Įvadas
Dvasinė asmenybė - tai žmogaus psichinės veiklos akstinas, apibrėžiantis jo dvasingumą ir psichines galias. Vienas iš svarbiausių žmogaus gyvenimo tikslų yra atskleisti savo dvasinį potencialą ir nuolat augti dvasiškai. Šis procesas trunka visą gyvenimą ir yra tarsi variklis, suteikiantis gyvenimui pagrindą bei prasmę. Straipsnyje nagrinėsime, ką reiškia dvasiškai augti, kaip atpažinti dvasinį augimą, kokios užduotys svarbios skirtinguose gyvenimo etapuose ir kodėl dvasingumas yra esminis žmogaus būties aspektas.
Dvasingumo Samprata ir Svarba
Žmogus yra dvasinga, sąmoninga ir sudėtingai organizuota būtybė. Dvasingumas - tai viena iš žmogaus būties dimensijų, prigimtinė duotybė, panašiai kaip fizinis kūnas ar socialumas. Tai buvimas skaidriu ir laisvu, leidžiantis dieviškai prigimčiai persišviesti. Dvasingumas yra savaime esanti duotybė kiekviename žmoguje, todėl jo negalima įdiegti kaip papildomos programos, tačiau jį galima atverti ir atskleisti. Būtent šiam atvėrimo ir atskleidimo procesui skirtos įvairios praktikos.
Jei savo galimybes nukreipiame tik į išorines reakcijas ar kūno instinktus, tuomet vietoje dvasingumo auginame egoizmą arba nepasitikėjimą savimi. Tokiu atveju savo psichines jėgas naudojame savęs griovimui, nes neatskleidus dvasinio potencialo vyksta degradacija, kuri juntama kaip slegianti vidinė tuštuma.
Dvasinio Augimo Etapai
Mūsų dvasinio augimo periodai suskirstyti tam tikrais vienas į kitą pereinančiais etapais. Ne tik senieji mokymai, bet ir šiuolaikinė psichologija išskiria skirtingas žmogaus gyvenimo etapų užduotis. Jei neišvystome kažkurio etapo užduočių, į kitą pereiname nepasiruošę. Tai panašu į mokyklos klases: tam, kad pereitume į sekančią, turime išmokti ir įsisavinti kursą tos, kurioje mokomės. Kuo daugiau etapų praleidžiame be tam etapui reikalingo dvasinio augimo, tuo daugiau vėliau reikia pastangų, kad išmoktume tai, ką praleidome. Tai kaip pastatas: mes negalime jo statyti nuo viršaus, mes būtinai turime išlieti pamatą ir statyti namą nuo apačios. Žinoma, kuo daugiau praleidžiame, tuo daugiau laiko reikia skirti dvasinių pamokų suvokimui, tačiau jei sąmoningai ir kryptingai to siekiame, tuomet pradines užduotis su suaugusio žmogaus galimybėmis įveikiame gana greitai.
Praktikos ir Metodai Dvasiniam Augimui
Įvairios psichologinės ir dvasinės praktikos padeda geriau pažinti save, suprasti mūsų psichikos veikimo principus ir gyvenimo dėsnius. Retas žmogus vysto savo dvasingumą laiku, nenutrūkstamai ir nuo pat pradžių, todėl jos reikalingos kaip priemonės, padedančios susibalansuoti, suprasti savo užduotis ir galimybes.
Taip pat skaitykite: Autizmas: požymiai, priežastys ir gydymas
Dvasinio Intelekto (SQ) Ugdymas
Dvasinės išminties (SQ) tikslas - padėti atrasti teisingą santykį su savimi, mus supančia aplinka, suprasti savąjį tapatumą, harmonizuojant savo vidinį pasaulį mus supančiame santykių lauke. Tai išmintis, apibrėžianti mūsų žmogiškumą. Jos dėka mes pajuntame kažką daug didesnio už mus pačius, kažką ,gal būt , sunkiai apibrėžiamą, bet suteikiančio prasmės ir reikšmės mūsų ribotam gyvenimui. Ji padeda mums svajoti ir siekti, atspindi tai, kuo tikime, ir kiek tikėjimas bei vertybės yra svarbios mums imantis kokių nors veiksmų . SQ skatina mus jomis vadovautis, reikšmingai keičiant savo gyvenimą ir situacijas, aiškiau suvokiant savo egzistencijos prasmę,- veda prie teisingo elgesio ir tinkamų dalykų supratimo.
C. Wigglesworth (2012) sukūrė 21 SQ kompetencijų modelį, kuris padeda atsakyti į klausimus, kokiais dvasiniais lyderiais žmonės žavisi, kodėl ir kokias jų savybes labiausiai vertina sekėjai. Šis modelis apima tokius aspektus kaip gyvenimo misijos suvokimas, gebėjimas atpažinti ego ir aukštesnįjį „aš“, intuicijos lavinimas, dvasinių nuostatų laikymasis ir platesnio gyvenimo konteksto matymas.
Klausimai, Padedantys Augti Dvasiškai
Norint kryptingai augti dvasiškai, svarbu užduoti sau esminius klausimus:
- Ko aš noriu mokytis?
- Kam aš noriu mokytis?
- Kaip aš noriu mokytis?
- Iš ko aš noriu mokytis?
Šie klausimai padeda suvokti savo poreikius, tikslus ir pasirinkti tinkamus metodus dvasiniam tobulėjimui.
Įvairių Mokymų ir Praktikų Pasiūla
Dvasinio kelio pasirinkimas yra individualus procesas. Galima rinktis iš daugybės teorijų, praktikų ir mokytojų: budizmas, krikščionybė, krišnaizmas, tantrizmas, joga, meditacija, malda ir kt. Svarbu suprasti, kokį subjektyvų turinį žmogus įdeda į dvasingumo siekį ir pagal tai pasirinkti tinkamą kelią. Labiau patyrę pataria eiti tuo keliu, kuriuo jau yra ėjusiųjų ir nors keli iš tų ėjusiųjų gali pasidalinti savo sėkmės istorijomis. Iš esmės, viskas priklauso, kaip jūs suprantate dvasingumą.
Taip pat skaitykite: Kaip išsirinkti psichoterapiją
Dvasinis Materializmas ir Jo Įveikimas
Sąvoką „dvasinis materializmas” pirmasis pavartojo visame pasaulyje žinomas budizmo mokytojas Čogjamas Trungpa Rinpočė (Chogyam Trungpa Rinpoche). Savo 1973 m. išleistoje knygoje „Įveikti dvasinį materializmą” jis jį apibūdina kaip įprastus spąstus, kai dvasines pratybas naudojame savo asmeniškumo (ego) stiprinimui. Ir nors dvasinis materializmas yra iš esmės neatsiejama žmogaus dvasinio kelio kelio dalis, svarbu netapti jo ilgalaike auka.
Dvasinis materializmas pasireiškia, kai dvasinės pratybos naudojamos kaip būdas išsiblaškyti, pasilinksminti, pasiekti tam tikrą jausminę būseną, jaučiamasi pranašesniu, nes esate „dvasingesni” už kitus. Stengiamasi sustiprinti savo, kaip „dvasinio žmogaus”, tapatybę: renkate kažkokius „ypatingus“ daiktus, arba stengiatės rengtis, sekant „dvasine mada“, kalbėti ir elgtis taip, kaip dera „dvasiniam žmogui”.
Norint įveikti dvasinį materializmą, svarbu medituoti, stebėti savo protą, būti dėmesingu, atjausti save ir praktikuoti neprisirišimą.
Dvasingumas ir Religija
Dvasingumas tradiciškai įvardinamas kaip viena iš religinio pojūčio dalių ir neretai tapatinamas su religingumu. Nors tiek dvasingumas, tiek religija siekia galutinio Dievo/Absoliuto pažinimo, tačiau šiais laikais šie keliai yra atskiriami. Religijos dvasingumą vertina įvairiai, bet laiko jį neatsiejama sąjungos su Dievu dalimi.
Krikščionišku požiūriu dvasingumas - tai uolus, nuoširdus Dievo valios vykdymas. Ir tai yra dvasinės kelionės tikslas, pagal krikščionybę. Ne galių įgyjimas ir ne nušvitimas, o tiesiog kasdienis ir kantrus Dievo valios vykdymas.
Taip pat skaitykite: Žvilgsnis į XIX amžių
Dvasinio Augimo Iššūkiai ir Sunkumai
Pradedant eiti dvasinio tobulėjimo keliu, svarbu suvokti, kad tai ne visada lengvas procesas. Dvasinio tobulėjimo, dorovės, sąmoningumo svarbą imame suvokti, pradedame daugiau laiko skirti maldai, meditacijai, sakraliems ritualams, bendrumo su Viešpačiu, savo amžina esme paieškoms, kai pagaliau niekieno neverčiami suvokiame sveiko, švaraus, dorovingo gyvenimo būdo prasmę ir bandome taip gyventi. Šio kelio pradžioje mūsų gyvenimo, karminio, energetinio kūno audinys panašus į purviną skudurėlį arba drumstą vandenį, pritemdytą, pilką erdvę, kurioje sąmonės šviesa teapšviečia tik kai kurias dalis. Taip yra dėl to, jog mažiausiai paskutinius du tūkstančius metų, kuriuos žmonija geriausiai prisimena, gyvenome kali jugoje - tamsos amžiuje, prisodrintame karų, žudynių, ligų, susitapatinimo su materija amžiuje. Tokiame fone yra natūralu įgyti daugybę skausmingų emocinių įrašų karminiame kūne, kuriuos sukaupiame per daugelį gyvenimų.
Sąmoningo dvasinio tobulėjimo pradžioje šis procesas atrodo, lyg skalautume tyrame vandenyje pilką gyvenimo audinį, paleistume tyrą vandenį į drumsto vandens telkinį, indą. Bendrasis fonas ima šviesėti, ypač tos vietos, kurias sąmonės šviesa lengviausiai pasiekia. Šis periodas trunka tol, kol apsivaliusios sąmonės fone ima ryškėti labiau paslėptos silpnybės, tie asmenybės dariniai, kurie yra tamsesni, ne taip lengvai įveikiami, sąlygoti sunkesnės praeitų ar šio gyvenimo karmos, anksčiau buvę pridengti nesusivokimo tamsos.
Sąmonės sumaištį, konfliktą, kai žmogus, nuoširdžiai praktikuodamas, regi savo netobulumą, neretai dar paskatina aplinkinių abejonės nauju praktikuojančiojo gyvenimo būdu, pokyčiais. Tačiau gali būti ir kitaip - kai dėl baimės ir silpnumo, prisitaikėliškumo prie to, ką mąsto aplinkiniai, yra atsitraukiama. Dėl iškilusių „bėdų” apkaltinamas mokytojas, dvasinis kelias arba bendražygiai šiame kelyje, arba visa tai iš karto.
Dvasinio Augimo Pavyzdžiai
Ronald Rolheiser knygoje „Dvasingumo paieškos“ pateikia trijų žymių moterų - šv. Teresės Kalkutietės, Janis Joplin ir princesės Dianos - pavyzdžius, iliustruojančius skirtingus dvasingumo aspektus. Šv. Teresė Kalkutietė pasižymėjo stipriu erosu, nukreiptu į Dievą ir vargšus, Janis Joplin - neišliejo savo energijos į vieną kryptį, o princesė Diana balansavo tarp įsipareigojimų vargšams ir atostogų turtuolių jachtose.