Savižudybės - tai sudėtinga ir skaudi problema, paliečianti ne tik patį žmogų, bet ir jo artimuosius, draugus bei visą visuomenę. Lietuvoje, deja, ši problema išlieka aktuali, nors pastaraisiais metais ir stebimos teigiamos tendencijos - mažėjantis savižudybių skaičius. Vis dėlto, Lietuva vis dar užima vieną pirmaujančių vietų pasaulyje pagal savižudybių rodiklį. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti savižudybės riziką, kokią pagalbą galima teikti, kur kreiptis pagalbos ir kaip griauti mitus, apipintus šią temą.
Savižudybių Prevencija: Ar Tai Įmanoma?
Savižudybių dažniausiai galima išvengti. Skirtingai nei daugelio kitų su sveikatos problemomis susijusių negandų akivaizdoje, šiuo atveju esama svarbių priemonių, leidžiančių sumažinti tragiškas netektis. Bendromis pastangomis ėmusis veiksmų šiai rimtai problemai pripažinti ir spręsti, atsiradus politinei valiai ir skyrus tam išteklių, savižudybių skaičių visame pasaulyje iš tiesų įmanoma sumažinti.
Savižudybė - tai aktas, kurio metu asmuo savo paties valia pasitraukia iš gyvenimo. Nors savižudybė nėra pagrindinė padidėjusio mirtingumo priežastis, tačiau tokiu būdu iš gyvenimo pasitraukia gana didelis skaičius žmonių. Kadangi bendra visuomenės nuomonė apie savižudybę neigiama, savižudybių statistika nėra itin patikima. Apibrėžiant mirties priežastį, dalyvauja įvairūs vietinių ir valstybinių įstaigų atstovai. Tyrimai rodo, kad, nustatydami mirties priežastį, - natūrali mirtis, žmogžudystė ar savižudybė - pareigūnai dažnai neturi vieningos nuomonės.
Statistika ir Faktai
Savižudybės - tai pasaulinė problema, paliečianti visų amžiaus grupių žmones. Pasaulyje kas 40 sekundžių nusižudo vienas žmogus. Tikėtina, kad per metus iš gyvenimo pasitraukti bando dar bent 25 kartus daugiau asmenų. Kiekviena savižudybė paliečia dar bent 6 artimus žmones.
Savižudybė - reikšminga mirties priežastis daugelyje šalių, kai kuriose jų būna daugiau nei mirčių auto avarijose per metus. Lietuvoje ypač opi vyrų tyčinio susižalojimo problema. Jų savižudybės - antra pagal dažnumą vyrų mirties priežastis (po išeminių širdies ligų).
Taip pat skaitykite: Psichologiniai romanai
Kaip Atpažinti Savižudybės Riziką?
Nors ne visi savižudybės atvejai yra nuspėjami, daugelį jų galima įtarti įvyksiant. Efektyviausias būdas išvengti artimųjų savižudybės - tai išmokti pastebėti pavojaus ženklus, tinkamai juos įvertinti ir priimti teisingą sprendimą. Daugelį sutrikimų, pavyzdžiui, depresiją, įvairias emocines krizes - dažniausias savižudybių priežastis, beveik visada įmanoma atpažinti ir išgydyti.
Savižudybės procesą bet kuriuo momentu galima sustabdyti ir vidiniais, ir išoriniais veiksniais. Aplinkiniai gali padėti, laiku ir teisingai įvertinę gresiančio pavojaus ženklus.
Trys Pagrindiniai Savižudžiams Būdingi Bruožai
Savižudžiams ypač būdingi trys bruožai:
- Ambivalentiškumas: Daugumos jausmai savižudybės atžvilgiu prieštaringi. Noras gyventi ir noras mirti savižudžio dvasioje svyruoja kaip svarstyklių lėkštės ar sūpuoklių lenta: aukštyn-žemyn. Nekantraujama pabėgti nuo gyvenimo sopulių ir tuo pat metu trokštama gyventi. Dauguma savižudžių iš tikrųjų nenori mirti - jie tik neištveria gyvenimo. Suteikus paramą ir sustiprinus norą gyventi, savižudybės rizika sumažėja.
- Impulsyvumas: Savižudybė yra impulsyvus veiksmas. Kaip bet koks kitas impulsas, taip ir impulsas žudytis yra nepastovus ir trunka kelias minutes ar valandas. Paprastai jį įžiebia nemalonūs kasdieniniai dalykai. Gesindamas tokią kibirkštį ir išlošdamas laiko sveikatos priežiūros darbuotojas gali nuslopinti norą žudytis.
- Rigidiškumas: Savižudžio mąstymas, jausmai ir veiksmai būna suvaržyti, riboti. Jis nuolat galvoja apie savižudybę ir nesugeba persijungti, surasti kokią nors kitą išeitį iš padėties. Jo mąstymas radikalus, ekstremistiškas.
Dauguma savižudžių išsako savo mintis ir ketinimus arba kaip nors kitaip išreiškia savo norą mirti, nereikalingumo jausmą ir pan. Visa tai yra pagalbos prašymo ženklai, kurių jokiu būdu nereikia ignoruoti. Savižudžių problemos būna įvairios, bet jų jausmai ir mintys visame pasaulyje esti beveik vienodos.
Savižudybės Stadijos
Savižudybė - ilgalaikis procesas, nulemtas labai daugelio dvasinių, psichologinių, socialinių, psichopatologinių veiksnių. Būtina žinoti, kokios yra savižudybės stadijos, kad būtų galima laiku suteikti pagalbą:
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Rokiškyje
- Minčių, idėjų stadija: Žmogus tik pagalvoja apie savižudybę, nori užsimiršti, pabėgti nuo rūpesčių ir skausmo. Daugeliui žmonių nors kartą gyvenime ateina tokia mintis. Tačiau savižudybė dar neplanuojama. Norima nebūti, numirti, bet nusižudyti atrodo neįmanoma.
- Ketinimų stadija: Žmogus ne tik trokšta mirti, bet ir pradeda siekti mirties. Jis norėtų rasti ir kitų būdų, kurie sumažintų jo kančias, bet negali. Savižudybė pradeda atrodyti kaip vienintelė išeitis. Grėsmė gyvybei čia jau daug didesnė.
- Veiksmų etapas: Tai paskutinis etapas, kuris prasideda apsisprendimu, kad mirtis yra geriausia išeitis. Tada gali net pagerėti nuotaika, nes žmogus pasijunta tarsi išsilaisvinęs. Šiame etape stebimi atsisveikinimo gestai - skolų, dovanų, laiškų grąžinimas, ypatingos atsisveikinimo frazės.
Šių savižudiškų tendencijų vyksmas nėra negrįžtamas: ne kiekvienas, galvojantis apie savižudybę, ketina tai daryti, ne kiekvienas ketinantis, mėgina nusižudyti, ne kiekvienas, kuris mėgina nusižudyti, miršta.
Kaip Teikti Pagalbą?
Jeigu įtariate, kad žmogus galvoja apie savižudybę, labai svarbu tinkamai reaguoti. Štai keletas patarimų, ką daryti:
- Išklausykite: Būkite pasiruošę išklausyti žmogų be teismo ar kritikos. Leiskite jam išsakyti savo jausmus ir mintis.
- Parodykite rūpestį: Įtikinkite asmenį, kad jį suprantate ir tikrai juo rūpinatės.
- Būkite ramūs: Nepalikite savižudžio vieno.
- Patikėkite: Žiūrėkite į tai rimtai. Pasitikslinkite.
- Ieškokite pagalbos: Ieškokite profesionalios pagalbos. Pasikonsultuokite su specialistais. Nusiveskite jį su savimi ten, kur galima sulaukti pagalbos, arba paskambinkite į krizių centrą - ten jums patars, ką daryti.
- Jei savižudybės aktas jau pradėtas: Nedelsdami iškvieskite greitąją ir policiją. Jei asmuo ėmėsi savo gyvybei pavojingų veiksmų, vėliau ką nors daryti gali būti vėlu.
Ko nedaryti:
- Neignoruoti susidariusių aplinkybių.
- Neparodyti pasibaisėjimo, sutrikimo ar panikos.
- Nesakyti, kad viskas bus gerai.
- Neprovokuoti savižudžio daryti kaip pats išmano.
- Nemenkinti problemos.
- Neduoti melagingų patikinimų.
- Nesipiktinti už jo akių.
- Nepalikti savižudžio vieno.
Kur Kreiptis Pagalbos?
Lietuvoje veikia įvairios organizacijos, teikiančios psichologinę pagalbą savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims ir jų artimiesiems. Štai keletas iš jų:
- Vaikų Linija: Teikia emocinę paramą vaikams ir paaugliams.
*Būtina paskambinti registracijos telefonu dėl konsultacijos laiko suderinimo. Adresas: Donelaičio g.
*Būtina paskambinti registracijos telefonu dėl konsultacijos laiko suderinimo. Adresas: V. Sladkevičiaus g.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Globejams
*Būtina paskambinti registracijos telefonu dėl konsultacijos laiko suderinimo. Skambučiai priimami darbo dienomis 9-17val. Savaitgaliais ir švenčių dienomis 10-15 val. Adresas: S. Dariaus ir S. Girėno g.
Vieta - VšĮ Kauno miesto poliklinikos Centro padalinio psichikos sveikatos centras, Nepriklausomybės a.
Vieta - VšĮ Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinio psichikos sveikatos centras, Savanorių pr.
Vieta - VšĮ Kauno miesto poliklinikos Šančių padalinio psichikos sveikatos centras, A. Juozapavičiaus pr.
Savitarpio pagalbos grupė išgyvenantiems krizę (36 m.
Vieta - VšĮ Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio psichikos sveikatos centras, Baltų pr.
Vieta - VšĮ Kauno miesto poliklinikos Dainavos padalinio psichikos sveikatos centras, Pramonės pr.
BĮ Kauno apskrities priklausomybės ligų centras 8 37 337437 Adresas: Giedraičių g.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos 8 37 326975 Adresas: Eivenių g.
UAB „Bendrosios medicinos praktika“ 8 37 313879 Adresas: Savanorių pr.
UAB „Medgintras“ 8 37 227410 Adresas: Šiaurės pr. 8c, Kaunas, Šv. Gertrūdos g.
UAB „Sveikatos ratas“ 8 37 392404 Adresas: Tirkiliškių g.
UAB „Vita longa“ 8 37 337906 Adresas: A. Stulginskio g.
UAB Baltijos psichikos sveikatos centras 8 685 49035 Adresas: Kovo 11-osios g.
UAB InMedica 8 37 337347 Adresas: Baltų pr.
UAB Saulės šeimos medicinos centras 8 37 332719 Adresas: Taikos pr.
UAB Žaliakalnio poliklinika 8 679 35325 Adresas: Savanorių pr.
UAB Panemunės šeimos sveikatos centras 8 37 346526 Adresas Smetonos al.
VšĮ „Auki sveikas“ 8 37 750800 Adresas: Žemaičių g.
VšĮ „Pakaunės pirminės sveikatos priežiūros centras“ 8 37 202204 Adresas: Lietuvių g.
Projektas „ Kompleksinės paslaugos šeimai Kaune. įgūdžių ugdymo mokymus. ir konsultavimo centre (Laisvės al.
Konsultacijos žodžiu 8 640 51555. Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra. Tęstinės psichologo konsultacijos 8 640 51555, el.
Teikia suaugusiųjų krizių intervencijos stacionarinę ir dienos stacionaro psichiatrinę pagalbą bei neatidėliotinas konsultacijas priėmimo skyriuje. Telefonas: (8 5) 215 4403. Darbo laikas: darbo dienomis nuo 8 iki 20 val.Vasaros g.
Susitikimai vyksta kartą per mėnesį, dažniausiai paskutinį mėnesio trečiadienį, nuo 18.00 val. iki 20 val. Dalyvavimas grupėje nemokamas. Grupę veda psichologai dr. Paulius Skruibis ir Jelena Trofimova.
Pagalba skirta vaikams ir paaugliams. Pagalba teikiama suaugusiesiems. Antakalnio g. Rašyti el. Pokalbiai internetuI-V 17.00-20.00 val.Rašyti el. Rašyti el.
Specialistas budi pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais nuo 16 iki 20 val.
Skambučiai šiais numeriais yra nemokami.
Socialiniai Veiksniai ir Savižudybės
Socialiniai veiksniai taip pat turi didelę įtaką savižudybėms. Prancūzų sociologas Emilis Durkheimas teigė, kad savižudybių neįmanoma paaiškinti vien individualiomis priežastimis, o reikia atsižvelgti ir į socialinius faktorius (visuomenės sąlygas ir žmonių santykius), nes jie pirmiausia įtakoja savižudybių paplitimą.
Prielaidos savižudybei atsiranda tada, kai sutrikdoma žmonių socialinė integracija - harmonija tarp individo ir jo socialinių sąlygų arba, kai suyra optimalūs socialiniai ir emociniai ryšiai, siejantys žmogų su kitais, su bendruomene. Tai patvirtina labai daug sociologinių, epidemiologinių, psichologinių ir psichiatrinių tyrimų: didžiausias savižudybės pavojus kyla, kai nepatenkinami žmogaus poreikiai - jaustis vertingu ir reikalingu, o šeimyninė padėtis, priklausymas bažnyčiai, santykiai su draugais ir giminėmis, dalyvavimas visuomeninėse organizacijose ir pan. turi ryšį su mirtingumu.
Veiksniai, Didinantys Savižudybės Riziką
- Situacija šeimoje: Artimojo mirtis, skyrybos, rimti konfliktai, fizinė, seksualinė ar emocinė prievarta, piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais, psichikos ligos ar savižudybių atvejai šeimoje.
- Darbo situacija: Konfliktai darbe, finansiniai sunkumai, darbo pakeitimas, bedarbystė, išėjimas į pensiją.
- Psichikos sutrikimai: Depresija, alkoholizmas, narkomanija, schizofrenija, psichikos sutrikimai dėl organinio galvos smegenų pakenkimo, ribinės, asocialios asmenybės.
- Somatinės ligos: Lėtinės, sekinančios, skausmingos ar neišgydomos somatinės ligos.
- Ankstesni bandymai žudytis: Apie 30 - 50 proc. mėginusių nusižudyti žmonių šį poelgį kartoja.
- Savižudybės idealizavimas žiniasklaidoje: Savižudybės pavyzdžio įtaigumas gali plisti dvejopai - arba perduodant pasakojimą iš lūpų į lūpas, arba jį platina laikraščiai.
- Kultūrinės nuostatos: Kultūrinė nuostata savižudybės atžvilgiu, susiformavusi per daugybę kartų, įtakoja savižudybių mastą ir pobūdį visuomenėje.
Mitai Apie Savižudybes
Nors visi turime nuomonę apie savižudybes, bijome kalbėti šia tema. Vyrauja daug klaidingų įsivaizdavimų, o kaip yra iš tikrųjų? Štai keletas dažniausiai pasitaikančių mitų ir jų paneigimai:
- Mitas: Kalbėjimas apie savižudybę gali paskatinti žmogų nusižudyti.
- Paneigimas: Priešingai, kalbėjimas apie savižudybę gali padėti žmogui išsakyti savo jausmus ir ieškoti pagalbos.
- Mitas: Savižudybės riziką patiria tik psichikos sutrikimų turintys žmonės.
- Paneigimas: Nors psichikos sutrikimai didina riziką, savižudybių gali įvykti ir be jų.
- Mitas: Jei žmogus nusprendė nusižudyti, nieko negalima padaryti.
- Paneigimas: Savižudybės dažniausiai galima išvengti, jei laiku suteikiama pagalba.
- Mitas: Žmogus, bandęs nusižudyti, daugiau to nebedarys.
- Paneigimas: Ankstesni bandymai žudytis didina riziką pakartoti šį poelgį.
Savižudybė ir Šeima
Savižudybė sukelia didžiulę emocinę įtampą šeimoje. Nusižudžius vaikui, tėvus dažnai kankina kaltė - jie kaltina save, kad nesugebėjo laiku suvokti problemos. Kiti žmonės taip pat kaltina tėvus dėl jautrumo ir supratimo stokos. Nusižudžius vienam iš tėvų, vaikai kaltina save. Kaltės jausmas juos taip užvaldo, jog jie dažnai patiria emocinių sutrikimų. Vaikui paprastai sunkiau susitaikyti su savižudybės faktu nei suaugusiam. Suaugę geriau sugeba numalšinti savo kaltės jausmą.
Yra žinoma, jog savižudybę lydinti širdgėla ir kaltės jausmas yra daug stipresni nei atitinkami jausmai po atsitiktinės šeimos nario mirties. Tyrimai taip pat rodo, kad šie ir kiti šeimos narių simptomai išlieka daugybę mėnesių po savižudybės.
tags: #psichologine #pagalba #savizudziams