Sportas, būdamas svarbia žmogaus gyvenimo dalimi, neapsaugotas nuo negatyvių reiškinių, tokių kaip patyčios. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime patyčių sporte apibrėžimą, jų rūšis, priežastis ir pasekmes, remiantis moksliniais tyrimais ir specialistų įžvalgomis. Taip pat aptarsime psichologinius aspektus, susijusius su patyčiomis, ir pateiksime rekomendacijų, kaip atpažinti bei spręsti šią problemą.
Patyčių sporte apibrėžimas
Patyčios sporte - tai viena iš smurto formų, pasireiškianti sistemingais, pasikartojančiais tyčiniais veiksmais, kuriais sukuriama bauginanti aplinka ir daroma fizinė, psichologinė ar finansinė žala. Patyčias dažnai lydi galios disbalansas, kai auka atsiduria silpnesniojo pozicijoje. Agresorius nebūtinai yra fiziškai stipresnis, nes galios persvara gali būti įgyjama susijungus į grupę ar turint valdžios įgaliojimus, pavyzdžiui, būnant komandos kapitonu, treneriu ar administracijos darbuotoju.
Lietuvių kalboje žodis „patyčios“ apima viską, kas daroma kito žmogaus apmaudui, piktumui. Anglų kalboje vartojamas terminas „bullying“ reiškia ne tik skaudinimą, bet ir bauginimą. Patyčių veiksmais sporte vadinamas bet koks sąmoningas, piktavališkas elgesys, kuriuo realiai arba potencialiai padaroma psichologinė ar fizinė žala, nepriklausomai nuo to, kas yra tų veiksmų šaltinis: sportininkai, treneriai, organizacijos vadovai, darbuotojai, sirgaliai ar šeimos nariai.
Patyčių rūšys
Patyčios skirstomos į tiesiogines ir netiesiogines, individualias ir grupines.
- Tiesioginės patyčios - tai atvirai prieš kitą asmenį naudojamas priešiškas elgesys.
- Netiesioginės patyčios - apima užslėptus veiksmus, kuriais sukuriama bauginanti aplinka, pavyzdžiui, gandų skleidimas, privataus gyvenimo detalių aptarinėjimas, pašalinimas iš grupės (socialinis atskyrimas).
- Individualios patyčios - nukreiptos į vieną asmenį.
- Grupinės patyčios - prieš du ir daugiau asmenų, pavyzdžiui, treneris ar kiti asmenys šaiposi, koneveikia, menkina kelis komandos narius ar visą komandą, skiria fizines užduotis siekiant „pamokyti“ ar „nubausti“.
Pagal naudojamus veiksmus patyčios skirstomos į:
Taip pat skaitykite: Nauda iš savianalizės
- Verbalines patyčias - bet kokie žodiniai užpuolimai, įžeidinėjimai, pravardžiavimai, pašaipūs komentarai, ironija, erzinimas, apkalbos, grasinimai, pastabos, susijusios su asmens išvaizda, lytimi, rase, pasaulėžiūra, socialine padėtimi ir pan.
- Fizines patyčias - fizinio ir psichologinio skausmo sukėlimas naudojant fizinę jėgą, smūgiavimas, stumdymas, kandžiojimas, spjaudymas, pešiojimas, pargriovimas, pinigų, daiktų atiminėjimas ir gadinimas, vagystės, išvarymas iš patalpos.
- Socialines patyčias - manipuliavimas socialiniais santykiais, kuriuo sukeliamas diskomfortas, psichologinis skausmas, išgyvenamas dėl atstūmimo, socialinio izoliavimo, ignoravimas, vengimas bendrauti, atskyrimas nuo grupės, niekuo nepagrįsti kaltinimai, intrigos, reputacijos kitų akyse menkinimas, įvairūs priėmimo į grupę ritualai, menkinantis elgesys su „naujokais“ ir pan.
- Elektronines patyčias - naudojant socialinius tinklus, internetinius forumus, elektroninio pašto sistemas, veiksmai gali varijuoti nuo verbalinių, socialinių iki fizinių užpuolimų, kurie pasireiškia įrangos užvaldymu, sugadinimu siunčiant kenkėjiškas programas.
Patyčių priežastys
Patyčių priežastys sporte gali būti individualios, organizacinės ir socialinės-kultūrinės.
Individualios priežastys:
- Patyčių auka išsiskiria tam tikrais bruožais, dėl kurių atrodo lengvai pažeidžiama, pavyzdžiui, jaunesnis amžius, fizinis silpnumas, depresyvi išvaizda, mažas pasitikėjimas savimi.
- Asmenys, turintys menkiau išvystytų socialinių įgūdžių, dėl kurių jiems sunkiau konstruktyviai spręsti konfliktines situacijas, besilaikantys nuošaliau nuo kitų ar išsiskiriantys socialine padėtimi, išvaizda, lytine orientacija, kitais aplinkinius „erzinančiais“ bruožais.
- Agresorius išsiskiria geresnėmis socialinėmis kompetencijomis, kurios jam padeda užsitikrinti kitų sportininkų paramą patyčių procese, pasižymi narcisizmu, egocentriškumu, silpna empatija ir gebėjimu manipuliuoti aplinkiniais, nevengiant smurto.
Organizacinės priežastys:
- Aplinka, kurioje stokojama tarpasmeninės pagarbos, socialinės paramos, griežtai apibrėžtų etinių normų, pozityvaus trenerio pavyzdžio.
- Agresoriai įsitikinę, kad dėl savo elgesio išvengs adekvačios personalo reakcijos ir sankcijų.
- Stipri tarpasmeninė konkurencija ir laimėjimo „bet kokia kaina“ ideologija.
- Veiksmingų neetiško elgesio kontrolės mechanizmų stoka.
- Menkas sporto federacijų dėmesys patyčių reiškiniui.
Socialinis-kultūrinis kontekstas:
- Vertybės, normos, stereotipai, dėl kurių patyčios gali būti neatpažįstamos, palaikomos ar toleruojamos.
- Įsitikinimai, kad grubus elgesys „psichologiškai užgrūdina“.
- Trenerių patyčios „motyvuoja“ labiau stengtis.
- Dėl patiriamo smurto skundžiasi ir iš sporto pasitraukia tik „psichologiškai silpni“, todėl „prasti“ sportininkai.
- Fizinis ir psichologinis smurtas prieš varžovus vardan pergalės.
- Žiūrovų patyčios.
Patyčių procesas
Patyčių procesas sporte yra dinamiškas ir apima kelis etapus.
- Taikinio identifikavimas: Asmuo yra identifikuojamas kaip taikinys, kurį „reikia pašalinti“.
- Šalininkų telkimas: Telkiama palaikymo komanda, kuri įtraukiama į procesą.
- „Ugnies kurstymas“: Patyčių iniciatoriai stebi, kokių reakcijų sulaukia jų elgesys, o trokštamos reakcijos „kursto ugnį“.
Baugintojai tikisi patyčių taikinio išgąsčio, baimės ženklų, pasyvumo, grupės narių, pašalinių asmenų pritarimo ar bent jau pasyvumo. Šie ženklai rodo, kad jėgų persvara yra jų pusėje, adekvataus pasipriešinimo, kaip ir sankcijų, nėra ir nebus ateityje. Visa tai tik paskatina tęsti patyčias.
Patyčios gali būti nereguliarios (keli epizodai per sezoną) arba nuolatinės (viso sezono metu užpuolimai įvyksta kartą ar kelis kartus per savaitę). Pagal trukmę patyčios gali būti trumpalaikės (viena ar kelios savaitės) arba ilgalaikės (vienas ar keli sezonai).
Kiek patyčios trunka, priklauso nuo daugybės veiksnių, tokių, kaip taikinio gebėjimas konstruktyviai susidoroti su konfliktine situacija, puolime naudojamų priemonių ir užpuolimų intensyvumas, grupės narių įsitraukimas į procesą, kitų asmenų gebėjimas laiku pastebėti patyčias ir jas nutraukti.
Taip pat skaitykite: Pažink save
Patyčių dalyviai
Išskiriami keli vaidmenų tipai patyčių procese:
- Baugintojai: Patyčių iniciatorius ir jo šalininkai. Iniciatorius pradeda patyčių procesą ir sutelkia kelis šalininkus, kurie motyvuoja iniciatorių, kursto, patys dalyvauja išpuoliuose.
- Stebėtojai: Tiesiogiai nedalyvauja patyčiose, tačiau vieni prisiima „sirgalių“ vaidmenį, kiti abejingai stebi arba apsimeta, kad nieko nemato, baimindamiesi baugintojų išpuolių prieš juos.
- Gynėjas: Asmuo, kuris ryžtingais veiksmais nutraukia patyčias, užstodamas taikinį ar išvesdamas jį iš pavojingos aplinkos.
Patyčių pasekmės
Patyčių poveikis asmeniui yra trejopas: psichikai, fizinei sveikatai ir socialinei bei ekonominei gerovei.
Pasekmės psichikai:
- Padidėjęs nerimas.
- Įkyrios mintys.
- Moralinio mąstymo sutrikimai.
- Dėmesio sutrikimai.
- Agresyvumas.
- Rizikinga elgsena.
- Nemiga.
- Naktiniai košmarai.
- Emocinis nestabilumas.
- Profesinis perdegimas.
- Depresija.
- Potrauminio streso sutrikimas.
- Obsesinis kompulsinis sutrikimas.
- Mintys apie savižudybę ar žmogžudystę.
Pasekmės fizinei sveikatai:
Nors tiesiogiai nenurodyta tekste, galima numanyti, kad patyčios gali sukelti įvairias fizines problemas, tokias kaip galvos skausmai, pilvo skausmai, raumenų įtampa ir kitos streso sukeltos ligos.
Pasekmės socialinei ir ekonominei gerovei:
Nors tiesiogiai nenurodyta tekste, galima numanyti, kad patyčios gali lemti socialinę izoliaciją, sunkumus bendraujant su kitais, prastesnius akademinius ar sportinius rezultatus, finansines problemas dėl gydymo ar prarasto darbingumo.
Psichologiniai aspektai
Psichologiniai aspektai yra itin svarbūs analizuojant patyčias sporte. Jurijus Vaščenkovas, kineziterapeutas ir psichologas, dirbantis su Lietuvos baidarininkų rinktine, pabrėžia terapinio santykio tarp sportininko ir mediko svarbą. Būtina pajausti, ko sportininkas nori, bet nelikti vien emociniu pašnekovu. Svarbu pasirinkti kryptį, apie ką kalbėtis, ir turėti bazinį supratimą apie psichologiją.
Taip pat skaitykite: Šuns elgesio supratimas
J. Vaščenkovas siekė suprasti psichikos, elgesio ir organizmo fiziologijos ryšius, tokiu būdu į visumą susiedamas psichologijos ir fizinės medicinos disciplinas. Jo tyrimai parodė, kad susidomėjimas reikšmingai didina ištvermę ir motyvaciją, reikšmingai mažina subjektyvų sunkumo jausmą ir skausmą.
Integracinė medicina, į kurią atsižvelgia J. Vaščenkovas, susieja skirtingas sritis, pavyzdžiui, gydant širdies problemas reikia atsižvelgti ne tik į širdies kraujotakos sistemą, fizinį aktyvumą ar mitybą, bet ir į neurohormoninius asmens ypatumus, elgesio įpročius, emocines reakcijas.
Biopsichosocialinė paradigma teigia, kad susidūrus su bet kokiu sveikatos sutrikimu svarbūs tiek kūno biologiniai, tiek psichosocialiniai veiksniai. Psichologiniai skausmo gydymo metodai yra vienodai svarbūs kaip ir medicininiai.
tags: #psichologiniai #reiskiniai #sporte