Kognityvinė psichologija yra psichologijos kryptis, tirianti pažinimo arba mąstymo procesus ir jų rezultatų (žinių) vidinės reprezentacijos problemas. Ši kryptis susiklostė XX amžiaus 6-ajame dešimtmetyje Jungtinėse Amerikos Valstijose, o svarbiausi jos kūrėjai yra U. R. G. Neisseris ir R. Heiberis. Kognityvinės psichologijos tikslas - išnagrinėti, kaip žmogus atmintyje sutvarko žinias, koks žodinių ir vaizdinių komponentų tarpusavio santykis įsiminimo ir mąstymo procesuose.
Kognityvinės psichologijos ištakos ir raida
Plėtodamasi kaip priešprieša funkcinei psichologijai ir biheviorizmui, kuris neigia psichinių procesų vidinės organizacijos reikšmę, kognityvinė psichologija atsiribojo nuo atskirų pažinimo funkcijų ir stengėsi paaiškinti vientisą pažinimo procesą, atskleisti žinių struktūrą ir jų panaudojimo dėsningumus. Iš pradžių daugiausia tyrė sensorinės informacijos pokyčius, vykstančius nuo to momento, kai stimulas pradeda veikti receptorių, iki atsakomosios reakcijos (D. Broadbentas, S. Sternbergas). Mokslininkai rėmėsi analogija to, kaip informaciją apdoroja žmogus ir kaip kompiuteris. Buvo išskirta labai daug pažinimo ir vykdymo procesų struktūrinių komplektų (blokų), tarp jų - trumpalaikė ir ilgalaikė atmintis (G. Sperlingas, J. W. Atkinsonas). Organizuodami eksperimentinius tyrimus ir kurdami empirinius duomenis aiškinančias teorijas, šios krypties atstovai vadovaujasi kai kuriomis geštaltpsichologijos idėjomis, kibernetikos ir struktūrinės lingvistikos teorijos modeliais, perima ir vartoja kai kurias jų sąvokas. Kaip bendra metodologinė orientacija, kuri pabrėžia žinių reikšmę žmogaus elgesiui ir domisi įvairių objektų ir įvykių vidinės reprezentacijos klausimais, kognityvinė psichologija į savo problematiką įtraukia asmenybės ir tarpasmeninių santykių problemas.
Psichologijos mokslo raida: svarbiausi etapai ir asmenybės
Psichologijos mokslo raida apima ilgą ir sudėtingą evoliuciją, pradedant filosofiniais apmąstymais ir baigiant eksperimentiniais tyrimais. Šiame procese svarbų vaidmenį atliko įvairūs mokslininkai ir teorijos, formavusios dabartinį psichologijos supratimą.
Wilhelmas Wundtas ir struktūralizmo atsiradimas
Wilhelmas Wundtas (1832-1920) 1879 metais įkūrė pirmąją psichologijos laboratoriją Leipcige. Jis išrado eksperimentinį introspekcijos metodą. Vundto psichologija buvo dinaminė psichologija, kurioje pagrindiniai sąmonės elementai iš prigimties yra proaktyvūs, o ne reaktyvūs. Pagrindiniai žmogaus gyvenimo elementai yra kūrybiški valios aktai. Todėl jo psichologija yra vadinama voluntarizmu. Vertinant išoriškai, elgesys yra valios aktas, o žvelgiant vidun, tai yra sąmonės dalelė. Tai, kas vyksta mintyse tuo pačiu metu vyksta ir materijoje, arba kūne. Wundtas teigė, kad mūsų sąmonėje žmogaus veiksmai susideda iš trijų komponentų, neatskiriamai susijusių tarpusavyje: pojūčiai, emocijos (jausmų) ir judesys. Jis apibrėžė psichologiją, kaip sąmonės mokslą, teigdamas, kad sąmonė būtinai turi turėti struktūrą ir gali būti tyrinėjama per idėjas, jausmus ir emocijas. Jausmai gali būti skirstomi į malonius/nemalonius, įtampą/atsipalaidavimą ir ramybę/susijaudinimą. Dar vienas metodas, kuriuo galima studijuoti sąmonės struktūrą yra žvelgimas į žmogaus gyvenimo istoriją. Žvelgimas į individų praeitį suteikia įžvalgos apie jų sąmonę. Jis nurodė, kas yra nenormalios sąmonės būsenos, detaliai aprašė ir paaiškino, kas yra haliucinacijos, sapnai ir hipnozės būsenos. Pasak jo, šios nenormalios sąmonės būsenos atsiranda dėl sutrikusio dėmesingumo.
Hermannas Ebbinghausas ir atminties tyrimai
Hermannas Ebbinghausas (1850-1909) įrodė, kad „aukštesnieji“ psichologiniai procesai, kurie atlieka esmines funkcijas išmokime ir atminties formavimesi taip pat yra atviri eksperimentiniam tyrinėjimui. Jis atliko atminties eksperimentus su savimi, bandydamas įsiminti bereikšmių raidžių sąrašą ir jį vis ilgindamas, taip pat keisdamas šių sekų kaip stimulų pateikimo greitį. Norėjo tiksliai išsiaiškinti kiek tiksliai kartų toks sąrašas ir kokio ilgumo turi būti pateiktas, kad būtų galima jį išmokti, prisiminti. Pastebėjo, kad žmonės linkę ieškoti prasmės net beprasmėse raidžių sekose, taip jie gali geriau išmokti ir įsiminti. Ebbinghausas sukūrė ir aprašė „užmaršumo kreivę“, kuri parodo, kaip yra pamirštama išmokta informacija. Didžiausias sumažėjimas įvyksta per pirmas 20 minučių ir vėliau reikšmingai sumažėja per pirmą valandą. Kreivė susilygina po maždaug vienos dienos. „Mokymosi kreivė“ parodo, kaip greitai yra išmokstama informacija. Didžiausias padidėjimas įvyksta po pirmo bandymo ir tada palaipsniui mažėja po kiekvieno bandymo pakartoti naują informaciją. Jis atrado naujumo ir pirmumo atminties efektus ir tyrinėjo, kaip žmonės kuria prisiminimus: darbinėje ir ilgalaikėje atmintyje, jų skirtumus.
Taip pat skaitykite: Nauda iš savianalizės
Viurzburgo mokykla ir mąstymo procesų tyrimai
1896 m. Wundto asistentas Osvaldas Külpe įkūrė naują laboratoriją Viurzburge. Jis kartu su kolegomis išrado naują metodą psichologiniams eksperimentams atlikti. Wundtas skelbė, kad aukštesniąsias mąstymo funkcijas galima tyrinėti tik introspekcijos būdu duotuoju eksperimento momentu, o vėliau to padaryti jau nebegalima. Viurzburgiečiai pradėjo taikyti metodą, kuomet tiriamasis pateikus jam sudėtingus stimulus, tam tikras problemas, savo sprendimą pateikia retrospektyviai, praėjus tam tikram laiko intervalui. Viurzburgiečiai taip pat skelbėsi atradę naujus sąmonės elementus, kurie yra virš jutimų, vaizduotės ir jausmų, kaip teigė Wundtas - tai yra mintys ir sąmoningumas, mintys gali būti sąmonės struktūros dalis nebūtinai sukeldamos tam tikrus vaizdinius.
Pagrindinės psichologijos mokyklos ir kryptys
Psichologijos mokslas apima įvairias mokyklas ir kryptis, kurių kiekviena siūlo savitą požiūrį į žmogaus psichikos ir elgesio supratimą. Tarp svarbiausių galima paminėti struktūralizmą, funkcionalizmą, geštaltpsichologiją, biheviorizmą ir psichoanalizę.
Biheviorizmas
Biheviorizmas yra psichologijos kryptis, kuri akcentuoja stebimą elgesį, o ne vidinius psichinius procesus. Vienas iš žymiausių bihevioristų buvo Ivanas Pavlovas (1849-1936), kuris atrado sąlyginį refleksą. Clarkas Leonardas Hullas sukūrė formulę Ser = d x v x k x shr, kuri bandė matematiškai apibrėžti elgesį. Burrhusas Fredericas Skinneris eksperimentavo su paskatinimais, kurie buvo duodami subjektams pagal tam tikras skales. Socialinio mokymosi teorija, kurią sukūrė Albertas Bandura, išskyrė tris modelių stimulų tipus: gyvąjį modelį, verbalinį nurodymą ir simbolinį modelį. Pažinimo ir elgesio procesus sudaro dėmesys, spėjimai ir tikėjimai.
Psichoanalizė
Psichoanalizė, kurią sukūrė Sigmundas Freudas, yra teorija ir terapijos metodas, pabrėžiantis nesąmoningų procesų įtaką elgesiui. Freudas vardijo psichikos dalis: Id, Ego ir Superego. Jis taip pat aprašė gynybos mechanizmus, tokius kaip neigimas, išstūmimas ir projekcija. Psichoseksualinio vystymosi teorija teigia, kad asmenybė vystosi per kelias stadijas, kuriose pagrindinis dėmesys skiriamas skirtingoms kūno zonoms. Karen Horney pasiūlė neurotiškų žmonių norus, tokius kaip noras pritapti ir nutolti nuo kitų. Erikas Eriksonas sukūrė psichosocialinio vystymosi teoriją, kuri apima aštuonias stadijas, kurių kiekviena susijusi su tam tikra krize, pavyzdžiui, pasitikėjimas vs. nepasitikėjimas, savarankiškumas vs. gėda ir abejonės, iniciatyva vs. kaltė, meistriškumas vs. nepilnavertiškumas, identitetas vs. vaidmenų sumaištis, intymumas vs. izoliacija, produktyvumas vs. stagnacija, integracija vs. neviltis. Carlas Gustavas Jungas sukūrė analitinę psichologiją ir įvedė „šešėlio“ sąvoką. Alfredas Adleris pabrėžė pranašumo siekimą ir sukūrė Adlerio terapijos principus.
Kognityvinės psichologijos metodai ir tyrimai
Kognityvinė psichologija naudoja įvairius metodus, įskaitant eksperimentus, stebėjimus ir modeliavimą kompiuteriu, siekdama suprasti pažinimo procesus. Eksperimentai dažnai apima užduotis, kurios reikalauja tam tikrų pažinimo funkcijų, pavyzdžiui, atminties, dėmesio ar problemų sprendimo. Stebėjimai gali būti naudojami natūraliose situacijose, siekiant ištirti, kaip žmonės naudoja savo pažinimo įgūdžius kasdieniame gyvenime. Modeliavimas kompiuteriu leidžia mokslininkams sukurti pažinimo procesų modelius ir patikrinti, ar jie atitinka žmogaus elgesį.
Taip pat skaitykite: Pažink save
Kognityvinės psichologijos taikymas
Kognityvinės psichologijos principai yra plačiai taikomi įvairiose srityse, įskaitant švietimą, sveikatos priežiūrą, rinkodarą ir technologijas. Švietimo srityje kognityvinė psichologija padeda kurti efektyvesnius mokymo metodus, atsižvelgiant į tai, kaip žmonės mokosi ir įsimena informaciją. Sveikatos priežiūros srityje kognityvinė terapija yra naudojama gydyti įvairias psichologines problemas, tokias kaip depresija, nerimas ir priklausomybės. Rinkodaros srityje kognityvinė psichologija padeda suprasti, kaip žmonės priima sprendimus dėl pirkimo ir kaip galima paveikti jų pasirinkimus. Technologijų srityje kognityvinė psichologija padeda kurti patogesnes ir intuityvesnes sąsajas tarp žmogaus ir kompiuterio.
Psichologijos šakos
Pagal bendro psichologijos objekto tyrimo aspektą skiriamos psichologijos šakos. Psichologijos pagrindinės šakos: bendroji psichologija, diferencinė psichologija, biopsichologija, žmogaus raidos psichologija, patopsichologija, specialioji psichologija, neuropsichologija, socialinė psichologija, zoopsichologija. Atsirado taikomosios psichologijos šakos, kurių tikslas tirti konkrečios veiklos, tam tikrų veiksnių psichologines problemas, dėsningumus, paaiškinti ir pateikti konkrečias rekomendacijas: darbo psichologija, inžinerinė psichologija, kriminalinė psichologija, medicininė psichologija, meno psichologija, mokslo psichologija, muzikos psichologija, pedagoginė psichologija, propagandos psichologija, religijos psichologija, sporto psichologija, tanatopsichologija, teisės psichologija, teismo psichologija, ekonominė psichologija ir kitos.
Taip pat skaitykite: Šuns elgesio supratimas
tags: #psichologiniai #pazinimo #principai