Asmenybės raida yra sudėtingas ir daugialypis procesas, kurį bando paaiškinti įvairios psichologijos teorijos. Šiame straipsnyje pateikiama asmenybės raidos teorijų apžvalga, apimanti tiek klasikines, tiek šiuolaikines perspektyvas, ypatingą dėmesį skiriant humanistinėms teorijoms.
Dispozicinės Asmenybės Teorijos
Šios teorijos pabrėžia įgimtus asmenybės bruožus, kurie yra palyginti pastovūs ir nulemia žmogaus elgesį įvairiose situacijose. Dispozicinės teorijos teigia, kad asmenybė susideda iš tam tikrų bruožų, kurie yra pastovūs ir nulemia žmogaus elgesį.
Didysis Penketas (Big Five)
Tęsiant G. Allporto, H. Eysencko ir R. Cattello tyrimus, surinktas ir apibendrintas gausus savęs aprašymų kiekis, ko pasekoje išaiškėjo 5 dažniausiai pasikartojantys bruožai - Big Five. Taip užgimė naujas dispozicinis asmenybės modelis. Šis modelis išskiria penkis pagrindinius asmenybės bruožus:
- Atvirumas patirčiai: smalsumas, kūrybiškumas, vaizduotė.
- Sąžiningumas: organizuotumas, atsakingumas, kruopštumas.
- Ekstravertiškumas: komunikabilumas, energingumas, socialumas.
- Sutariamumas: geranoriškumas, užuojauta, pasitikėjimas.
- Neurotiškumas: nerimas, dirglumas, emocinis nestabilumas.
Šie bruožai yra matuojami įvairiais psichologiniais testais ir naudojami asmenybės profiliams sudaryti.
Psichoanalitinės Teorijos
Šios teorijos akcentuoja pasąmonės procesų ir ankstyvos vaikystės patirties įtaką asmenybės raidai.
Taip pat skaitykite: Humanistinės psichologijos principai
Sigmundo Froido Teorija
Froidas manė, kad pagrindinį vaidmenį asmenybės formavimuisi turi ankstyvieji kūdikystės ir vaikystės metai. Asmenybė vystymąsi keli pagrindiniai įtampos šaltiniai: fiziologiniai augimo procesai, frustracija, konfliktai ir išorinio pasaulio grėsmės. Dėl šių įtampą keliančių šaltinių žmogus yra priverstas išmokti naujų įtampos sumažinimo būdų. Toks mokymasis ir yra asmenybės vystymasis.
Froidas išskyrė kelias psichoseksualinės raidos stadijas:
- Oralinė stadija (0-1 metai): pagrindinis malonumo šaltinis yra burna.
- Analinė stadija (1-3 metai): pagrindinis malonumo šaltinis yra tuštinimasis. Jei motina labai griežta ir baudžianti, vaikas gali užlaikyti tuštinimąsi, dėl ko atsiranda vidurių užkietėjimas. Jei ši reakcija persikelia į kitas elgesio sritis, vaikas tampa atkaklus, užsispyręs ir šykštus (lengvai nepaleidžia to, kas pateko jam į rankas). Arba vaikas gali išreikšti savo pyktį šikdamas netinkamiausiu laiku. Iš tokios reakcijos atsiranda žiaurumas, be priežasties kylantys destruktyvūs įsiūčio priepuoliai, netvarkingumas, švaros nesilaikymas ir pan.
- Falinė stadija (3-6 metai): pagrindinis malonumo šaltinis yra lytiniai organai. Čia išryškėja seksualiniai ir agresyvūs jausmai, susiję su genitalinių organų funkcionavimu. Masturbacijos malonumai ir vaiko autoerotinę veiklą lydinčios fantazijos paruošia dirvą Edipo kompleksui. Edipo kompleksas susidaro iš seksualinio potraukio priešingos lyties tėvui. Berniukas nori užvaldyti motiną ir pašalinti tėvą, mergaitės - atvirkščiai. Šie jausmai pasireiškia vaiko fantazijose masturbacijos metu ir tai meilės, tai maišto prieš tėvus jausmų kaitoje. 3-5 metų vaiko elgesys didžia dalimi sąlygojamas Edipo komplekso veikimo, ir nors šis kompleksas patiria reikšmingų pokyčių ir yra išstumiamas penktaisiais gyvenimo metais, jis lieka viena pagrindinių varomųjų jėgų visą gyvenimą. Požiūris į priešingą lytį ir į valdžią, didžia dalimi įtakojami Edipo komplekso. Be to Edipo komplekso išsprendimas sudaro pagrindą vienai iš asmenybės institucijų, būtent superego, susiformavimui. Edipo kompleksą berniukai ir mergaitės išgyvena skirtingai (pas mergaites jis dar vadinamas Elektros kompleksu). Bendra yra šio komplekso atsiradimo istorija bei pagrindinė situacija ir atomazga. Iš pradžių tiek berniukai, tiek mergaitės myli mamą, nes ši patenkina jų poreikius. Tuo tarpu tėvas laikomas pavojingu konkurentu, kuris paveržia motinos meilę. Berniukas trokšta motinos, tačiau negali jos turėti, todėl auga jo pyktis tėvui, sukelia konfliktą tarp jo ir tėvų. Vaikas laiko savo tėvą konkurentu ir bijo, kad stipresnis už jį varžovas gali sužaloti jį. Berniuko baimės gali būti sustiprintos bausti mėgstančio ir pikto tėvo grasinimais. Jo baimė, ką tėvas gali padaryti su juo, telkiasi ties lytiniais organais, nes būtent jie yra geidulingų jausmų šaltinis. Jis bijo pavydaus tėvo, kuris pašalins gėdingus organus. Taip atsiranda kastracijos nerimas (baimė), kuris verčia išstumti seksualinį motinos norą ir priešiškumą tėvui. Jis taip pat padeda berniukui identifikuotis su tėvu ir jaustis tokiu pat galingu, kaip ir jis. Identifikuodamasis su tėvu, berniukas taip pat simboliškai patenkina savo seksualinius impulsus motinai. Tuo pačiu pavojingi erotiniai jausmai pakeičiami nepavojinga meile ir prisirišimu. Mergaitei ši situacija išsivysto kitaip. Iš pradžių ji pagrindinį meilės objektą (motiną) pakeičia nauju objektu (tėvu). Tai įvyksta dėl mergaitės reakcijos į nusivylimą, kai ji atranda, kad berniukas turi penį, o ji toje vietoje - tik tuštumą. Po tokio traumuojančio atradimo seka keli svarbūs įvykiai. Pirmiausia, ji laiko savo motiną atsakingą už jos kastravimą, ir tai susilpnina meilę motinai. Antra, ji perkelia meilę tėvui, nes jis turi vertingą organą, kuriuo ji siekia su juo pasidalinti. Tačiau jos meilė tėvui ir kitiems vyrams yra sumišusi su pavydu, nes jie turi tai, ko ji neturi. Penio pavydas yra berniukų kastracijos nerimo atitikmuo, ir kartu jie vadinami kastracijos kompleksu. Mergaitė įsivaizduoja praradusi kažką vertinga, tuo metu berniukas bijo tai prarasti. Mergaičių Elektros kompleksas išstumiamas taip pat, nes ji negali pasitenkinti su tėvu ir pašalinti motinos. Bet jis nėra išstumiamas taip stipriai, kaip berniukų dėl mergaitės ankstesnio prisirišimo prie motinos. Tačiau Edipo kompleksas yra sudėtingesnis nei parodyta šia schema. Froidas daro prielaidą, kad žmogus iš prigimties yra biseksualus, tačiau daugumai žmonių homoseksualiniai impulsai nepasireiškia tiesiogiai (lieka latentiniais). Būtent todėl vaikas trokšta pasitenkinimo ne tik su priešingos lyties, bet ir su tos pačios lyties tėvu.
- Latentinė stadija (6-12 metai): seksualiniai impulsai yra prislopinami.
- Genitalinė stadija (nuo 12 metų): seksualiniai impulsai vėl atsiranda ir nukreipiami į brandžius santykius.
Froidas teigė, kad asmenybę sudaro trys struktūros:
- Id: pasąmonės dalis, kuri siekia patenkinti instinktus.
- Ego: sąmonės dalis, kuri reguliuoja Id veiksmus atsižvelgiant į realybę.
- Superego: moralės principų visuma, kuri atspindi visuomenės normas ir vertybes.
Kiti psichoanalitiniai požiūriai
- Karlas Jungas: pabrėžė kolektyvinės pasąmonės ir archetipų svarbą.
- Alfredas Adleris: akcentavo individualios psichologijos svarbą ir siekį įveikti menkavertiškumo jausmą.
- Karen Horney: kritikavo Froido požiūrį į moteris ir teigė, kad moterys jaučiasi menkavertės, nes yra priklausomos ekonomine, politine ir socialine prasme nuo vyrų.
- Haris Stekas Salivanas: interpersonalinės psichoanalitinės teorijos pradininkas.
Humanistinės Asmenybės Teorijos
Šios teorijos pabrėžia žmogaus laisvę, pasirinkimą ir savirealizacijos siekį. Humanistinės teorijos akcentuoja žmogaus unikalumą, jo potencialą augti ir tobulėti.
Karlo Rodžerso Teorija
Karlas Rodžersas atsisakė jam neįdomios psichologijos teorijos ir plėtojo savo 19-os teiginių „terapijos, asmenybės ir tarpasmeninių santykių teoriją“, kurią pristatė 1951 m. knygoje Client-Centered. Rodžersas teigė, kad žmogus turi įgimtą polinkį tobulėti ir siekti savirealizacijos. Geras gyvenimas - tai ne galutinis punktas, o kryptis, kuria žmogus juda pagal savo prigimtį. Atvirumas išgyvenimams. Tokie žmonės suvokia savo išgyvenimus nejausdami grėsmės.
Taip pat skaitykite: E. Fromm'o teorijos apžvalga
Abrahamo Maslow Teorija
Tyrinėdamas sėkmingiausius, brandžiausius visuomenės narius Maslow išskyrė tokius jiems būdingus bruožus: Pilnesnis realybės suvokimas. Dažniausiai skiriami žemesnieji (biologiniai, fiziologiniai) ir aukštesnieji (socialiniai, dvasiniai) poreikiai. Daugelį metų klinikoje stebėjęs ir tyręs savo pacientus jis išskyrė asmenybės poreikių 5 lygmenis. Pirmasis (žemiausias) lygmuo yra fiziologiniai poreikiai (oro, vandens, alkio, troškulio, miego, šalčio, šilumos ir kitų), kurių patenkinimas būtinas gyvybei palaikyti. Antrasis lygmuo - saugumo poreikiai (aiškumo, tvarkos, emocinės, fizinės ir psichinės grėsmės, baimės, skurdo nebuvimo ir kitų) - stipriausiai pasireiškia ankstyvojoje vaikystėje arba sergant neuroze. Trečiasis lygmuo - meilės ir emocinių ryšių poreikiai (socialiniai), kuriuos žmogus tenkina bendraudamas su kitais žmonėmis, prisirišdamas prie jų, mylėdamas, priklausydamas įvairioms grupėms ir kolektyvams. Ketvirtasis lygmuo - savigarbos ir pagarbos poreikiai, kurie reiškiasi pastangomis įgyti gerą vardą, būti kitų žmonių vertinamam, gerbiamam, pripažįstamam. Penktąjį (aukščiausią) lygmenį sudaro savirealizacijos poreikis - siekimas tobulėti, ieškoti gyvenimo prasmės, atskleisti visus savo gabumus ir gebėjimus. A. H. Maslow teigė, kad žmogus turi įgimtą norą tenkinti poreikius. Pasak jo, žemesnėje hierarchijos pakopoje esančių poreikių patenkinimas sudaro sąlygas kilti aukštesnės pakopos poreikiams. Bent iš dalies patenkinus visus žemesniuosius poreikius galima siekti patenkinti aukštesnės pakopos poreikius. Kuo poreikiai aukštesnės pakopos, tuo vėlesniu asmenybės raidos etapu jų atsiranda ir tuo sudėtingesne, įvairesne veikla patenkinami.
Jungtinių Amerikos Valstijų psichologas C. P. Alderferis 1972 išplėtojo A. H. Maslow poreikių hierarchijos teoriją ir ją pavadino egzistencijos, giminingumo ir raidos teorija (anglų kalba Existence, Relatedness and Growth Theory, vadinamoji ERG teorija,). Jis išskyrė 3 poreikių lygmenis: egzistencijos, santykių ir augimo (asmenybės ugdymo). Pasak jo, žmogus kyla arba leidžiasi poreikių hierarchijos laiptais: patenkinus egzistencinius poreikius tampa reikšmingesni santykiai su aplinkiniais ir savirealizacija ir, priešingai, nepavykus realizuoti aukštesniųjų poreikių, prasideda regresija (grįžimas prie žemesnio lygio poreikių tenkinimo) ir frustracija.
Jungtinių Amerikos Valstijų psichologas D. McClellandas teigė, kad poreikis laimėti yra ypač svarbus atliekant darbo užduotis. Jis pabrėžė asmeninių laimėjimų (rezultatų), įtakos kitiems žmonėms (valdžios), draugiškų ir artimų žmogiškųjų santykių (priklausymo) svarbą.
Gordono Allporto Teorija
Brandi asmenybė pagal Gordon Willard Allport (1897-1967). Žmogaus brendimas - tai visą gyvenimą trunkantis procesas. Nebrandžių žmonių elgesys kyla dėl neįsisąmonintų motyvų, dažniausiai ateinančių dar iš vaikystės. Psichologiškai brandi asmenybė apibūdinama 6 bruožais: Žmonės, kurie gyvena pilnavertį gyvenimą, geriausiu būdu daro tai, ką jie sugeba daryti, apibūdinami kaip sveiki, pilnaverčiai.
Socialinio Išmokimo Teorijos
Šios teorijos pabrėžia aplinkos ir socialinės patirties vaidmenį asmenybės formavimuisi.
Taip pat skaitykite: Harmoningo asmens formavimas
Juliano Rotterio Teorija
Julianas Roteris, vienas iš žymiausių 20-ojo amžiaus psichologų sukūrė socialinio išmokimo teoriją, kuri siekia prognozuoti žmogaus elgesį įvairiose situacijose. Mūsų elgesys paprastai yra nukreiptas į kažkokį tikslą. Tikslą lemia: suvokimas, lūkesčiai ir vertybės.
Alberto Banduros Teorija
Bandura teigė, kad žmogus mokosi stebėdamas kitų elgesį.
Erik Eriksono Psichosocialinės Raidos Teorija
E. Eriksonas išskyrė aštuonias asmenybės psichosocialinės raidos stadijas. Kiekvienoje iš jų individas susiduria su nauju konfliktu ar krize, kurią reikia įveikti. Šios krizės skatina asmenybę arba tobulėti, arba regresuoti. Autoriaus nuomone, žmogus savo gebėjimus realizuoja tik tada, kai priimtinu būdu įveikia tam tikras krizes ir išsprendžia esmines psichosocialines problemas.
Kiekviename raidos etape žmogus išgyvena savitą psichosocialinę krizę, kurios turinį lemia tiek biologinė individo branda, tiek socialiniai reikalavimai, keliami tam tikro amžiaus individui. Visos krizės tarpusavyje susijusios. Kiekviena krizė geriausiai išryškėja tam tikroje stadijoje, tačiau, kad ir ne tokia stipri, ji trunka visą gyvenimą. E. Eriksonas apibūdino du ribinius krizės sprendimus, bet pripažino, kad yra daugybė tarpinių sprendimų ir kad dauguma žmonių renkasi kurį nors iš jų.
- I stadija. Pasitikėjimas arba nepasitikėjimas (nuo gimimo iki 1 m.).
- II stadija. Autonomija arba abejonė (1 3 m.).
- III stadija. Iniciatyva arba kaltė (3 6 m.).
- IV stadija. Darbštumas arba nepilnavertiškumas (6 11 m.).
- V stadija. Tapatybė arba vaidmenų painiava (paauglystė).
- VI stadija. Intymumas arba vienatvė (jaunystė: 20 30 m.).
- VII stadija. Tęstinumas arba uždarumas (vidutinis amžius: 40 65 m.).
- VIII stadija. Vientisumas arba nusivylimas (senatvė iki mirties).
Egzistencinė Psichologija
Egzistencinė psichologija pabrėžia žmogaus atsakomybę už savo gyvenimą ir pasirinkimus. M. Kai kurie žmonės nėra nei depresyvūs, nei apimti manijos, tačiau vis tiek nėra ir sveikos psichikos. Juos kamuoja asmenybės ar temperamento sutrikimai. Pasitaiko, jog žmogaus protą apgula klausimai apie tai, kas jis yra ir kokia jo paskirtis šioje žemėje. Ir tada paaiškėja, kad tas protas, į savo paties išsikeltus klausimus atsakyti negali, nes tai pranoksta jo galimybes. Tada tenka kreiptis pagalbos. Asmenybės raida gyvenime: egzistencinio apsisprendimo psichologija - I" yra kun. dr. Kęstučio Trimako antroji studija religijos psichologijos knygų serijoje. Joje svarstomas žmogaus asmenybės atsiskleidimas, sukeltas tiek vidinių poreikių, tiek gyvenimo keliamų uždavinių.
Humanistinė Asmenybės Teorija Apie Mokymą(si)
Asmenybės ugdymo rezultatai priklauso nuo vidaus ir išorės sąlygų. Labai svarbus kryptingas vidinių ir išorinių sąlygų, poveikių derinimas. Kiekviename iš mūsų glūdi kūrybiškumas. Jis pasireiškia kaip saviraiškos požymis. Humanistinio judėjimo šalininkai skatina šiuos bruožus.
Humanizmas - pažiūrų sistema, žmogų laikanti pagrindine vertybe. Humanistinis judėjimas prasidėjo visai neseniai, dvidešimto amžiaus ketvirtame - penktame dešimtmetyje JAV. Jis atsirado kaip protestas tuo metu vyravusiam biheviorizmui. Jo teoriniai darbai turėjo didelę įtaką psichologams praktikams, kurie stengėsi padėti žmonėms giliau pažinti ir pilniau atskleisti save. Kitas žymus psichologas Karlas Rodžersas (C.Rogers), sukūrė humanistinės asmenybės teoriją. Jis teigė, kad žmogui įgimta savirealizacija, gėrio ir blogio suvokimas. Jo manymu, harmoninga asmenybe gali tapti kiekvienas žmogus, tereikia pažinti save, atskleisti savo siekius ir galimybes, juos suderinti. Tai priklauso nuo paties žmogaus pastangų.
Pagrindinė humanistinių asmenybės teorijų idėja - besąlygiškai priimti ir gerbti kiekvieną žmogų tokį, koks jis yra, taikoma įvairiose praktinės veiklos srityse: psichoterapijoje, vadyboje, vaikų auklėjime, mokyme. Plačiau, humanistinių teorijų taikymą mokyme, nagrinėjo N. L. Gage, D. C. Berliner, V. Lepeškienė ir kiti.
#
tags: #humanistines #asmenybes #teorijos