Įvadas
Vaiko psichologinė gerovė yra kertinis akmuo jo visapusiškam vystymuisi ir sėkmingam gyvenimui. Emocinė gerovė padeda vaikui gyventi sėkmingą, sveiką ir laimingą gyvenimą ir jam suaugus. Tai apima ne tik psichikos sveikatos sutrikimų nebuvimą, bet ir gebėjimą jausti, reikšti ir valdyti emocijas, užmegzti ir palaikyti teigiamus santykius, spręsti problemas bei adaptuotis prie gyvenimo iššūkių. Šiame straipsnyje aptariami vaiko psichologinės gerovės tikslai ir uždaviniai Lietuvoje, atsižvelgiant į esamą situaciją ir siūlomas veiklos kryptis.
Esama situacija Lietuvoje: iššūkiai ir problemos
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, vaiko psichologinė gerovė susiduria su įvairiais iššūkiais. Statistiniai duomenys rodo, kad nemaža dalis vaikų ir paauglių patiria psichikos sveikatos sunkumų, o savižudybės išlieka viena iš pagrindinių mirties priežasčių tarp jaunų žmonių.
Psichikos sveikatos sutrikimai
Apie 13 proc. Lietuvos vaikų ir paauglių iki 14 metų amžiaus turi emocinių ir elgesio sutrikimų. Daugiau nei 17,8 tūkst. 2016 m. gyvenusių 292 tūkst. vaikų iki 10 m. amžiaus diagnozuojami psichologinės raidos sutrikimai (67 proc.). Šie sutrikimai gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių vaiko raidai, mokymuisi ir socialinei integracijai.Psichosocialinės adaptacijos sutrikimai:
- Savireguliacijos sutrikimai
- Elgesio sutrikimai
- Baimė ir nerimas
- Agresija
- Mokyklinės brandos problemos
- Charakterio akcentuacijos
Savižudybės
Lietuva išlieka viena iš šalių, kurioje yra didelis paauglių savižudybių skaičius. 2018 m. departamento duomenimis, nusižudė dešimt 15-17 m. vaikų. Savižudybės yra trečioje vietoje tarp 15-19 m. jaunuolių mirties priežasčių. 2017 m. kas trečio Lietuvoje mirusio 15-19 m. žmogaus mirties priežastis buvo savižudybė.
Žalingi įpročiai
Tyrimai rodo, kad nemaža dalis paauglių vartoja alkoholį ir narkotikus. EBPO 2014 m. rodo, kad beveik 16 proc. penkiolikmečių bent du kartus buvo apgirtę nuo alkoholio. PSO 2014 m. tyrimo duomenimis, 41 proc. paauglių Lietuvoje yra apie 19,2 proc. gėrimus vartojo 87 proc. paauglių, o 5,4 proc. EBPO 2014 m. rodo, kad vos pusė (47,6 proc.) Lietuvos penkiolikmečių 2015 m. patenkinti savo gyvenimu. 16,4 proc. proc. jiems pasiruošę.
Taip pat skaitykite: Psichologiniai romanai
Patyčios ir smurtas
Patyčios, įskaitant elektronines patyčias, yra rimta problema, su kuria susiduria vaikai ir paaugliai. PSO duomenys rodo, kad beveik 25 proc. amžiaus vaikų yra bent kartą patyrę elektronines patyčias. gavęs beveik kas dešimtas vaikas. 2017-2018 m. duomenimis, Lietuvoje 13 proc.
Socialinė atskirtis ir stigmatiacija
Vaikai ir jaunuoliai, turintys psichikos sveikatos sutrikimų, susiduria su iššūkiais dėl stigmos, izoliacijos ir diskriminacijos. Dėl šių priežasčių jie gali vengti kreiptis pagalbos ir patirti dar didesnių sunkumų. 2017 m. atliktas lyginamasis tyrimas apie vaikų gerovę Baltijos šalyse (Lietuva, Latvija, Estija) parodė, jog Lietuvoje vaikai dažniau nei jų bendraamžiai Latvijoje ir Estijoje jaučiasi vieniši, pikti, liūdni ir prislėgti. PSO duomenimis, vaikai, siekdami užmaskuoti vienišumo, pykčio ir liūdesio emocijas, vis anksčiau pradeda vartoti psichiką veikiančias medžiagas, kurios susijusios su paauglių savižudybėmis.
Netektis ir tėvų skyrybos
Netektis ir tėvų skyrybos - tai socialinė, psichologinė problema, kuri gali turėti didelės įtakos vaiko psichologinei savijautai.
Pranešimas apie seksualinę prievartą
Pranešimas apie seksualinę prievartą - tai itin svarbus ir jautrus klausimas, reikalaujantis ypatingo dėmesio ir kompetencijos.
Šie iššūkiai rodo, kad būtina imtis kompleksinių priemonių, siekiant užtikrinti vaiko psichologinę gerovę Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Rokiškyje
Vaiko psichologinės gerovės užtikrinimo kryptys
Pagrindinis tikslas - sukurti aplinką, kurioje kiekvienas vaikas galėtų augti sveikas, laimingas ir sėkmingas.
Švietimo sistema
Psichologų prieinamumas
Užtikrinti, kad kiekvienoje mokykloje būtų kvalifikuotas psichologas, kuris galėtų teikti pagalbą mokiniams, mokytojams ir tėvams. Šiuo metu psichologų trūksta, o tenkantis darbo krūvis yra didelis - vidutiniškai vienam psichologui tenka 547 vaikai.
Socialinio emocinio ugdymo programos
Įgyvendinti veiksmingas socialinio emocinio ugdymo programas, kurios padėtų mokiniams ugdyti emocinius ir socialinius įgūdžius. Atlikti tyrimai rodo šių programų veiksmingumą.
Mokytojų kompetencijos tobulinimas
Organizuoti mokytojų mokymus, skirtus tinkamam mokinių emocinių įgūdžių ugdymui.
Vaiko gerovės komisijos
Vaiko gerovės komisijos (VGK) paskirtis - atlikti su vaiko gerove susijusias funkcijas: rūpintis vaikui saugia ir palankia mokymosi aplinka, orientuota į asmenybės sėkmę, gerą savijautą, individualias vaiko galimybes, ugdymo(si) pasiekimus bei pažangą.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Globejams
Funkcijos
Organizuoti įstaigos bendruomenės švietimą vaiko teisių apsaugos, prevencijos, vaikų saviraiškos plėtojimo ir kitose vaiko gerovės srityse. Atlikti pirminį įvertinimą nustatyti specialiuosius ugdymosi poreikius, organizuoti ir koordinuoti švietimo pagalbos teikimą. Gali rekomenduoti kreiptis į Vilniaus Pedagoginę Psichologinę tarnybą. Konsultuoti ir teikti metodinę pagalbą mokytojams, tėvams (globėjams) ir bendruomenės nariams dėl specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčių vaikų ugdymo; vykdyti ir koordinuoti smurto ir patyčių prevencijos veiklos plano įgyvendinimą.
Vaiko gerovės komisijos sudėtis
Pirmininkas - psichologas Kęstutis M., Komisijos sekretorė - ikimokyklinio ugdymo mokytoja Agnė M. Nariai - direktoriaus pavaduotoja ugdymui Liudmila G., socialinė pedagogė Lina N., logopedė Lolita P., logopedė Kristina B., ikimokyklinio ugdymo mokytoja Asta U., specialioji pedagogė Jolanta S., visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Ligita D.
Švietimo specialiąją, pedagoginę, socialinę ir psichologinę pagalbą darželyje teikia specialistai: Logopedas, psichologas, socialinis pedagogas, specialusis pedagogas, mokinio padėjėjas, visuomenės sveikatos specialistas.
Psichologo pagalbos teikimo tikslas - stiprinti vaikų psichologinį atsparumą ir psichikos sveikatą, prevencinėmis priemonėmis skatinti saugios ir palankios ugdymuisi aplinkos darželyje kūrimą. Padėti vaikams atgauti dvasinę darną, gebėjimą gyventi ir mokytis, aktyviai bendradarbiaujant su vaiko tėvais (globėjais) ar kitais teisėtais vaiko atstovais, bendruomene.
Funkcijos
Įvertinti ugdytinio galias ir sunkumus, raidos ypatumus, psichologines, asmenybės ir ugdymosi problemas; bendradarbiauti su mokytojais, kitais specialistais teikiančiais pagalbą vaikui numatant ugdymo tikslų ir uždavinių pasiekimo būdus; esant tėvų (globėjų) sutikimui teikti pagalbą ugdytiniams, turintiems psichologinių ir ugdymosi problemų. Eil. Organizuoti ir koordinuoti prevencinį darbą, švietimo pagalbos teikimą, kurti saugią ir palankią vaiko ugdymui aplinką, pritaikyti švietimo programas mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių ir kt. Komisijos kompetencijoje - nagrinėti nesėkmingo mokymosi, mokinių nenoro ar baimės eiti į mokyklą priežastis ir imtis konkrečių veiksmų, kurie padėtų išspręsti šias problemas. Jos pareiga - analizuoti elgesio taisyklių pažeidimus, smurto, patyčių, žalingų įpročių, teisėtvarkos pažeidimų atvejus ir padėti mokytojams.
Šeima ir bendruomenė
Tėvų švietimas
Organizuoti tėvų švietimo programas, skirtas stiprinti vaikų psichikos sveikatą ir gerovę per vaikų auklėjimą. Labai svarbu teikti pagalbą labai didelės rizikos grupės tėvų mokymams.
Ankstyva intervencija
Užtikrinti ankstyvą psichologinės pagalbos prieinamumą vaikams ir šeimoms, susiduriančioms su sunkumais. Nors visi tėvai nori savo vaikams to, kas geriausia, tačiau reikia pripažinti, kad vienintelis neribotas išteklius yra tėviška ir motiniška meilė, o visi kiti - laikas, pinigai, kantrybė, sveikata, jėgos ir t.t. Materialinė padėtis - materialinė padėtis yra bloga, jei namuose yra mažai knygų, trūkstą kokių nors mokyklai reikalingų priemonių, vaiko tėvai yra bedarbiai ar jų pajamos neviršija skurdo ribos, jei šeima nepasiruošusi nenumatytoms išlaidoms, jei šeima negali sau leisti bent savaitės atostogų ne namuose. J. Bradshaw ir A. Žinoma, realybėje neretai atsitinka taip, kad po skyrybų abiejų tėvų (tad ir vaiko) padėtis pablogėja.
Tyrimo metodai ir jų taikymas
Analizuojant vaiko psichologinę būseną, galime pažinti vaiko pasaulėjautos, aplinkos suvokimo savitumus. Kiekvienas vaikas unikalus, todėl vaiko asmenybės pažinimas yra savitas kūrybiškas procesas. Psichologas turi mokėti nustatyti vaiko aktualius poreikius šeimoje, tai, kaip jis suvokia atskirus šeimos narius. Tam reikalingos atskiros priemonės, kurių yra įvairių. Kas pirmasis pradėjo taikyti šeimos piešimą vaiko psichologiniams tyrimams, sunku nustatyti . Aišku viena, kad ši metodika sparčiai paplito šeštajame mūsų amžiaus dešimtmetyje. V. Halsas teigia, kad piešinyje atskleidžiami vaiko emociniai santykiai su šeimos nariais. Dar kitas mokslininkas prašo vaiko piešti įsivaizduojamą šeimą. C. Shearn ir R. Russell prašo piešti ne tik vaiko, bet ir abiejų tėvų. M. Kolcova išskiria spalvas piešinyje bei brūkšniavimo ypatybes. Taigi apibendrinant trumpą šeimos piešimo metodikos taikymo vaikų psichologiniams tyrimams apžvalgą, galima pasakyti, kad šeimos piešinys yra informatyvi vaiko santykių su kitais šeimos nariais tyrimo priemonė.Tyrimo metu, mergaitės paprašiau nupiešti savo šeimą. Naudojau baltą popieriaus lapą, pieštuką ir flomasterius (taip norėjo tiriamoji).
Atlikdama šį tyrimą laikiausi psichologinių tyrimo etikos ir validumo reikalavimų, etikos normų. Gerbiu žmogaus asmenybę, stengiuosi, kad atliekamas tyrimas nepridarytų žalos mano tiriamajai. Saugau tiriamosios duomenų anonimiškumą bei konfidencialumą. Tad prieš pradedant tyrimą, paklausiau mergaitės ar ji to nori. Tik jai sutikus, pradėjau tyrimą.
Mergaitė, savo šeimos narius nupiešė vienas šalia kito ir susikibusius rankomis, tik dėdę Albiną piešė paskutinį ir nesusikibusį su niekuo, nors mergaitė dėdę myli, tačiau jis nėra šeimos narys ir tikriausia tai norėjo išreikšti piešinyje. Manau, mergaitės ir jos šeimos narių santykiai artimi, nes figūros išdėstytos viena šalia kitos. Artumas - simpatija, buvimas kartu.
Vaikų emocinės gerovės metai
Seimas ateinančius metus paskelbė vaikų emocinės gerovės metais. „Susiduriame su labai rimtais vaikų emocinės gerovės, emocinės sveikatos iššūkiais. Vis dar turime labai didelius patyčių rodiklius, turime vis dėlto išliekančius vaikų savižudybių atvejų skaičius. Neturime tinkamo sisteminio požiūrio į vaikų su raidos sutrikimais integraciją ugdymo įstaigose, tėvystės įgūdžių ugdymą ir daugybę kitų problemų“, - pristatydamas nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo vaikų emocinės gerovės metais“ projektą sakė A. Nutarimu Vyriausybei pasiūlyta iki 2020 m. kovo 1 d. „Lietuvoje vis dar nemažai vaikų ir paauglių patiria psichikos sveikatos sutrikimus, susiduria su smurtu artimoje aplinkoje, mokyklose tebėra gajos patyčios. Artimiausiu metu bus parengtas vaikų emocinės gerovės stiprinimo veiksmų planas, kuriame bus iškelti konkretūs uždaviniai ir priemonės jiems įgyvendinti. Bendradarbiaujant sveikatos, švietimo, socialinių paslaugų ir kitiems sektoriams, bus siekiama įgyvendinti sisteminius pokyčius.
Vaiko gerovės komisijos veikla
Galbūt ne visi tėvai yra girdėję, kad kiekvienoje mokykloje veikia Vaiko gerovės komisija. Gal pats terminas skamba labai rimtai ar net grėsmingai, bet ši komisija skirta ne bausti vaiką, ne išsakyti kaltinimus šeimai. Kas sudaro Vaiko gerovės komisiją? Ši komisija veikia nuolat. Ji rūpinasi mokiniui saugia ir palankia ugdymo aplinka, vaiko gerovės užtikrinimo klausimus sprendžia analizuodama mokyklos bendruomenės narių - vaiko, jo tėvų (globėjų, rūpintojų), mokytojų, mokyklos darbuotojų - veikimą arba neveikimą, remdamasi vaiko interesais, susitarimais ir ieškodama naujų galimybių, problemų sprendimo būdų. Sprendžiant kokią nors vaiko problemą pirmiausia kalbamasi su klasės auklėtoju. Daugeliu atvejų raktas į vaiko sėkmę ugdymo įstaigoje yra pedagogų ir tėvų bendradarbiavimas. Į Vaiko gerovės komisiją gali kreiptis ir švietimo įstaigos pedagogai, ir tėvai, ir mokytojai kartu su tėvais, matydami, kad vaikui kyla mokymosi ar socialinių, emocinių, elgesio sunkumų, ieškodami būdų, kaip padėti vaikui juos įveikti. Kartais būtent pedagogai pirmieji pastebi, jog vaikas gali turėti specialiųjų ugdymosi poreikių. Gerovės komisija sušaukiama įvykus netikėtam, skaudžiam įvykiui. Kai mokykloje įvyksta krizinis atvejis, t. y. Pats terminas „komisija“ skamba labai rimtai, jei tėvams pasakai, kad jie kviečiami dalyvauti tokios komisijos susirinkime, dažnas išsigąsta. Jiems atrodo, kad ateis tarsi į egzaminą, kur prie stalo sėdi didžiulis žmonių būrys, o jie turės stovėti ir nuleidę galvas klausyti pastabų. Iškart pasakysiu - taip nėra. Visi draugiškai susėdame ratu ir tariamės. Labai svarbus paties vaiko dalyvavimas, nes jis irgi turi priimti sprendimus ir būti atsakingas už jų vykdymą. Vien mokytojai ir tėvai problemos neišspręs. Įsisenėjusį požiūrį į komisiją kaip į baudimo priemonę reikėtų keisti, akcentuojant pirmus du žodžius „vaiko gerovės“ komisija. Bent jau mūsų mokykloje stengiamasi, kad požiūris į Vaiko gerovės komisiją nebūtų kaip į kažkokią bausmės priemonę. Iš tiesų komisija sprendžia daugybę klausimų, ne tik moksleivių nusižengimus, nelankymą, netinkamą elgesį. Kita vertus, neretai specialieji vaiko poreikiai išryškėja pradėjus mokytis ir iškilus sunkumams. Kai tie sunkumai užsitęsia, tada ir renkasi Vaiko gerovės komisija, tariasi, kaip padėti, kokios pagalbos galima rasti pačioje mokykloje, o kada pagalbos reikia ieškoti iš šalies. Visa komanda atlieka vertinimą, pildo dokumentus, kurie yra įstatymiškai reikalingi. Kiekvienam vaikui, kurį siunčiame į pedagoginę psichologinę tarnybą, turi būti suruošti dokumentai nustatyta tvarka, pateiktos argumentuotos specialistų išvados. Kartais pedagoginės psichologinės tarnybos pagalbos prašome, kad mokyklai skirtų mokytojo padėjėją ar pan. Mūsų mokykla džiaugiasi turėdama visus pagrindinius pagalbos specialistus: psichologą, logopedą, specialiuosius pedagogus, mokytojo padėjėjus. Esame turėję atvejų, kai patys mokyklos specialistai išbandė viską ir negalėjo suteikti reikalingos pagalbos, nes situacija buvo itin sudėtinga, reikėjo pagalbos iš šalies. Mes savo mokykloje organizuodami Vaiko gerovės komisijos darbą skirstomės darbais ir pareigybėmis, dirbame kūrybiškai. Mokykla įsitraukia į prevencines akcijas prieš patyčias, plečiame bendruomenės žinias, supratimą. Pavyzdžiui, dabar rengiamės Pasaulinės autizmo supratimo dienos minėjimui. Kaip dažnai tos komisijos prireikia? Mes, specialistai, susirenkame kartą per savaitę ir aptariame aktualius klausimus. Pastebėjome, kad pradinėse klasėse komisija dažniau sprendžia, kaip padėti vaikams mokytis, jei kyla sunkumų. Vyresnėse klasėse aktualesni elgesio, pamokų nelankymo, emocinės būsenos klausimai. Tarkime, vaikas atėjo į mūsų mokyklą, jis su šeima grįžo iš emigracijos. Jis niekada nesimokė lietuviškoje mokykloje, natūraliai kyla sunkumų, nes programų skirtumai didžiuliai. Problemų gali patirti išsiskyrusių šeimų vaikai.
Mokyklinis nerimas
Padidėjęs vaikų mokyklinis nerimas yra viena iš aktualiausių šiandieninės mokyklos problemų. Tyrimai rodo, kad mokyklinis nerimas pasireiškia vis dažniau, jis turi įtakos vaiko požiūriui į mokymąsi, asmenybės vystymuisi. Jaunesnysis mokyklinis amžius yra intensyvus vaiko asmenybės formavimosi amžiaus tarpsnis, pradinėje mokykloje dažnai suformuojamas nepasitikėjimo mokykla pagrindas, todėl svarbu laiku pastebėti padidintą vaikų nerimą. Straipsnyje pateikiamas tyrimas, kuriame siekta nustatyti pradinių klasių moksleivių mokyklinio nerimo pokyčius, palyginti mergaičių ir berniukų mokyklinio nerimo ypatumus. Tyrime dalyvavo 123 Vilniaus bendrojo lavinimo mokyklų 2-4 klasių mokiniai (61 berniukas ir 62 mergaitės), 9-11 m. amžiaus. Naudota modifikuota „Vaikų nerimastingumo dėl kontrolinių darbų skalė“. Gautų rezultatų analizė atskleidė, kad jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų, pereinančių į aukštesnes klases, bendras nerimo lygis didėja: mažėja skaičius vaikų, turinčių žemą nerimo lygį, o ketvirtoje klasėje atsiranda vaikų, turinčių aukščiausią nerimo lygį. Mokiniai labiausiai nerimauja dėl kontrolinių darbų. Mokyklinio nerimo didėjimas labiau reiškiasi somatinių požymių ryškėjimu, o ne mokinio savęs vertinimo pokyčiais. Mergaitės visose pradinėse klasėse turi aukštesnį bendrą nerimo lygį nei berniukai, jos labiau nerimauja dėl kontrolinių darbų, o somatiniai nerimastingumo požymiai gerokai ryškesni nei berniukų. Remiantis tyrimo duomenimis, pateikiamos rekomendacijos mokytojams, kaip padėti mokiniams mažinant mokyklinį nerimą.
tags: #psichologine #vaiko #savijauta #pradineje #klaseje