Pareigūnų psichologinis pasirengimas apklausoms: iššūkiai ir galimybės Lietuvoje

Įvadas

Policijos pareigūno profesija susijusi su nuolatiniu stresu, rizika ir sudėtingomis situacijomis. Gebėjimas stabiliai ir greitai spręsti įvairias situacijas, išlikti žmogišku ir kartu teisingu - tai tik dalis reikalavimų, keliamų pareigūnams. Todėl psichologinis pasirengimas yra itin svarbus aspektas, užtikrinantis efektyvų ir profesionalų pareigūnų darbą. Šiame straipsnyje apžvelgiama pareigūnų psichologinio pasirengimo apklausoms svarba, iššūkiai ir galimybės Lietuvoje, remiantis atliktų apklausų duomenimis ir ekspertų įžvalgomis.

Psichologinio pasirengimo svarba pareigūnų darbe

Psichologinis pasirengimas teisėsaugos darbui skatina arba trukdo ugdyti profesionalumą bei tobulėti. Psichologiškai pasirengęs pareigūnas be problemų gali susidoroti su jam skiriamomis užduotimis ir dažniausiai yra puikiai motyvuotas aktyviai veiklai. Jau būdamas studentu ir ruošdamasis tapti policijos pareigūnu, asmuo privalo apsispręsti kovoti su blogiu, siekti teisingumo ir teisėtumo darbe bei gyvenime, ugdyti save psichologiškai.

Policijos pareigūnas visuomenėje traktuojamas ne tik kaip pilietis, bet ir kaip atitinkamos institucijos specialistas. Todėl pareigūno rengimas neįmanomas be glaudžios dorovinio, profesinio ir psichologinio ugdymo sąvokos. Šie kriterijai yra pagrindinis policijos pareigūno asmenybės modulio pagrindas.

Apklausų svarba ir iššūkiai

Apklausa yra vienas iš pagrindinių policijos pareigūno darbo įrankių, siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes, nustatyti pažeidėjus ir surinkti įrodymus. Tačiau apklausos procesas gali būti emociškai sudėtingas tiek pareigūnui, tiek apklausiamajam. Pareigūnas turi būti pasiruošęs susidurti su įvairiomis reakcijomis - nuo baimės ir sumišimo iki agresijos ir melo.

Psichologinis pasirengimas apklausoms apima:

• Streso valdymą: Gebėjimą išlikti ramiu ir susikaupusiu stresinėse situacijose.
• Bendravimo įgūdžius: Efektyvų bendravimą su įvairiais žmonėmis, įskaitant aukas, liudininkus ir įtariamuosius.
• Empatiją: Gebėjimą suprasti ir atjausti kitų žmonių jausmus.
• Kritinį mąstymą: Gebėjimą analizuoti informaciją, atskirti faktus nuo nuomonių ir priimti pagrįstus sprendimus.
• Etikos principų laikymąsi: Užtikrinimą, kad apklausos būtų vykdomos etiškai ir teisėtai, gerbiant žmogaus teises.

Esama situacija Lietuvoje: apklausos duomenų analizė

Atliktos apklausos atskleidė įvairius aspektus, susijusius su pareigūnų psichologiniu pasirengimu apklausoms. Apklausoje dalyvavo įvairaus amžiaus (18-25 m., 26-30 m., 31-40 m., 41-50 m., daugiau kaip 51 m.) ir lyties (moteris, vyras) pareigūnai, turintys skirtingą išsilavinimą (vidurinis, nebaigtas aukštasis, aukštasis neuniversitetinis, universitetinis neteisinis, universitetinis teisinis, vidurinis su profesija, spec. vidurinis, aukštesnysis, bet šiuo metu studijuoju universitete, aukštasis).

Taip pat skaitykite: Iššūkiai pareigūnų motyvacijai

Mokymai ir jų efektyvumas

Apklausos duomenys rodo, kad pareigūnų mokymai ne visada yra pakankami ir efektyvūs. Dalis respondentų teigė, kad:

• Mokymai buvo per trumpi ir neišsamūs.
• Mokymai labiau teoriniai nei praktiniai.
• Mokymai buvo neįdomūs, juos rengė ne policijos instruktoriai, o kabinetuose dirbantys policijos pareigūnai.
• Mokymai buvo formalūs, įgytų žinių nenaudoju praktiškai.

Tačiau dalis pareigūnų teigė, kad per mokymus gavo daug naudingos informacijos, kurią vėliau panaudojo praktinėje veikloje, o atnaujinamos žinios visada praverčia dirbant kartu su pareigūnais.

Aprūpinimas priemonėmis

Apklausoje dalyvavę pareigūnai buvo aprūpinti įvairiomis priemonėmis, įskaitant:

• Liemenę su užrašu „Policijos rėmėjas“.
• Pažymėjimą.
• Atpažinimo ženklą.
• Nustatyto pavyzdžio uniformą (kelnės, kostiumas, marškiniai, striukė, kepurė).
• Pažeidimų fiksavimo priemones (fotoaparatas, vaizdo kamera, diktofonas).
• Pagalbines informacijos fiksavimo priemones (rašymo priemonės, bloknotai ir pan.).
• Ryšio priemones (radijo stotis, mobiliojo ryšio telefonas).
• Spec. priemonėmis.
• Radijo ryšio priemonę.

Patruliavimo dažnumas ir funkcijos

Patruliavimo dažnumas skyrėsi:

• Kartą per mėnesį.
• 2 kartus per mėnesį.
• 3 kartus per mėnesį.
• Niekada.
• Kartais.
• Kai yra laisvesnio laiko ir kai atsiranda norinčių kolegų patruliuoti kartu.
• Per renginius.
• Kartą per keletą mėnesių.
• Retkarčiais.
• Dar neteko.

Patruliavimo metu pareigūnai vykdė įvairias funkcijas:

Taip pat skaitykite: Tyrimai teisės psichologijoje

• Saugoti viešąją tvarką.
• Prižiūrėti eismo saugumą.
• Vykdyti prevencijos priemones.
• Teikti pagalbą nuo nusikaltimų, kitų teisės pažeidimų ar nelaimingų atsitikimų nukentėjusiems asmenims arba tiems, kurių būklė bejėgiška.
• Gelbėti žmones ir turtą stichinės nelaimės ar kito ypatingo įvykio, keliančio grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, atveju.
• Lankytis socialinės rizikos šeimose nepilnamečių teisių užtikrinimo, jų nusikalstamumo prevencijos klausimais.

Susidūrimas su sudėtingomis situacijomis

Apklausoje dalyvavę pareigūnai susidūrė su įvairiomis sudėtingomis situacijomis, įskaitant:

• Specialiųjų priemonių (policijos ginkluotėje esančios lazdos, dujos, antrankiai ir surišimo priemonės) naudojimą.
• Pažeidėjo asmens tapatybės nustatymą tikrinant dokumentus.
• Pagalbą policijos pareigūnams sulaikant ir pristatant asmenį į policijos įstaigą.
• Įėjimą į gyvenamąsias ir kitas patalpas, kad būtų užkirstas kelias nusikalstamai veikai ar būtų sulaikytas asmuo, padaręs nusikalstamą veiką ar įtariamas jos padarymu, stichinės nelaimės ar kito ypatingo įvykio, keliančio grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, atveju.
• Transporto priemonių stabdymą įtariant teisės pažeidimą.

Pareigūnai dažniausiai naudojo žodinius įspėjimus. Kai kuriais atvejais sulaikė asmenį ir perdavė policijos pareigūnams arba informavo budinčius pareigūnus.

Patirtis su agresija ir nepagarba

Apklausoje dalyvavę pareigūnai susidūrė su agresija ir nepagarba:

• Nepatruliavimo metu sulaikant asmeniškai.
• Patruliavimo metu (vieną kartą, du kartus, tris kartus, daugiau nei 3 kartus).
• Labai retai (smulkūs pasisaipymai).
• Labai daug kartų.

Savigynos priemonės

Dalis pareigūnų nešiojosi savigynos priemones:

• D kategorijos dujinį aerozolinį įrenginį, įtaisą.
• Elektros šoko įtaisą.
• Abu įrenginius, įtaisus.
• Nieko nesinešiojo.

Problemos ir iššūkiai

Apklausa atskleidė, kad pareigūnai susiduria su įvairiomis problemomis ir iššūkiais, įskaitant:

Taip pat skaitykite: Asmenybės įtaka pareigūnų patiriamam stresui

• Įgaliojimų bausti (surašyti protokolus) teisės pažeidėjams nebuvimą.
• Nepatenkinamą mokymų kokybę (pernelyg trumpi, pernelyg teoriniai ir pan.).

Pagalba nukentėjusiems ir skurdas

Pareigūnai dažnai susiduria su smurto artimoje aplinkoje atvejais, viešosios tvarkos pažeidimais, įskaitiniais eismo įvykiais (eismo įvykiais, kurių metu sužalojami žmonės), vagystėmis, plėšimais, narkomanija, girtavimu, skurdu.

Medicininės pagalbos poreikis

Apklausoje dalyvavę pareigūnai teigė, kad dažnai tenka kviesti medikus.

Pasiruošimas teikti pirmąją pagalbą

Dalis pareigūnų pritaria, kad pareigūnai nėra pasiruošę psichologiškai teikti pirmąją pagalbą dėl:

• Pirmosios pagalbos teikimo žinių trūkumo.
• Praktinių įgūdžių trūkumo.
• Galimų teisinių pasėkmių po pirmos pagalbos suteikimo (suteikiant pirmąją pagalbą galima sužaloti žmogų, kuris vėliau paduos pareigūną į teismą).
• Manymo, kad pirmą pagalbą tinkamai gali suteikti medicinos specialistai arba labai dažnai praktinius įgūdžius atnaujinantys žmonės.
• Motyvacijos stokos.
• Asmeninių savybių (kai kurie pareigūnai nėra sumanūs).
• Nemokėjimo suteikti pirmąją pagalbą.
• Neturėjimo tinkamos įrangos (pakankamos).

Psichologinio pasirengimo atnaujinimo poreikis

Apklausoje dalyvavę pareigūnai mano, kad psichologinį pasirengimą reikia atnaujinti:

• Kartą per metus.
• Kartą per 2 metus.
• Kartą per 3 metus.
• Kartą per 5 metus.
• Turi savarankiškai mokytis.
• Kartą per 3 mėnesius, ilgiau dirbantiems vėliau galima ir rečiau, bet naujiems būtina dažniau, nes informacija nauja sunkiau pasisavinama.
• Kas pusę metų + pagal poreikį ir asmenines savybes.
• Kelis kartus per metus.
• 2 kartai metuose.
• Du kartus i metus.
• Kartą per pusę metų.
• Ne teorija, o praktika kas pusmetį ar dažniau. nebūtinai visam skyriui iš kart. palaipsniui atnaujinti visiem praktinius įgūdžius. teorija kai tiek įgrisus ir nesugebi jos pritaikyti jei nėr praktikos.

Ekspertų nuomonės ir įžvalgos

VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto prof. dr. Ilona Laurinaitytė teigia, kad teisės psichologijos specialistų poreikis yra didžiulis ir jis tik auga. Kriminalinės policijos biuro (KPB) psichologas bei VU FsF Psichologijos instituto docentas dr. Aleksandras Izotovas akcentavo, kad psichologai biure susiduria su informacija, turinčia žymą „slaptai“. Biure dirbantys psichologai talkina kriminalinės policijos pareigūnams, padeda aptikti tinkamus žmones pagal charakteristikas ir savybes, talkina bylose - tiek kriminalinės žvalgybos, tiek baudžiamojo proceso.

Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyboje dirbanti psichologė Elžbieta Malūnavičienė atskleidė, kad tarnyba atlieka grėsmės, galinčios kilti iš tokių žmonių, vertinimą. Analizuojama informacija apie aktualius rizikos ir apsauginius veiksnius, prognozuojama, kiek tas žmogus turi realių galimybių suplanuoti ir įvykdyti išpuolį, kas jį gali paskatinti.

Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovė, VU FsF teisės psichologijos programos alumnė Ignė Mamedovė užsiminė apie etines dilemas, kurias gali tekti spręsti psichologui. Psichologai STT dalyvauja pareigūnų atrankose, kurios užtrunka gana ilgai.

Psichologų skyriaus vedėja Loreta Vaičiulė minėjo, kad Policijos departamente iš viso dirba 17 policijos psichologų, kurie teikia pareigūnams pirmą psichologinę pagalbą po kritinių įvykių, konsultuoja įvairiais klausimais darbuotojus ir jų šeimos narius, rengia ir įgyvendina įvairias prevencines ir mokymų programas, susijusias su streso valdymu, bendravimo įgūdžiais, savižudybių prevencija ir t. t.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente prie Vidaus reikalų ministerijos dirbanti psichologė Donata Kabelytė pasakojo apie nuolatinį ryšį su pareigūnais ir prevencinę veiklą.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos psichologai dirba su vaikais - pažeidžiamiausia visuomenės grupe. Specializuotos pagalbos vaikams ir šeimoms skyriuje dirbantys psichologai padeda apklausti nukentėjusį vaiką arba vaiką liudytoją baudžiamajame procese, atlieka psichologinį vaiko įvertinimą dėl galimai patirto seksualinio smurto, rengia rekomendacijas tolesnei ilgalaikei pagalbai, teikia konsultacijas vaiko atstovams.

Kauno apylinkės teisme dirbanti teismo psichologė Justina Valantinė pasakojo, kad teismo psichologai naudoja Thomo D. Lyono NICHD apklausos protokolą (10 žingsnių metodiką), turi išmanyti ne tik psichologiją, bet ir baudžiamąją bei civilinę teisę, šeimos bylas.

Galimi sprendimai ir rekomendacijos

Atsižvelgiant į apklausos duomenis ir ekspertų įžvalgas, galima pateikti keletą rekomendacijų, kaip pagerinti pareigūnų psichologinį pasirengimą apklausoms Lietuvoje:

1. Tobulinti mokymų programas: Užtikrinti, kad mokymai būtų pakankamai ilgi, išsamūs, praktiški ir įdomūs. Į mokymų procesą įtraukti patyrusius policijos instruktorius ir psichologus. Dėmesį skirti ne tik teorinėms žinioms, bet ir praktiniams įgūdžiams, tokiems kaip streso valdymas, bendravimo įgūdžiai, empatija ir kritinis mąstymas.
2. Reguliariai atnaujinti žinias: Organizuoti reguliarius psichologinio pasirengimo atnaujinimo kursus, atsižvelgiant į pareigūnų darbo patirtį ir poreikius.
3. Užtikrinti prieinamumą psichologinei pagalbai: Užtikrinti, kad pareigūnai turėtų galimybę gauti psichologinę pagalbą po kritinių įvykių ar sudėtingų apklausų. Sukurti konfidencialią ir prieinamą psichologinės pagalbos sistemą.
4. Stiprinti bendradarbiavimą su psichologais: Užtikrinti, kad policijos pareigūnai glaudžiai bendradarbiautų su psichologais, ypač atliekant apklausas su pažeidžiamais asmenimis (pvz., vaikais, aukomis).
5. Skatinti etikos principų laikymąsi: Organizuoti mokymus apie etikos principus ir žmogaus teises, užtikrinant, kad pareigūnai suprastų savo atsakomybę už etišką ir teisėtą apklausų vykdymą.
6. Gerinti aprūpinimą priemonėmis: Užtikrinti, kad pareigūnai būtų aprūpinti visomis reikiamomis priemonėmis, įskaitant savigynos priemones, ryšio priemones ir pažeidimų fiksavimo priemones.
7. Didinti visuomenės pasitikėjimą policija: Vykdyti visuomenės švietimo kampanijas, siekiant didinti visuomenės pasitikėjimą policija ir gerinti pareigūnų įvaizdį.

tags: #pareigunu #apklausa #apie #psichologini #pasiruosima