Darbas užima didelę dalį mūsų gyvenimo, dažnai net daugiau nei miegas ar kitos asmeninės veiklos. Į tai įeina ne tik darbo valandos, bet ir domėjimasis profesine sritimi, mokymasis, socialinės veiklos, profesinės literatūros skaitymas, el. laiškų rašymas savaitgaliais ar atostogų metu, skambučiai darbiniais klausimais ir pan. Dėl didelių laiko sąnaudų darbui gali nukentėti socialiniai ryšiai, emocinė ir fizinė sveikata bei kitos gyvenimo sritys. Todėl svarbu, kad verslai padėtų darbuotojams išlaikyti pusiausvyrą.
Psichologiniai veiksniai darbe: apibrėžimas ir svarba
Psichologiniai veiksniai darbe apima įvairius aspektus, kurie veikia darbuotojų psichinę būklę ir gerovę. Nėra vieno ar kelių pagrindinių veiksnių, kurie labiausiai veikia žmogaus psichinę būklę, nes tai priklauso nuo patirties, baimių, polinkių ir asmens bruožų. Net ir nemalonios emocijos nebūtinai yra blogas reiškinys, nes kiekvienas gali interpretuoti tą pačią situaciją skirtingai, priklausomai nuo tam tikru metu susiklosčiusių aplinkybių.
Vis didėjantis gyvenimo tempas, besikeičiančios darbo sąlygos ir augantys kompetencijos reikalavimai verčia žmogų nuolat ir intensyviai suktis darbų verpete. Bet kokiame darbe sudėtingų situacijų išvengti neįmanoma, o dažna reakcija į jas pasireiškia nerimu, baime, įtampa ir stresu.
Socialiniai darbuotojai, dirbantys su pažeidžiamomis visuomenės grupėmis, atlieka svarbią misiją - mažina socialinę atskirtį. Tačiau ši specialybė neretai nuvertinama, jai trūksta pagarbos ir visuomenės supratimo apie socialinių paslaugų sektoriaus darbuotojų atliekamus darbus ir naudą visuomenei. Socialiniai darbuotojai, norėdami padėti į bėdą patekusiam žmogui, kartais prisiima "kliento" pareigas ir atsakomybes, o nepalankūs paslaugų gavėjai gali sukelti nemalonius potyrius ir stresą.
Stresas darbe: priežastys, pasekmės ir įveikimo būdai
Šiuolaikinis gyvenimo tempas yra labai didelis, todėl stresas tampa beveik neatsiejama gyvenimo dalimi. Stresas yra ne tik psichologinė, bet ir fiziologinė būsena, kuri apima nervinę įtampą ir organizmo reakcijas. Dažnai patiriamas stresas gali sukelti įvairių sveikatos problemų, tokių kaip galvos skausmas, kraujospūdžio pakitimas, miego sutrikimai, virškinimo sutrikimai ir kt.
Taip pat skaitykite: Nauda iš savianalizės
Teigiamai emocinę sveikatą veikia dėkingumas, meilė, rūpestis ir pagalba kitiems. Svarbiausia būti pozityviems ir į kiekvieną situaciją žiūrėti ramiai, ieškant geriausio sprendimo būdo.
Streso įveikimo būdai:
- Aplinkos pakeitimas: Išvykos į kitą miestą ar gamtą gali padėti atsipalaiduoti.
- Mėgstama veikla (hobis): Sportas, veiklos gamtoje, procedūros vandenyje ar kitos pramogos padeda atsipalaiduoti ir nusiraminti.
- Žalingų įpročių atsisakymas: Rūkymas, alkoholis, vaistai ar kofeinas gali sustiprinti stresą.
- Atsipalaidavimo pratimai: Joga padeda atpalaiduoti mintis ir kūną.
- Fizinis aktyvumas (sportas): Bėgiojimas, aerobikos treniruotės, šokiai, plaukimas ar važinėjimas dviračiu padeda atsipalaiduoti.
- Artimi santykiai: Draugystė ir galimybė pasidalinti jausmais su artimaisiais padeda įveikti stresą.
Socialiniame darbe streso valdymas nėra lengvas, nes tai darbas susijęs su kitų žmonių išgyvenimais ir emocijomis. Svarbu išmokti tinkamai reaguoti į stresą, koreguoti savo elgesį ir kontroliuoti save. Supervizijos socialiniame darbe skatina pabūti su savimi, permąstyti savo situaciją ir atrasti darną, įvardinant streso sukėlėją ir randant būdą streso poveikį sumažinti.
Sveikai į stresą reaguojantys žmonės elgiasi taip, kad sumažintų streso poveikį ir nekiltų papildomų problemų dėl reakcijos į stresą. Tai apima pokalbius su kitais žmonėmis, įsitraukimą į prasmingą veiklą, atsipalaidavimo priemones, humorą ir laiko praleidimą su gerais draugais.
Gyvenimo balansas: asmeninio ir profesinio gyvenimo harmonija
Psichologai akcentuoja gyvenimo balansą ir jo svarbą žmogui. Gyvenimo balansas reiškia kasdienybės pusiausvyrą, kai kiekvienai gyvenimo sričiai skiriama pakankamai energijos. Siekiant gyvenimo balanso, svarbu išskirti prioritetines sritis ir susitaikyti, kad kitoms sritims dėmesio bus mažiau.
Taip pat skaitykite: Pažink save
Išlaikydami balansą, užtikriname gyvenimo pilnatvę ir įkvėpimą dirbti, siekti savo tikslų, džiaugtis santykiais ir mėgautis ramybe. Jei susiduriame su iššūkiais, išderinančiais turėtą ritmą, svarbu suvaldyti chaosą per darbotvarkę, rutiną ir fizinį aktyvumą. Tačiau pokyčius verta žengti palengva, kad išvengtume perdegimo.
Vietoj nuolatinio skundimosi nuovargiu, turime pradėti vertinti savo emocinį atsparumą ir imtis realių veiksmų gyvenimo balanso palaikymui. Psichologai pataria reguliariai skirti laiko sau ir kartais tiesiog būti, o ne ką nors daryti.
Vienuma: poreikis atsipalaiduoti ir susikaupti
Buvimas vienumoje padeda geriau pajausti save, sureguliuoti emocijas, nusiraminti po stresinių situacijų ir didina pasitikėjimą savimi. Pokalbis su savimi padeda augti asmenybei ir įveikti nuotaikos sutrikimus. Tyrimai rodo, kad pradėję dirbti iš namų daugelis pastebėjo, jog padaro kur kas daugiau, nei dirbdami kolektyve, nes darbo aplinka slopina produktyvumą, blaško ir trukdo susikaupti.
Vienumoje turime galimybę apgalvoti ir įvertinti santykius, išsiaiškinti, ar jie pateisina mūsų lūkesčius ir ką galėtume padaryti, kad juos pakeistume. Pabuvimas vienam padeda pagerinti santykius. Vienuma skatina kūrybiškumą, nes ramybėje ir atsiribojime gimsta įstabios mintys, kurios virsta netikėčiausiomis idėjomis ir sprendimais.
Sezoninis poveikis psichologinei būklei
Šiuo metu visi ryškiai jaučiame metų laikų kartą, o vėlyvą rudenį ir žiemą visiems labai stinga saulės šviesos. Šviesos trūkumas tamsiuoju metu laiku stipriai veikia mūsų nuotaiką, energiją ir dėmesį. Gydytojai rekomenduoja ryškios šviesos terapijas, judėjimą gamtoje bet kokiu oru, vitamino D vartojimą ir artimą bendravimą.
Taip pat skaitykite: Šuns elgesio supratimas
Psichologinis smurtas darbe: samprata, požymiai ir pasekmės
Psichologinis smurtas darbe yra vis labiau plintantis reiškinys, kuris tampa opia problema ne tik darbuotojams, bet ir darbdaviams. Tai diskriminacijos darbuotojų santykiuose apraiška bei depresijos ir kitų darbuotojų sveikatos sutrikimų padarinys.
Mokslinėje literatūroje psichologinis smurtas darbe dažnai apibūdinamas kaip "plačiai paplitęs" neigiamas socialinis reiškinys. Tačiau, nei akademinėje bendruomenėje, nei įstatymų leidėjų tarpe nėra vieningos šio reiškinio sampratos.
Psichologinio smurto apraiškos:
- Nuolatinė kritika ir menkinimas.
- Izoliavimas nuo kitų darbuotojų.
- Šmeižtas ir apkalbos.
- Nepagrįsti kaltinimai ir grasinimai.
- Per dideli arba neįmanomi reikalavimai.
- Nuolatinis darbo rezultatų sabotavimas.
- Asmeninis įžeidinėjimas ir patyčios.
- Nepagarbus elgesys, agresija, įžeidinėjimas.
Svarbu atskirti psichologinį smurtą nuo pagrįstos kritikos.
Psichologinio smurto priežastys:
- Agresyvi, konkurencinga arba tolerantiška priekabiavimui darbo aplinka.
- Autoritariniai, nekompetentingi arba nesaugūs vadovai.
- Didelė darbuotojų konkurencija dėl paaukštinimo ar kitų išteklių.
- Asmenybės bruožai arba praeities patirtis.
Psichologinio smurto pasekmės:
- Darbuotojams: Depresija, nerimas, stresas, išsekimas, miego sutrikimai, sumažėjęs pasitikėjimas savimi, sunkumai susikaupti, fiziniai skausmai ir ligos, alkoholio ar narkotikų vartojimas.
- Organizacijoms: Sumažėjęs darbo našumas, padidėjusi darbuotojų kaita, pablogėję santykiai tarp darbuotojų, padidėjęs nelaimingų atsitikimų darbe skaičius ir sugadinta organizacijos reputacija.
- Visuomenei: Padidėjęs nedarbas, sumažėjęs bendrasis vidaus produktas ir padidėjusios sveikatos priežiūros išlaidos.
Teisinis reglamentavimas: tarptautinė, ES ir nacionalinė perspektyvos
Nei tarptautinė bendruomenė, nei ES neturi specialių įstatymų, reguliuojančių psichologinio smurto prevenciją, kontrolę ir adekvatų sankcijų taikymą. Tačiau, tarptautinė bendruomenė pradėjo diskusiją, kad darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos mechanizmas turi apimti veiksmus, orientuotus ne tik į fizines darbo sąlygas, bet ir į psichologinius veiksnius. ES teisės aktai, nustatantys pagrindinius sveikatos ir saugos reglamentų principus darbo vietoje, tik netiesiogiai reguliuoja psichologinio smurto apraiškas darbe.
Daugelis valstybių yra priėmusios specialų antimobingo reguliavimą, kuris turi daug versijų: specialūs įstatymai, netiesioginis reguliavimas per darbuotojų sveikatos ir saugos institutą, teismų praktika, kolektyvinės sutartys ir kiti dokumentai (procedūros, gairės, gerosios praktikos kodeksai).
Šiuo metu Lietuvos teisės sistema neturi prevencinių priemonių ir sankcijų už mobingą ir nepateikia jokio psichologinio smurto darbe apibrėžimo. LR DK 30 str. 3 d. numato mokymus darbuotojams, kurie apima psichologinio smurto ir priekabiavimo reglamentavimą, pavojus, prevencijos priemones, atvejų nustatymo būdus, darbuotojų teises ir pareigas bei įrodinėjimo klausimus.
Psichologinio smurto prevencija: organizacijos ir darbuotojų vaidmuo
Psichologinio smurto prevencija darbe yra kompleksinis procesas, reikalaujantis tiek organizacijos, tiek darbuotojų pastangų.
Organizacinės priemonės:
- Sukurti aiškią ir griežtą politiką, draudžiančią psichologinį smurtą.
- Užtikrinti, kad visi darbuotojai būtų apmokyti apie psichologinio smurto pavojus ir prevencijos priemones.
- Sukurti saugią ir konfidencialią sistemą, kurioje darbuotojai galėtų pranešti apie psichologinio smurto atvejus.
- Tirti visus pranešimus apie psichologinį smurtą ir imtis atitinkamų veiksmų.
- Skatinti pozityvią ir pagarbią darbo kultūrą.
- Įdiegti konfliktų sprendimo mechanizmus.
- Vykdyti reguliarius darbuotojų apklausas, siekiant nustatyti psichologinio smurto rizikos veiksnius.
Darbuotojų priemonės:
- Žinoti savo teises ir pareigas.
- Būti informuotiems apie psichologinio smurto požymius.
- Pranešti apie psichologinio smurto atvejus.
- Dokumentuoti psichologinio smurto atvejus.
- Kreiptis pagalbos į kolegas, profesines sąjungas ar kitas organizacijas.
- Rūpintis savo psichologine ir fizine sveikata.
- Elgesio, mastysenos ir emocinės būsenos sureguliavimas.
- Pasitikėjimo savimi palaikymas ir stiprinimas.
- Atjauta sau, savęs priėmimas.
- Įsipareigojimas sau.
- Elgesio, emocinio santykio į tai, kas vyksta, ir į situacijos dalyvius įsisąmoninimas.
- Empatija (supratimas ir geranoriškumas).
Nustatant psichologinio smurto ir priekabiavimo atvejus, svarbu atsižvelgti į sistemingumą, intenciją ir poveikį darbuotojo psichologinei ir fizinei sveikatai. Svarbu atskirti psichologinį smurtą nuo pagrįstos kritikos.
Jei pastebėjote psichologinio smurto arba mobingo atvejį, svarbu įsisąmoninti elgesį, pasiūlyti pagalbą aukai, pranešti apie atvejį vadovybei ir palaikyti auką. Jei jus apkaltino psichologiniu smurtu arba mobingu, svarbu išanalizuoti savo elgesį, atsiprašyti, jei jūsų elgesys įžeidė ar įskaudino kitą asmenį, pasistengti pakeisti savo elgesį ateityje ir kreiptis pagalbos į psichologą arba konsultantą, jei jums sunku suprasti savo elgesį arba pakeisti jį.
Psichologinis smurtas ir mobingas: skirtumai
Nors terminai "psichologinis smurtas" ir "mobingas" dažnai naudojami sinonimiškai, tarp jų yra skirtumų. Mobingas yra psichologinio smurto forma, kuri pasireiškia sistemingu ir ilgalaikiu persekiojimu, bauginimu ar žeminimu darbe. Psichologinis smurtas gali apimti ir kitas elgesio formas, kurios nėra tokios intensyvios ar ilgalaikės kaip mobingas.
Psichologiniai agresyvaus elgesio aspektai
Psichologinis smurtas yra susijęs su emocijomis ir mąstymu. Agresyvus elgesys dažnai kyla iš neigiamų emocijų, tokių kaip pyktis, baimė ar pavydas. Taip pat, agresyvus elgesys gali būti susijęs su tam tikromis mąstymo schemomis, tokiomis kaip įsitikinimas, kad reikia kontroliuoti kitus arba kad reikia būti pranašesniam už kitus.
Kultūriniai, moraliniai, teisės ir vadybiniai aspektai
Svarbu įsivardinti kultūrinius, moralinius, teisės ir vadybinius aspektus greta psichologinių aspektų. Psichologinis smurtas yra ne tik psichologinė problema, bet ir kultūrinė, moralinė, teisinė ir vadybinė problema. Žmogus - unikali būtybė, ne tik dalyvauti socialiniuose, tarpusavio santykiuose, bet ir juos kurianti, atsižvelgiama į savo asmeninius interesus, lūkesčius bei aplinkinių asmenų nuomonę.
Bendravimo svarba ir etika
Bendravimas - tai dviejų arba daugiau žmonių tarpusavio sąveika, kurios metu perduodama informacija ir patenkinami saugumo, saviraiškos, dominavimo ir kiti poreikiai. Būtina organizacijos sėkmingumo sąlyga - kad jos veiklai pritartų visi suinteresuotieji - lemia, jog iškyla poreikis ieškoti etinių problemų sprendimų. Etika geriausiai įsisavinama ne šiaip nagrinėjant blogiausius profesinės veiklos atstovų poelgius, bet analizuojant elgesį kurio apskritai tikimasi (laukiama) iš profesionalų. Doras elgesys yra žmonių veikla, kurią galime tobulinti, remdamiesi savo pačių įgyta patirtimi. Etikos tikslas - padėti žmonėms priimti geresnius sprendimus.
Vadovavimo stiliai ir konfliktų valdymas
Geri vadovavimo rezultatai būna tada, kai vadovas motyvuoja pavaldinius siekti, kad būtų įgyvendinti organizacijos tikslai. Tikrasis sėkmingas vadovavimo pagrindas yra sugebėjimas įvertinti situaciją ir daryti sprendimus. Vadovavimas priklauso nuo socialinių santykių tarp vadovo ir pavaldinių. Vadovo veiksmai veikia pavaldinius, o jų reakcijos - vadovą.
Konfliktinė situacija - tai konflikto kilimo sąlyga. Kad minėta situacija peraugtų į konfliktą, būtinas įsikišimas iš išorės, postūmis arba incidentas. Konfliktų valdymas - tai kryptinga veikla, kuria norima pašalinti konfliktą sukėlusias priežastis arba pakoreguoti konflikto dalyvių elgesį.
Vadovavimo stiliai:
- Prievartinis
- Bendradarbiavimo
- Prisitaikymo
- Vengimas
- Kompromisinis
- Stimuliavimo
Pagal tai, kaip žmonės reaguoja į aplinką ir bendrauja su kitais, juos galima suskirstyti į intravertus ir ekstravertus. Intravertai iš anksto apgalvoja savo veiksmus, kai reikia vertinti situacijos realumą, svarbą ar tikslumą, ir nepasiduoda pirmam įspūdžiui. Ekstravertai ypač jautriai reaguoja į kitų žmonių mintis ir jausmus, juos atspindi.
Psichikos sveikata darbe: svarba ir priežiūra
Psichikos sveikata turi rūpintis kiekvienas žmogus. Ne mažiau svarbu laiku pastebėti ir aplinkinių nuotaikas ar pasikeitusį elgesį. Gerai psichikos sveikatai įtakos turi tiek biologiniai, tiek psichologiniai, tiek socialiniai veiksniai. Psichikos sveikata - ne vien tik būklė be ligų, tai - geros savijautos pojūtis, emocinė ir dvasinė būsena, kuri leidžia žmogui džiaugtis gyvenimo pilnatve, išgyventi skausmą ir liūdesį, gebėti užmegzti ir palaikyti gerus asmeninius santykius. Gera psichikos sveikata - ir produktyvaus darbo garantas. Kiekvienoje darbovietėje labai svarbi tinkama atmosfera, geri kolegų tarpusavio santykiai.
Siekiant įvertinti veiksnius, kurie gali sukelti stresą, kiekvienoje darbovietėje derėtų atlikti psichosocialinės rizikos vertinimą. Psichikos sveikatai įtakos turi ir blogi darbuotojų santykiai, netinkamas vadovybės elgesys, negalėjimas kelti kvalifikacijos, prisidėti prie sprendimų priėmimo, bauginimas smurtu, priekabiavimas.
Bet kuriuo atveju, specialistai pataria neslopinti emocijų. Dera jas atpažinti, išgyventi ir išreikšti konstruktyviais būdais. Labai svarbu teigiamas savęs vertinimas, gebėjimas spręsti problemas, taip pat geri bendravimo įgūdžiai. Psichikos sveikatai įtakos turi ir fizinė veikla. Labai svarbi socialinė šeimos, draugų, kolegų parama, taip pat ekonominis saugumas, reikiamų paslaugų prieinamumas, galimybė realizuoti ambicijas darbe, pasitenkinimas darbu.
tags: #psichologiniai #veiksniai #darbe