Psichologija, kaip mokslas, nagrinėjantis sudėtingą žmogaus elgesio ir psichikos pasaulį, nuolat plečia savo akiratį, siekdama suprasti žmogaus patirtį ir elgseną. Psichologijos mokslinės žinios kauptos ilgą laiką filosofijos sistemoje. Iš pradžių psichologija buvo neatsiejama filosofijos dalis. Tik XIX a. pabaigoje psichologija išsiskyrė kaip atskiras mokslas, kai buvo įkurtos pirmosios eksperimentinės psichologijos laboratorijos. Šiandien psichologija apima daugybę šakų ir specializacijų, pritaikant žinias įvairiose srityse, nuo klinikinės praktikos iki teisės. Vis dėlto, siekiant pažangos, psichologijoje dažnai naudojami eksperimentai su gyvūnais, o tai kelia svarbių etinių klausimų. Šiame straipsnyje nagrinėsime etikos principus, taikomus psichologiniuose tyrimuose su gyvūnais, atsižvelgiant į skirtingas psichologijos kryptis, tyrimų metodus ir galimas pasekmes.
Psichologijos kryptys ir gyvūnų naudojimas eksperimentuose
Psichologijos istorijoje susiformavo kelios pagrindinės kryptys, kurių kiekviena turėjo savitą požiūrį į psichikos objektą ir tyrimo metodus.
Biheviorizmas
XX a. pradžioje biheviorizmas, kurio pradininkas buvo Johnas Watsonas, atmetė sąmonės, kaip psichologijos objekto, idėją ir pasiūlė tirti elgesį, kuris yra išoriškai stebimas ir objektyviai įvertinamas. Bihevioristai laikėsi pozicijos, kad elgesys yra reakcija į aplinkos poveikį (stimulą), todėl psichologijos uždavinys yra nustatyti ryšius tarp stimulų ir reakcijų (S-R). Eksperimentai su gyvūnais buvo plačiai naudojami siekiant atskleisti elgesio mokymosi mechanizmus, kurie vėliau buvo bandomi pritaikyti žmogaus elgesiui aiškinti.
Psichoanalizė
Tuo pačiu metu, kai formavosi biheviorizmas, Sigmundas Freudas sukūrė psichoanalizės teoriją, kuri teigė, kad psichika yra daug sudėtingesnė nei vien sąmonė. Freudas teigė, kad didžioji dalis psichikos (apie 90%) yra nesąmoninga ir kad nesąmoningi procesai daro didelę įtaką žmogaus elgesiui. Psichoanalizės metodai, tokie kaip laisvas pasakojimas, asociacijos, sapnų analizė ir ankstyvos vaikystės prisiminimai, buvo naudojami siekiant atskleisti nesąmoningus konfliktus ir motyvus. Freudas sukūrė teoriją apie psichikos struktūrą, įvesdamas id, ego ir superego sąvokas.
Kognityvinė psichologija
Kognityvinė psichologija atsirado kaip reakcija į biheviorizmo ribotumą, pabrėžiant pažinimo procesų, tokių kaip suvokimas, atmintis, mąstymas ir kalba, svarbą. Kognityviniai psichologai domėjosi, kaip žmogus įgyja žinias, kaip jas kaupia, išsaugo, organizuoja ir naudoja veikloje. Žmogaus psichika buvo lyginama su kompiuteriu, naudojant tokius terminus kaip įvestis, išvestis, informacija ir perdirbimas. Kognityviniai psichologai naudojo eksperimentinius metodus, matuodami reakcijos laiką ir kitus objektyvius rodiklius, tačiau tyrė reiškinius, kurių bihevioristai netyrė.
Taip pat skaitykite: Nauda iš savianalizės
Humanistinė psichologija
Humanistinė psichologija, atstovaujama Carl Rogers ir Abraham Maslow, kritikavo tiek psichoanalizę, tiek biheviorizmą už žmogaus dehumanizavimą ir suskaidymą į dalis. Humanistai pabrėžė žmogaus vientisumą, individualumą, laisvę rinktis ir potencialą augti bei tobulėti. Jie teigė, kad psichologija turi nagrinėti žmogų kaip visumą, atsižvelgiant į jo subjektyvų patyrimą, vertybes ir gyvenimo prasmę. Humanistinė psichologija skatino optimistinį požiūrį į žmogų, laikant jį turinčiu galių realizuoti save gyvenime.
Šiandieninė psichologija yra istoriškai susiformavusių krypčių visuma, kurioje bandoma derinti įvairius požiūrius į žmogų ir jį tirti visapusiškai. Nors skirtingų krypčių atstovai nebėra taip ryškiai susipriešinę, kiekviena kryptis vis dar turi savitą metodologiją ir tyrimų sritis.
Psichologiniai tyrimų metodai
Psichologijoje naudojami įvairūs metodai žmogaus elgesiui ir psichikai tirti.
- Stebėjimas: Žmogaus išorinio elgesio fiksavimas, tikslingas tam tikro reiškinio suvokimas, kuris nereikalauja kištis į stebimą reiškinį.
- Apklausa: Raštu (anketos, klausimynai), žodžiu (interviu: struktūruoti, pusiau struktūruoti, nestruktūruoti).
- Testavimas: Standartizuotos užduotys, pagal kurių atlikimo rezultatus nustatomas individo psichikos funkcijų, savybių lygis ir būklė. Svarbūs testo rodikliai yra patikimumas (ar pakartojus tyrimą gautume tokius pat rezultatus) ir jautrumas (ar metodas gali išaiškinti minimalius reiškinio pokyčius).
- Eksperimentas: Metodas, kuris leidžia nustatyti priežasties-pasekmės ryšius. Taip pat atliekami kvazieksperimentai, kai tyrėjas dėl etikos sumetimų ar natūralių aplinkybių negali manipuliuoti tam tikromis sąlygomis, tačiau nori daryti išvadas apie priežastis ir pasekmes.
Psichologijos tyrimų strategijos:
- Aprašomoji: Tyrėjas nori daugiau sužinoti apie jį dominantį reiškinį (sudedamąsias dalis, struktūrą), detaliai tą reiškinį aprašyti.
- Koreliacinė: Tyrėjas nori rasti ryšį tarp tam tikrų stebimų dalykų. Apskaičiuojant statistinius ryšius aptinkami natūraliai egzistuojantys ryšiai, įvertinama, kaip tiksliai vienas kintamasis numato kitą.
- Eksperimentinė: Metodas, kuris leidžia nustatyti priežasties-pasekmės ryšius.
Etiniai principai psichologiniuose tyrimuose
Atliekant psichologinius tyrimus, privaloma laikytis etikos principų, siekiant apsaugoti tyrimo dalyvių gerovę ir teises.
Taip pat skaitykite: Pažink save
- Nepakenkti.
- Informuotas sutikimas.
- Anonimiškumas.
Gyvūnų naudojimo psichologiniuose tyrimuose etiniai aspektai
Eksperimentai su gyvūnais psichologijoje leidžia tyrinėti elgesio ir psichikos procesus, kurių negalima tirti su žmonėmis dėl etinių ar praktinių priežasčių. Tačiau šie eksperimentai kelia svarbių etinių klausimų, susijusių su gyvūnų gerove ir teisėmis.
Argumentai už eksperimentus su gyvūnais
- Mokslinė pažanga: Eksperimentai su gyvūnais gali padėti suprasti pagrindinius elgesio ir psichikos mechanizmus, kurie yra svarbūs žmogaus sveikatai ir gerovei. Pavyzdžiui, tyrimai su gyvūnais padėjo sukurti vaistus nuo depresijos, nerimo ir kitų psichikos sutrikimų.
- Žmonių gerovė: Eksperimentai su gyvūnais gali padėti sukurti naujas gydymo ir prevencijos strategijas, kurios gali pagerinti žmonių gyvenimo kokybę. Pavyzdžiui, tyrimai su gyvūnais padėjo suprasti priklausomybių mechanizmus ir sukurti veiksmingesnius gydymo metodus.
- Etinių apribojimų apeinimas: Kai kuriuos tyrimus, kurie yra svarbūs mokslui ir žmonių gerovei, negalima atlikti su žmonėmis dėl etinių apribojimų. Pavyzdžiui, negalima tyrimų tikslais sukelti smegenų pažeidimų žmonėms, tačiau tai galima padaryti su gyvūnais.
Argumentai prieš eksperimentus su gyvūnais
- Gyvūnų kančia: Eksperimentai su gyvūnais gali sukelti gyvūnams skausmą, stresą ir kitas neigiamas emocijas. Net jei eksperimentai yra atliekami su anestezija, gyvūnai vis tiek gali patirti diskomfortą ir baimę.
- Gyvūnų teisės: Gyvūnai turi teisę į orų gyvenimą ir neturėtų būti naudojami kaip priemonės moksliniams tikslams pasiekti. Daugelis žmonių mano, kad gyvūnai turi savo vertę ir kad žmonės neturi teisės juos išnaudoti.
- Alternatyvūs metodai: Yra alternatyvių tyrimo metodų, kurie gali būti naudojami vietoj eksperimentų su gyvūnais. Tai apima kompiuterinius modelius, in vitro tyrimus su ląstelėmis ir audiniais, bei tyrimus su žmonėmis, kurie sutinka dalyvauti eksperimentuose.
Etikos komitetai ir gyvūnų gerovės užtikrinimas
Daugelyje šalių yra įsteigti etikos komitetai, kurie prižiūri eksperimentus su gyvūnais ir užtikrina, kad jie būtų atliekami laikantis griežtų etikos standartų. Šie komitetai vertina tyrimų projektus, atsižvelgdami į galimą naudą mokslui ir žmonių gerovei, taip pat į galimą žalą gyvūnams. Jie taip pat užtikrina, kad gyvūnai būtų laikomi tinkamomis sąlygomis, kad jiems būtų suteikta tinkama priežiūra ir kad jie būtų humaniškai numarinti, kai eksperimentas bus baigtas.
Pavyzdžiai prieštaringų psichologinių eksperimentų su gyvūnais
Istorijoje yra keletas psichologinių eksperimentų su gyvūnais, kurie sukėlė didelį atgarsį dėl savo etinių aspektų.
Harry Harlow eksperimentai su beždžionėmis
Amerikiečių psichologas Harry Harlow 1958 metais atliko seriją eksperimentų su beždžionėmis, siekdamas ištirti meilės ir prisirišimo svarbą. Mažas beždžionėles mokslininkas atskyrė nuo motinų ir apgyvendino su pakaitalais: “vieline mama”, kurioje buvo įtvirtintas buteliukas su maistu ir buvo galima pasimaitinti, kada panorėjus, ir “pliušine mama”, prie kurios buvo galima kada panorėjus prisiglausti. Rezultatai parodė, kad beždžionėlės daugiausia laiko praleisdavo ne su vieline maitintoja, bet su minkštąja-švelniąja (tegu ir pliušine) “mama”. Kiti eksperimentai buvo dar įdomesni - kai beždžionėlės galėdavo būti netoliese kad ir netikros “mamos”, jos nebijodavo ropinėti po laboratorijos erdvę, o kai likdavo vienos - jautėsi nesaugiai, nežaidė, netyrinėjo naujų žaislų, pradėdavo graudžiai šaukti.
Kai kurie Harlow eksperimentai buvo stipriai kritikuojami etikos komisijos, nes beždžionėlėms buvo sudaromos tokios sąlygos, kad jos patirtų šokiruojantį meilės ir globos stygių, o nuo to gyvūnai net mirdavo. Nepaisant to, šie eksperimentai padėjo suprasti prisirišimo svarbą ir turėjo didelę įtaką vaikų priežiūros praktikai.
Taip pat skaitykite: Šuns elgesio supratimas
Kiti prieštaringi eksperimentai
Be Harlow eksperimentų, yra ir kitų psichologinių eksperimentų su gyvūnais, kurie sukėlė etinių abejonių. Tai apima eksperimentus, kuriuose gyvūnams buvo sukelti smegenų pažeidimai, eksperimentus, kuriuose gyvūnai buvo veikiami stresinėmis situacijomis, ir eksperimentus, kuriuose gyvūnai buvo izoliuoti nuo savo rūšies atstovų.
Šiuolaikinės tendencijos ir alternatyvos
Šiuolaikinėje psichologijoje vis labiau pabrėžiamas gyvūnų gerovės užtikrinimas ir alternatyvių tyrimo metodų naudojimas. Mokslininkai stengiasi sumažinti gyvūnų naudojimą eksperimentuose, o kai tai neišvengiama, užtikrinti, kad gyvūnai būtų laikomi tinkamomis sąlygomis ir kad jiems būtų suteikta tinkama priežiūra. Taip pat skatinamas alternatyvių tyrimo metodų, tokių kaip kompiuteriniai modeliai ir in vitro tyrimai, naudojimas.
tags: #psichologiniai #eksperimentai #su #gyvunais