Astraus Asmenybės Sutrikimo Požymiai: Nuo Dezorientacijos Iki Panikos Atakų

Įvadas

Asmenybės sutrikimai - tai sudėtingi psichikos sveikatos reiškiniai, turintys įtakos žmogaus mąstymui, jausmams, elgesiui ir santykiams su kitais žmonėmis. Šiame straipsnyje nagrinėsime įvairius aspektus, susijusius su astraus asmenybės sutrikimo požymiais, pradedant nuo dezorientacijos ir baigiant panikos atakomis. Aptarsime galimas priežastis, simptomus, diagnostikos metodus ir gydymo galimybes, remiantis tiek pateikta informacija, tiek ir bendrais psichologijos bei medicinos principais.

Dezorientacija: Kai Aplinka Tampa Svetima

Kas Yra Dezorientacija?

Dezorientacija - tai būklė, kai žmogus praranda gebėjimą suvokti savo aplinką, laiką ar savo vietą pasaulyje. Tai gali reikštis nesugebėjimu suprasti, kur jis yra, kokia diena, kokioje situacijoje jis atsidūrė, arba kaip tinkamai elgtis tam tikroje aplinkoje. Ši problema gali būti laikina, susijusi su tam tikra būkle, arba lėtinė, susijusi su rimtesnėmis sveikatos problemomis.

Galimos Dezorientacijos Priežastys

Dezorientaciją gali sukelti įvairūs veiksniai:

• Neurologiniai sutrikimai: Insultas ar laikinas smegenų kraujotakos sutrikimas, trauminis smegenų pažeidimas, Alzheimerio liga ar kitos demencijos formos.
• Psichikos sveikatos problemos: Psichozė ar šizofrenija, sunki depresija ar nerimo sutrikimai.
• Fiziologinės priežastys: Hipoglikemija (žemas cukraus kiekis kraujyje), dehidratacija, miego trūkumas ar išsekimas.
• Infekcijos ir uždegimai: Sunkios infekcijos, pvz., meningitas ar encefalitas, lėtinis uždegimas ar autoimuninės ligos.
• Vaistų ar toksinių medžiagų poveikis: Alkoholio ar narkotikų vartojimas, kai kurie vaistai, pvz., raminamieji ar migdomieji.

Simptomai, Lydintys Dezorientaciją

Priklausomai nuo priežasties, šią būklę gali lydėti šie simptomai:

• Dezorientacija laike - sunku suvokti, koks dabar laikas, diena ar metai.
• Erdvės suvokimo sutrikimai - žmogus pasimeta pažįstamose vietose ar negali rasti kelio atgal.
• Atminties problemos - nesugebėjimas prisiminti įvykių ar veiksmų sekos.
• Painiava - nesugebėjimas priimti sprendimų ar suprasti, kas vyksta.
• Kalbos ir mąstymo sulėtėjimas - problemos išreikšti mintis arba suprasti kitų kalbą.

Kaip Elgtis, Jei Pasireiškia Orientacijos Sutrikimai?

Jei patiriate nesugebėjimą orientuotis, imkitės šių veiksmų:

Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir galimybės

• Suteikite saugią aplinką - Jei jaučiate dezorientaciją, sustokite ir pabandykite įvertinti situaciją.
• Ramiai analizuokite aplinką - Stebėkite aplinkinius ženklus ar objektus, kurie padėtų nustatyti, kur esate.
• Kreipkitės pagalbos - Jei jaučiate stiprų sutrikimą, paprašykite aplinkinių padėti.
• Venkite pavojingų situacijų - Nevairuokite, nesikelkite į aukštas vietas ar nesinaudokite pavojingais prietaisais.

Kada Kreiptis Į Gydytoją?

Svarbu kreiptis į gydytoją, jei:

• Dezorientacija atsiranda staiga ir be aiškios priežasties.
• Sutrikimą lydi kiti simptomai, pvz., galvos skausmas, regėjimo sutrikimai ar kalbos problemos.
• Nesugebėjimas orientuotis kartojasi dažnai arba trunka ilgiau nei kelias minutes.
• Pastebite papildomų simptomų, tokių kaip atminties praradimas, nuovargis ar sumišimas.

Gydytojas gali atlikti įvairius tyrimus, įskaitant kraujo tyrimus, neurologinį ištyrimą ar smegenų vaizdinius tyrimus (MRT, KT), kad nustatytų sutrikimo priežastį.

Paranojinis Asmenybės Sutrikimas (PAS)

Pagrindiniai Bruožai

Paranojinio asmenybės sutrikimo (PAS) bruožai išsiskiria nuolatiniu nepasitikėjimu kitais ir nuojauta, kad kiti siekia pakenkti ar pažeminti, nors objektyvaus pagrindo tokioms mintims nėra. Paranojinio asmenybės sutrikimo turintiems žmonėms būdinga užsitęsusi įtarumo, įžeidumo ir įtariamumo būsena. Jie dažnai jaučiasi grasinami ar išnaudojami, nors realybėje tam pagrindo nėra.

Klasifikacija ir Paplitimas

Paranojinio asmenybės sutrikimas priklauso vadinamajai „ekscentriškų“ arba A klasterio asmenybės sutrikimų grupei. Šio sutrikimo simptomai paprastai vystosi paauglystės pabaigoje arba ankstyvoje brandos pradžioje. Paranojinio asmenybės sutrikimas laikomas retu.

Poveikis Gyvenimo Kokybei

Žmonės, kenčiantys nuo šio sutrikimo, nuolat būna įsitempę ir įtarūs. Jie mano, kad kiti siekia juos apgauti, įskaudinti ar tyčia sumenkinti. Negydomas šis sutrikimas dažnai trukdo žmonėms palaikyti normalius santykius ir integruotis į visuomeninį ar profesinį gyvenimą. PAS sergantys asmenys neretai anksčiau išeina į pensiją ar palieka darbus.

Taip pat skaitykite: Gilesnis supratimas: kodėl jis reikalingas

Priežastys ir Diagnostika

Tikslios šio sutrikimo priežastys dar nenustatytos, tačiau išskiriamas poveikis tiek aplinkos, tiek genetinių veiksnių. Didelę reikšmę turi patirtas emocinis, fizinis ar priežiūros stygius vaikystėje. Asmenybė keičiasi ir vystosi laikui bėgant, todėl vaikams ir paaugliams diagnozė dažniausiai neskiriama. Paprastai žmonės, turintys asmenybės sutrikimų, nejaučia, kad jų elgesys ar mąstysena yra problemiška. Diagnozuodamas specialistai stengiasi užmegzti kuo neutralesnį, saugumą užtikrinantį kontaktą. Net apie 75 % PAS turinčių žmonių nustatomas ir vienas ar keli kiti asmenybės sutrikimai.

Gydymo Būdai

Paprastai šį sutrikimą turintys žmonės patys nesikreipia pagalbos. Pagrindinis pasirinkimas gydant PAS yra psichoterapija - dažniausiai taikoma kognityvinė elgesio terapija ar dialektinė elgesio terapija. Bendravimas su specialistais gali būti sudėtingas, nes žmonės, turintys šį sutrikimą, linkę nepasitikėti net pačiais psichologais ar psichoterapeutais. Sėkmė gydant PAS didele dalimi priklauso nuo paties žmogaus noro priimti ir laikytis siūlomos pagalbos.

Skausmas: Fiziologinis Ir Emocinis Iššūkis

Skausmo Apibrėžimas Ir Klasifikacija

Skausmas - įvairaus intensyvumo nemalonus jutiminis ir emocinis patyrimas, susijęs su esamu ar galimu audinių pažeidimu. Audinių pažeidimo vietoje sudirginami specialūs receptoriai ir gimsta nervinis impulsas, kuris jutimo laidais perduodamas į galvos smegenis, kur suvokiamas kaip skausmas. Skausmo pojūtį seka neigiamas emocinis atsakas, lydimas baimės, sujaudinimo ar depresijos, - kančia. Staiga prasidėjęs, ne ilgiau 1 mėn. trunkantis skausmas vadinamas ūminiu. Lėtiniu skausmas vadinamas, kai tęsiasi ilgiau kaip 6 mėn.

Skausmo Poveikis Elgesiui

Jei skausmas vargina ilgesnį laiką, pakinta ir žmogaus elgsena: jis kalba apie skausmą, nerimauja, nuolat lankosi pas gydytojus ar vaistininkus, ieško nusiraminimo, keičiasi jo laikysena, veido išraiška. Skausmą gali sukelti bet koks audinių pažeidimas - mechaninis, terminis, cheminis, uždegiminis.

Neurologinės Ligos Ir Regos Sutrikimai

Ryšys Tarp Neurologinių Ligų Ir Regos

Akių simptomai gali išduoti neurologines ligas. Pasak I.Sereikės, į neurologo kabinetą patenka žmonės, kuriems įtariami centrinės ar periferinės nervų sistemos sutrikimai, tarp jų ir regos nervo. Dažniausiai, anot specialistės, juos čia nukreipia akių ligų arba šeimos gydytojai, įvertinę žmogaus išsakytus nusiskundimus.

Taip pat skaitykite: Žmonės su proto ir psichikos negalia

Simptomai, Indikuojantys Neurologines Problemas

„Tai, kad su regėjimu susiję išsakyti nusiskundimai galimai veda prie neurologinės ligos diagnozės, galima įtarti tuomet, kai įvyksta staigus regėjimo pablogėjimas, neretai tik viena akimi ar tik vienoje pusėje. Atsiranda dėmės, mirgėjimas, kai kuriais atvejais - dvejinimasis akyse“, - simptomus vardija gydytoja neurologė. Anot jos, centrinės nervų sistemos ligoms neretai būdinga ir tai, kad kartu su regos pakitimais pasireiškia ir kiti simptomai: tai gali būti akių skausmas, kuriam būdingas suintensyvėjimas po didesnio fizinio krūvio ar pabuvus aukštoje temperatūroje, pavyzdžiui, pirtyje, skausmas, plintantis į petį, ranką ar net koją (dažnai apibūdinamas kaip aštrus, „žaibuojantis“ ar deginantis), arba - priešingai - nutirpimas, nejautrumas.

Galimos Neurologinės Ligos

Pasak gydytojos neurologės, minėti simptomai gali slėpti įvairias nervų sistemos ligas, tarp jų ir išsėtinę sklerozę - lėtinę autoimuninę nervų sistemos ligą, pažeidžiančią galvos ir nugaros smegenis, dėl ko ilgainiui silpsta ir lėtėja nervinių signalų perdavimas. Regos sutrikimas - vienas pirmųjų išsėtinės sklerozės simptomų, pasireiškiantis dar tuomet, kai nėra pastebimų kitų šiai ligai būdingų požymių. Tačiau tai liga, kuriai būdinga daug ir įvairių simptomų: pusiausvyros sutrikimas, rankų ir kojų silpnumas, nuovargis, atminties sutrikimai, dažnai pasireiškiantys bangomis - tarp pagerėjimo ir simptomų suintensyvėjimo. Atkreipiamas dėmesys, kad tai vis tik ne vienintelė liga - regėjimo pakitimais gali pasireikšti ir insultas, optinis neuritas (regos nervo uždegimas), o kai kuriais atvejais ir navikai.

Diagnostikos Metodai

Siekiant išsiaiškinti tikslias priežastis, sukėlusias nervinius regos pakitimus, kaip vienas pirmųjų tyrimų dažnai pasitelkiamas regos sukeltųjų potencialų (RSP) tyrimas. „Regos sukeltieji potencialai - tai elektriniai signalai, kuriuos smegenys generuoja reaguodamos į vizualinį stimulą - paprastai tariant, matomą vaizdą. Kai šių signalų greitis sulėtėja arba susilpnėja atsakas į juos, galima daryti prielaidą, jog susiduriama su galimais degeneraciniais regos nervo pažeidimais. Vienas pats šis tyrimas galutinės diagnozės neatskleidžia, kaip ir negali nustatyti pažeidimo vietos, tačiau yra labai svarbus siekiant rasti tolesnį kelią - objektyviai parinkti reikalingus tolesnius tyrimus, tokius kaip magnetinio rezonanso tomografija ar kitus“, - sako gydytoja neurologė.

Depresija: Nuotaikos Sutrikimas

Depresijos Apibrėžimas Ir Paplitimas

Depresija yra nuotaikos sutrikimas, priskiriama prie unipolinių sutrikimų grupės. Remiantis 1990 m. statistinių tyrimų duomenimis, tarp 150 brangiausiai visuomenei kainuojančių susirgimų depresija buvo 4-oje vietoje. Atlikus ateities prognozę, buvo spėjama, kad iki 2020 m. Nuotaikos sutrikimai gali pasireikšti bet kuriame amžiaus tarpsnyje, nors dažniausiai pastebimi jauno ir brandaus suaugusio periodu. Apie 2% mokyklinio amžiaus vaikų atitiko vienokio ar kitokio unipolinio sutrikimo požymius, o dar 2% pasireiškė lengva depresijos forma (Speier et al., 1995).

Normali Depresija Ir Gedėjimas

Normali depresija beveik visada yra streso pasekmė. Daugeliui žmonių būdinga laikas nuo laiko panirti į depresiją. Santykių nutraukimas, nesėkmė moksluose ar darbe - tokios ir panašios situacijos žmogaus gyvenime gali sukelti depresijos būseną, tačiau tai dar nebus psichikos liga. Gebėjimas jausti depresiją gali būtu net labai vertingas. Tai proga peržiūrėti, permąstyti savo vertybes, tikslus ir elgesį, proga pažvelgti į tokias sielos kerteles, kur paprastai vengiame užsukti. Gedėjimas - tai psichologinis procesas, patiriamas po artimojo mirties, kurį, paprastai vyrai išgyvena sunkiau nei moterys (Stroebe & Stroebe, 1983).

Gedėjimo Etapai

1. Šokas ir susikaustymas, arba „nejautra“: Tai netekties išgyvenimas pirmas dienas po artimojo mirties. Vieni žmonės jaučiasi lyg „užšaldyti“, kitiems pasireiškia tai, ką priimta vadinti „isterijomis“. Šoko fazė tęsiasi kelias dienas.
2. Neigimas ir atsiribojimas: „Žinau, kad mirė, bet negaliu patikėti“. Labai skauduir sunku priimti artimo žmogaus mirtį. Sieloje atsiveria didelė tuštuma, kurią anksčiau užpildė miręs artimas žmogus. Todėl gali atsirasti laikina nemiga, dingti apetitas.
3. Pripažinimas ir skausmas: Paprastai jis ateina praėjus 3-6 mėnesiams po artimojo mirties. Tai labai svarbus netekties išgyvenimo etapas. Kai tai įvyksta, grįžta didesnė savikontrolė, visiška atsakomybė už savo jausmus.
4. Priėmimas ir atgimimas: Nublanksta klausimas - „kodėl tai atsitiko man?“. Kyla kiti klausimai - „kaip man toliau gyventi be to, kuris mirė,kaip gyventi naujai?“. Susitaikymas su įvykusiu dėl netekties pasikeitimu atneša ir daug ramybės.

Jei žmogus išgyvena netektį praeidamas visus šiuos etapus per 1-2 metus, jis grįžta į įprastą savo gyvenimo ritmą ir savijautą. Niekas niekada nepamiršta to, ką prarado. Netektis visuomet išlieka mūsų gyvenimo dalimi.

Kitos Depresijos Formos

Depresyvūs jausmai gali kilti daugelyje situacijų. Tai gali būti disertacijos rašymas, pergalė, po ilgo ir varginančio konkurso, atrankos į kokias nors svarbias pareigas, tai gali būti darbo krizė ištinkanti rašytojus ar kitų meno profesijų atstovus, neretai depresija apninka studentus, taip vadinamojo studentiškos gyvenimo, studentiškos laisvės metais. Dauguma šių atveju sutelpa į normalumo rėmus. Net gi gimus vaikui, taip vadinamoji pogimdiminė depresija yra, naujesnių mokslinių tyrimų duomenimis, yra visai normalus reiškinys, išliekantis normalių nuotaikos svyravimų diapazone. Nors pogimdiminė melancholija ir nėra nuotaikos sutrikimas, bet esant tam tikriems rizikos veiksniams, tai gali paskatinti ir rimtesnių nuotaikos sutrikimų raidą.

Tipiniai Depresijos Simptomai

1. Pablogėjusi nuotaika
2. Sumažėję interesai ir pasitenkinimas
3. Sumažėjusi energija, padidėjęs nuovargis

Kiti įprasti simptomai:

1. Pablogėjęs apetitas arba persivalgymas
2. Sutrikęs miegas
3. Sumažėjusi energija
4. Sumažėjusi savivertė
5. Pablogėjusi koncentracija ir dėmesys
6. Nevilties jausmas

Distimija

Ne mažiau kaip 2 metus (vaikams 1 m.) didesnį dienų skaičių ir didesnę dienos dalį individas jaučia depresišką nuotaiką, taip pat pasireiškia ne mažiau kaip dar 2 simptomai. Tačiau, kriterijai turi būti ne pakankamai sunkūs, kad atitiktų sunkios depresijos simptomus.

Reakcija Į Stresą (Adaptacijos Sutrikimas)

Iš esmės šis sutrikimas panašus į distimiją, skirtumas tarp jų tas, kad šis sutrikimas trunka ne ilgiau kaip 6 mėn., bei turi būti rastas stresorius, daręs klientui poveikį bent 3 mėn. Iki susirgimo pradžios. Diagnozės pagrindą sudaro tai, kad žmogus nesugeba elgtis adaptyviai savo socialinėje aplinkoje. Yra prielaida, kad stresoriui dingus būklė pagerės savime, arba įvyks adaptacija. Jei to nenutinka,gali būti perkvalifikuojama į distimiją.

Depresijos Priežastys

• Kai kurių tyrimų duomenys byloja, kad nemaža dalis nuotaikos sutrikimų tokių kaip endogeninė depresija gali būti paveldima, perduota genais.
• Pastebėta, kad depresija gali kilti dėl neurotransmiterių balanso sutrikimo. Paprastai arba jų per mažai gaminama arba pagaminti prastai įsisavinami.
• Manoma, kad nuotaikos sutrikimai gali kilti ir dėl hormonų neadekvataus poveikio.
• Pastebėta, kad gali įtakos turėti ir metų laikai.
• Pagal Freudą, netekus artimo žmogaus tarkim, įmanomas regresas link oralinės raidos stadijos.
• Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sergantiems depresija būdinga sumažėjusi savivertė, padidėjusi savikritika.

Priešmenstruacinis Sindromas (PMS)

PMS Apibrėžimas Ir Paplitimas

Priešmenstruaciniu sindromu (PMS) vadinamas simptomų kompleksas, susijęs su menstruaciniu ci­klu, kuris pasireiškia savaitė ar dvi prieš menstrua­cijas. Dažniausiai simptomai po ciklo praeina. PMS gali varginti bet kurio amžiaus moteris. Cikliniai nuotaikos ir fizinės būklės pokyčiai, varginantys be­veik 80 proc. moterų, pasireiškia 2-3 dienas prieš menstruacijas ir sutrikdo įprastą gyvenimo būdą bei darbingumą, remisija įvyksta prasidėjus mėnesinėms ir trunka ne mažiau kaip 7-12 dienų. Simptomai dažniausiai būna švelnūs, tačiau 5-8 proc. gali pa­sireikšti vidutinio ar stipraus laipsnio bendrų funk­cijų pablogėjimas.

PMS Etiopatogenezė

PMS etiopatogenezė tiksliai nežinoma, iki šiol vyksta diskusijos, kam priskirti PMS: ar tai psichi­kos sutrikimas, ar endokrinologinė liga. Todėl eg­zistuoja kelios PMS genezės teorijos. Viena teigia, kad PMS priežastis yra pagumburio-hipofizės-kiau­šidžių hormonų disbalansas; kita - kad PMS prie­žastis gali būti padidėjęs CNS jautrumas norma­liam hormonų kiekiui ir serotonino koncentracijos mažėjimas. Pastarojo sumažėjimas pasireiškia po­žymiais, kurie būdingi PMS: dirglumas, disforija, impulsyvumas, padidėjęs angliavandenių poreikis. Keli tyrimai rodo, kad PMS patogenezėje svarbų vaidmenį atlieka kitų neurotransmiterių kiekio su­mažėjimas: γ aminosviesto rūgšties (GABA), endo­geninių opioidų (1, 2) Tačiau yra mokslininkų, tei­giančių, kad svarbiausia PMS genezėje yra ne lyti­nių hormonų kiekis, o jo svyravimas menstruacinio ciklo metu. Įrodyta, kad estrogenų ir progesteronų koncentracijos svyravimas yra vienas iš pagrindinių PMS moduliavimo mechanizmų, jis tiesiogiai vei­kia neuronų membranas ir jų sinapsinę funkciją ne tik centruose (reguliuojančiuose reprodukcinę funk­ciją), bet ir limbinėse smegenų dalyse (reguliuojan­čiose emocijas, elgseną bei miegą) (3).

PMS Rizikos Faktoriai

• Paveldimumas
• Psichovegetaciniai sutrikimai, susiję su neuro­endokrininiais pokyčiais lytinės brandos periodu (nervinė anoreksija ar bulimija) ir pogimdymi­niu laikotarpiu (pogimdyminė depresija)
• Virusinės infekcijos
• Dažni klimato zonų keitimai (atostogos „iš žie­mos į vasarą“)
• Stresinės situacijos
• Nutukimas
• Atsparumas insulinui
• Piktnaudžiavimas alkoholiu
• Kalcio ir magnio, vitamino B6 deficitas
• Dieta (gausus druskos, riebaus ir aštraus maisto bei kavos vartojimas)

PMS Klinika Ir Diagnostika

PMS diagnostika visų pirma apima simptomų pasireiškimą, mažiausiai dviejų iš eilės menstrua­cinių ciklų metu, kurios moteris registruoja “PMS simptomų dienoraštyje“. Tai leidžia ne tik nustaty­ti sąsają tarp simptomų ir menstruacinio ciklo di­namikos, kas svarbu diagnozės patvirtinimui, bet ir subjektyviai įvertinti jų sunkumą.

Diagnozė patvirtinama, kai moteriai nustato­ma ne mažiau penkių simptomų išvardytų DSM IV(Diagnostic and Statistical Manual IV), iš ku­rių bent vienas pasireiškia kaip depresija, neri­mas, nuotaikos labilumas ar irzlumas. Simptomai būtinai turi kartotis nemažiau dvejus ciklus iš ei­lės, trikdant įprastą moters gyvenimo būdą ir dar­bo pajėgumų, nesant endogeninių psichikos sutri­kimų pasekmei.

PMS Diagnostiniai Kriterijai

Simptomai, kurie atsiranda menstruacinių ciklų metu per metus ir pasireiškia paskutinę liuteininės fazės savaitę (po ovuliacijos), o baigiasi foliku­linės fazės metu (menzės).

Turi būti penki ir daugiau simptomų:

1. Prislėgta nuotaika, beviltiškumo ir menkavertiš­kumo jausmas
2. Nerimas, įtampa, „kraštutinės“ būsenos jausmas
3. Padidėjęs emocinis labilumas (staiga nuliūsta­ma ar pradedama verkti, padidėjęs jautrumas)
4. Pyktis ir dirglumas, dažni konfliktai
5. Sumažėję kasdieninės veiklos interesai
6. Sunku susitelkti
7. Mieguistumas, greitas nuovargis ar energijos stoka
8. Žymūs apetito pokyčiai, padidėjęs apetitas / per­sivalgymas ar potraukis prie specifinio maisto
9. Padidėjęs mieguistumas ar nemiga
10. Sunkumas susivaldyti ar savikontrolės praradi­mo jausmas
11. Somatiniai simptomai (krūtų jautrumas ar patini­mas, galvos skausmas, sąnarių ar raumenų skaus­mas, pilvo pūtimas, svorio padidėjimas, t.t.)

B. Sutrikęs darbingumas, visuomeninė veikla, san­tykių pokyčiai

C. Sutrikimas nėra kitų ligų simptomų paūmėjimas (di­džioji depresija, panikos sutrikimas, užtrukusi sub­depresija / distimija, asmenybės sutrikimas ir t.t.)

D. Kriterijai A, B ir C turi būti patvirtinti remian­tis simptomais, kurie buvo fiksuojami kasdieni­niame moters dienoraštyje mažiausiai du ciklus iš eilės.

Kiti Diagnostikos Kriterijai

Amerikos akušerių ir ginekologų draugija pa­siūlė tokius PMS diagnostikos kriterijus:

• Emociniai: depresija, pykčio protrūkiai, irzlu­mas, nerimas, sumišimas / sutrikimas, užsisklen­dimas.
• Somatiniai: krūtų jautrumas, pilvo pūtimas, gal­vos skausmas, galūnių patinimas.

Priešmenstruacinis sindromas gali būti diagno­zuotas, jei pacientė skundžiasi bent vienu iš emoci­nių ir somatinių simptomų per penkias dienas prieš menstruacijas per tris ciklus. Šie simptomai praeina per keturias dienas iki menstruacijų ir nepasireiškia iki tryliktos ciklo dienos.

Diferencinė Diagnostika

Tiriant pacientę dėl PMS, reikia prisiminti ir ki­tus somatinius sutrikimus bei psichikos ligas. PMS simptomai, kuriuos reikia diferencijuoti nuo lė­tinių ligų, paūmėjančių antroje menstruacinio ci­klo fazėje:

• Psichikos ligos (manijos-depresijos psichozė, ši­zofrenija, endogeninė depresija)
• Lėtinės inkstų ligos
• Klasikinė migrena
• Galvos smegenų navikai
• Arachnoiditas
• Prolaktiną produkuojanti hipofizės adenoma
• Hipertenzinė krizė
• Feochromocitoma
• Skydliaukės ligos

PMS Gydymas

PMS gydymas pradedamas iš karto, tik nustačius diagnozę. Iš pradžių 2-3 mėnesius taikomas gydy­mas be vaistų. Pacientė turi fiksuoti savo nusiskun­dimus PMS simptomų dienoraštyje, kad palengvintų dinamikos vertinimą. Efektyvus nemedikamentinis gydymas yra gyvensenos korekcija (darbo ir poil­sio režimas; saikinga reguliari mankšta; gebėjimas tvarkytis su stresinėmis situacijomis; subalansuota mityba; ribojimas druskos, šokolado, kofeino, pieno produktų ir alkoholio vartojimą II ciklo fazėje).

Medikamentinis gydymas indukuotinas, kai pa­prasti gyvensenos būdo pokyčiai neefektyvūs, dia­gnozavus PMS ir įvertinus somatinių bei psicholo­ginių sutrikimų intensyvumą.

Medikamentinio Gydymo Reikalavimai

• Vaistai turi reguliuoti menstruacinį ciklą mažin­dami padidėjusį prolaktino kiekį
• Vaistai turi būti efektyvūs gydant pagrindinius simptomus: patinimus, mastalgiją /mastodini­ją, galvos skausmus, depresiją, panikos prie­puolius ir t.t.
• Medikamentinis gydymas reikalingas 5 proc.

Aštrių Pojūčių Siekimas

Apibrėžimas Ir Komponentai

Aštrių pojūčių siekimas- tai bruožas, apibūdinamas naujų ir intensyvių pojūčių, išgyvenimų ieškojimu, bei pasiryžimu dėl to patirti fizinę, socialinę, teisinę ir finansinę riziką (Zuckerman, 2007). Šis bruožas dažnai yra tapatinamas su impulsyvumu. Pasak Zuckerman (2007), jį sudaro 4 dalys:

• Jaudulio ir nuotykių ieškojimas
• Potyrių ieškojimas
• Slopinimo pašalinimas
• Jautrumas nuoboduliui

Ryšys Su Rizikinga Elgsena

Aštrių pojūčių siekimas yra susijęs su rizikingomis veiklomis - nerūpestingu vairavimu, neatsargiu seksualiniu elgesiu, nusikaltimais, ekstremaliu sportu, lošimu, piktnaudžiavimu alkoholiu, bei piktnaudžiavimu narkotikais. Tyrimais patvirtina, jog aštrių pojūčių siekimo bruožo turėjimas gana stabiliai prognozuoja narkotikų vartojimą vėlesniame amžiuje. Jį turintys asmenys patenka į padidintos rizikos grupę ilgainiui imti piktnaudžiauti narkotikais, ir tapti nuo jų priklausomais.

Teorijos, Aiškinančios Ryšį Su Narkotikų Vartojimu

• Zuckerman (2007) teigia, kad šis bruožas susijęs su pradiniu noru išbandyti narkotikų poveikį, siekiant dar nepatirtos stimuliacijos.
• Pagal Oetting et al. (1998, cit. pg. Zuckerman, 2007) pirminėssocializacijosteoriją, pojūčių siekimo bruožas gali pakreipti socializacijos procesą ta linkme, jog ilgainiui imama bendrauti su narkotikus vartojančiaisiais ir taip formuojasi teigiamas požiūris į kvaišalus.
• Kita, pirminiopastiprinimoteorija remiasi tuo, jog visų rūšių narkotikai sukelia pasitenkinimo efektus per tuos pačius neurocheminius procesus, kurie tarpininkauja kylant ir natūraliam malonumo pojūčiui.

#

tags: #astraus #proto #asmenybe