Darbo aplinkoje, kur praleidžiame didžiąją savo gyvenimo dalį, svarbu užtikrinti ne tik produktyvumą, bet ir emocinę gerovę. Deja, ne visada susiduriame su pagarba ir supratimu. Psichologinis spaudimas, dar kitaip vadinamas mobingu, yra rimta ir dažna problema, kuri gali turėti ilgalaikį neigiamą poveikį darbuotojo sveikatai, pasitikėjimui savimi ir karjerai. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kas yra psichologinis smurtas darbe, kaip jį atpažinti, kur kreiptis pagalbos ir kaip apsisaugoti nuo jo žalingo poveikio.
Kas yra psichologinis smurtas darbe?
Psichologinis smurtas darbe - tai sistemingas, pasikartojantis, žeminantis, menkinantis ar kitaip emociškai žalojantis elgesys, nukreiptas į konkretų darbuotoją. Šis elgesys gali būti tiek atviras, tiek subtilus, tačiau jis visuomet turi neigiamą poveikį darbuotojo emocinei būklei, sveikatai ir gebėjimui dirbti. Nors išoriškai psichologinis smurtas darbe gali atrodyti kaip „įprasti konfliktai“, skirtumas tas, kad smurtas yra sistemingas, tikslinis ir žeidžiantis.
Psichologinis spaudimas - tai socialinis reiškinys, kai vienas ar keli darbuotojai (retai - daugiau nei keturi) dažniausiai vienam asmeniui taiko psichologinio susidorojimo strategiją, įgyvendinamą paniekinimu, socialine izoliacija, priekabiavimu, skundimu. Terorizuojamas asmuo priverčiamas užimti gynybinę, bejėgio poziciją.
E. E. Mobingas darbe yra ilgalaikis psichologinis teroras, kai grupė darbuotojų izoliuoja vieną asmenį nuo darbo aplinkai būdingų socialinių procesų, neleidžia jam tinkamai atlikti savo funkcijų, naudoja psichologinį smurtą, priekabiauja.
Mobingą naudojančių žmonių tikslas yra palaužti nepatikusį kolegą, galimai priversti jį išeiti iš darbo. Darbuotojai taikiniais tampa ne tik dėl savo kompetencijos, potencialo ir kūrybiškumo - dažnai tam įtakos turi lytis, rasė, tautybė, socialinė padėtis ir kiti Lygių galimybių statymo bei Darbo kodekso saugomi pagrindai. Vadinasi, mobingas prisideda prie įvairovės mažinimo darbovietėje.
Taip pat skaitykite: Vaikų depresijos priežastys ir gydymas
Psichologinio smurto formos ir požymiai
Psichologinis smurtas darbe gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant:
- Nuolatinę, nepagrįstą kritiką: kai darbuotojo darbas kritikuojamas net ir tada, kai jis atliktas gerai, o klaidos akcentuojamos neproporcingai.
- Izoliavimą: darbuotojas neįtraukiamas į susitikimus, svarbius el. laiškus, jam nesuteikiama informacija, būtina darbui. Galimybių bendrauti su kitais ribojimu (nekviečiama kartu pietauti, ignoruojama per bendrus susirinkimus, paskiriama darbo vieta, esanti atokiau nuo kitų, nesisveikinama, suteikiama ne visa informacija, ji slepiama);
- Emocinę manipuliaciją ir spaudimą: nuolatinis priminimas apie „pakaitinį darbuotoją“, spaudimas dirbti viršvalandžius grasinant atleidimu, užduočių skyrimas su neįmanomais terminais.
- Tyčiojimąsi, menkinimą: sarkastiški komentarai, pašaipos, užgaulūs pravardžiavimai ar darbuotojo viešas žeminimas prieš kolegas. apkalbomis, šmeižtu, susijusiu su profesine kompetencija, asmeniniais, šeimos dalykais, neetiškais pajuokavimais, pavyzdžiui: „Ko rymai prie kompiuterio, turbūt vėl naršai po suaugusiųjų svetaines internete…“; nepagrįstais kaltinimais atsakomybės stoka, nekompetencija, darbo teisės pažeidimais; nuomonės menkinimu, viešu profesiniu žeminimu, pavyzdžiui: „Čia tik tau taip atrodo…“, „Kai kurie kaip pasakys… Net juokinga…“, „Klausyk, o tau už ką diplomą davė?“; pašaipomis iš individualių dalykų (negalios, vertybių, pažiūrų, ekonominės padėties, pavyzdžiui: „Mes juk visi žinome, kad kai kurie darbuotojai mūsų įmonėje dirba tik dėl to, kad vadovams jų gaila. Reikia suteikti galimybę užsidirbti, juk neturės ko valgyti…“, „Tu tokia sąžininga ir „teigiama“, nesuprantu, kaip tavo šeimai su tavimi nenuobodu… Bet, pasirodo, ir tu gali klysti…“ ir pan.), žeminimu: „Na ką, apsiverksi?
- Sąmoningą trukdymą dirbti: darbuotojui nuolat skiriamos nereikalingos užduotys, sumažinamos jo pareigos, atimamos atsakomybės be paaiškinimo; neadekvačiu darbo užduočių skyrimu (nuolat skiriamos menkavertės, neprasmingos arba sunkios, daug atsakomybės reikalaujančios užduotys, užduočių gausa, ribojama informacija ar trukdoma atlikti užduotis laiku);
- Prievarta - atviras, tiesioginis spaudimas kitam žmogui. Ją naudoja žmonės, turintys tam tikras poveikio priemones: fizines ar psichologines savybes, pinigus, valdžią, informaciją.
- Įteigimas - psichologinis poveikis, po kurio žmogus pradeda be pasipriešinimo ir kritinio mąstymo priimti jam įteigiamą informaciją.
- Įtikinėjimas - pats “racionaliausias“ psichologinio spaudimo būdas, nes apeliuoja į logiką ir sumanumą.
Jeigu patiriate keletą iš šių elgesio formų, greičiausiai susidūrėte su psichologiniu smurtu darbe.
Psichologinio smurto priežastys darbe
Psichologinis spaudimas darbe dažnai atsiranda užsitęsus konfliktui tarp darbuotojų. priešiškumas, konkurencija; būrimasis į grupes, grupės spaudimas, atpirkimo ožio ieškojimas: kai vienam darbuotojui iš grupės kažkas netinka ir jis verčia kaltę kitam, „kaltintoją“ palaiko kiti kolektyvo nariai (arba iš solidarumo, arba bijodami patys atsidurti aukos vietoje); pavydas: dažniausiai psichologinio spaudimo aukomis tampa vadovų vertinami, iniciatyvūs, aukštesnės profesinės kompetencijos darbuotojai.
Nuo mobingo dažniausiai kenčia aukštesnę kompetenciją turintys darbuotojai, kurių talentas ir nuoširdus darbas kelia pavojų nemotyvuotiems kolektyvo nariams.
Kaip manote, kokie žmonės dažniausiai naudoja psichologinį spaudimą? Atrodytų - taip elgiasi tik stiprūs ir įtakingi žmonės?.. Toli gražu. Taip, jie gali būti ir stiprūs, ir įtakingi, tačiau viduje - tai dvasiškai silpni ir nepasitikintys savimi žmonės.
Taip pat skaitykite: Įrašai ir visuomenės stigma psichologijoje
Kur kreiptis pagalbos?
Norint sustabdyti ar užkirsti kelią psichologiniam smurtui, svarbu žinoti, kokios institucijos gali padėti. Atsakymas į klausimą „psichologinis smurtas darbe kur kreiptis“ priklauso nuo smurto masto ir to, ar bandėte situaciją spręsti viduje.
Vidaus pagalbos kanalai
- Tiesioginis vadovas: jei vadovas nėra smurto šaltinis, pirmasis žingsnis - su juo pasikalbėti. Aiškiai įvardykite, kas vyksta, ir ko tikitės.
- Personalo skyrius (HR): personalo specialistai turi užtikrinti darbo aplinkos saugumą. Jie gali pradėti vidinį tyrimą, tarpininkauti, pasiūlyti sprendimus.
- Darbo taryba arba profesinė sąjunga: jei priklausote profesinei sąjungai - pasinaudokite jų teisine pagalba. Sąjunga gali atstovauti jus derybose su darbdaviu.
Išorinės institucijos
- Valstybinė darbo inspekcija (VDI): galite pateikti skundą dėl netinkamos darbo aplinkos ar darbdavio neveikimo. VDI gali atlikti tyrimą įmonėje.
- Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba: jei smurtas susijęs su diskriminacija (pvz., dėl lyties, amžiaus, tautybės), tarnyba vertina, ar pažeistos žmogaus teisės.
- Darbo ginčų komisija: jei patyrėte žalą, sumažėjo darbo užmokestis ar buvote neteisėtai atleistas, šis kanalas leidžia greitai spręsti ginčus.
- Teismas: jei kitos priemonės nepadeda - galima kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo ar darbo sutarties nutraukimo dėl darbdavio kaltės.
- Psichologinė pagalba: daugelis savivaldybių ar NVO siūlo nemokamas ar kompensuojamas konsultacijas. Jos būtinos, jei jaučiate ilgalaikį emocinį poveikį.
Kaip pasiruošti kreipimuisi?
Prieš kreipiantis pagalbos, svarbu tinkamai pasiruošti. Tai padės jūsų skundą pagrįsti įrodymais ir padidins galimybę sulaukti realios pagalbos.
Reikalingi dokumentai ir veiksmai:
- Fiksuokite visus incidentus: kiekvieną kartą užsirašykite datą, laiką, kas vyko, kas dalyvavo.
- Saugokite įrašus: el. laiškai, žinutės, susitikimų įrašai, kuriuose matomas smurtinis elgesys.
- Pasikalbėkite su kolegomis: liudytojai gali padėti pagrįsti jūsų pasakojimą.
- Kreipkitės į gydytoją: jei smurtas turėjo poveikį sveikatai - psichologo ar šeimos gydytojo išvada padės teisiniame procese.
Ką daryti, jei niekas nesiima veiksmų?
Jei informavote vadovybę ar HR, bet nieko nevyksta - tai signalas, kad darbdavys ignoruoja savo įstatyminę pareigą. Tokiu atveju:
- Pateikite oficialų skundą VDI.
- Pasitarkite su profesine sąjunga ar darbo ginčų komisijos atstovu.
- Kreipkitės į žiniasklaidą ar NVO - kai kuriais atvejais viešumas padeda pasiekti teisingumą.
Kaip apsaugoti save psichologiškai?
Nepamirškite - svarbiausia jūsų sveikata ir savijauta. Psichologinis smurtas darbe gali ilgainiui paveikti ne tik emocijas, bet ir fizinę sveikatą.
Taip pat skaitykite: Nemiegantis kūdikis naktį
Rekomendacijos:
- Kalbėkitės su artimaisiais - atviras pokalbis padeda sumažinti izoliacijos jausmą.
- Neleiskite smurtui tapti norma - atpažinę smurtą, reaguokite iškart. Kuo anksčiau, tuo lengviau jį sustabdyti.
- Ieškokite profesionalios pagalbos - psichologas ar psichoterapeutas padės įvertinti situaciją ir stiprinti emocinį atsparumą.
- Stenkitės išlaikyti savitvardą ir rūpinkitės savimi. Ištverti ir įveikti psichologinį spaudimą darbe padeda geri santykiai su artimaisiais, draugais, kitais kolegomis. Jai organizmas patiria didelę emocinę įtampą, reikia atidžiau juo rūpintis, gerai maitintis ir tinkamai ilsėtis - tinka visi būdai, kurie didina atsparumą stresui.
- Daugiau dėmesio skirkite profesinei veiklai. Mažiau išgyvenkite dėl to, ką sako, daro ar nedaro kiti, dėmesį sutelkite į tai, dėl ko esate priimtas dirbti, bei stenkitės pagerinti darbo kokybę - ne tam, kad nušluostytumėte nosis skriaudėjams, bet kad ir patys jaustumėte daugiau malonumo dirbdami. Be to, kuo mažiau klaidų darysite, tuo mažiau galimybių bus jus kaltinti būtais ar nebūtais dalykais.
- Tobulinkite savo socialinius įgūdžius. Imkite pavyzdį iš tų, kurie moka atsispirti kitų spaudimui ar nuomonei, lavinkite konfliktų sprendimo gebėjimus, plėskite pažįstamų ir draugų būrį, daugiau dalyvaukite visuomeninėje veikloje.
- Objektyviai įvertinkite, kieno tai problema. Jei savo darbą atliekate gerai ir objektyviai vertinant nėra priežasčių „prikibti“, nepradėkite kaltinti savęs dėl to, ko nepadarėte.
- Nustatykite aiškias skriaudėjo elgesio ribas ir nesivelkite į jo žaidimus.
- Parodykite, kad suprantate ir adekvačiai reaguosite į tai, kaip su jumis elgiasi skriaudėjas, tačiau neketinate su tuo taikytis. Su jus puolančiu asmeniu bendraukite viešai, tačiau konstruktyviai ir dalykiškai - nesivelkite į emocionalias diskusijas, nepradėkite maldauti liautis, neapeliuokite į jo sąžinę. Verčiau stenkitės jo elgesį paaiškinti logiškomis priežastimis, kaip ir dera suaugusiam žmogui. Drąsiai klauskite ir interpretuokite jo elgesį, pavyzdžiui: „Ko tu sieki tokiu elgesiu?“, „Aš savo darbą atlikau gerai ir be klaidų. Ar gali paaiškinti, kodėl esi nepatenkintas?“, „Tavo nemandagūs pajuokavimai mane skaudina. Noriu, kad liautumeis“.
- palaikykite gerus tarpusavio santykius su kitais, gaukite aplinkinių palaikymą. Jei į bendrus susitikimus ar pietauti jūsų nekviečia, dar blogiau - tiesiog ignoruoja, bendraukite su tais žmonėmis iš kolektyvo, kurie jus palaiko. Į sarkastišką pastabą „O tau čia nėra vietos šalia mūsų“ geriau pajuokauti ir mandagiai atsakyti: „Aš prie stalo daug vietos neužimu“ arba „Aš pietauti atėjau su Rasa, ne su tavimi.
Organizacijos vaidmuo
Darbdaviai įprastai stengiasi užkirsti kelią psichologiniam smurtui, todėl imasi įvairių priemonių: pavyzdžiui, reguliariai rengia apklausas, skirtas išsiaiškinti, ar darbuotojai patiria psichologinį spaudimą, gautus atsakymus analizuoja.
Organizacijos vadovai turėtų stengtis sukurti atvirą, pasitikėjimu ir sąžiningumu grįstą kultūrą - kad darbuotojai visais atvejais nebijotų kalbėti apie įvairius sunkumus.
Patvirtinkite ir paskelbkite lygių galimybių politiką. Darbdavys turi sukurti aplinką, kurioje darbuotojai nepatirtų orumą žeidžiančių veiksmų. Formalus taisyklių bei vertybių apipavidalinimas parodo rimtą organizacijos nusistatymą prieš diskriminaciją darbo aplinkoje.
Šiais metais pagal LR darbo kodeksą kiekviena įmonė privalės turėti antimobingo politiką.
Ką daryti, jei susiduriate su skaudžiais komentarais?
Darbo metu neturėtumėte sulaukti bendradarbių ar darbo aplinkoje esančių žmonių pašaipų, žeminančių ar žeidžiančių juokelių, ypač nukreiptų į jūsų asmenines ir fizines savybes, požiūrį, vertybes. Svarbu suprasti, kad net ir nekaltai atrodantys juokeliai iš tiesų gali žeisti, tad jei esate tokioje situacijoje ‒ iš pradžių stenkitės nusiraminti.
„Nepulkite skriaudėjams atsakyti tuo pačiu. Pabandykite situaciją įvertinti tarsi iš šalies, o pastebėję, kad psichologinį spaudimą sukėlęs žmogus jus provokuoja ar kitaip siekia sukelti konfliktą, stenkitės reaguoti neutraliai. Didelė tikimybė, kad parodę savitvardą nesuteiksite jam pasitenkinimo sukelta situacija ir komentarai gali baigtis“, ‒ komentuoja „Bitės“ žmonių ambasados vadovė.
Jei matote, kad psichologinį spaudimą patiria kolega - nelikite abejingais. Visiškai ignoruodami psichologinį spaudimą taip prie jo prisidedame.
Ką daryti, jei jus vertina mažiau nei kitus?
Psichologinis spaudimas darbe gali pasireikšti ir tuo, kad vadovas ar kolegos nesuteikia galimybių išreikšti savo nuomonę, nuolat pertraukinėja ar esate menkinamas, ypač kitų žmonių akyse.
„Iš pradžių, jei galite, šią problemą įvardinkite savo vadovui. Išlikite ramūs, mandagūs, tačiau kalbėkite be užuolankų. Stenkitės nesivelti į viešus konfliktus, išlikite ramūs ir dalykiški. Tai gali padėti nekurstyti naujų pykčių ir intrigų“, ‒ sako E. Staniulionė.
Jei situacija nesitaiso ar matote, kad bendrovėje pagalbos nesulauksite, naudinga išsaugoti įvairaus tipo informaciją, kuri pagrįstų jūsų pastebėjimus dėl neteisybės. Tai gali būti momentinė ekrano kopija, elektroniniai laiškai, SMS žinutės ir pan.
Ką daryti, jei su jumis elgiamasi nesąžiningai?
Nekonstruktyvi, niekuo nepagrįsta kritika, neadekvatūs terminai atlikti užduotims gali reikšti, jog darbe patiriate psichologinį spaudimą.
„Dažnai nuolatinis psichologinis spaudimas gali būti itin negatyvi vidinės organizacijos kultūros dalis: pavyzdžiui, jei yra toleruojamas vadovų galios demonstravimas, bendravimas pakeltu tonu ir pan. Tikėtina, kad tokiu atveju kolegos nei vadovas, nei kolegos nepadės. Jei nepavyksta problemos išspręsti patiems, nebijokite kreiptis į profesines sąjungas, darbo tarybas ar darbuotojų atstovus arba svarstykite keisti darbo vietą“, ‒ sako žmonių ambasados vadovė.
Dėl psichologinio spaudimo galima kreiptis ir į darbo inspekciją, darbo ginčų komisiją ar bendrosios praktikos teismus.
Kokiais būdais psichologai išskiria psichologinį spaudimą?
- Prievarta - atviras, tiesioginis spaudimas kitam žmogui. Ją naudoja žmonės, turintys tam tikras poveikio priemones: fizines ar psichologines savybes, pinigus, valdžią, informaciją.
- Žeminimas - dar vienas psichologinio spaudimo būdas, kuriuo agresorius siekia morališkai sugniuždyti savo auką.
- Masyvi psichologinė ataka - dažniausiai daromas grupės žmonių (ir ilgą laiką) psichologinis spaudimas, kol pasiekiamas norimas rezultatas. Prieš ją atsilaikyti itin sudėtinga.
- Ignoravimas - demonstratyvus atsisakymas bendrauti, kalbėtis.
- Įteigimas - psichologinis poveikis, po kurio žmogus pradeda be pasipriešinimo ir kritinio mąstymo priimti jam įteigiamą informaciją.
- Įtikinėjimas - pats “racionaliausias“ psichologinio spaudimo būdas, nes apeliuoja į logiką ir sumanumą.
Kaip atsilaikyti prieš psichologinį spaudimą?
Pirmiausia - suprasti, kad jums daromas toks spaudimas. Atpažinti tai nesunku, nes po tokio “bendravimo“ dažniausiai pajuntama visa gama negatyvių jausmų ir emocijų: sąmyšis, nuotaikų svyravimas, kaltės jausmas, abejonės ir t.t., - tai ir yra ta būsena, kurios siekė pašnekovas. Todėl reikėtų nusiraminti. Žinoma, tuo momentu, kai daromas spaudimas, sunku išlikti ramiam, mąstyti ar valdyti pokalbį. Tam, kad kiek įmanoma išliktume ramūs, mes galime: šiek tiek atsitraukti nuo pašnekovo, jei sėdime - sukryžiuoti rankas ar kojas, mintimis “pastatyti“ sieną nuo pašnekovo arba įsivaizduoti jį su juokingais rūbais arba su vienais apatiniais (kad daromas spaudimas neatrodytų toks rūstus), perjungti kažkur trumpam dėmesį nuo sakomų žodžių. Kai aprimome - reikėtų tiesiai pasakyti pašnekovui, kad supratome jo ketinimus. Toliau - ramiu tonu, geranoriškai pasiūlyti ieškoti bendrų sprendimų, sąlyčio taškų, būdų susitarti ir bendradarbiauti. Ir netaikykime jokiomis aplinkybėmis psichologinio spaudimo savo gyvenime! Bet koks spaudimas sukelia pasipriešinimą, norą gintis, nesibaigiančius ginčus, intrigas ir kovas.
Kokios psichologinio smurto pasekmės?
Psichologinis spaudimas darbe, kokį gali patirti žmogus, laikomas ekstremaliu stresu: prarandami asmeniniai resursai - pasitikėjimas savimi, prisitaikymo prie aplinkos galimybės, emocijų kontrolė ir socialinis palaikymas.
Dėl mobingo organizacijos gali prarasti talentingus žmones, galėjusius pasiūlyti daugiau idėjų, skirtingų požiūrio taškų, problemų sprendimo būdų.
Tai, kas prasideda nuo nepastebimų apkalbų, vėliau gali peraugti į naujo lygio patyčias - aukos pasiekimai nuolatos sumenkinami, o klaidos tik dar labiau išryškinamos, asmuo ignoruojamas, nėra kviečiamas į pasitarimus, šventes ar komandos pietus, jo nuomonė atmetama ir aštriai kritikuojama, darbo vietoje jį lydi pašaipūs žvilgsniai bei komentarai, užduotys paskiriamos iš anksto žinant, kad darbuotojas negalės jų įvykdyti.
Psichologinis spaudimas kartais gali būti lydimas ir fizinio smurto. Šių veiksmų visuma žeidžia diskriminuojamo darbuotojo orumą, priverčia abejoti savo gebėjimais, sukelia įtampą ir užkerta kelią sklandžiam pareigų vykdymui, todėl gali sugriauti karjerą. Nustojama mėgautis darbu, gali išsivystyti panikos, miego ar mitybos sutrikimai, depresija, tokie psichosomatiniai sveikatos sutrikimai kaip skrandžio, galvos skausmai.
Atlikti tyrimai, deja, neprognozuoja geros psichologinio spaudimo darbe baigties. Tik kas dešimtam darbuotojui pavyksta išspręsti tokią situaciją teigiamai: išsiaiškinti santykius, nutraukti ydingą persekiojimą, toliau sėkmingai dirbti ir palaikyti gerus tarpusavio santykius kolektyve. Dažniausiai spaudimą patyręs darbuotojas palieka įmonę.
tags: #daryti #psichologini #spaudima