Smurtas prieš vaikus yra skaudi ir sudėtinga problema, paliekanti ilgalaikes žymes jauno žmogaus gyvenime. Nėra „lengvesnio“ ar „sunkesnio“ smurto - bet kokia prievartos forma žaloja vaiko raidą, asmenybę ir gerovę. Straipsnyje nagrinėjamos psichologinio smurto pasekmės vaikams, ypač tiems, kurie auga globos namuose, pabrėžiant šios smurto formos subtilumą, ilgalaikį poveikį ir galimus atsigavimo būdus.
Smurto Prieš Vaikus Samprata ir Formos
Kalbant apie smurtą prieš vaikus, svarbu suvokti, kad tai ne vienkartinis įvykis, o pasirinkta santykių sistema, kurioje vaikas yra žalojamas. Smurtas gali būti įvairus - nuo trumpalaikių fizinių sužalojimų iki ilgalaikių psichologinių traumų, stipriai trikdančių vaiko raidą. Smurto formos apima:
- Fizinį smurtą: Veiksmai, sukeliantys faktinę ar potencialią fizinę žalą vaiko sveikatai.
- Emocinį smurtą: Nuvertinimas, menkinimas, žeminimas, grasinimas, gąsdinimas, atskyrimas ar kitokie priešiški elgesio modeliai.
- Seksualinį smurtą: Vaiko įtraukimas į seksualinę veiklą, kuriai jis nesubrendęs, kurios nesuvokia ar negali tinkamai reaguoti.
- Nepriežiūrą: Nuolatinis emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas.
Svarbu pažymėti, kad ne tik tiesioginis smurto aktas, bet ir nuolatinis emocinių poreikių ignoravimas daro neigiamą įtaką vaiko raidai.
Psichologinio Smurto Apraiškos ir Pasekmės
Emocinė ir psichologinė prievarta prieš vaikus apima globėjų elgesį, kalbėjimą ir veiksmus, kurie daro neigiamą poveikį vaiko gyvenimui. Psichologinis smurtas gali pasireikšti įvairiais būdais:
- Vaiko žeminimas ir menkinimas.
- Patyčios ir gąsdinimas.
- Asocialaus elgesio skatinimas.
- Nuolatinė kritika ir kaltinimai.
- Izoliavimas nuo socialinių kontaktų.
- Ignoravimas vaiko poreikių ir jausmų.
Net jei psichologinis smurtas nesukelia tiesioginės grėsmės gyvybei, vaikai, neturintys psichologinių galimybių tinkamai įvertinti pavojaus, grasinimus ar kitą netinkamą elgesį gali matyti kaip realų pavojų. Patiriama psichologinė žala yra tokia pati reikšminga ir gąsdinanti, kaip ir tuomet, kai kyla realus pavojus gyvybei.
Taip pat skaitykite: Apklausų iššūkiai ir galimybės
Tyrimai rodo, kad ankstyvoje vaikystėje patirta neigiama patirtis gali lemti akivaizdžiai mažesnį vaikų smegenų tūrį, o tai turi įtakos vaiko visapusiškam vystymuisi. Vaikai, patyrę psichologinį smurtą, dažnai pasižymi:
- Žema saviverte.
- Psichosomatiniais sunkumais.
- Potrauminio streso simptomais.
- Didesniu nerimu ir depresija.
- Sunkumais palaikant artimus santykius.
- Elgesio ir emocijų sutrikimais.
- Mokymosi problemomis.
Psichologinio smurto žala gali būti jaučiama visą gyvenimą, net ir suteikus pagalbą.
Prieraišumo Svarba ir Jo Sutrikimai
Pastaruoju metu ypač dažnai kalbama apie vaikų prieraišumą, kurį vaikas įgyja pirmaisiais gyvenimo metais, bendraudamas su juo besirūpinančiu asmeniu (mama ar tėčiu, kartais - globėju, aukle, seneliais ir pan.). Jeigu suaugęs žmogus geba atliepti vaiko poreikius, nuraminti verkiantį, patenkinti jo alkio, saugumo ir kitus poreikius, vaikas įgyja pasaulio, kaip saugaus, vaizdą. Šį įgytą pasaulio modelį jis ir toliau „nešasi” per gyvenimą, tikėdamas, kad aplinkiniai žmonės galės jam padėti, jis pasitiki pasauliu, yra linkęs jį tyrinėti.
Vaikams, augantiems globos namuose, dažnai trūksta nuolatinio ir patikimo ryšio su rūpestingu suaugusiuoju, todėl gali išsivystyti nesaugus prieraišumas. Nenuoseklus ir nenuspėjamas tėvavimas (kitais žodžiais tariant -nepriežiūra) tėvams būnant apsvaigus gali lemti nesaugaus ar dezorganizuoto prieraišumo vystymąsi. Tokie vaikai atrodo nerimastingesni, yra linkę demonstruoti daugiau vengiančio elgesio, pasaulį supranta kaip grėsmingą vietą, kurioje sunku pasitikėti aplinkiniais. Tai gali turėti ilgalaikių pasekmių vaiko emocinei ir socialinei raidai.
Ilgalaikės Pasekmės ir Atsigavimo Galimybės
Kalbant apie ilgalaikes smurto pasekmes vaikams, o vėliau - ir suaugusiesiems, svarbūs kiti aplinkoje esantys rizikos ir apsauginiai veiksniai, todėl vienareikšmio atsakymo nėra. Visgi, kad būtų lengviau įsivaizduoti psichinės sveikatos gijimą, galima galvoti apie fizinę žmogaus sveikatą. Pavyzdžiui, patyrus kojos lūžį, yra aišku, kad siekiant efektyvaus gijimo, pagalba turi būti suteikta kaip galima greičiau ir lūžio vieta negali būti pakartotinai traumuojama. Taip pat ir siekiant padėti pasveikti vaikui, patyrusiam žalojantį elgesį, būtinos pagalbos teikimo sąlygos - visiškas smurto nutraukimas ir reikiamos pagalbos vaikui ir/ar šeimai gavimas.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti psichologinį smurtą
Deja, ištrinti tai, kas buvo patirta, yra neįmanoma. Tačiau, kaip ir gyjant kojai, taip ir gyjant psichikai, yra situacijų, kuomet patirtos traumos gali aktualizuotis, pvz., patyrus pakartotinius dirgiklius. Labai svarbu išmokti atpažinti situacijas, kurios gali sukelti pakartotinį traumavimą, išmokti jų išvengti (vaikų atveju, mokytis turi ir jų tėvai ar kita artima aplinka). Visgi išgyventi jausmus ir surasti ramybę su skaudžiais vaikystės patyrimais gali padėti specialistų pagalba, tokia kaip psichoterapija.
Smurto Prieš Vaikus Prevencija Lietuvoje
Smurtas prieš vaikus yra sudėtingas socialinis reiškinys, glaudžiai susijęs su visuomenės vertybėmis, atsparumu įvairiems neigiamiems socialiniams reiškiniams: skurdui, nedarbui ir kitiems. Pastaraisiais metais vis plačiau diskutuojama apie smurtą, žmonės apie tai sužino iš visuomenės informavimo priemonių, akcijų, specializuotų mokymo programų, seminarų ir kitų. Tai leidžia laisviau ir drąsiau kalbėti apie skriaudžiamus vaikus, netoleruoti akivaizdžių smurto faktų ir nelikti jiems abejingiems, tačiau, kaip rodo praktika, šios informacijos vis dar per maža - su vaikais dirbantys specialistai pripažįsta stokoją žinių ir įgūdžių, kaip deramai organizuoti pagalbą, kur kreiptis ir kaip atrasti tinkamiausią (mažiausiai žeidžiantį vaiką) pagalbos modelį, paaiškėjus konkrečiam smurto prieš vaiką atvejui.
Ne mažiau opi problema - prievarta tarp pačių vaikų (reketas, šantažas, patyčios ir panašiai). PSO 2001-2002 metais atlikto tarptautinio tyrimo duomenimis, Lietuva tarp 36 pasaulio valstybių pirmauja pagal vaikų, iš kurių tyčiojamasi, skaičių. Pažymėtina, kad tyčiojimasis iš silpnesniojo, priekabiavimas, siekiant sukelti jam fizinį ar emocinį skausmą, sutrikdo ne tik normalų vaikų bendravimą, sukelia somatinius sutrikimus, bet neretai yra viena iš vaikų savižudybių priežastis.
Siekiant veiksmingos smurto prevencijos, būtina:
- Gerinti visuomenės informuotumą apie smurto formas ir pasekmes.
- Užtikrinti specialistų, dirbančių su vaikais, kvalifikacijos kėlimą.
- Kurti ir plėtoti pagalbos tinklą vaikams, patyrusiems smurtą.
- Koordinuoti įvairių tarnybų veiklą.
- Tobulinti informacijos apie nukentėjusius nuo smurto vaikus rinkimo ir teikimo sistemą.
- Įtraukti visuomenę į smurto prevencijos veiklas.
Taip pat skaitykite: Atsakomybė už psichologinį smurtą
tags: #psichologini #smurta #patyre #vaikai #globos #namuose