Maždaug 4 iš 5 mamų po gimdymo patiria motinystės melancholiją. Nors tai ir laikina emocinė būsena, nesulaukus pagalbos ar emocinės paramos, šie jausmai gali peraugti į sunkesnę formą ir atnešti rimtas pasekmes. Šiame straipsnyje aptarsime pogimdyminės depresijos priežastis, simptomus, gydymo būdus ir organizacijų, teikiančių pagalbą, kontaktus.
Motinystės Melancholija ir Jos Pasekmės
Atlikti tyrimai rodo, kad maždaug 4 iš 5 mamų po gimdymo patiria motinystės melancholiją. Tai laikina emocinė būsena, tačiau jei nesulaukiama pagalbos ar emocinės paramos, šie jausmai gali peraugti į sunkesnę formą ir turėti rimtų pasekmių. Organizacijos „Mamos linija“ įkūrėja ir vadovė Dalia Tija Šilė nusprendė padėti emocinės paramos ieškančioms mamoms.
„Mamos Linija“: Emocinė Parama Iš Mamų Mamoms
„Mamos Linija“ - emocinės paramos linija, skirta neseniai pagimdžiusioms moterims, kurios patiria motinystės melancholiją. „Mūsų veikla yra orientuota į emocinės paramos teikimą bei visuomenės švietimą apie motinystės melancholiją. Skatiname atvirą kalbėjimą apie emocinius sunkumus, su kuriais susiduria mamos po gimdymo, akcentuojame palaikymo svarbą tiek šeimoje, tiek plačiojoje visuomenėje. Ypač siekiame suteikti emocinę pagalbą toms mamoms, kurios nesulaukia palaikymo iš artimos aplinkos. Tai svarbu siekiant mažinti vienišumo jausmą ir gerinti moterų emocinę gerovę“, - pasakoja D. T. Šilė.
D. T. Šilė teigia: „Po gimdymo patyriau liūdesį ir apatiją, tačiau neradau vietos, kur galėčiau anonimiškai kreiptis ir būti išgirsta būtent kitos mamos, o ne tiesiog gauti patarimų. Norėjosi ne pamokymų, kuriuos mamos kasdien girdi iš draugų ar šeimos narių, o nuoširdaus pokalbio ir supratimo. Tai paskatino mane įsteigti ne pelno siekiančią organizaciją VšĮ „Mamos linija“. Čia emocinę paramą teikia tik mamos, kurios pačios patyrė motinystės iššūkius. Jos yra išklausiusios psichologių mokymus bei išlaikiusios egzaminus ir veikia tam, kad palaikytų, o ne patarinėtų.“
Šiuo metu „Mamos linija“ teikia emocinę paramą el. paštu. Dėl to, kad linijoje budinčios mamos augina mažamečius vaikus ir ne visada turi galimybę budėti prie telefono darbo dienomis, organizuojami ir gyvi renginiai, kuriuose diskutuojama apie emocinę sveikatą po gimdymo, dalinamasi savo patirtimis bei siekiama kurti palaikančią bendruomenę. Tačiau, tvirtina pašnekovė, organizacijoje kyla ir finansavimo iššūkių bei sunkumų ieškant, kaip užtikrinti nuolatinę pagalbos linijos veiklą. Be to, labiausiai trūksta visuomenės supratimo ir sąmoningumo apie motinystės melancholiją.
Taip pat skaitykite: Psichologiniai romanai
Pasak D. T. Šilės, per pastaruosius metus organizacija sulaukė daugiau nei 100 laiškų iš mamų, kurios ieškojo emocinės paramos. Tai rodo, kad ši tema aktuali ir daugelis moterų po gimdymo iš tiesų gali jaustis vienišos. Organizacijos vizija - sukurti pasaulį, kuriame visos mamos jaustųsi išgirstos ir gerbiamos.
Pogimdyminė Depresija: Giliau Pažvelgus
Pogimdyminės depresijos centro psichologė Vilma Petrikienė ir vadovė Nida Vildžiūnaitė atskleidžia mamų patiriamus sunkumus ir pataria, kaip prisidėti gali kiekvienas visuomenės narys - draugai, artimieji, bendradarbiai, medicinos įstaigų darbuotojai ar net nepažįstamieji.
„Pogimdyminė depresija nėra tik emocinis sunkumas - ji glaudžiai susijusi su dideliais biologiniais, psichologiniais ir socialiniais pokyčiais, vykstančiais po gimdymo. Moterys patiria ne tik nuotaikos svyravimus ar energijos stoką, bet ir gilų kaltės jausmą (ypač jeigu gimdymas vyko ne taip, kaip planuota), neadekvatumo išgyvenimus, sunkumus prisirišant prie kūdikio ar net egzistencinius klausimus dėl savo vaidmens ir vertės. Tos moterys, kurios dar iki gimdymo abejojo dėl gyvenimo prasmės ar jautė stiprų jausmą, kad jų čia apskritai neturėtų būti, gali būti nusivylusios savimi ir net pykti ant savęs, kad į šį pasaulį kankintis atvedė dar vieną žmogų“, - teigia psichologė V. Petrikienė.
Pasak konsultuojančios specialistės, svarbu atsižvelgti į tai, kad pogimdyminė depresija neretai išgyvenama su dideliu vidiniu gėdos jausmu. Mamos galvoja: „Kitos džiaugiasi motinyste, kodėl aš ne?“; „Ai, viskas susitvarkys, svarbu - vaikas sveikas, aš sveika“; „Esu bloga mama“ - tai trukdo kreiptis pagalbos.
Kaip teigia V. Petrikienė, jei moteris neigia patirianti pogimdyminę depresiją ir/ar atsisako pagalbos, labai svarbus tampa artimųjų, ypač vaikelio tėčio, įsitraukimas, atjauta. Pogimdyminės depresijos centre yra teikiamos psichologinės konsultacijos artimiesiems, kuriose suteikiama žinių, kaip tinkamai pagelbėti psichoemocinių sunkumų po gimdymo patiriančiai moteriai. Taip pat rekomenduojama atlikti savistabą naudojant Edinburgo pogimdyminės depresijos skalę (ją rasite www.pdcentras.lt/paslauga/leidiniai). Skalės įverčių dydis galėtų moterį paskatinti kreiptis pagalbos. Artimųjų patikinimas, kad psichikos sveikata, lygiai kaip ir fizinė sveikata, yra atstatoma, gydoma, taip pat artimųjų gebėjimas kurti saugią, atsiverti skatinančią aplinką, galėtų padėti moteriai įvardinti ir priimti savo jausmus.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Rokiškyje
Depresijos Riziką Didinančios Situacijos
Tam tikros išgyventos situacijos ir patirtys padidina pogimdyminės depresijos riziką. V. Petrikienė įvardina susijusias potemes, tokias kaip perinatalinės netektys, priešlaikinis gimdymas ir jį lydinčios baimės, nerimas dėl vaiko ateities. Labai svarbi ir moters subjektyviai patirta gimdymo istorija. Pavyzdžiui, cezario pjūvio operacija ar net epidūrinė nejautra moterų pasakojimuose kartais įvardijamos kaip „ne aš pati pagimdžiau“ ir su tuo gali būti susiję disociacijos pojūčiai, sumažėjusi savivertė.
„Kai kurios situacijos yra pažįstamos kiekvienai mamai: pavyzdžiui, laiko sau stoka ir iššūkiai, kai mamos nesijaučia vertos rūpinimosi jomis, kai pačios nukelia save į „aštuonioliktą“ vietą ir tada pyksta ant artimųjų, kad jos yra paliktos su kūdikiais vienos. Kartais gali pasireikšti perfekcionizmo proveržiai, kai mamos mano, kad tik jos vienos gali tinkamai pasirūpinti kūdikiu, o tai veda į tarpasmeninius konfliktus, pervargimą, kartais net perdegimą motinystėje. Kai kurios mamos patiria itin stiprų, tiesiog gūžtis verčiantį nerimo jausmą, ypač jei su nerimu gyveno ir iki gimdymo“, - teigia V. Petrikienė.
Labai svarbu dėl visų šių būsenų nekaltinti mamų, esą jos pačios turėtų kitaip galvoti ir kitaip jaustis - psichinė sveikata niekada nėra paties žmogaus pasirinkimas. Dėl šių priežasčių pagalbos teikimas mamai reikalauja ypatingo jautrumo ir specifinių žinių, nes ši būklė išsiskiria daugiapakopiu poveikiu moters psichikai, jos tapatybei, santykiams bei kasdieniam funkcionavimui.
Partnerio ir Specialistų Žinios
Pasak Nidos Vildžiūnaitės, Pogimdyminės depresijos centro vadovės, konsultavimas pogimdyminės depresijos srityje reikalauja gebėjimo dirbti sisteminiu požiūriu - stiprinti sveikatos priežiūros specialistų nėštumo metu ir po gimdymo pasirengimą atpažinti psichikos sveikatos sutrikimus ir nukreipti pagalbai, psichologų žinias apie perinatalinę psichologiją, į konsultavimą įtraukiant šeimą, ypač partnerį.
„Norime pasidžiaugti, kad vis daugiau vyrų registruojasi bent vienai konsultacijai, norėdami padėti pogimdyminę depresiją patiriančiai moteriai, ar ryžtasi ir visam konsultacijų ciklui, stiprindami savo emocinę būseną. Vyrai taip pat gali patirti pogimdyminės depresijos požymių ir jiems pagalba taip pat teikiama. Nors pogimdyminė depresija siejama su mamos patyrimu, pasaulinė statistika rodo, kad 4-10 proc. vyrų serga depresija po gimdymo, todėl juos skatinti atkreipti dėmesį ir į savo savijautą - būtina“, - sako ji.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Globejams
Pasak pašnekovės, esant poreikiui, šeimos padrąsinamos bendradarbiauti su sveikatos priežiūros ir kitais specialistais, kartais prireikia ir medikamentinio pogimdyminės depresijos gydymo. „Taip pat svarbus yra ir paslaugų lankstumas, nes konsultacijos dažnai vyksta nestandartinėmis sąlygomis, atsižvelgiant į naują moterų gyvenimo ritmą bei kūdikių poreikius. Konsultacijos per nuotolį yra palengvinimas jaunoms šeimoms, nes nereikia planuoti papildomo laiko kelionei į ir iš konsultacijos“, - teigia N. Vildžiūnaitė.
Praėjusiais metais centras parengė medicinos psichologams skirtą kvalifikacijos rengimo programą „Pogimdyminė depresija: medicinos psichologo vaidmuo atpažįstant simptomus, rizikas ir teikiant pagalbą“. Pagal ją mokėsi 268 medicinos psichologai iš įvairių gydymo įstaigų visoje Lietuvoje.
Dalinimasis Savo Istorija: Gydo ir Padeda Kitoms Mamoms
Dar viena svarbi pagalbos kryptis - kalbėti apie išgyventas sudėtingas emocines patirtis, dalintis savo istorijomis. Žurnale „Lancet“ publikuota, kad būtent socialiniai kontaktai asmenų, kurie dalijasi savo patirtimi, labiausiai mažina psichikos sveikatos stigmą.
„Jau trečius metus kalbėti apie savo emocines patirtis kviečiame mamas ir tėčius. Kalbėti yra drąsu, girdėti yra būtina. Ambasadoriai, besidalinantys savo patirtimi gauna tiek mokymus, tiek palaikymą ir palydėjimą bei galimybę jiems saugiu ir patogiu būdu pasidalyti savo emociniais sunkumais, tapus mamomis ir/ar tėčiais. Mūsų tikslas, įsitraukus į nacionalinę „Žvelk Giliau“ iniciatyvą, pakviesti tėvus, patyrusius arba patiriančius psichikos sveikatos sunkumų nėštumo metu ar po gimdymo (tai gali būti melancholija, nerimo sutrikimas, depresija, psichozė, potrauminis streso sutrikimas ir kitokie asmens patiriami sunkumai) ar susidūrusius su artimųjų ir šeimos narių psichikos sveikatos sunkumais, tapti psichikos sveikatos ambasadoriais savo bendruomenėse ir dalytis savo patirtimi šioje srityje“, - teigia N. Vildžiūnaitė.
„Asmeninės istorijos prisideda prie pozityvaus visuomenės požiūrio į psichikos sveikatą, padeda išsilaisvinti iš stereotipų, susijusių su psichikos sveikata. Tai kartu praplečia visuomenės narių žinias, keičia nuostatas, susijusias su psichikos sveikata, skatina tolerantišką elgesį psichikos sveikatos sunkumų ar sutrikimų patiriančių asmenų ar jų artimųjų atžvilgiu. Tačiau svarbiausias tikslas - paskatinti žmones atpažinti ir suprasti savo ar kitų emocijas, jausmus, sunkumus, ir prireikus kreiptis pagalbos, mažinti stigmines nuostatas, kuriančias socialinę atskirtį tarp skirtingų visuomenės grupių. Bendraudama su jau ne vienerius metus savo pasakojimais besidalinančiais ambasadoriais jaučiu šių žmonių didelę drąsą ir norą parodyti visuomenei, kad ne visada viskas yra taip, kaip atrodo, kai kalbame apie psichikos sveikatą, todėl labai svarbu tam skirti laiko, išplėsti nusistovėjusį požiūrį į motinystės vaidmenį“, - teigia N. Vildžiūnaitė.
„Užnuodyti“ Aplinkinių Žodžiai
Norėdami geriau suprasti, kas yra stigminės nuostatos, galime jas atpažinti net ir artimųjų komentaruose. Štai keli iš pavyzdžių: „Esi viskuo aprūpinta ir nereikia skųstis nebūtais dalykais“; „Moters tokia dalia, niekam nebuvo lengva“; „Ir indaplovės, ir skalbyklės, tvarkytojos ir auklės, mamos pačios nežino ko nori“; „Nemoka būti mamomis, nieko tos jaunos mamos nebemoka“; „Tų mamų nesuprasti, madinga tapo depresija, tai visos dabar depresinės“; „Neturi ką veikti ir prisigalvoja“; „Ar negali biškį pakentėti, niekas nesakė, kad mama būti - tai gulėti ant sofos nieko neveikiant“; „Kokios dabar mamos, joms depresija po depresijos, kaip jos gyvens, jei bus iš tikrųjų sunku“? Šie pavyzdžiai yra realūs komentarai, kurių sulaukia mamos, ir labai svarbu suvokti, kad tokios pastabos neturi jokio pagrindo ir gali labai rimtai pastūmėti mamas link sunkios depresijos.
Pagalbos Galimybės Lietuvoje
Minėdami Motinos dieną galime pasidžiaugti vis didesne gausa Lietuvoje teikiamų pagalbos galimybių, skirtų besilaukiančioms, pagimdžiusioms, taip pat netektį patyrusioms mamoms ir jų šeimos nariams. Tiesa, svarbiu iššūkiu išlieka būdas, kaip tą pagalbą suteikti tinkamai ir laiku nukreipti mamas, išgyvenančias psichikos sveikatos sunkumų.
Organizacijos ir Linijos, Teikiančios Pagalbą
- Pogimdyminės depresijos centras: Individuali ir grupinė pagalba mamoms ir kitiems šeimos nariams, patiriantiems psichikos sveikatos sunkumų laukiantis ir susilaukus kūdikio. www.pdcentras.lt
- Krizinio nėštumo centras: Kompleksinė, tęstinė pagalba patiriant su nėštumu susijusias krizes. +370 603 57912 www.neplanuotasnestumas.lt.
- Asociacija „Gandras“: Kompleksinė psichosocialinė ir socialinė pagalba šeimoms, netekusioms kūdikio. www.kudikionetektis.lt
- Pagalbos moterims linija: Emocinė pagalba moterims, išgyvenančioms vidinius sunkumus.
- Mamos linija: Anoniminė emocinė parama el. laiškais, skirta mamoms, išgyvenančioms motinystės melancholiją.
- Pagalba sau: www.pagalbasau.lt/depresija-po-gimdymo
- Psichikos sveikatos centrai: Medicinos psichologo, psichiatro konsultacijos, diagnostika visose savivaldybėse. Nemokamai (draustiems asmenims), be siuntimo. www.pagalbasau.lt/pagalbos-zemelapis
- Bendruomeniniai šeimos namai: Kompleksinės paslaugos šeimai visose savivaldybėse: individualios ir grupinės psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijos, savitarpio pagalbos grupės, tėvystės mokymai, šeimos mediacija, šeimos konsultavimas asmens (šeimos) namuose ir kt. www.metodiniscentras.lt/kompleksines-paslaugos
- Mobilios krizių įveikimo komandos: Esant psichologinei krizei šeimoje ar organizacijoje, konsultacinė pagalba telefonu, prireikus teikiama psichologų komandos pagalba vietoje. 1815 I-V 8-20 val. www.kriziukomanda.lt
- Būtinoji pagalba: Esant ūmiai būklei, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei. 112
- Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai: Nemokama ir konfidenciali pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje, kiekvienoje savivaldybėje.
tags: #psichologine #pagalba #pagimdziusioms #moterims