Įvadas
Šiandieniniame pasaulyje, kuris nuolat keičiasi ir kelia vis daugiau iššūkių, psichologinis atsparumas tampa vis svarbesniu gebėjimu. Tai ne tik leidžia mums išgyventi stresines situacijas, bet ir augti, tobulėti bei išlikti motyvuotiems siekiant savo tikslų. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kas yra psichologinis atsparumas, kaip jis veikia, iš ko jis susideda ir kaip jį galima ugdyti.
Kas Yra Psichologinis Atsparumas?
Psichologinis atsparumas - tai bendras asmens gebėjimas prisitaikyti prie gyvenimo iššūkių, stresinių situacijų ir pokyčių, išsaugant psichinę pusiausvyrą, motyvaciją ir gebėjimą funkcionuoti. Tai nereiškia, kad psichologiškai atsparus žmogus nejaučia liūdesio, nerimo ar pykčio - veikiau tai gebėjimas atsigauti po sunkumų, rasti prasmę net sudėtingose situacijose ir iš jų pasimokyti.
Psichologinis atsparumas nėra įgimtas, mes turime galimybių jį ugdyti ir lavinti. Tam reikia žinių, įgūdžių, patirties ir organizacijos kultūros, palankios darbuotojų atsparumo ugdymui.
Evoliucinis Psichologinio Atsparumo Pagrindas
Psichologinis atsparumas turi gilias evoliucines šaknis. Jis kilo iš evoliucinio poreikio išgyventi. Išsivystė kaip: išlikimo strategija, emocijų reguliavimo gebėjimas ir socialinio prisitaikymo priemonė. Per milijonus metų žmonės, kurie patirdami stresą sugebėdavo mobilizuoti jėgas (ne panikuoti, o veikti), valdyti emocijas ir racionaliai reaguoti į grėsmę ar turėjo stiprius ryšius su kitais, išlikdavo.
Psichologinis Atsparumas Šiandien
Šiandieninis gyvenimas visiškai kitoks nei prieš eilę metų. Gyvename nuolatinės kaitos ir informacijos pertekliaus laikotarpiu: modernėjančios technologijos, keičiančios ne tik mokymo(si) procesą, bet ir darbo rinką, globalūs įvykiai (pandemijos, karai, klimato krizės) veikia mūsų emocinę būseną. Mes nespėjame koja kojon su kintančiomis aplinkybėmis. Dažnai jaučiame įtampą kūne, galva perpildyta besaikės informacijos, be aiškios priežasties atsirandantis dirglumas, emocijų (baimės, nerimo, pykčio, liūdesio…) reguliavimo sunkumai, sumažėjęs susidomėjimas kitais ar net vengimas su jais bendrauti ir pan.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto pasekmės
Psichologinio Atsparumo Komponentai
Psichologinis atsparumas susideda iš tam tikrų dalių:
- Fizinis atsparumas: tai mūsų fizinė sveikata, jėga, ištvermė, gebėjimas pailsėti ir atgauti jėgas. Tai mūsų kūno gebėjimas atsigauti po iššūkius keliančių situacijų.
- Emocinis atsparumas: tai gebėjimas suprasti, įsigilinti, išjausti, reguliuoti savo emocijas, koncentruoti dėmesį ir su emocijomis tvarkytis. Tai gebėjimas atpažinti, įvardinti bei priimti savo emocijas.
- Proto atsparumas: tai gebėjimas mąstyti, atpažinti, suprasti savo mintis, gebėjimas analizuoti, pažvelgti į situacijas iš šalies, iš įvairių perspektyvų, taip pat gebėjimas vienu metu matyti kelias išeitis iš situacijos.
- Dvasinis atsparumas: tai gebėjimas suprasti savo vertybes, įsitikinimus, ieškoti vertybių, meilės ir prasmės savo gyvenime.
Kaip Ugdyti Psichologinį Atsparumą?
Psichologinis atsparumas nėra kažkas, ką turime arba neturime. Tai yra įgūdis, kurį galime ugdyti ir stiprinti. Štai keletas būdų, kaip tai padaryti:
Pozityvus Mąstymas
Pozityvus mąstymas - gebėjimas matyti situacijos prasmę, net kai ji sunki. Kiekviena situacija mus kažko moko. Pastangos visada geriau nei žinios ir pažadai sau. Ne tiek svarbu, kiek jūs turite resursų, bet kaip jais sugebate pasinaudoti. Šiandien, kai pasaulis nuolat keičiasi, šis gebėjimas tampa esmine emocinės sveikatos dalimi.
Įkvepiančios Istorijos
Psichologinį atsparumą galima ugdyti sau pasakojant įkvepiančias istorijas arba girdėti tam tikras žinutes, kurios padrąsina ir motyvuoja. Tai gali būti istorijos apie žmones, kurie įveikė didelius sunkumus ir pasiekė savo tikslus.
Fizinis Aktyvumas ir Emocijų Pažinimas
Įvairios treniruotės, skirtos tiek fiziniam kūnui, tiek emocijos pažinimui, tiek naujų įgūdžių formavimui, padeda stiprinti psichologinį atsparumą.
Taip pat skaitykite: Įvadas į psichologinį įvertinimą
Dėmesio Koncentravimo Pratimai ir Meditacija
Įstaigose ir organizacijose, kuriose darbas susijęs su stresu, neretai organizuojami net atskiri mokymai, kaip tvarkytis su šiuo jausmu. P. Rakštikas pataria nepraleisti ir įvairių kūrybinių renginių, kuriuose mokoma medituoti.
Emocijų Savireguliacijos Praktikos
Įvairios praktikos, apimančios fizinius pratimus, meditavimo formas, dėmesio koncentravimo pratimus, emocijų savireguliacijos praktikas, padeda stiprinti pasiruošimą susidoroti su stresinėmis situacijomis.
Pavyzdžių Ieškojimas
Galime ieškoti pavyzdžių, kaip kiti žmonės (su tam tikrais iššūkiais) tvarkosi. Organizacijos irgi ne išimtis - supranta, kad reikia kompanijose žmonių, kurie susitvarko su problemomis, yra atsparūs.
Vidinės Galios Ugdymas
Vidinės galios neretai skamba labai mistifikuotai. Rodos, reikia žinoti kažkokias paslaptis ar kažką nežemiško, o ir knygų labai daug, kurios, reikia pripažinti, nėra kokybiškos ir ne visos skirtos žmonėms padėti. Taigi, psichologinį atsparumą galima ugdyti sau pasakojant įkvepiančias istorijas arba girdėti tam tikras žinutes, kurios padrąsina ir motyvuoja. Tai gali būti ir įvairios treniruotės, skirtos tiek fiziniam kūnui, tiek emocijos pažinimui, tiek naujų įgūdžių formavimui.
Darbo su Mintimis Praktika
Psichologinio atsparumo didinimui yra labai svarbus ir mūsų minčių turinys. Pavyzdžiui, vietoje raminančios frazės „viskas bus gerai“ verčiau galima sakyti „nuostolių neišvengsi“, nes toks yra gyvenimas ir jame nutinka visko.
Taip pat skaitykite: Ką reikia žinoti apie psichologinius testus kariuomenėje?
Pasiruošimas Dienai X
Vardindamas faktorius, kurie didina psichologinį atsparumą, J. Belte išskyrė pasiruošimą dienai x, kuri, tiesa, šiandienos kontekste nebūtinai turi būti tik karas. Stresinės situacijos ir nemalonūs įvykiai mūsų tyko už kiekvieno kampo, tačiau vieniems pavyksta su jais susidoroti, o kiti palūžta.
Nerimo Valdymas
Patarimas yra mintyse prasukti patį blogiausią scenarijų - ne bėgti, o pagalvoti, kas blogiausio gali atsitikti. Ir pasirodo, kad ta tikimybė ne tokia jau galbūt ir aukšta. Ir tada kokie turėtų būti veiksmai net prie blogiausio scenarijaus? Praeityje irgi yra buvę situacijų, kai jūs patyrėte didelį nerimą, nežinojote, kaip bus, nematėte išeities, bet visos tos situacijos kažkaip išsisprendė.
Prasmės Paieška
Psichologinis atsparumas automatiškai padidės, patirsime mažiau streso, jeigu mes savo veikloje orientuosimės į prasmę, į vertę, ką mes kuriame, ir nustosime parintis dėl rezultato.
Paleidimas ir Priėmimas
Visko mes negalime sukontroliuoti, ir labai svarbu paleisti tuos dalykus, priimti pasaulį tokį, koks jis yra, ir suprasti, kad aš nieko negaliu padaryti, negraužti savęs. Dėl to reikia priimti nelaimes, įvairias tragiškas situacijas ir iš jų mokytis.
Psichologinis Atsparumas Organizacijose
Organizacijos irgi ne išimtis - supranta, kad reikia kompanijose žmonių, kurie susitvarko su problemomis, yra atsparūs. Tai gali būti vadovo darbas, darbas skambučių centre ar įvairios pozicijos, kuriose daug bendraujama su žmonėmis, vyrauja konfliktinės situacijos. Tuomet atsiranda įvairios praktikos, žinios, kurios atnešamos darbuotojams, kaip būdas stiprinti jų pasiruošimą.
Dr. Julius Neverauskas padeda organizacijoms kurti atsparias ir inovatyvias darbo kultūras, tobulinti lyderystės gebėjimus ir žmogiškųjų santykių valdymo įgūdžius, efektyviai spręsti krizes ir integruoti pažangius neuromokslu grįstos taikomosios psichologijos metodus į kasdienius veiklos procesus.
Patarimai Norintiems Padėti Psichologiškai Jautresniam Žmogui
Neretai norintys padėti psichologiškai jautresniam žmogui, daro vieną ydingą klaidą - patarinėja. „O juk patarinėjame iš savo perspektyvos, kas būtent man tinka. Tas patarinėjimo būdas dažnai veikia priešingai. Pirmasis žingsnis turėtų būti bandymas suprasti ir taip tarsi priartėti prie žmogaus.
Psichologinis Atsparumas: Asmenybės Bruožas ar Procesas?
Iškyla klausimas - psichologinis atsparumas yra įgimtas ar įgyjamas? Tai, jog psichologinis atsparumas yra įgimtas ar pastovi, mažai kintanti asmenybės ypatybė, aiškinama per psichologinio atsparumo kaip asmenybės bruožo požiūrį. Tačiau palaikantys idėją, jog psichologinis atsparumas priklauso nuo aplinkos, kultūros, tarpusavio santykių, socialinio palaikymo ir pan., pritaria proceso požiūriui. Juo manoma, kad nepaisant įgimtų ypatybių, vystydamas įvairius įgūdžius, įgydamas žinių, mokydamasis ir tobulėdamas, žmogus gali padidinti atsparumą stresui, neigiamoms gyvenimo aplinkybėms. Vis dėl to, vienareikšmišką takoskyrą čia daryti būtų neteisinga. Vidiniai (pvz. Taip galima skirti apsauginius veiksnius, kurie sumažina riziką ir padidina psichologinį atsparumą. Taigi, nors tam tikri asmenybės ypatumai ar ankstyvosios patirtys gali būti mažiau naudingos palaikant psichologinį atsparumą, aktyvios pastangos keičiant savo jausmus, mintis ir elgesį padeda įgyti naujų žinių ir įgūdžių, apsaugančių nuo nepalankaus aplinkos poveikio.
Apsauginiai veiksniai
Taip galima skirti apsauginius veiksnius, kurie sumažina riziką ir padidina psichologinį atsparumą. Taigi, nors tam tikri asmenybės ypatumai ar ankstyvosios patirtys gali būti mažiau naudingos palaikant psichologinį atsparumą, aktyvios pastangos keičiant savo jausmus, mintis ir elgesį padeda įgyti naujų žinių ir įgūdžių, apsaugančių nuo nepalankaus aplinkos poveikio.
tags: #psichologinio #atsparumo #ziemelapis