Įvadas
Šiuolaikinėje mokykloje mokytojo asmenybė ir kompetencija yra vieni svarbiausių faktorių, lemiančių ugdymo kokybę. Nuo mokytojo priklauso, ar mokiniai bus motyvuoti mokytis, ar jie gebės save pažinti, bendrauti, atskleisti savo kūrybiškumą. Augant reikalavimams mokytojo profesijai, būtina nuolatos tobulinti savo kompetencijas ir įvertinti galimybes. Šiame straipsnyje aptarsime mokytojo vaidmenį šiuolaikiniame ugdymo procese, jo asmenybės bruožus, tipus ir jų įtaką mokiniams, turintiems sunkumų, bei būdus, kaip mokytojai gali tobulėti ir prisitaikyti prie kintančių ugdymo paradigmų.
Mokytojo Vaidmuo ir Paskirtis
Žodis "mokytojas" yra kilęs iš žodžių "mokslas", "mokyti", "mokykla" ir "mokinys". Pagrindinis mokytojo uždavinys - perteikti mokiniams mokslo pagrindus, išmokyti juos šiomis žiniomis naudotis praktiškai, formuoti įgūdžius ir lavinti protinius gebėjimus. Mokytojas organizuoja mokinių veiklą, bendrauja su jais, veda į gyvenimą ir visuomenę, socializuoja. Jis ne tik moko ir šviečia, bet ir įpratina mokytis, uždega norą pažinti ir būti naudingu sau bei visuomenei. Todėl mokytojas dažnai vadinamas pedagogu - vedančiu mokinius į gyvenimą. Tai asmenybė, daranti didelę įtaką kitų žmonių asmenybės vystymuisi. Jis vertinamas ne vien kaip specialistas, bet ir kaip žmogus, pilietis, sugebantis šviesti, praktiškai lavinti, psichologiškai bei dvasiškai tobulinti ugdytinį, formuoti iš jo harmoningą asmenybę, pilietį, tobulą, humanišką žmogų.
Šiuolaikinėje mokykloje sėkmingą nuolatinio mokymo(si) proceso organizavimą lemia racionalus mokymo turinys ir tinkami metodai, turimų mokymo priemonių kokybė, mokytojų pasiruošimas, nuostatos, pasirengimas permainoms, mokytojų noras keistis ir mokytis. Šiuolaikiniam mokytojui keliami nauji ir vis didesni reikalavimai, jis - tai novatorius, konsultantas, vadovas, tyrėjas, bendraujantis ir bendradarbiaujantis kolega. Nuo mokytojo kompetencijos ir elgesio neatsiejamai priklauso ugdymo kokybė, mokinių pasitenkinimas jo dėstomuoju dalyku. Mokytojas turi skatinti mokinį pažinti save, padėti jam įgyti bendravimo įgūdžių, atskleisti jo kūrybiškumą, nes kiekvienas mokinys yra unikali bei originali asmenybė.
Mokytojo Asmenybės Bruožai ir Struktūra
Mokytojo asmenybė yra visuma profesinių ir psichologinių-socialinių savybių, sąlygojančių sėkmingą pedagoginę veiklą. Tai žmogus, pasiekęs tam tikrą tobulumo lygį, gebantis dirbti, bendrauti, pažinti, keisti aplinką, save ir kitus, skleisti idealines vertybes, įprasminti savo gyvenimą ir kurti nemirtingąjį "aš".
Mokytojo asmenybės teigiami bruožai apima:
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
- Gebėjimą daryti intelektualinį, emocinį ir praktinį poveikį mokinių veiklai ir elgesiui.
- Intelektualinius, loginius, komunikacinius ir ekspresyvius sugebėjimus.
- Aktyvumą, poreikius, emocijas, žinojimą ir valią.
- Gebėjimus, gabumus, intelektą ir patirtį.
Mokytojo atitikimas profesiniams reikalavimams, jo pedagoginės veiklos produktyvumas, auganti profesinės kvalifikacijos kultūra, pasitenkinimas pasirinkta profesija ir darbu, noro dirbti tą darbą stiprėjimas bei prisitaikymas prie konkrečių darbo sąlygų rodo pedagogo asmenybės vertingumą.
Asmenybė yra daugelio mokslo šakų dalykas, todėl filosofai, psichologai, sociologai ir kitų mokslo šakų atstovai pateikia įvairių asmenybės apibrėžimų. Iš įvairių apibrėžimų palyginimo aišku, kad filosofija ir sociologija į asmenybę žiūri kaip į visuomenės atstovą, o psichologija - kaip į individą, turintį tam tikro lygio ir kokybės psichiką. Pedagogikai, ugdymo procesui, mokymo ir auklėjimo tikslu svarbiausia nustatyti asmenybės struktūroje socialinius veiksnius ir pažvelgti, kaip jie santykiauja su biologiniais. Žmogaus ugdymo procese pedagogika turi atsižvelgti į asmenybės varomąsias jėgas, asmenybės santykį su veikla, funkcijomis, priklausomybę nuo bendrojo vystymosi, žmonių santykių psichologiją, pažintinės veiklos funkcijas ir psichologinę asmenybės charakteristiką.
Eneagramos Asmenybės Tipai
Eneagrama - tai asmenybių klasifikacijos sistema, naudojama nuo 1950 m. Ji atskleidžia žmogaus elgseną stresinėse situacijose ir palankiomis sąlygomis. Pagal eneagramą, yra 9 pagrindiniai asmenybės tipai:
- Perfekcionistas: Logiški, praktiški, turintys aukštas moralės normas, atsakingi, skrupulingi, organizuoti.
- Altruistas: Socialios, rūpestingos, nuoširdžios, empatiškos, šiltos ir mielos asmenybės.
- Laimėtojas: Pragmatiški, į sėkmę orientuoti, ambicingi, pasitikintys savimi, charizmatiški ir energingi žmonės.
- Individualistas: Emocionalios, jautrios, nepastovios nuotaikos, linkusios į savistabą, sąmoningos asmenybės.
- Mąstytojas: Intelektualus, rimtas, budrus, įžvalgus, smalsus, novatoriškas tipažas.
- Lojalistas: Atkaklūs, disciplinuoti, pedantiški, bet nesavarankiški, ieškantys saugumo žmonės.
- Entuziastas: Visuomet skuba, trokšta visur sudalyvauti, ekstravertų optimistų tipas, įvairiapusiškos, lanksčios, žaismingos asmenybės.
- Lyderis: Pasitikintys savimi, stiprūs, linkę dominuoti, valdingi, bet ginantys artimuosius žmonės.
- Taikdarys: Stabilios, patikimos, draugiškos, pozityvios, palaikančios asmenybės, kuriems svarbi taika ir geri santykiai.
Mokytojo Asmenybės Tipai ir Darbas su Mokiniais, Turinčiais Sunkumų
Kiekvienas mokytojas savo darbe susiduria su įvairiais vaikais, kuriems būdinga vienokia ar kitokia dvasios struktūra. Tai nėra lengvas uždavinys, nes įvairumu pasižymi ne tik dvasia, bet ir būtis, kuri neretai yra labai sudėtinga. Taip mokykloje atsirado "sunkių vaikų" sąvoka. Terminu "sunkus vaikas" apibūdinama daug vaikų, kurių asmenybę reikia koreguoti. Jiems priklauso ir nepaklusnūs, kaprizingi, užsispyrę vaikai, besipriešinantys suaugusių reikalavimams, patarimams. Tam tikra dalis vaikų yra padaužos, nedrausmingi, grubūs. Jų elgesį, neatitinkantį visuomenės moralės normų ir reikalavimų, įprasta apibūdinti terminu - asocialus.
Dažniausiai pasitaikantys sunkumai ir mokytojo požiūris į juos:
Taip pat skaitykite: Pagalba mokytojams, patiriantiems perdegimą
- Nesimokantis vaikas: Dažniausiai mokymosi problemos kyla dėl pažintinės veiklos sunkumų ar mokymosi motyvų stokos.
- Agresyvus vaikas: Vaiko agresyvumą formuoja šeimos santykiai, tėvų bendravimo su vaiku stilius ir mokyklinė situacija. Agresyvų poelgį sukelia didėjantis priešiškumas.
- Silpnavalis vaikas: Mokymasis reikalauja pastangų. Jų stoka - viena iš dažnesnių mokyklinio konflikto priežasčių. Silpnavalis vaikas, kaip ir kiti, nori pripažinimo ir sėkmės. Tokie vaikai tinkamai mokosi ir elgiasi tik tada, kai yra pakankamai nuosekliai kontroliuojami.
- Hiperaktyvus vaikas: Kliudo pats sau, t.y. trukdo reikalaujančiai kruopštumo veiklai, neleidžia jos baigti, o pakili, jaudri emocinė būsena kliudo teisingai įvertinti situaciją, numatyti galimą nesėkmę, pavojaus tikimybę. Svarbi hiperaktyvaus vaiko savybė - pernelyg didelis pasitikėjimas savimi.
- Demonstratyvus vaikas: Vaikai siekia dėmesio bei pripažinimo, tačiau ne visada pasirenka tinkamus būdus šiam siekimui įgyvendinti, bando nustebinti aplinkinius neįprasta apranga, šokiruojančiais poelgiais, kaprizais.
Pagrindiniai "sunkių" mokinių charakterio pakitimų tipai:
- Isteroidinis charakteris: Nuo pat gimimo šie vaikai pripratę būti dėmesio centre. Jie ypač egocentriški, reikalauja pastovaus dėmesio tik sau, kurio, kaip ir susižavėjimo, pripažinimo, netgi užuojautos, siekia visais įmanomais būdais, pasitelkę besaikę fantaziją, melą, vaidybą.
- Hipertiminis charakteris: Vaikai visada stebėtinai gerai, pakiliai nusiteikę, mėgsta bendrauti, ypač išsiskiria savarankiškumu, bet yra pernelyg judrūs.
- Senzytivusis charakteris: Bendravimo ir tarpusavio santykių problemos skiriasi nuo baimių, sukurtų vaizduotės ar kilusių ko nors išsigandus. Vaikas nustos bijoti tik tada, kai bus gerbiami jo jausmai, norai, pripažįstamas jo vidinis pasaulis, kai jį užkrės teigiamas auklėtojo pavyzdys, kai jis išmoks vertinti savo trūkumus ir bent mažos dalies jų atsisakyti, kai santykiai su juo bus grindžiami kitais svertais, kriterijais, bus lankstesni, nuoširdesni, ne tokie griežti.
- Paranojinis charakteris: Vaikai, kuriems būdingas šis charakterio pakitimas, mėgsta būti vieni. Jiems labai patinka suaugusiųjų draugija, kur galima tylėti, užsisklęsti savyje. Beje, tokie vaikai yra įtarūs, nedaug kuo pasitiki.
- Epileptoidinis charakteris: Vaikai išsiskiria inertiškumu, nepaiso aplinkinių interesų.
Šiuolaikinio Mokytojo Kompetencijos ir Tobulėjimas
Tarptautiniai tyrimai rodo, kad didžiausią įtaką mokinių pažangai daro mokytojas. Dėl to ant jo pečių krinta didžiulė atsakomybė. Iš mokytojo tikimasi, kad jis bus aktyvus, išmanus ir nuolat tobulėjantis. Mokytojas privalo nuolat tobulėti, gerinti savo kompetencijas, smalsumu rodyti pavyzdį mokiniams. Geriausi šiuolaikiniai mokytojai tapo pamokos vedliais, padedančiais vaikui pačiam atrasti reikalingas žinias.
Augant reikalavimams mokytojo profesijai, mokytojams tenka iš naujo įvertinti savo galimybes, sugebėjimus, kompetencijas. Mokytojo kompetencijų tobulinimas turėtų būti vienas svarbiausių prioritetų ugdymo procese. Įgytos kompetencijos padeda profesionaliai, įtaigiai perteikti žinias mokiniui. Paskutiniu metu švietimo dokumentuose, numatančiuose mokyklų veiklos perspektyvas, orientuojamasi į mokymosi paradigmą. Mokytojas mokymosi paradigmoje yra mokymosi patarėjas, padedantis mokiniui įveikti mokymosi problemas ir pasiekti užsibrėžtus, suderintus su ugdymo programa mokymosi tikslus.
Mokytis Mokyti - Privaloma
Vienintelis kelias į tobulą pedagogiką yra mokytojo saviugda, t. y. kiek pats mokytojas pasiruošęs mokytis. Norėdamas mokyti, pirmiausia pats turi nuolat mokytis. Tačiau problema yra ta, kad neretai tas nenoras mokytis kyla, kai susiduriama su valstybės nurodymais „iš viršaus“, kad pedagogas privalo tam tikrą valandų skaičių per metus skirti kvalifikacijos tobulinimui.
Todėl itin svarbu skatinti mokytojus mokytis, priminti, jog tai yra profesija, kur nauja informacija ir žinios atsiranda ne dienomis, o valandomis. Vadovėliai sensta, mokslas keliauja į priekį, kai kurias žinias jau reikia praplėsti, papildyti, nes atsirado naujų mokslinių faktų, o vadovėliai dar neperrašyti naujai. Nuolatinis mokymasis yra pedagoginio darbo specifika, tačiau jokia prievarta to neįmanoma pasiekti.
Taip pat skaitykite: Elgesio modelis ir jo taikymas
Ragina Palikti Mokytojus Ramybėje
Pedagogų pasipriešinimą naujovėms nulemia pati švietimo sistema, kuri veikia ne taip, kaip turėtų. Sistema labai dažnai suvokiama kaip represyvi. Tačiau kaip spręsti šią paradoksalią situaciją? Sprendimas - labai paprastas. Jeigu būtų įmanoma palikti mokytojus ir mokyklą ramybėje su milžinišku pasitikėjimo avansu, kad, pažindami savo vaiką, savo klasę, savo bendruomenę, jie galėtų kylančias ugdymo problemas spręsti patys geriausiu būdu, kuriuo jie gali, daug kas pasikeistų. Pasipriešinimas ir kyla dėl to, kad nuolat yra nuleidžiamos naujos tvarkos, kažkas keičiama, kažkas netinka ir perdaroma vėl kitaip. Per visas grandis yra labai didelė kontrolė, keičiami nurodymai ir tada tos apatinės grandys ima priešintis bet kam. Jos nori ramiai gyventi, jos nebenori pokyčių, reformų. Jos nori tiesiog atsikvėpti, ramiai duoti sau laiko refleksijai ir pradėti ramiai dirbti.
Pozityvių pokyčių įvyktų, jei sistema atsitrauktų ir suteiktų mokytojams laisvę kurti, pasitikėjimą, laisvę daryti sprendimus ir kurti ugdymo turinį su atsakomybe prieš vaiką ir jo šeimą. Pedagogas būtent ir yra atsakingas ne mokyklos direktoriui, ne vadovui, o vaikui ir jo šeimai. Pedagogo atsakomybė yra siekti kiekvieno konkretaus vaiko geriausių individualių rezultatų.
Suvaržymai Žudo Kūrybos Laisvę
Mokytojo profesija yra kūrybinė. Pedagogas panašus į aktorių, kūrėją, nes jo vidiniame pasaulyje gimsta kiekvienos pamokos provaizdis. Mokytojas, net grįždamas iš darbo į namus, vaikščiodamas miesto gatvėmis, labai dažnai savo galvoje nešiojasi būsimos pamokos provaizdį. Kūrybiniam darbui taip pat reikia labai daug laisvės. Suvaržyti menininkai niekada nebūtų sukūrę šedevrų, kuriais ir šiandien žavimės. Mokytojams taip pat reikia labai daug laisvės, erdvės tobulėti, nuolat turtinti savo vidų, vaikščioti į parodas, skaityti, lankyti muziejus, keliauti po pasaulį.
Gero Pedagogo Savybės
Bet koks turėtų būti geras pedagogas? Žinoma, jis turėtų būti kompetentingas savo srityje, pasižymėti punktualumu, darbštumu ir atsakingumu. Tačiau šios bendrosios savybės yra tik piramidės viršūnė. Geras mokytojas taip pat privalo pasižymėti pedagoginiu optimizmu. Tai požiūris, kad jei vaikas dabar kažko negeba, jis vis tiek sugebės. Labai blogas mokytojų bruožas, kurie nuolat bamba nesuprantantys, kaip vaikai nesugeba įsisavinti informacijos, kodėl nesugeba vieno ar kito dalyko. Mokytojo profesija yra dideli lūkesčiai ir gilus tikėjimas, kad tam vaikui pavyks, jei ne vienoje, tai kitoje srityje.
Kita labai svarbi savybė, kuria turėtų pasižymėti geras mokytojas, yra kuriančioji kantrybė. Ji yra susijusi su optimizmu ir reiškia, kad mokytojas nesusierzina, kai vaikui nepasiseka, jis gali kad ir tūkstantį kartų paaiškinti tą patį dalyką ir žodžio „kantrybė“ nesieja su kančia, iškentėjimu. Dar vienas mokytojo darbe itin reikalingas bruožas yra humoro jausmas.
Nejautrumo Pasekmės Gali Būti Tragiškos
Mokytojo darbas - labai sunkus emociškai, todėl geras pedagogas turi gebėti pažinti ir save bei pasižymėti nepriekaištinga savikontrole. Priešingu atveju stresas, neigiamos emocijos gali būti išlietos ant niekuo dėtų vaikų. Kartais tokie dalykai gali turėti net tragiškų pasekmių. Nejautrumas vaiko, žmogaus atžvilgiu yra vienareikšmiškai nepateisinamas ir neatleistinas.