Priklausomybės Ligų Klasifikacija ir Formos

Įvadas

Priklausomybė - tai sudėtinga problema, aktuali didžiajai daliai žmonijos. Nors priklausomybės apibrėžimas nėra vienareikšmis ir kiekvienas žmogus ją supranta savaip, šiame straipsnyje siekiama pateikti išsamią priklausomybės ligų klasifikaciją ir formas, remiantis Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos (TLK-10) principais.

Temos Aktualumas ir Problematika

Narkomanija - tai liga, kuri išsivysto dėl trumpalaikio ar sistemingo narkotinių medžiagų vartojimo ir kuri nesirenka žmonių pagal amžių, lytį, išsilavinimą ar socialinę padėtį. Tai didžiulis ir rimtas iššūkis ne tik valstybės institucijoms, susijusioms su narkomanijos problemos sprendimu, bet ir reali grėsmė visai visuomenei.

Susidariusi situacija reikalauja naujų darbo formų bei glaudesnės ir labiau integruotos įvairių institucijų bei visuomenės veiklos. Privaloma keisti visuomenės elgesį, požiūrį (apie svaigiąsias medžiagas bei jų vartojimo pasekmes visuomenėje yra paplitę labai daug vadinamųjų mitų: yra lengvi narkotikai, mažos dozės nekenkia), šalinti priežastis ir tai reikia daryti organizuotai, sistemingai, derinant siekius ir galimybes. Taigi narkomanijos prevencijos vykdymo problemos aktualumas yra neabejotinas, o jos poreikis ir reikšmė nuolat didėja.

Narkomanijos Paplitimas

Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuras (UNODC) ataskaitoje nurodo, kad narkotines ir psichotropines medžiagas bent kartą per pastaruosius 12 mėnesių vartojo 4,9 proc. pasaulio gyventojų. Šios naujos narkotikų vartojimo tendencijos kelia grėsmę visuomenės saugumui, narkomanijos paplitimas nemažėja.

Deja, narkomanijos problema neaplenkia ir Lietuvos. Šis neigiamas socialinis reiškinys turi įtakos valstybei politinėje, socialinėje ir ekonominėje sferoje. Jis paveikia žmonių gyvenimo kokybę, visuomenės vertybes, požiūrius ir elgesį.

Taip pat skaitykite: Gydymo metodai Marijampolėje

Priklausomybės Sąvoka ir Jos Aktualumas

Priklausomybę būtų galima nusakyti kaip bet kokią pasikartojančią elgseną, kuri trumpam padeda išvengti frustracijų ar jas susilpninti, bet per ilgesnį laiką frustracijas kuriančią. Tokia priklausomybių spiralė reikalauja vis didesnių pastangų, kol pagaliau visa sistema subjūra ir priklausomybės apniktasis iškrenta iš tos apytakos.

Pakankamai plačiai nusakius priklausomybės sąvoką, būtų galima tvirtinti, kad visi kenčiame nuo vienokio ar kitokio liguisto potraukio. Net jeigu ir mėginame išvengti tokio stipraus apibūdinimo, mieliau šnekėdami apie savo menkutes silpnybes, aistras ar ydas, - visi jau esame išbandę bėglio elgseną, kuri, ilgai užtrukusi, problemų neišsprendžia.

Priklausomybės Priežastys

Nėra vienos priežasties, kuri lemia priklausomybės atsiradimą. Tai kompleksinis reiškinys, kuriam įtakos turi įvairūs veiksniai:

• Psichologiniai veiksniai: asmenybės, temperamento ir charakterio ypatumai, psichologinis nebrandumas, greitas pasidavimas kitų įtakai.
• Socialiniai veiksniai: nuostatos į narkotinių medžiagų vartojimą, socialiniai ir kultūriniai faktoriai.
• Ekonominiai veiksniai: tam tikro narkotiko vartojimo prieinamumas finansais, galimybė jo nusipirkti.

TLK-10 Klasifikacija: Psichologinių Ligų Apžvalga

TLK-10 klasifikacija yra išsamesnė už TLK-9. Ji sukurta kaip visų su ligomis ir sveikata susijusių klasifikacijų pagrindas (ašis). TLK-10 nėra tradicinio skirstymo į neurozes ir psichozes, kuris buvo TLK-9. Vietoje neurozės ir psichozės dichotomijos dabar sutrikimai suskirstomi į grupes, remiantis bendromis savybėmis ir aprašomuoju principu.

Visoje klasifikacijoje vartojamas terminas “sutrikimas” siekiant išvengti dar didesnių problemų, susijusių su terminų “liga” ar “susirgimas” vartojimu. Sutrikimus, kitose klasifikacijose aprašytus kaip psichosomatinius, čia galima rasti F45.- (somatoforminiai sutrikimai), F50. - (valgymo sutrikimas), F52.-(seksualinė disfunkcija) ir F54.- (psichologiniai ir elgesio veiksniai, susiję su kitur klasifikuojamais sutrikimais ar ligomis).

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?

Smegenų Organiniai Sutrikimai (F00-F09)

Šiame skyriuje aprašomi psichikos sutrikimai, kuriuos jungia bendra etiologija, t. y. aiški smegenų liga, pažeidimas ar kitoks pakenkimas, sukeliantis smegenų disfunkciją.

• Demencija (F00-F03): sindromas, sukeltas smegenų ligos, dažniausiai lėtinės ir progresuojančios, kuria sergant pažeidžiama daugelis aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų.
  • Alzheimerio liga (F00)
  • Kraujagyslinė demencija (F01)
  • Demencija sergant kitomis ligomis (F02)
  • Kita demencija (F03)
• Amnestinis sindromas (F04): sindromas, kai dominuoja didelis atminties sutrikimas neseniai ir seniai buvusiems įvykiams.
• Organiniai haliucinaciniai sutrikimai (F06.0): sutrikimas, kuriam būdingos nuolatinės ar pasikartojančios haliucinacijos, dažniausiai regos ar klausos, esant nesutrikusiai sąmonei.
• Organiniai katatoniniai sutrikimai (F06.1): sutrikimas, kuriam būdingas sumažėjęs (stuporas) ar padidėjęs (sujaudinimas) psichomotorinis aktyvumas, susijęs su katatoniniais simptomais.
• Organiniai kliedesiniai [šizofrenijai panašūs] sutrikimai (F06.2): sutrikimas, kai vyrauja nuolatiniai ar pasikartojantys kliedesiai. Jie gali būti kartu su haliucinacijomis.
• Organiniai nuotaikos [afekto] sutrikimai (F06.3): sutrikimai, kuriems būdingi nuotaikos ar afekto pokyčiai, paprastai lydimi pakitusio bendro aktyvumo lygio.
• Organinis asteninis sutrikimas (F06.6): sutrikimas, kuriam būdingas atminties susilpnėjimas, sunkumai mokytis ir sumažėjusi dėmesio koncentracija.
• Organiniai asmenybės sutrikimai (F07.0): šiam sutrikimui būdingas labai pakitęs įprastinis premorbidinis elgesys. Ypač pakinta emocijų, poreikių ir impulsų išraiška.
• Poencefalitinis sindromas (F07.1): šis sindromas apima liekamuosius nespecifinius ir kintančius elgesio pokyčius, atsirandančius sveikstant po virusinio ar bakterinio encefalito.

Psichikos ir Elgesio Sutrikimai, Sukelti Psichoaktyviųjų Medžiagų Vartojimo (F10-F19)

Šis poskyris apima platų spektrą sutrikimų, kurie skiriasi sunkumu ir klinikine išraiška, bet visus juos galima susieti su vienos arba daugiau psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu (gali būti skiriamos medicininiams tikslams arba ne). Trečiasis kodo ženklas nurodo vartotą medžiagą, o ketvirtasis - klinikinę būklę.

• .0 Ūmi intoksikacija: būklė, kuri atsiranda dėl psichoaktyviosios medžiagos pavartojimo, kai sutrinka sąmonė, pažinimas, suvokimas, afektas, elgesys ir kitos psichofiziologinės funkcijos bei reakcijos.
• .1 Žalingas vartojimas: psichoaktyviosios medžiagos vartojimo būdas, kuris kenkia sveikatai.
• .2 Priklausomybės sindromas: elgesio, kognityvinių ir fiziologinių reiškinių kompleksas, kuris atsiranda dėl kartotinio medžiagos vartojimo.
• .3 Abstinencijos būklė: grupė įvairiai besiderinančių ir įvairaus sunkumo laipsnio simptomų, atsirandančių visiškai ar santykinai susilaikant nuo medžiagos po ilgalaikio ir nuolatinio vartojimo.
• .4 Abstinencijos būklė su delyru: būklė, kuriai esant, abstinencijos būsena yra komplikuota delyru.
• .5 Psichozinis sutrikimas: psichozinių reiškinių visuma, pasireiškianti vartojant psichoaktyviąją medžiagą ar tuoj po vartojimo ir nepaaiškinama vien kaip ūmi intoksikacija arba dalis abstinencijos būklės.
• .6 Amnezinis sindromas: sindromas, susijęs su dideliu lėtiniu trumpalaikės ir ilgalaikės atminties pakenkimu.
• .7 Rezidualinis arba vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas: sutrikimas, kai alkoholio arba psichoaktyviosios medžiagos sukelti kognityviniai, afekto, asmenybės ir elgesio pakitimai užsitęsia ilgiau nei laikotarpis, per kurį, kaip priimta manyti, tiesiogiai veikia psichoaktyvioji medžiaga.
• .8 Kiti psichikos ir elgesio sutrikimai:
• .9 Nenustatytas psichikos ir elgesio sutrikimas: kodas turi būti taikomas tik tada, kai yra žinoma, kad vartojamos dvi ar daugiau psichoaktyviųjų medžiagų, tačiau neįmanoma įvertinti, kuri medžiaga padarė didžiausią įtaką sutrikimams atsirasti.

Šizofrenija, Šizotipiniai ir Kliedesiniai Sutrikimai (F20-F29)

Šis skyrius apima svarbiausią šios grupės sutrikimą šizofreniją, šizotipinį sutrikimą, nuolatinius kliedesinius sutrikimus ir didesnę grupę ūminių bei praeinančių psichozinių sutrikimų. Šizofreniniams sutrikimams apskritai yra būdingi esminiai ir specifiniai mąstymo bei suvokimo sutrikimai ir neadekvatus arba blankus afektas.

• Paranoidinė šizofrenija (F20.0): klinikiniame vaizde dominuoja sąlyginai stabilūs, dažniausiai paranoidiniai kliedesiai, kuriuos paprastai lydi haliucinacijos, ypač klausos, ir kiti suvokimo sutrikimai.
• Hebefreninė šizofrenija (F20.1): šizofrenijos forma, kuriai būdingi ryškūs afektiniai pakitimai, trumpalaikiai ir fragmentiški kliedesiai bei haliucinacijos, neatsakingas ir neprognozuojamas elgesys bei manieringumas.

Naujos Priklausomybės Formos

Pastarąjį dešimtmetį vis dažniau susiduriama su nauju rizikos veiksniu, griaunančiu šeimos ir atskirų jos narių psichinę ir somatinę sveikatą. Tai vis labiau plintančios priklausomybės - liguistas potraukis azartiniams lošimams ir priklausomybė nuo interneto.

Liguistas Potraukis Azartiniams Lošimams (Ludomanija)

Ludomanija (lot. ludus - žaidimas, lošimas) - liguistas potraukis azartiniams lošimams (kortos, automatai ir kiti kazino siūlomi žaidimai). Potraukis taip užvaldo asmenį, jog nepaisoma jokių įsipareigojimų - nei socialinių, nei materialinių, nei darbinių.

Taip pat skaitykite: Patarimai, kaip sumažinti laiką prie kompiuterio

Diagnostikos kriterijai:

Nuolatinis arba kartotinis lošimas nustatomas, kai yra 5 ar daugiau šių požymių:

• Galvojimas apie lošimą.
• Siekiant patirti malonumą, lošiama vis iš didesnių sumų.
• Praeityje būta nesėkmingų bandymų susivaldyti, lošti rečiau arba visiškai liautis.
• Bandant rečiau lošti ar visai liautis atsiranda susierzinimas, nerimas.
• Lošiama norint užmiršti problemas arba pakelti prastą nuotaiką.
• Pralošus pinigus kitą dieną grįžtama atsilošti.
• Melavimas šeimos nariams, terapeutui, kitiems, kad nebūtų aišku, kiek iš tikrųjų įsitraukta į lošimą.
• Neteisėti veiksmai (klastojimas, sukčiavimas, vagystė ar pan.) gauti pinigų lošimui.
• Dėl lošimo sugadinti arba nutraukti svarbūs santykiai, prastas darbas, nutrauktas mokymasis ar atsisakyta karjeros.
• Skolinamasi pinigų, kad pagerėtų lošimo nulemta prasta finansinė padėtis.

Patologinio lošimo stadijos:

• Laimėjimų fazė
• Pralaimėjimų fazė
• Nevilties, nusivylimo fazė

Priklausomybė nuo Interneto

Internetinė priklausomybė gali būti kelių formų:

• Kiberseksuali priklausomybė
• Kibernetinių tarpusavio santykių priklausomybė
• Kompulsyvus elgesys tinkle
• Informacinė perkrova
• Priklausomybė nuo kompiuterio

Internetinės priklausomybės diagnostikos kriterijai:

Netinkamas naudojimasis internetu, sukeliantis kliniškai reikšmingą sveikatos pablogėjimą ar išsekimą, atsirandantis bet kuriuo metu per trijų mėnesių laikotarpį.

Nustatomi šeši (arba daugiau) iš toliau pateikiamų simptomų:

• Nuolatinis susirūpinimas, mąstymas apie veiklą internete.
• Kartojasi nesėkmingi bandymai atsispirti staigiam impulsui naudotis internetu.
• Pripratimas: pastebima, jog smarkiai pailgėjo naudojimosi internetu laikas, kurio reikia pasitenkinimui pasiekti.
• Abstinencijos požymiai.
• Naudojimasis internetu siekiant palengvinti arba išvengti abstinencijos simptomų.
• Naudojimasis internetu ilgiau nei ketinta.
• Nuolatinis troškimas ir (arba) nesėkmingi mėginimai nutraukti arba apriboti naudojimąsi internetu.
• Besaikis laiko švaistymas įvairiai veiklai internete ir bandymui ją baigti.
• Didžiulės pastangos gauti prieigą prie interneto.
• Tolesnis intensyvus naudojimasis internetu, nors ir suvokiant, kad nuolatines arba pasikartojančias fizines arba psichologines problemas greičiausiai sukėlė ar pasunkino nesaikingas naudojimasis internetu.

Funkcijų pablogėjimas - vienas (arba daugiau) iš toliau pateikiamų simptomų:

• Nuolat kartojasi atvejai, kai dėl naudojimosi internetu neatliekami pagrindiniai namų ruošos darbai ar mokyklos užduotys.
• Suprastėję socialiniai santykiai.
• Taisyklių ar įstatymų pažeidimas dėl naudojimosi internetu.

Gydymo Būdai

Kad bet kurios priklausomybės gydymas būtų sėkmingas, pats žmogus turi pripažinti savo problemą ir norėti gydytis. Vis dėlto, kitaip nei esant alkoholizmui ar narkomanijai, gydant šias priklausomybes svarbu aktyvi artimųjų pagalba visomis įmanomomis medicininėmis, socialinėmis ir net teisinėmis priemonėmis.

Vienos gydymo taktikos priklausomybei nuo interneto nėra. Dažniausiai taikoma individuali arba grupinė psichoterapija, kartais ji derinama su gydymu antidepresantais. Klinikinė patirtis rodo, kad toks gydymas, jeigu trunka gana ilgai, duoda gerų rezultatų.

tags: #priklausomybes #ligos #ir #formos