Gyvenimas neretai pateikia iššūkių, kurie palieka gilius emocinius randus. Psichologinė trauma - tai sukrečiantis išgyvenimas, galintis sutrikdyti kasdienybę ir turėti ilgalaikių pasekmių. Svarbu suprasti, kad trauma - tai ne gyvenimo pabaiga, o išbandymas, kurį įveikus galima atrasti naują gyvenimo prasmę.
Kas yra psichologinė trauma?
Psichologinė trauma - tai gili emocinė žaizda, atsirandanti dėl išskirtinai sunkių ir netikėtų įvykių. Trauminis įvykis kelia grėsmę žmogaus gyvybei ar sveikatai. Asmuo gali patirti grėsmę keliantį įvykį pats, tapti tokio įvykio liudininku arba sužinoti, kad tai patyrė jam artimas žmogus. Tai gali būti bet kokia patirtis, sukelianti intensyvų baimės, siaubo, bejėgiškumo ar pavojaus jausmą. Dažniausiai tai yra smurtas, nelaimės, netektys, seksualinė prievarta, karas, stichinės nelaimės ar kiti ekstremalūs išgyvenimai.
Svarbu pabrėžti, kad traumos nėra silpnumo požymis, o natūrali organizmo reakcija į nepakeliamą stresą. Kiekvienas žmogus į traumuojančius įvykius reaguoja skirtingai. Vieni gali išgyventi šoką, nerimą, kaltę, gėdą ar pyktį, kiti - emocinį atbukimą, neigimą ar sunkumus susikaupiant. Kai kuriems trauma pasireiškia fiziniais simptomais, tokiais kaip nemiga, apetito sutrikimai, galvos skausmai ar lėtinis skausmas. Taip pat gali pasireikšti košmarai ar prisiminimų blyksniai.
Psichologinės traumos požymiai
Psichologinės traumos gali paveikti ne tik emocinę būseną, bet ir santykius su aplinkiniais, gebėjimą dirbti ar mokytis bei bendrą gyvenimo kokybę. Ilgalaikis traumos poveikis gali lemti įvairių psichikos sveikatos sutrikimų, tokių kaip potrauminio streso sutrikimas (PTSS), depresija, nerimo sutrikimai ar priklausomybės, atsiradimą.
Psichologinės traumos dažnai yra nematomos, tačiau jų požymiai gali atsispindėti įvairiose gyvenimo srityse:
Taip pat skaitykite: Psichologiniai romanai
- Emociniai pokyčiai: irzlumas, nuolatinė įtampa, lengvas supykimas arba emocinis atbukimas ir abejingumas. Dažnai pasireiškia liūdesys, nerimas, kaltės jausmas, gėda arba neviltis.
- Elgesio pokyčiai: vengimas tam tikrų vietų, žmonių ar veiklų, susijusių su traumuojančiu įvykiu. Gali pasireikšti padidėjęs budrumas, įtarumas, sunkumas užmegzti ar palaikyti santykius.
- Fiziniai simptomai: nemiga, košmarai, apetito sutrikimai, lėtinis nuovargis, galvos skausmai ar raumenų įtampa.
- Santykių sunkumai: sunku pasitikėti kitais, palaikyti artimus santykius, išreikšti savo jausmus ar poreikius.
- Prisiminimai ir košmarai: persekioja prisiminimai apie traumuojantį įvykį. Kyla nepageidaujami vaizdiniai, garsai ar kvapai, susiję su trauma.
Kompleksinis potrauminio streso sutrikimas (KPTSS)
Po itin sunkių, ilgalaikių ar pasikartojančių trauminių įvykių, tokių kaip ilgalaikis smurtas šeimoje, pasikartojanti fizinė ar seksualinė prievarta suaugus ar vaikystėje, gali pasireikšti sudėtingesnės potrauminės reakcijos. Patiriant itin stiprius psichologinius sunkumus ilgiau nei tris mėnesius po trauminio įvykio gali pasireikšti kompleksinio potrauminio streso sutrikimas (KPTSS). Šis sutrikimas pasižymi visais trims PTSS simptomais bei šiais psichologiniais sunkumais:
- Sunkiais ir nuolatiniais emocijų reguliavimo sunkumais, kurie gali pasireikšti tiek negalėjimu valdyti savo emocijų, tiek emocine nejautra.
- Nuolatiniu įsitikinimu, kad asmuo yra nevertingas, nereikšmingas.
- Nuolatiniais sunkumais tarpasmeniniuose santykiuose.
Kaip ir potrauminis stresas, KPTSS visada paveikia asmens kasdienį gyvenimą.
Kaip įveikti psichologinę traumą?
Jei pastebite kelis iš minėtų požymių savyje ar artimame žmoguje, svarbu nelikti abejingiems ir ieškoti pagalbos. Gijimas po psichologinės traumos yra individualus ir dažnai ilgas procesas, reikalaujantis kantrybės, atkaklumo ir tinkamos pagalbos.
Kreipkitės į specialistus: Jeigu po trauminio įvykio yra patiriamas itin stiprus stresas, kuris trukdo kasdienei veiklai ir yra manoma, kad asmuo patiria potrauminį stresą, rekomenduojama kreiptis į psichologus ar gyd. psichiatrus - kad būtų galima tiksliai įvertinti potrauminio streso reakcijas ir pagal tai parinkti tinkamiausius pagalbos būdus.
Psichoterapija: Tai vienas efektyviausių būdų įveikti traumas. Psichoterapijos metu žmonės gali saugioje ir palaikančioje aplinkoje išsikalbėti apie savo išgyvenimus, išreikšti emocijas, suprasti traumos poveikį ir išmokti naujų įveikos mechanizmų. Per pastaruosius porą dešimtmečių tyrimai parodė, kad veiksmingiausias būdas padėti asmenims, patyrusiems traumas - specializuota psichologinė pagalba. Lietuvoje šiuo metu yra taikomi du specializuoti metodai dirbant su asmenimis, patyrusiais traumas - Nujautrinimo akių judesiais ir perdirbimo terapija (EMDR) ir Trumpalaikė eklektinė potrauminio streso terapija (BEPP). Specialistų, kurie yra apmokyti naudoti šiuos metodus, sąrašą galite rasti čia.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Rokiškyje
Nujautrinimo akių judesiais ir perdirbimo terapija (EMDR)
Tai išsamiai ištirta terapija, kurios veiksmingumas gydant psichologines traumas įrodytas moksliniais tyrimais. Ši terapija leidžia žmonėms palengvinti simptomus ir emocinius sunkumus, kurie yra sukrečiančių gyvenimo patirčių rezultatas. Tai terapijos forma, orientuota į trauminių ir/arba stresinių išgyvenimų prisiminimus, kurie gali prisidėti prie psichinių sutrikimų ar psichologinių problemų. EMDR įgalina žmones išsigydyti nuo simptomų ir emocinių sunkumų. Iki šiol EMDR padėjo milijonams įvairaus amžiaus žmonių palengvinti patiriamą psichologinį stresą. Šioje terapijoje patologija, psichologiniai ir emociniai sunkumai yra suprantami, kaip neapdoroti prisiminimai, kurie yra saugomi atmintyje taip, kaip jie buvo patirti. Neracionalūs įsitikinimai ar neigiamas elgesys yra laikomas reakcija į praeities įvykius - tai yra simptomas, ne problemos priežastis. Naudojant struktūruotus protokolus bei procedūras, kurių mokoma sertifikuotuose EMDR terapijos mokymuose, specialistai sužino, kaip padėti klientams suaktyvinti natūralų sugebėjimą apdoroti ir konstruktyviai įveikti nepalankias patirtis bei psichologines traumas. Ši terapija gali padėti susitaikyti su patirtimis, kurios darė neigiamą įtaką gyvenimui ir judėti į priekį su pozityvia, viltinga perspektyva, kartu gerinant asmeninės stiprybės pojūtį, sugebėjimą užtikrintai spręsti sunkumus, įsitraukti į gyvenimą ir laisvai rinktis. Pagrindinis šios terapijos efektas - pabaigę šią terapiją klientai jaučiasi įgavę galių ir stiprybės iš patirčių, kurios juos ankščiau vertė jaustis menkesniais. EMDR terapija taikoma 32 Europos šalyse ir yra pripažinta, kaip veiksmingas metodas gydyti psichologines traumas, pagrindinių sveikatos organizacijų: Pasaulio sveikatos organizacija (angl. World Health Organization), Amerikos psichiatrų asociacija (angl. The American Psychiatric Association), ir JAV gynybos departamentas (angl. Tai individuali terapija, sukurta padėti žmonėms susidurti su savo trauminėmis patirtimis ir jas apdoroti. Ši terapija leidžia įveikti potrauminio streso sutrikimo simptomus prisimenant trauminį įvykį ir apdorojant stiprias emocijas, kurias jis sukelia. Terapijos tikslas - sumažinti klientų patiriamus potrauminio streso sutrikimo simptomus, padėti jiems integruoti trauminį įvykį į savo gyvenimą ir atgauti prarastą kontrolę.
Trumpalaikė eklektinė potrauminio streso terapija (BEPP)
BEPP padeda įsileisti ir priartėti prie skaudžių minčių ar emocijų bei jas apdoroti. Terapija buvo sukurta teikti pagalbą specialiai potrauminio streso sutrikimo atveju. BEPP terapijos gydymo metu dėmesio centre yra atsiminimai, mintys ir jausmai, susiję su trauminiu įvykiu, ir poveikis, kurį jie sukėlė asmens gyvenimui. Terapija yra vadinama eklektine, kadangi sujungia efektyvius skirtingų psichoterapinių mokyklų elementus. Gydymas dažniausiai susideda iš 16 sesijų, kurios trunka 45-60 min. Kiekviena šios terapijos sesija turi savo unikalų tikslą ir aiškią vietą atskiruose BEPP metodo etapuose. Sesijas sudaro konkretus planas, apimantis šiuos elementus: terapijos tikslus ir turinio paaiškinimą, psichoedukaciją apie potrauminį stresą, relaksacijos pratimus, sąlytį su trauma vaizduotėje bei jo atnaujinimą ir aptarimą, užuominas ir susitelkimą ties jomis, rašymo užduotį, įprasminimą ir integraciją, dėmesį kasdienio gyvenimo aspektams, atsisveikinimo ritualą ir terapijos įvertinimą. Po gydymo sesijos pacientas gali laikinai pasijausti neramiai dėl konsultacijos metu atgaivintų atsiminimų.
Palaikymo grupės: Dalyvavimas palaikymo grupėse suteikia galimybę susitikti su kitais, išgyvenusiais panašias traumas, pasidalinti savo patirtimi, gauti emocinę paramą ir jaustis mažiau vienišiems. Taip pat rekomenduojama susisiekti su panašią patirtį turinčiais žmonėmis, lankyti savitarpio pagalbos grupę.
Savigydos metodai: Be profesionalios pagalbos yra svarbu ir savarankiškai rūpintis savo emocine ir fizine sveikata. Reguliari mankšta, sveika mityba, pakankamas miegas, atsipalaidavimo pratimai (pvz., joga, meditacija) gali padėti sumažinti stresą, nerimą ir pagerinti nuotaiką. Gerai išsimiegokite, laiku valgykite, venkite psichoaktyvių medžiagų. Tai padės jums atstatyti psichinę pusiausvyrą.
Kūrybinė raiška: Menas, muzika, rašymas ar kitos kūrybinės veiklos gali tapti galingu įrankiu išreikšti savo jausmus, išlaisvinti emocijas ir atrasti naujų būdų susidoroti su traumos padariniais. Pieškite, lipdykite, dirbkite sode ar meistraukite, muzikuokite, rašykite dienoraštį, užsiimkite kita menine ar darbine veikla. Ieškokite vaizdinio - vartykite tapybos ar nuotraukų albumus, eikite į parodas, skaitykite knygas, žiūrėkite filmus. Ieškokite vaizdinių ir siužetų, kurie palaiko, ramina, simboliškai atspindi ir padeda įveikti tai, kas jau išgyventa.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Globejams
Būkite dėmesingi kūnui, judėkite: Trauma sustingdo sielą ir paralyžiuoja kūną. Judėjimas gaivina ir žadina. Tiks viskas: pratimai, bėgiojimas ar tiesiog pasivaikščiojimas, plaukimas, šokis, joga, taip pat masažas, pirtis, SPA, gyvūnų glostymas ar kiti sensoriniai įspūdžiai, leidžiantys jaustis šiltai ir saugiai. Atlikite „įsižeminimo“ pratimą - kad ir ką darytumėte, nesvarbu, sėdite ar gulite, jauskite žemę po kojomis, tvirtą pagrindą, išryškinkite šį pojūtį ir į jį remkitės. Ženkite žingsnį ir pastebėkite, kaip žemė jus laiko.
Bendraukite: Net jei jausite impulsą užsisklęsti, patirsite atskirtį - neužsidarykite, kalbėkite, tačiau neverskite savęs būtinai kalbėti apie trauminį įvykį. Nelikite vienas - pasistenkite palaikyti santykius, būkite su kitais žmonėmis visais jums prieinamais būdais: gyvai ir virtualiai.
Pagalba kitiems: Būseną palengvinti gali ir pagalba kitiems, todėl savanoriaukite, dirbkite akivaizdžią prasmę turinčius darbus, atsigręžkite į tuos, kuriems esate reikalingas.
Dvasinės praktikos: Melskitės, medituokite. Šios ir kitos dvasinės praktikos suteikia nusiraminimą ir stabilumą. Per jas išreiškiamas tikėjimas turi galingą gydomąjį poveikį.
Vaistai: Kai kuriais atvejais gydytojas gali skirti vaistus, kurie padeda sumažinti nerimą, depresiją ar kitus psichologinės traumos sukeltus simptomus. Vaistai gali būti naudojami kartu su psichoterapija ar kitais gydymo metodais.
Svarbu prisiminti, kad gijimo procesas yra unikalus kiekvienam žmogui, todėl svarbu atrasti tai, kas geriausiai tinka ir padeda judėti į priekį.
Psichologo vaidmuo gijimo procese
Psichologo vaidmuo psichologinių traumų gijimo procese yra neįkainojamas. Psichologas - tai ne tik specialistas, išmanantis traumų poveikį ir gijimo mechanizmus, bet ir empatiškas klausytojas, galintis suteikti saugią erdvę išsikalbėti, išreikšti emocijas ir išgyventi skausmą. Psichologas padeda žmonėms suprasti jų traumos kilmę, poveikį ir tai, kaip ji veikia jų dabartinį gyvenimą. Jis naudoja įvairius terapijos metodus, pritaikytus individualiems poreikiams, siekdamas padėti žmonėms įveikti traumas. Jis gali padėti išmokti atsipalaidavimo technikų, įveikos strategijų ar problemų sprendimo įgūdžių. Svarbu suprasti, kad kreipimasis į psichologą nėra silpnumo požymis, o drąsus žingsnis link psichologinės traumos įveikimo ir geresnės gyvenimo kokybės.
Trauma ir pasaulėžiūra
Trauma gali daryti ženklią įtaką pasaulėžiūrai, gyvenimo supratimui. Patyrus traumą, pasaulėžiūra kinta. Tikėjimas Dievu ir gyvenimu gali smarkiai susvyruoti. Sunku pasitikėti, kai nutinka tokie baisūs dalykai. Tačiau įveikiant traumą, tikėjimas gali išaugti ir sustiprėti. Patyrimai, kurie gresia sunaikinimu, žadina žmogų prasmės paieškoms, ragina atsigręžti į dvasinius aspektus, kurie įprastame gyvenime skleidžiasi labai lėtai. Jei pavyksta, trauma gali tapti švyturiu, kurio šviesoje atsiranda dar daugiau galios mylėti, branginti ir saugoti.
Pavojai ir galimybės
Žmonės, išgyvenę staigią netektį ar įvykį, gali nesąmoningai tikėti, kad jų gyvenime nebebus paprastų, daugumą ištinkančių džiaugsmų, pavyzdžiui, santuokos, vaikų. Trauma tarsi būtų sulaužiusi apsauginius barjerus ir Pandoros skrynios turinys su visomis įmanomomis nelaimėmis nuo šiol nuolat byrėtų ant jų galvos. Ši fantazija ypač gaji, jeigu trauma nutiko vaikystėje, paauglystėje. Traumą lydi stiprūs jausmai - bejėgiškumas, baimė, kaltė, liūdesys ir pyktis. Jų išraiškai reikalinga fizinė ir psichologinė erdvė bei emociškai priimantis, palaikantis liudininkas. Polinkis slopinti ir slėpti jausmus veda prie to, kad žmogus, rodos, nustoja jausti, tačiau patiria nerimą, baimes ar panikos atakas. Jis dažnai pats nežino, kaip jaučiasi ir neranda būdų jausmams išreikšti. Patyrus traumą, būtina prisileisti skausmą, kentėti ir rasti išraišką savo kančiai. Jei nuo kančios bėgame, jei ją dangstome šypsena ir pozityviu mąstymu, ji iš vidaus graužia ir sprogdina tol, kol neranda kitos išraiškos.
Netapkite traumos auka
Trauma gali naikinti raidos pasiekimus ir skatinti regresą. Patyrus didelį skausmą ar sukrėtimą, visos reakcijos yra normalios ir tinkamos, tačiau būtina stebėti save ir pamažu ieškoti būdų įveikti krizę. Atsakymai į prasmės klausimus tiesia kelią tam, kas patyrus traumą, atrodo, neįmanoma - dėkingumui. Sunku net įsivaizduoti, bet labai dažnai galime būti dėkingi už patirtis, kurias norėjome išbraukti iš savo gyvenimo, jas atsukti atgal ir iš naujo išgyventi. Patyrus traumą kyla pagunda pasinerti į savigailą ir susitapatinti su aukos pozicija. Savigaila trukdo tvarkytis su kitais jausmais - pykčiu, nerimu, apmaudu, liūdesiu, vienatve. Kol įsijautę į aukos vaidmenį verkiame ir dejuojame, gyvenimas keliauja toliau ir mes praleidžiame jo nešamas galimybes. Savigailai išnaudojama daug energijos, bet situacija nuo to nesikeičia. Vis dėlto, traumą įmanoma paversti savo stiprybės, jėgos ir energijos šaltiniu. Klauskite savęs, ką galiu priešinti trauminei patirčiai? Kokia jos prasmė? Kam man ši patirtis? Ką su ja darysiu? Kuo išsiskiriu, nes tai patyriau? Ką man šis patyrimas davė, ko išmokė? Ką daryti, kad trauma nesikartotų?
Santykio su vaiku svarba
„SOS vaikų kaimai“ organizacijoje santykis su vaiku grįstas prieraišumu ir vaikystėje patirtų traumų pasekmių mažinimu. Vaikas neturi vidinių resursų suvaldyti emocijas, jo savireguliacijos mechanizmas yra labai silpnas, todėl pirmiausia suaugusysis turi padėti vaikui įvardinti tas emocijas, jas priimti ir padėti sureguliuoti. Globėjai mokymuose sužino, kokių pasekmių vaikui sukelia traumos, kaip jos gali paveikti tolesnį vaiko gyvenimą, elgesį, raidą, emocijas, bei ką su jomis daryti. Labai svarbu padėti globėjui suvokti, kad tai labai sunkus darbas, pilnas emocinių duobių ir krizių, nes vaikas daugybę kartų gali atstumti tą globėjo siūlomą šilumą. Traumuoti vaikai jaučia sunkiai įveikiamą nepasitikėjimą suaugusiaisiais, nes jo artimiausi žmonės, biologiniai tėvai, būna jį visiškai sugriovę. Toks vaikas nepasitiki kitais, o meilę priima kaip sąlyginę („mylėsiu tik, jei…“). Globėjai turi mažais žingsneliais artėti prie vaiko, rodyti supratingumą, empatiją, žaismingumą ir besąlygišką priėmimą.
Šiuolaikiniai psichiatrai rekomenduoja visiškai paprastą metodą - vaiko sūpavimą. Nesvarbu, ar vaikui dveji metukai, ar jau paauglystė. Sūpavimas kūdikystėje padeda vystytis vaiko smegenims, skatina jas, kai tas etapas praleidžiamas, vaikui tai turi neigiamų pasekmių.
Traumuoto vaiko smegenys yra jautrios. Ypač sujautrinta yra streso sistema, kuri praneša kūnui apie galimą pavojų, nors tas pavojus nebūtinai realus, bet traumas išgyvenęs vaikas labai greitai gali persijungti į „kovok, lėk, sustink“ būseną. Sudirgusį vaiką gali nuraminti tik ramus žmogus.
Traumuotas vaikas išgyvena didžiulį gėdos jausmą. Čia suaugusiojo užduotis yra padėti vaikui suprasti, kad jis bus mylimas, svarbus ir vertingas, nors ir daro klaidų. Globėjams vedami mokymai, kuriuose, auginant traumuotus vaikus ir bendraujant su jais kasdienybėje, reikia naudoti keturis elementus: žaismingumą, smalsumą, empatiją, priėmimą.
tags: #psichologine #trauma #vaikysteje #ir #isgyvenimo #kelias