Įvadas
Šiandieninėje geopolitinėje situacijoje, kai Lietuvos kariai dalyvauja tarptautinėse operacijose, psichologinė parama tampa itin svarbi. Dalyvavimas misijose, tokiose kaip MINUSMA Malyje, kelia specifinių iššūkių, susijusių su atskirtimi nuo šeimos, ilgu buvimu uždaroje aplinkoje ir galimais incidentais. Šiame straipsnyje aptariama psichologinės paramos svarba, jos teikimo būdai ir iššūkiai, su kuriais susiduria kariai bei psichologai.
Lietuvos Karių Dalyvavimas Tarptautinėse Misijose: Iššūkiai Malyje
Lietuvos kariai aktyviai dalyvauja tarptautinėje operacijoje Malyje, MINUSMA, siekiant stabilizuoti padėtį šioje Afrikos valstybėje. Kariai praleidžia beveik septynis mėnesius misijoje, saugodami NATO pajėgų bazę „Camp Castor“. Būtent tokios misijos metu kariai patiria įvairių sunkumų.
Stresas ir Adaptacija Naujoje Aplinkoje
Misijoje dalyvavęs karys J.K. teigė patyręs trumpalaikį stresą, susijusį su pirmąja savaite atvykus į naują vietą. Naujos taisyklės, aplinka ir žmonės išmušė iš vėžių, kol jis priprato. Gyvenimo sąlygos taip pat kėlė iššūkių: laikinas apgyvendinimas palapinėse su dešimt žmonių ir dideliu kiekiu ekipuotės sukėlė nepatogumų. Vėliau perkėlus į konteinerinius namukus, situacija pagerėjo, tačiau privatumo trūkumas išliko problema.
Rutina ir Vienodumas
Pagrindinė Lietuvos karių užduotis Malyje buvo saugoti išorinę bazės sieną. Grafikas išliko pastovus visą misiją, tačiau kariai keitėsi stovyklos saugojimo pusėmis ir porininkais, kad paįvairintų rutiną. Budėjimas su skirtingais žmonėmis leido diskutuoti įvairiomis temomis, tačiau veiksmų intensyvumas aplink bazę nebuvo didelis, o gyvybei gresiančių situacijų nepasitaikė.
Grįžimas į Lietuvą ir Reintegracija
Prieš grįžtant į Lietuvą, J.K. jautė liūdesį, nes norėjo pabaigti kai kuriuos darbus. Tačiau nusileidus Lietuvoje, norai pasikeitė - norėjosi aplankyti namiškius ir draugus. Vis dėlto, grįžus reikėjo izoliuotis Lietuvos karo mokykloje su griežtomis sąlygomis. Nors po misijos nebuvo sunku grįžti į įprastą gyvenimą, reikėjo laiko susigrąžinti artimesnius ryšius su šeima ir draugais.
Taip pat skaitykite: Įdomiausios knygos apie psichologiją
Psichologinės Paramos Raida Lietuvos Kariuomenėje
Psichologine karių gerove pradėta rūpintis nuo 2000-ųjų metų. Iš pradžių tai buvo susiję su psichikos sveikatos tikrinimu, tačiau pamažu psichologų paslaugų poreikis ir paklausa plėtėsi. Nuo 2007 m. pradėta organizuoti karių psichologinė reabilitacija ir reintegracija po tarptautinių operacijų. 2011 m. buvo įsteigtas skyrius, kuris sujungė ir centralizavo karo psichologus bei jų veiklą.
Psichologinis Rengimas Prieš Misiją
Psichologinis kario rengimas prasideda dar prieš išvykstant į tarptautinę operaciją. Vis dėlto, misijos užtrunka ilgai ir sunku prognozuoti, kas jos metu gali įvykti. Kariai patiria sunkumų, tokių kaip ilgalaikė atskirtis nuo šeimos, buvimas uždaroje aplinkoje ir galimi incidentai. Sudėtingi psichologiniai išgyvenimai susiję su įvairiais įvykiais, kuriuos kariai gali suvokti skirtingai. Tai, kas sukelia stresą vienam žmogui, kitam gali jo ir nesukelti.
Pagalbos Lygiai ir Priemonės
Skirtingos situacijos reikalauja skirtingo lygio paramos. Dažniausiai teikiama pirmojo lygio parama, kuri apima pagalbą sau pačiam, bičiulių pagalbą ir vado veiksmus. Daugeliu atvejų šių priemonių pakanka, kad kariai susidorotų su potencialiai trauminių įvykių padariniais.
Jei karys atsisako dalyvauti Reintegracijos programoje, jam ir jo šeimos nariams kariniame vienete šešis mėnesius taikomos individualios arba grupinės psichologinės konsultacijos bei edukacinės priemonės - paskaitos, seminarai ir kiti užsiėmimai psichologinėmis temomis.
Psichologinės Paramos Formos ir Metodai
Kariams ir jų šeimoms teikiamos įvairios psichologinės konsultacijos, poilsio terapija, seminarai bei paskaitos psichologinėmis temomis. Svarbu paminėti, kad kariai patiria tam tikrų sunkumų - ilgalaikė atskirtis nuo šeimos, buvimas santykinai uždaroje aplinkoje ilgą laiką, galimi incidentai tarptautinės operacijos regione.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti psichologinę krizę?
Reintegracijos Programos
Grįžus į Lietuvą, kariams suteikiamos penkiolikos dienų atostogos, o paskui dar penkiolika dienų reintegracijos namuose arba poilsio centre Druskininkuose. Buvo galima vykti ir su šeima. KMT Karo psichologijos sektoriuje tarnauja psichologai, dislokuoti regioniniu principu, siekiant, kad paslaugas kariai gautų savo arba kuo arčiau savo nuolatinės tarnybos vietos.
Konsultacijos Tarnybos Vietoje
Be reintegracijos paslaugų kariams, kurie turi su dalyvavimu tarptautinėje operacijoje susijusių psichologinių problemų, yra sudarytos sąlygos gauti psichologines konsultacijas. Tai vyksta jų tarnybos vietoje, tarnybos laiku, konsultacijos yra konfidencialios ir nemokamos.
Iššūkiai ir Stereotipai
Karių reabilitacijos centro specialistai teigia, kad absoliuti dauguma karių ir tarnautojų, grįžusių iš tarptautinės operacijos, nori dalyvauti reabilitacijos programoje kartu su šeimos nariais, o savo asmeninėmis fizinėmis ar psichologinėmis problemomis nelinkę skųstis. Anot J. Rybakovaitės, nors pasitikėjimas psichologais kariuomenėje didėja, kreipimasis į psichologą vis dar apipintas įvairiais stereotipais.
Stigma ir Pasitikėjimas
Visuomenėje dar vyrauja stigma, jog į psichologą kreipiasi tik tie, kurie yra silpni, turintys rimtų problemų. Tačiau kariuomenėje šis požiūris labai pasikeitė - anksčiau į psichologą kariai žiūrėdavo tik kaip į komisijoje esantį ekspertą, kuris įvertina, ar karys gali toliau tarnauti. Dabar psichologas tampa pagalbininku ne tik kariams, bet ir vadui, kuriam gali teikti rekomendacijas, kaip elgtis ir dirbti su pavaldiniais, kaip gerinti emocinį klimatą.
Problemos ir Sunkumai
Remiantis praėjusių metų statistika, profesinės karo tarnybos kariams problemų dažniausiai kyla dėl bendravimo su šeimos nariais, taip pat dėl santykių su vadais bei pavaldiniais. Daugiausiai sunkumų tarptautinėse misijose gali sukelti santykiai su šeima - karys yra toli nuo artimųjų, negali kiekvieną dieną jų matyti. Žinoma, dabar padeda ir naujosios technologijos, su šeima galima lengviau susisiekti, tačiau fizinis atstumas taip pat daro įtaką.
Taip pat skaitykite: Psichologinės priežastys, lemiančios moterų seksualinę disfunkciją
Potrauminio Streso Sindromas (PTSS)
Viešojoje erdvėje girdime istorijų apie karius, kurie patiria potrauminio streso sindromą. Su potrauminio streso sutrikimu gali susidurti visi žmonės - ne tik kariai. Manoma, kad šį sutrikimą turi daugiau žmonių, nei yra diagnozuota. Kariuomenėje taip pat diagnozuojami tik pavieniai potrauminio streso sindromo atvejai. Misijos, kuriose dalyvauja mūsų ir užsienio valstybių kariai, yra skirtingos, todėl tai gali būti viena priežasčių, kodėl Lietuvoje nėra tiek daug karių, patiriančių šį sindromą. Žinoma, gali būti ir taip, kad yra daugiau kenčiančių žmonių, tačiau jie nesikreipia pagalbos, todėl negalime diagnozuoti šio sutrikimo.
Pagalba Kariui ir Jo Artimiesiems
Dažniausiai tokiu atveju dirba psichologai, tačiau kartais, kai reikalinga kitokia pagalba, juos nusiunčiame ir į civilinę instituciją. Į gydymo procesą reikėtų įtraukti ir kario artimuosius, kad jie galėtų geriau suprasti, kas vyksta, dėl pasikeitusio kario elgesio nekaltintų savęs. Artimajam reikia laiko pagyti, todėl reikėtų jo neskubinti, neišsigąsti kokių nors reakcijų. Šeimos nariai taip pat turi suprasti, ką reiškia tokia trauma.
PTSS Mechanizmas ir Simptomai
Potrauminio streso sindromas - tai lyg baimės mygtukas, kuris įsijungia susidūrus su ypač dideliu stresu, situacija, kuri kelia pavojų asmens ar aplinkinių saugumui. Įprastai praėjus stresinei situacijai šis mygtukas išsijungia, o potrauminio streso sindromo atveju - ne. Tam, kad būtų diagnozuotas potrauminio streso sindromas, po įvykio turi būti praėjęs bent mėnuo - iki to laiko pokyčiai gali būti tiesiog natūrali reakcija.
Natūralu, kad po traumuojančių įvykių kurį laiką galime jaustis išsibalansavę - jausti stiprias emocijas, sapnuoti košmarus, gali grįžti prisiminimai apie įvykį. Tai normalu. Vis dėlto jei ir praėjus daugiau laiko po įvykio, pavyzdžiui, išgirdęs stipresnį garsą žmogus prisimena avariją ar šūvį, vidury nakties prabunda išpiltas šalto prakaito, be priežasties pradeda šaukti ant kito žmogaus, tampa agresyvus, pradeda vartoti alkoholį - reikėtų susirūpinti.
Karo Psichologo Darbo Kasdienybė
Dienos būna labai įvairios. Dalis darbo - psichologinės konsultacijos, taip pat psichologinėmis temomis organizuojami įvairūs mokymai. Prisidedama rengiant atrankas į specifines pozicijas, reaguojama į trauminius įvykius, padedama kariams, vadams, jų artimiesiems. Bendradarbiaujama ir su vadais, kalbama, kaip pagerinti karių kasdienybę, kaip organizuoti įvairias pratybas. Pratybų metu kuriamos įvairios situacijos, psichologas mokosi, kaip identifikuoti karių psichologines problemas, kaip dirbti.
Patirtis Misijose
Anksčiau į tarptautines misijas važiuodavo dažniau, jose praleisdavo mėnesį arba du. Esu buvusi Irake ir Afganistane, kiti kolegos vyko ir į Kosovą. Į misijas išvykę kariai atviresni. Po pirmosios savo misijos jaučiau euforiją, supratau, kad darau labai prasmingą darbą. Tai buvo 2006 metais, vykau į Iraką, o ši misija buvo pirmoji, kai kartu vyko ir karo psichologas.
Rūpinimasis Savimi
Svarbu rūpintis ne tik kitais, bet ir savimi. Tam, kad galėtum pailsėti, reikia turėti hobį. Mėgstama plaukimą, gamtą, taip pat skaityti, žiūrėti filmus. Labai svarbu ir geri kolegos, su kuriais galime pasikalbėti, pasidalinti jausmais. Geriausia iškrovos priemonė - sportas.
Karo Psichologo Kvalifikacija ir Pasirengimas
Visų pirma reikia baigti psichologijos bakalauro ir magistro studijas. Visi karo psichologai yra ir kariai, todėl taip pat reikia įgyti karinių žinių. Norint tai padaryti studijuojant, savaitgaliais galima lankyti jaunesniųjų karininkų vadų mokymus ir taip per trejus metus gauti karininko laipsnį.
Pokyčiai ir Perspektyvos
Per porą metų Lietuvos kariuomenėje karo psichologų skaičius išaugo dvigubai. Daugiau problemų neatsirado, tačiau keičiasi požiūris į psichologus, vis labiau vertinama gera psichologinė ir dvasinė sveikata. Karo psichologams svarbu bendradarbiauti vieniems su kitais, su įvairaus lygio karių vadais, taip pat - kitų sričių specialistais.
Bendradarbiavimas ir Mokymai
Minėdami krašto apsaugos sistemos Psichologinės paramos grupės įkūrimo dešimtmetį, surengėme konferenciją „Vado autoritetas - nuo psichologijos iki strategijos“. Į ją pakviesti ne tik krašto apsaugos sistemos, bet ir kitų statutinių organizacijų aukščiausio lygio vadovai. Tikslas - pasidalyti vertingomis žiniomis, pavyzdžiui, karo kapelionas pataria, kaip pasitelkiant dvasingumą, galima ugdyti vidines vado vertybes, karių vadai pasidalija savo įžvalgomis apie lyderystę ir sprendimo priėmimo procesą, psichologai aptaria šiandienes psichologinio darbo kariuomenėje aktualijas bei ateities perspektyvas. Bendradarbiaujant skirtingų sričių specialistams ir vadams kiekvienas įgyjame daugiau žinių ir jas pritaikę praktiškai galime būti naudingi Lietuvos kariuomenei bei visai visuomenei.
Dalyvavimas Karinėje Misijoje: Asmeninė Patirtis
17 metų Lietuvos kariuomenėje dirbanti psichologė, padėdama kariams bei jų šeimoms spręsti psichologines problemas, savo veiklą vadina prasminga. D. Lapėnaitė buvo pirmoji Lietuvos kariuomenės karo psichologė, kuriai patikėta vykti į karinę misiją. Vėliau teko dalyvauti dar dviejose misijose. Visgi pirmoji, į kurią važiavo prieš dvylika metų, buvo įsimintiniausia. Nebuvo lengva, nes nežinojau, kas manęs laukia. Nežinomybė dažniausiai ir sukelia didelę baimę ir stresą. Teko tai patirti.
Baimės Įveikimas
Mūsų vaizduotė labai laki ir dažnai pripiešia daug daugiau dalykų nei iš tiesų būna realybėje. Vaizduotės geriau neaudrinti, bet, žinoma, karštuose taškuose nutinka visko, todėl reikia taip pat žinoti, kaip elgtis ekstremaliose situacijose. Atrodo, supratau, kur keliauju, kokia mano misija, tačiau atsidūręs neįprastoje situacijoje - karštame pasaulio taške - tampi tokiu pačiu žmogumi kaip ir aplinkiniai. Prieš išvykdama mačiau, kaip išgyvena mano artimi žmonės. Tada tapo lengviau suprasti, ką jaučia ir į misijas vykstančio kario šeimos nariai. Teko ieškoti veiksmingų būdų, kaip nuraminti artimuosius, taikyti metodus, kuriuos įprastai naudoju dirbdama su kariais, jų šeimomis. Tokiose situacijose aiškiai supranti, kad drąsa - ne baimės neturėjimas, o - baimės peržengimas.
Pirmoji Misija: Išgyvenimai ir Pamokos
Gerai pamenu, kaip iš Kuveito pavojinga zona šarvuočiais mus vežė į karinę bazę. Kad neužvaldytų baimė, teko praktiškai išbandyti savo pačios kariams dalijamus patarimus, prisitaikyti nusiraminimo metodus. Pirmą kartą misijoje teko būti vos savaitę, tačiau atrodė, kad pralėkė kone metai. Sunku pamiršti ir tą euforijos pojūtį, kad padarei kažką tikrai naudingo, tas geras emocijas laimingai grįžus namo. Metų metus dirbdama šį darbą Lietuvoje neišgyvenu tiek jausmų kiek per vieną savaitę, praleistą misijoje. Pirmąkart į misiją vykau su danų karo psichologe. Labai gera buvo išgirsti jos klausimą, kaip jaučiuosi pati. Juk psichologas įpratęs rūpintis kitų emocijomis, psichine sveikata. Visgi atsidūrus tokioje vietoje ir pačiam reikalinga parama, pagalba.
Virtuali Pagalba ir Nuotolinis Bendravimas
Prakalbus apie tai, kad gal tikslinga būtų misijose nuolat turėti žaibiškai padedančių spręsti problemas psichologų komandą, D. Lapėnaitė sako, kad Lietuvos kariuomenės psichologai dirba pagal danų kariuomenės psichologų sukurtą modelį. Pagal jį karo psichologas, nuolat būdamas ir gyvendamas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kariai, taptų pažeidžiamas.
Psichologo Pažeidžiamumas
Psichologas juk nėra robotas. Ilgą laiką gyvendamas tokiomis pačiomis sąlygomis, patirdamas ir jusdamas tą patį, ką ir kariai, vargu, ar galėtų suteikti kokybišką pagalbą kitiems. Todėl priimtas sprendimas Lietuvos psichologus į karštuosius taškus siųsti tada, kai jie labiausiai tenai reikalingi.
Nuotolinės Konsultacijos
Visi misijose tarnaujantys Lietuvos kariai turi juos kuruojančius psichologus ir bet kada gali su jais susisiekti pasikonsultuoti, pasitarti net būdami toli nuo Lietuvos. Prieš išvykdami į misijas kariai gyvai konsultuojasi su psichologais, o būdami misijose - gali susirašinėti elektroniniais laiškais, bendrauti kitomis ryšio priemonėmis.
Vadų Mokymas ir Savižudybių Prevencija
Paklausta, ar dalinių vadai mokomi atpažinti karių psichologines problemas, karo psichologė sako, kad laikui bėgant jie vis labiau supranta psichologijos svarbą, todėl nevengia bendrauti su psichologais, dalyvauja psichologiniuose mokymuose. Šiais metais tęsime pradėtą projektą - savižudybių prevencijos mokymus, kuriuose karius ir jų vadus skatinsime mokytis atpažinti šalia esančius žmones, galvojančius apie savižudybę. Svarbu tokiems tinkamai mokėti suteikti pagalbą. Ši problema mūsų visuomenėje taip pat labai aktuali.
Vadų Atsakomybė ir Stresas
Dalinių vadai, kuriuos dar labiau įpareigoja aukštos pareigos, ant kurių pečių krenta daugiau atsakomybių, kurie patiria daugiau įtampos, būdami atsakingi ne tik už save, bet ir už kitus, ypač yra skatinami bendradarbiauti su psichologais. Jiems yra daug sunkiau, nei užimantiems žemesnes pareigas. Net ir tyrimai rodo, kad aukštesnio laipsnio kariai išgyvena didesnį stresą.
Pagalba Grįžus iš Misijos
Tarnaujant misijose neretai tenka susidurti su rimtais iššūkiais, skausmingais įvykiais, todėl iš tarnybos karštuose pasaulio taškuose grįžusius karius gali varginti potrauminio streso sutrikimas. Padėti susidoroti su juo gali ne tik specialistai, bet ir artimieji, šeimos nariai. Ar visuomenė pakankamai informuota apie šį sutrikimą? Vieni žmonės apie tai žino tikrai nemažai, kitiems informacijos trūksta. Visgi daugiau apie potrauminio streso sutrikimą žmonės žino mėgėjiškai, pavyzdžiui, iš filmų, kuriuose tokių situacijų rodoma ganėtinai daug. Tačiau ne visi supranta, kad šis sutrikimas yra liga, kurią būtina gydyti.
Simptomų Stebėjimas ir Ankstyva Pagalba
Psichologė teigia, kad ji savaime nepraeina, todėl reikalinga specialisto pagalba. Svarbu ir šviesti visuomenę. Visi esame glaudžiai susiję, galime vienas kitam padėti ar pastūmėti kreiptis į specialistą po sunkių traumų. Kalbu ne tik apie kare, bet ir kitose gyvenimo situacijose patiriamas traumas. Kad ir skaudžias avarijas ar apiplėšimus gatvėje, po kurių nukentėjusįjį taip pat gali varginti potrauminio streso sindromas. Nepagrįstų baimių ar kitų simptomų žmogus gali net nesusieti su buvusiu skaudžiu įvykiu. Iš šalies tai pastebėti yra lengviau. Artimi draugai, kolegos, šeimos nariai gali būti tie žmonės, kurie pirmieji pamato, kad artimui reikia kvalifikuoto specialisto pagalbos. Be to, nukentėjusysis gali tiesiog nedrįsti kreiptis pagalbos į specialistus arba galvoti, kad viskas savaime praeis.
Simptomai Po Ilgesnio Laiko
D. Lapėnaitė atkreipia dėmesį, kad po didelio sukrėtimo nepageidaujami simptomai gali pasireikšti ne iš karto. Potrauminio streso sutrikimas nėra diagnozuojamas greičiau nei per du mėnesius. Gali būti, kad žmogui iš pradžių ir nepasireiškia jokie nepageidaujami požymiai ir tik vėliau, pavyzdžiui, po pusmečio išlenda. Tokiu atveju lygiai taip pat reikėtų kreiptis pagalbos į specialistą.
Šeimos Įtraukimas į Gydymo Procesą
Psichologė teigia, kad vyrams kalbėti apie savo jausmus sunkiau negu moterims, tačiau kurį laiką kentėję, jaučiasi išsekę, todėl patys ima ieškoti pagalbos, sutinka atsiverti psichologui ar psichoterapeutui. Rezultatai būna dar geresni, jei gydant nukentėjusįjį šeimos nariai taip pat yra apmokomi, kaip sutrikimų turinčiam žmogui padėti namuose. Visada naudinga šeimos narius informuoti apie besigydančiojo elgesio sutrikimus, nes tai padeda lengviau suprasti pakitusį šeimos nario elgesį, nepykti ant jo, net jei namuose jis elgiasi šiurkščiai, neadekvačiai, kitaip nei anksčiau. Svarbu, kad šeimos nariai būtų informuoti, kas vyksta gydymo metu, kad nėra siekiama skaudžius prisiminimus užgniaužti, paslėpti, užmiršti, bet dar kartą juos išgyvenant išgyti.
Kreipimasis Saviugdos Tikslais
Pasak D. Lapėnaitės, tiek anksčiau, tek ir dabar pagalbos kariai kreipiasi bandydami įveikti nesutarimus šeimoje, taip pat - jusdami didelį stresą ir įtampą. Turiu pastebėti, kad minėtos problemos lygiai taip pat būdingos ir kitų profesijų atstovams. Gyvendami didžiuliu tempu, nespėdami įgyvendinti visų darbų, neišvengiamai patiriame ir daugiau įtampos. Į specialistą kreipiamasi ir jaučiant depresyvią nuotaiką, skyrybų atveju. Tačiau pagalbos prašoma ir siekiant geriau pažinti save, saviugdos tikslais. Pastebiu, kad vis daugiau karių siekia asmeninio tobulėjimo, kas yra labai sveikintina. Kai yra kariuomenėje psichologas, daugelis mielai ir pasinaudoja tokia galimybe pasikonsultuoti. Džiugu, kad kariams rūpi jų psichologinė savijauta. Kuo mus geriau pažįsta kariai, vadai, jų šeimos, tuo dažniau ir pagalbos prašo. Anksčiau patys siūlydavomės padėti, o dabar jau mūsų ieško. Ir ne todėl, kad problemų daugėja, bet dėl to, kad didėja žmonių sąmoningumas, jie junta konsultacijų naudą.
Psichologų Skaičiaus Augimas
Per porą metų Lietuvos kariuomenėje mūsų skaičius išaugo dvigubai. Šiuo metu yra 23 psichologai, kurie veda mokymus, skaito paskaitas, konsultuoja bei teikia pagalbą kariams ir jų šeimoms. Dar yra 6 psichologai, dirbantys komisijose, atliekantys įvairias atrankas. Visi karo psichologai dirba Lietuvoje, tačiau bet kuriuo metu yra pasirengę vykti į misijas. Mūsų tikslas - būti kuo arčiau karių.
Visuomenės Požiūrio Pokyčiai
D. Lapėnaitė džiaugiasi, kad stipriai keičiasi ir visuomenės požiūris į psichologus. Nebegalvojama, kad kreiptis pagalbos yra gėdinga. Neretai net tampa mada turėti savo asmeninį psichologą, su kuriuo galima pasikonsultuoti iškilus įvairiausioms problemoms. Norisi, kad visi suprastų, jog kreiptis pagalbos į specialistą nėra silpnumo, bet atvirkščiai - stiprybės požymis. Be to, taip pat svarbu suvokti, kad kiekvienam gyvenime gali tekti išgyventi skaudžių, tragiškų įvykių. Todėl labai svarbu mokėti vienam kitą palaikyti ir padėti.
Psichologų Emocinė Higiena
O kaip su emociniu krūviu pavyksta susitvarkyti patiems psichologams? D. Lapėnaitė sako, kad kitam negalėsi padėti, jei nepasirūpinsi savimi: Kiekvienam psichologui svarbu turėti savo hobį, stiprinti santykius su artimaisiais, šeimos nariais, draugais. Svarbios net tokios smulkmenos, kaip režimo laikymasis, nepervargimas, gebėjimas planuoti savo laiką. Pasirūpinti psichohigiena - būtina. Be to, psichologai bendrauja ir tarpusavyje.
Statistiniai Duomenys ir Tyrimai
Maždaug dešimtadalis iš tarnybos tarptautinėse misijose grįžusių karių patiria psichologinių problemų, teigia už karių fizinę ir psichologinę reabilitaciją atsakingi specialistai. Pastaruosius kelerius metus atliekami karių sveikatos tyrimai karo medikams ir psichologams dar nesuteikia tvirtų statistinių duomenų, tačiau leidžia kalbėti apie tarnybos pasaulio "karštuosiuose taškuose" poveikį karių psichologijai. Ekspertų teigimu, įtakos tyrimo duomenims turi karinių misijų intensyvumo, pavyzdžiui, Irake ir Kosove, skirtumai.
Tyrimai Lietuvos Karo Akademijoje
Profesorė Jūratė Novagrockienė vadovavo keliems Lietuvos karo akademijoje atliktiems sociologiniams tyrimams apie karių ir jų šeimų psichologines problemas. Anot J.Novagrockienės, 2004 metais atliktame tyrime "Tarptautinėse misijose tarnavusių karių socialinės ir psichologinės problemos" buvo nagrinėjamos tarnybos Irake ir Kosovo provincijoje pasekmės psichologijai. Akivaizdu, kad intensyvesnėje Irako misijoje, kur vyrauja sudėtingesnės sąlygos ir nuolatinė baimė dėl išpuolių, tarnaujantys kariai patirdavo žymiau daugiau psichologinių problemų, nei tarnaujantys Kosove. Pastebėjome, kad minėtos problemos atsiskleisdavo praėjus maždaug porai mėnesių po sugrįžimo.
Streso Reakcijos ir Adaptacija
Karo medicinos tarnybos (KMT) karo psichologė vyresnioji leitenantė Danutė Lapėnaitė, per pastaruosius kelis mėnesius aplankiusi Irake ir Afganistane tarnaujančius Lietuvos karius, teigia, kad misijų metu karius vargina šešis mėnesius trunkančios tarnybos monotoniškumas ir rutina, nerimas ir rūpestis dėl namie likusių šeimų, ekstremalių situacijų - pasalų, apšaudymų - sukeltos ūmios streso reakcijos. Irake tarnavusiame būryje "LITCON-7" lankiausi iškart po ekstremalaus įvykio - mūsų kario sužeidimo. Dirbau su karių jausmais, mačiau, kad vyravo ūmios streso reakcijos, kurios tokiose situacijose visiškai normalios. Jos teigimu, ekstremalūs įvykiai turėjo įtakos tam, kad kai kuriems kariams atsirado "klasikinių požymių" - sutriko miegas, sumažėjo motyvacija, atsirado nuotaikos svyravimai, liūdesys, tačiau "taip ir turi būti".
Pagalba Grįžtant Namo
Misijos metu kariams psichologai padeda pasiruošti sklandžiam grįžimui namo, integravimuisi į visuomenę, supratimui apie jų laukiančius pasikeitimus šeimoje, asmeniniame gyvenime. Ne pirmą kartą misijoje dalyvaujantys kariai žino, kad grįžus jų laukia šeimos santykių kūrimas iš naujo. Atsiranda konfliktų, santykių su vaikais problemų. Kiekvienas žmogus turi vidinių psichologinių jėgų rezervą. Dėl ūmaus streso ar rutinos ateina momentas, kai žmonės tampa uždaresni, irzlūs. Todėl ypač svarbu, kad tiek misijos metu, tiek iš jos grįžęs, karys sulauktų tinkamos psichologinės pagalbos.
Dažniausios Problemos ir Reabilitacija
Pasak KMT Karių visuomenės sveikatos priežiūros sektoriaus skyriaus viršininkės kapitonės Ramutės Vaičaitienės, po 3-4 metus atliekamų patikrinimų ryškėja tendencija, jog maždaug kas dešimtasis iš misijos grįžęs karys turi psichologinių problemų. Dažniausiai - tai potrauminio streso sutrikimai ir bendravimo problemos, kurias sukėlė ilgas buvimas uždaroje bendruomenėje. Dauguma sutrikimų požymių išryškėja po 3 ir 6 mėnesių, grįžus iš tarnybos misijoje. Iš misijų grįžusių karių sveikata tikrinama Karo medicinos centre, jie atlieka psichologinius testus ir kalbasi su psichologais. Pokalbių metu mūsų psichologai ne tik vertina kario būklę, bet ir siūlo tolesnę pagalbą ir konsultacijas. Vėliau karius stebi dalinio, kuriame jie tarnauja, gydytojai. Kariai siunčiami į reabilitacijos centrus.
Karių Atvirumas ir Šeimos Palaikymas
Pastebime, kad kariams kalbėti apie savo sveikatą yra lengviau negu apie psichologinę būklę, kariai nemėgsta pasirodyti, jų požiūriu, "nevyriški". Todėl turi būti aktyvios ir jų šeimos, skatinti juos pasidalinti savo vidinėmis problemomis.
#
tags: #psichologines #paramos #misijose #dalyvaujantiems #kariams