Įvadas
Kūdikio žindymas - tai ne tik fiziologinis procesas, bet ir sudėtingas reiškinys, kuriam įtakos turi daugybė psichologinių ir socialinių veiksnių. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip šie veiksniai veikia motinos sprendimą žindyti kūdikį ir kokią įtaką tai daro vaiko vystymuisi.
Istorinis kontekstas ir ankstyvieji tyrimai
Dar 1929 m. Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai paskelbė pirmuosius tyrimus, rodančius, kad kūdikystėje žindomi vaikai protiškai vystosi geriau nei maitinami dirbtinai. Šie tyrimai atvėrė kelią tolimesniems moksliniams tyrinėjimams, siekiant išsiaiškinti žindymo naudą ir veiksnius, lemiančius jo pasirinkimą.
Kompleksinė įtaka vaiko vystymuisi
Vaiko vystymąsi ir intelektą lemia daugybė aplinkybių. Tai sudėtingos biologinių-genetinių, šeimos aplinkos ir socialinių-ekonominių faktorių sąveikos rezultatas. Geresnės gyvenimo sąlygos suteikia motinai daugiau laiko ir galimybių bendrauti su vaiku, o aukštesnis pačios motinos intelektas ir išsilavinimas tą bendravimą daro įvairesnį ir turiningesnį.
Motinos asmenybės įtaka pasirinkimui
Brandžios asmenybės moterys keliskart dažniau renkasi kūdikio maitinimą krūtimi, o ne iš buteliuko. Tai liudija rezultatai tyrimų, atliktų ne tik Amerikoje ar Anglijoje, bet ir Lietuvoje. Eglės Markūnienės mokslinės disertacijos „Medicininiai, psichologiniai ir socialiniai kūdikių žindymo veiksniai“ (2003 m.) duomenimis, tarp aukšto išsilavinimo motinų savo kūdikius žindžiusių 4 mėnesius ir ilgiau buvo santykinai 4,9 karto daugiau negu tarp motinų su viduriniu ar žemesniu išsimokslinimu.
Žindymo skatinama sistema
Kūdikio žindymas sukuria vienas kitą skatinančią sistemą: brandžios asmenybės renkasi žindymą, o žindymas savo ruožtu jau ne tik psichologiniu, bet ir biologiniu keliu (per „motinystės“ hormonus, pagausėjančius motinos kraujyje žindant) skatina motinišką elgseną.
Taip pat skaitykite: Nauda iš savianalizės
Žindymo įtaka neišnešiotų kūdikių vystymuisi
Anglijos ir Naujosios Zelandijos mokslininkai, tyrę maitinimo įtaką neišnešiotų labai mažo gimimo svorio vaikų protiniam vystymuisi, rado, kad aštuonerių metų amžiuje intelekto koeficientas buvo dešimčia balų aukštesnis tų, kurie naujagimystėje maitinti motinos pienu. Tai, kad pirmosiomis gyvenimo savaitėmis jie buvo laikomi inkubatoriuje ir maitinami per zondą, leidžia manyti, kad vystymosi pranašumas buvo sąlygotas taip pat ir biologinių faktorių, esančių pačiame motinos piene.
Motinos pieno sudėtis ir smegenų vystymasis
Žmogaus smegenų tūris per pirmuosius gyvenimo metus padidėja nuo 450 kub. cm iki 1000 kub. cm ir šių smegenų vystymuisi reikia ypatingų medžiagų. Tam tikros nepakeičiamos ilgos grandinės polinesočiosios riebiosios rūgštys (tarp jų svarbiausia dokosaheksaeno rūgštis), kurių gausu moters piene (karvės piene jų trūksta), yra būtinos normaliam žmogaus akių tinklainės ir smegenų vystymuisi. Jos labai svarbios intrauterininiu (iki gimimo) laikotarpiu ir neišnešiotiems naujagimiams, nes tuo metu vyksta intensyviausia smegenų diferenciacija. Tačiau ir gimus laiku šios rūgštys vis dar reikšmingos. Dirbtinio kūdikių maitinimo mišiniai, ypač skirti neišnešiotiems kūdikiams, turėtų būti papildyti tomis medžiagomis.
Naujausi tyrimai Lietuvoje
Įvairūs tarptautiniai tyrimai rodo, kad žindymas teigiamai veikia kūdikio sveikatą ir raidą, motinos sveikatą, motinos ir kūdikio ryšį. Lietuvoje atliktas tyrimas siekė ištirti sociodemografinius, biomedicininius ir psichologinius veiksnius, susijusius su trijų-keturių mėnesių kūdikių maitinimo būdu, ir atskleisti, kurie iš jų didina tikimybę, jog kūdikis bus žindomas.
Tyrimo metodologija ir dalyviai
Tyrime dalyvavo 223 moterys. Psichologinis vertinimas vyko 2-3 dieną po gimdymo ir praėjus 3-4 mėnesiams po gimdymo. Pirmojo vertinimo metu tyrimo dalyvės pateikė informaciją apie patirtus stresinius įvykius, savijautą ir santykius su sutuoktiniu / partneriu nėštumo metu. Antrojo vertinimo metu tyrimo dalyvės teikė informaciją apie kūdikio maitinimo būdą, patirtus stresinius įvykius, savijautą ir santykius su sutuoktiniu / partneriu per tris mėnesius po gimdymo. Abiejų vertinimų metu jos apibūdino savo emocinę būseną pagal Edinburgo postnatalinės depresijos skalę. Be to, buvo analizuojama medicinos personalo pateikta informacija apie gimdymo būdą ir aplinkybes, naujagimio svorį ir funkcionavimą pagal Apgar skalę.
Tyrimo rezultatai
Tyrimo rezultatai parodė, kad išimtinai žindančios motinos yra aukštesnio išsilavinimo, gyvenančios registruotoje santuokoje ir rečiau rūkančios nėštumo metu. Mišriai maitinančios kūdikius motinos yra rečiau laimingos ir teigia patiriančios daugiau streso pogimdyminiu laikotarpiu, taip pat pasižymėjo didesniais depresiškumo įverčiais ankstyvuoju pogimdyminiu laikotarpiu. Su didesne tikimybe išimtinai žindyti kūdikį yra susijęs ir motinos laimingumas praėjus 3-4 mėnesiams po gimdymo. Daugiaveiksnė logistinė regresija parodė, kad svarbiausi reikšmingi veiksniai, prognozuojantys išimtinį žindymą, yra gimdymas natūraliais takais ir vyresnis motinos amžius.
Taip pat skaitykite: Pažink save
Taip pat skaitykite: Šuns elgesio supratimas
tags: #psichologiniai #ir #socialiniai #kudykiu #zindymo #veiksliai