalą.
Laiko ir Vietos Skyrimas Negatyvioms Mintims
Suraskite vietą, skirtą negatyviam galvojimui. Galite ją pavadinti „išpažinties vieta“. Tai gali būti kambarys, krėslas arba kuris nors langas. Bet tai turi būti vienintelė vieta, kurioje Jūs leisite sau galvoti apie liūdnus dalykus! Galite pasirinkti bet kokią vietą, tačiau tai jokiu būdu negali būti Jūsų lova arba vieta, kur valgote. Pastarosios vietos būtinai turi likti Jūsų „saugumo zonomis“. Kasdien skirkite laiko savo negatyvioms mintims. Nueikite į „išpažinties vietą“ ir 15 minučių galvokite apie liūdnus dalykus. Jei norėsite - verkite, bet kai tik baigsis 15 minučių, pasakykite „STOP“ ir palikite „išpažinties vietą“.
Minčių Nukreipimas
Neįmanoma vienu metu galvoti apie du dalykus. Kai tik negatyvios mintys ima plūsti, „perjunkite“ savo smegenis kitai veiklai. Galite užsimerkti ir pabandyti įsivaizduoti Jūsų mėgstamiausią vietą. Tegul tai užims nors keletą minučių, svarbiausia, kad pavyktų atsipalaiduoti ir pasimėgauti vaizdiniais. Galite pagalvoti apie tai, ko Jūs siekiate. Įsivaizduokite, kaip Jūs jaučiatės, kai pavyksta įgyvendinti savo planus ar išsipildo Jūsų svajonės. Kaip Jūs tuo metu atrodote, kaip džiaugiatės. Kuo daugiau detalių įsivaizduosite, tuo geriau! Vienas iš visai paprastų būdų „perjungti“ savo mintis - tai šliūkštelėti sau į veidą šalto vandens. Arba tiesiog pereiti iš vieno kambario į kitą.
Pasiginčijimas su Savimi
Ar jūsų baimės pagrįstos? Ar negatyvios mintys turi realų pagrindą? Ko Jūs bijote? Kas Jus neramina ir liūdina? Ko Jums gaila? Surašykite visas mintis, kurios neduoda Jums ramybės, ant lapelio. Dabar tapkite savo oponentu. Suraskite bet kokią priežastį, dėl kurios Jūsų negatyvi mintis galėtų būti neteisinga arba perdėta. Būkite iš karto ir prokuroru, ir advokatu. Paklauskite savęs, ar nėra taip, kad matote situaciją tik juodomis spalvomis?
Atsipalaidavimas ir Kvėpavimo Pratimai
Kvėpavimo pratimai - tai veiksmingas metodas, padedantis sumažinti nerimą ir atgauti vidinę pusiausvyrą. Kvėpavimas prisiderina prie mūsų vidinės būsenos, todėl susijaudinę kvėpuojame greitai ir paviršutiniškai (t.y. mažai įkvepiame ir iškvepiame), o atsipalaidavę - kvėpuojame lygiai, giliai ir lėtai. Tačiau kvėpavimą gana lengvai galime kontroliuoti sąmoningai tuo pačiu keisdami ir savo vidinę būseną (tiek fizinę, tiek ir emocinę). Kvėpavimo pratimai naudingi tuomet, kai įtampa ar jaudulys pasireiškia ne tik kūno, bet ir psichologiniame ar emociniame lygmenyje. Gerai įvaldyta, ši technika užima apie 3-5 minutes ir leidžia nusiraminti, susitelkti bei pasiruošti įtampą keliančiam įvykiui. Todėl kasdien padarykite bent po vieną kvėpavimo pratimų seriją. Venkite tai daryti valandą po pietų, nes virškinimo procesas trukdys visapusiškam atsipalaidavimui. Pasistenkite atsisėsti patogiai ir užmerkite akis. Pradžioje, kol išmoksite kvėpuodami atsipalaiduoti, pasirinkite tokį laiką ir vietą, kad aplinkiniai Jums netrukdytų. Pratimo pavyzdys: Skaičiuodami iki 4 (1-2-3-4) lėtai įkvėpkite… ir taip pat lėtai iškvėpkite, skaičiuodami iki 4 (1-2-3-4). Taip pakartokite keletą kartų. Galite šiek tiek pasunkinti pratimą. Įkvėpdami mintyse sakykite sau: „vienas, ir iškvėpdami: „jaučiuosi atsipalaidavęs“. Paskui: „Du… jaučiuosi dar labiau atsipalaidavęs…“ … "Trys… jaučiuosi dar labiau atsipalaidavęs nei anksčiau…" … "Keturi…"
Vaizduotės Panaudojimas Savigydai
Prisiminkite, kad kiekvieną akimirką, kai liūdime, kenčiame, gailimės praeities, mes „vagiame“ laiką patys iš savęs. Mes „vagiame“ laiką iš savo dabarties! Mūsų vaizduotė gali tapti puikia savigydos priemone… Pirmas žingsnis. Kvėpuokite burna. Atsisėskite patogiai, nugara tiesi. Atpalaiduokite apatinį žandikaulį ir šiek tiek praverkite burną. Pradėkite kvėpuoti pro burną, negiliai.
Kognityvinė Elgesio Terapija
Gintė Jaseliūnaitė yra psichologė, kognityvinės elgesio terapijos psichoterapeutė. Ji teigia, kad kartais mums reikia kito žmogaus, kuris pabūtų šalia, išklausytų, padrąsintų, padėtų geriau išgirsti bei suprasti save, savo emocijas ir poreikius.
Geštaltinė Terapija
Justina Petronė yra psichologė ir geštaltinės krypties psichoterapeutė. Ji teigia, kad bent iš dalies mūsų atsparumas, padedantis išvengti, sumažinti arba įveikti streso sukeliamą neigiamą poveikį, susijęs su gebėjimu pasidalinti savo išgyvenimais su kitu žmogumi. Ji kviečia žmogiškam susitikimui apie jausmus, gyvenimo ir darbo įprasminimą, santykius darbe ir šeimoje bei viso to suderinimą.
Egzistencinė Psichoterapija
Elena Galvydienė yra medicinos psichologė, šiuo metu studijuoja egzistencinę psichoterapiją bei konsultuoja privačiai. Ji mano, kad tyrinėti savo vidinį pasaulį šiuolaikiniame, greitai besikeičiančiame pasaulyje yra taip pat svarbu, kaip ir rūpintis savo fizine sveikata. Ypatingai dirbant medicinoje, susiduriame su intensyviu emociniu krūviu. Tam kad jį pakelti, reikalinga nuolatinė priežiūra bei tyrinėjimas savo vidinių resursų.
Bendradarbiaujantis Problemų Sprendimas (BPS)
Šis metodas gimė dirbant su sunkaus tipo vaikais [Nevaldomų vaikų nebūna: kai vaikas - it tiksinti bomba], tai tyrimais patikrintas ir efektyvus būdas. Metodo autoriai Dr. Ross Greene ir Dr.
Perdegimo Sindromas
Apie perdegimą šiandien kalbama vis dažniau, tačiau sveikatos priežiūros specialistų bendruomenėje jis vis dar dažnai lieka nepastebėtas. Nuolatinė atsakomybė už pacientų sveikatą, įtampa dėl klaidų kainos ir ilgos darbo valandos sukuria emocinį krūvį, dažnai slepiamą po profesine ramybe. „Sveikatos priežiūros specialistai nuolat susiduria su pacientų skausmu, nerimu ir didžiule atsakomybe. Aukšti reikalavimai ir klaidų netoleruojanti aplinka dažnai veda į išsekimą, kurį patvirtina ir tyrimai. Pandemijos laikotarpiu net 63 proc. medikų nurodė patiriantys bent vieną perdegimo simptomą, vėliau rodikliai kiek mažėjo, tačiau išlieka aukšti, nepaisant trumpalaikio pagerėjimo“, - sako psichologė U. Jos teigimu, perdegimą dažnai lemia darbo sąlygos, pavyzdžiui, medikai dažnai dirba naktimis ir miega mažiau, o odontologai įprastai ne tik gydo, bet ir vadovauja savo klinikoms, rūpinasi komanda ir finansais. „Čia dažniau atsiranda vidinis konfliktas: nori padėti pacientui taip, kaip būtų geriausia, bet sistema ne visada leidžia. Po klaidų ar sunkesnių situacijų medikai ir odontologai neretai ilgai nešiojasi kaltę ir nerimą. Be to, odontologo darbe kūnas nuolat įsitempęs: nepatogi pozicija, darbas arti paciento veido, smulkūs judesiai. Visa tai kuria nuolatinę įtampą“, - dalijasi U.
Perdegimo Simptomai
„Perdegimas pirmiausia smogia pačiam žmogui: krenta nuotaika ir motyvacija, daugėja nerimo, tampa sunkiau susikaupti, prastėja miegas, dėmesys ir atmintis, kūnas įsitempia ir skauda, o galvoje sukasi įkyrios mintys. Neišspręstas perdegimas ilgainiui virsta pavojingu uždaru ratu - mažėja empatija pacientui, didėja klaidų rizika, o kaltės jausmas po nesėkmių tik gilina emocinį nuovargį.
#
tags: #psichologine #pagalba #medikams