Smurtas prieš vaikus yra opi problema, pažeidžianti vaiko teises ir turinti didžiulį neigiamą poveikį tiek individualiai vaikui, tiek visai visuomenei. Tai ne tik fiziniai sužalojimai, bet ir emocinė bei psichologinė žala, kuri gali lydėti žmogų visą gyvenimą. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgiami psichologinio smurto prieš vaiką veiksniai, jo formos, pasekmės ir galimi prevencijos būdai.
Smurto Prieš Vaikus Apibrėžimas ir Formos
Vaiką žalojantis elgesys apibrėžiamas kaip suaugusio žmogaus veikimas ar neveikimas, kuris daro žalą vaiko raidai, sveikatai ir orumui. Svarbu pabrėžti, kad smurtas nebūtinai yra vienkartinis įvykis - tai gali būti nuolatinė santykių sistema, kurioje vaikas yra žalojamas. Smurtas prieš vaikus gali pasireikšti įvairiomis formomis:
Fizinis smurtas: Tai tyčiniai veiksmai, sukeliantys skausmą ir galintys sukelti sveikatos ar raidos sutrikimus. Tai apima mušimą, stumdymą, spardymą, deginimą, kandžiojimą, smaugimą ar bet kokį kitą skausmo kėlimą.
Seksualinė prievarta: Tai suaugusio žmogaus veiksmai, kuriais siekiama patirti seksualinį pasitenkinimą arba gauti pelną išnaudojant vaiką. Tai apima išprievartavimą, seksualinį tvirkinimą, vaiko panaudojimą pornografijai, lytinių organų demonstravimą ir kitą seksualinio pobūdžio veiklą.
Emocinė prievarta: Tai vaiko kompetencijos ir savivertės griovimas žeminant, gąsdinant, atstumiant, baudžiant, atmetant ar ribojant socialines sąveikas. Emocinė prievarta apima tiek veiksmus, nukreiptus prieš vaiką (žodinės agresijos atakos), tiek neveikimą (emocinis atstūmimas, užuojautos ir palaikymo nesuteikimas).
Taip pat skaitykite: Įvadas į psichologinį įvertinimą
Nepriežiūra: Tai ilgalaikis fizinių ir psichinių vaiko poreikių netenkinimas, dėl kurio kyla grėsmė vaiko pilnavertei raidai ir funkcionavimui. Tai apima vaiko nemaitinimą, rengimą sezono neatitinkančiais drabužiais, nesirūpinimą jo sveikata ir saugumu.
Psichologinio Smurto Specifika
Psichologinis smurtas prieš vaiką yra ypač pavojinga smurto forma, nes ji palieka gilias emocines žaizdas, kurios gali turėti ilgalaikių pasekmių. Psichologinis smurtas gali pasireikšti įvairiais būdais:
- Žeminimas ir kritikavimas: Nuolatinis vaiko menkinimas, jo pastangų nuvertinimas, nepagarbus kalbėjimas apie jį.
- Gąsdinimas ir bauginimas: Grasinimai vaikui, jo artimiesiems, gyvūnams ar daiktams.
- Izoliavimas: Ribojimas vaiko socialinių kontaktų, draudimas bendrauti su draugais, šeimos nariais.
- Ignoravimas: Vaiko poreikių ignoravimas, emocinis atstūmimas, dėmesio neskyrimas jo jausmams ir išgyvenimams.
- Manipuliavimas: Vaiko kaltinimas dėl suaugusiųjų problemų, vertimas jaustis kaltu dėl dalykų, kurių jis nekontroliuoja.
Profesorė D. pažymi, kad vaikai retai patiria tik vieną smurto rūšį. Dažniausiai jie patiria įvairių formų smurtą vienu metu, pavyzdžiui, fizinį kankinimą ir emocinį žeminimą, seksualinį išnaudojimą ir grasinimus.
Psichologinio Smurto Prieš Vaiką Veiksniai
Yra daug veiksnių, kurie gali padidinti riziką, kad vaikas patirs psichologinį smurtą. Šie veiksniai gali būti susiję su vaiku, jo šeima, aplinka ir visuomene.
Veiksniai, Susiję Su Vaiku
- Amžius: Maži vaikai yra ypač pažeidžiami, nes jie yra visiškai priklausomi nuo suaugusiųjų ir neturi galimybių apsiginti.
- Genetinis pažeidžiamumas: Vaikai, turintys elgesio ar emocinių problemų, ir vaikai su negale yra padidintoje rizikos grupėje. Tėvai ir globėjai dažnai nežino, kaip su jais bendrauti, todėl gali pasireikšti smurtinis elgesys.
- Temperamentas: Vaikai, kurie yra impulsyvūs, sunkiai valdo savo emocijas arba turi elgesio problemų, gali labiau provokuoti suaugusiųjų pyktį ir agresiją.
- Ankstesnė patirtis: Vaikai, kurie jau patyrė smurtą ar kitas traumas, yra labiau pažeidžiami pakartotiniam smurtui.
Veiksniai, Susiję Su Šeima
- Šeimos istorija: Šeimos, kuriose jau buvo smurto atvejų, yra labiau linkusios į smurtą prieš vaikus.
- Tėvų psichikos sveikata: Tėvai, turintys psichikos sveikatos problemų, tokių kaip depresija, nerimas, priklausomybės, yra labiau linkę į smurtą prieš vaikus.
- Tėvystės įgūdžiai: Tėvai, neturintys tinkamų tėvystės įgūdžių, gali nesugebėti tinkamai pasirūpinti savo vaikais ir gali naudoti smurtą kaip auklėjimo priemonę.
- Šeimos socialinė izoliacija: Šeimos, kurios yra socialiai izoliuotos, neturi pakankamai paramos ir pagalbos, todėl tėvai gali jaustis perkrauti ir labiau linkę į smurtą.
- Finansiniai sunkumai: Šeimos, patiriančios finansinių sunkumų, gali jausti didelį stresą, kuris gali padidinti riziką, kad vaikas patirs smurtą.
- Smurtas tarp tėvų: Vaikai, kurie mato smurtą tarp tėvų, patiria didelį stresą ir gali būti labiau pažeidžiami psichologiniam smurtui.
- Priklausomybės: Tėvų priklausomybė nuo alkoholio ar narkotikų gali neigiamai paveikti jų gebėjimą pasirūpinti vaikais ir padidinti smurto riziką.
Veiksniai, Susiję Su Aplinka ir Visuomene
- Socialinės normos: Visuomenės, kurios toleruoja smurtą, yra labiau linkusios į smurtą prieš vaikus.
- Ekonominė nelygybė: Šalyse, kuriose yra didelė ekonominė nelygybė, smurtas prieš vaikus yra labiau paplitęs.
- Prieinamumas prie pagalbos: Šeimos, kurios neturi priėjimo prie pagalbos ir paramos, yra labiau linkusios į smurtą prieš vaikus.
- Žiniasklaidos įtaka: Žiniasklaida, kuri vaizduoja smurtą kaip priimtiną elgesį, gali padidinti smurto prieš vaikus riziką.
Psichologinio Smurto Pasekmės
Psichologinis smurtas gali turėti ilgalaikių ir sunkių pasekmių vaiko raidai ir gerovei. Pasekmės gali būti trumpalaikės ir ilgalaikės.
Taip pat skaitykite: Ką reikia žinoti apie psichologinius testus kariuomenėje?
Trumpalaikės Pasekmės
- Emociniai sunkumai: Vaikai, patyrę psichologinį smurtą, gali jausti nerimą, baimę, liūdesį, pyktį, gėdą ir kaltę.
- Elgesio problemos: Jie gali tapti agresyvūs, uždari, impulsyvūs arba turėti sunkumų mokykloje.
- Fiziniai simptomai: Kai kurie vaikai gali patirti fizinius simptomus, tokius kaip galvos skausmai, pilvo skausmai, miego sutrikimai ir apetito praradimas.
- Savižudiškos mintys: Sunkiais atvejais vaikai gali pradėti galvoti apie savižudybę.
Ilgalaikės Pasekmės
- Psichikos sveikatos problemos: Vaikai, patyrę psichologinį smurtą, turi didesnę riziką susirgti depresija, nerimo sutrikimais, potrauminio streso sutrikimu (PTSS), valgymo sutrikimais ir kitomis psichikos sveikatos problemomis.
- Žema savivertė: Jie gali turėti žemą savivertę, jaustis nevertais meilės ir pagarbos.
- Sunkumai santykiuose: Jiems gali būti sunku užmegzti ir palaikyti sveikus santykius su kitais žmonėmis.
- Priklausomybės: Jie gali turėti didesnę riziką tapti priklausomiems nuo alkoholio, narkotikų ar kitų medžiagų.
- Agresyvus elgesys: Jie gali tapti agresyvūs ir smurtauti prieš kitus.
- Sunkumai darbe: Jiems gali būti sunku susirasti ir išlaikyti darbą.
- Smurto ratas: Jie gali patys tapti smurtautojais prieš savo vaikus.
Psichologinis Atsparumas
Nepaisant patirtos prievartos, kai kurie vaikai pakankamai sėkmingai įveikia traumą. Psichologinis atsparumas - tai asmens sugebėjimas įveikti rizikos veiksnius ir nebūti jų pažeidžiamam. Atsparumas tam tikrų veiksnių poveikiui gali kilti iš vaiko genetinio paveldo, temperamento, ankstesnės patirties, raidos ypatumų ir kitų apsaugos veiksnių.
Apsaugos veiksniai yra asmens, šeimos, bendruomenės ar visos visuomenės sąlygos ar savybės, kurioms esant, sumažėja vaikus žalojančio elgesio tikimybė, sustiprėja vaiko bei šeimos sveikata ir gerovė. Ankstyvoji suaugusiojo globa ir užmegztas ryšys. Kai tėvus su vaikais sieja tvirti, šilti jausmai, vaikai vystosi sveikiau, išmoksta pasitikėti tėvais ir žino, kad tėvai aprūpins juos viskuo, ko reikia išgyvenimui, suteiks meilę, priėmimą, tinkamą auklėjimą ir saugumą. Pakankamai geri šeimos socialiniai gebėjimai.
Prevencija
Svarbu imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias psichologiniam smurtui prieš vaikus. Prevencija turėtų būti nukreipta į įvairius lygius:
- Visuomenės lygmuo: Šviesti visuomenę apie smurto prieš vaikus žalą ir skatinti netoleranciją smurtui.
- Šeimos lygmuo: Teikti paramą šeimoms, kurios patiria stresą ar turi sunkumų auklėjant vaikus.
- Individualus lygmuo: Mokyti vaikus atpažinti smurtą ir ieškoti pagalbos.
Konkrečios Prevencijos Priemonės
- Ankstyvosios intervencijos programos: Programos, skirtos padėti šeimoms, auginančioms mažus vaikus, ypač šeimoms, kurios patiria stresą ar turi kitų sunkumų.
- Tėvystės įgūdžių mokymai: Mokymai, skirti padėti tėvams išmokti efektyviai auklėti vaikus be smurto.
- Programos vaikams: Programos, skirtos mokyti vaikus atpažinti smurtą ir ieškoti pagalbos.
- Pagalbos linijos: Telefoninės linijos, kuriomis vaikai ir suaugusieji gali kreiptis pagalbos, jei patiria smurtą.
- Specialistų mokymai: Mokyti specialistus (mokytojus, socialinius darbuotojus, medikus) atpažinti smurto požymius ir reaguoti į smurto atvejus.
Teisinė Apsauga Lietuvoje
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuris įsigaliojo nuo šių metų liepos, draudžia bet kokį smurtą ir fizines bausmes vaikų atžvilgiu. Remiantis įstatymu, smurtas prieš vaiką - tai veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata, normali raida, jam sukeltas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas. Smurtu prieš vaiką taip pat laikoma vaiko nepriežiūra.
Pranešti apie įtariamą smurtą prieš vaiką galima tiek policijai, tiek Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos teritoriniam skyriui. Visais atvejais šios institucijos atlieka pirminį aplinkybių patikrinimą.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto apibrėžimas
Kaip Atpažinti Smurtą?
Svarbu žinoti, kas yra smurtas.Smurtas prieš vaiką arba vaiką žalojantis elgesys - tai suaugusio žmogaus neatsitiktinis veikimu ar neveikimu vaikui daromas fizinis, seksualinis, psichologinis, emocinis poveikis, kuris sukelia žalą vaiko raidai, sveikatai ir orumui.
Lietuvoje prasčiausiai atpažįstama emocialinio smurto prieš vaiką forma. Penki emociškai žalojančio elgesio tipai:
- Tėvų/globėjų emocinis šaltumas, abejingumas ir emocinė nepriežiūra - tėvų/globėjų emocinis neprieinamumas ir vaiko emocinių poreikių neatliepimas.
- Nuolatinė neigiama nuostata į vaiką - vaikas suvokiamas kaip nusipelnęs priešiškumo, žiauraus elgesio, kankinimo, atstūmimo, kaltinimo.
- Vaiko raidos neatitinkančios sąveikos su vaiku: nenuoseklus ir neadekvatus disciplinavimas; vaiko gebėjimų ir galimybių neatitinkantys lūkesčiai ir užduotys; vaiko vertimas dalyvauti traumuojančioje situacijoje (pvz., buitinis smurtas, orgijos ir kt.).
- Vaiko asmenybės individualumo nepripažinimas - vaiko naudojimas suaugusių žmonių psichologinių reikmių tenkinimui, negebėjimas atskirti vaiko poreikių ir savo norų, įsitikinimų.
- Tinkamos vaiko socializacijos neskatinimas ir/ar ribojimas - vaiko įtraukimas į asocialią veiklą (vagystės, elgetavimas), vaiko izoliavimas nuo socialinės veiklos (draugų, būrelių), galimybių vaikui socializuotis nesudarymas.
tags: #psichologinio #smurto #prieš #vaiką #veiksniai