Įvadas
Psichologinis smurtas - tai subtilus, bet griaunantis reiškinys, paliekantis gilias žaizdas žmogaus sieloje. Šis straipsnis siekia išsamiai apibrėžti psichologinį smurtą, aptarti jo pasireiškimo formas, poveikį aukoms ir pabrėžti svarbą atpažinti bei kovoti su šia smurto rūšimi.
Kas yra psichologinis smurtas?
Psichologinis smurtas - tai elgesys, kuriuo siekiama kontroliuoti, žeminti ar žeisti kitą žmogų, dažnai nepastebimai. Jis gali būti vykdomas verbaliniais ar neverbaliniais būdais, siekiant kontroliuoti, žeminti, įbauginti ar sužaloti kitą žmogų. Tai tokia smurto forma, kurią sunku pastebėti ir įvertinti, nes ji nesukelia matomų žaizdų ar mėlynių, kurios būdingos fiziniam smurtui. Tačiau jis gali turėti didelį poveikį žmogaus emocinei būklei, savivertei, sveikatai ir gyvenimo kokybei. Jei jauti, kad tave žemina, kontroliuoja ar menkina - tai nėra normalu.
Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo / buvusio partnerio, sutuoktinio, globėjo ar kito artimo asmens sisteminė prievarta, kurios tikslas - įbauginti ir kontroliuoti kitą asmenį. Smurtas artimoje aplinkoje dažnai yra nematomas, neigiamas ar pateisinamas, o smurto žymės - ne visada akivaizdžiai pastebimos. Smurtas - tai ne tik fizinis kito žmogaus sužalojimas.
Psichologinio smurto formos ir požymiai
Psichologinis smurtas gali pasireikšti įvairiais būdais, įskaitant:
- Nuolatinė kritika: nuolatinis aukos kaltinimas, menkinimas, jos veiksmų ir sprendimų kritika.
- Izoliavimas: aukos atskyrimas nuo šeimos, draugų ir kitų socialinių kontaktų, siekiant ją padaryti priklausomą nuo smurtautojo. Smurtautojas pasitelkia įvairias priemones, kad atskirtų auką nuo kitų žmonių, kurie galėtų jai suteikti paramą, pagalbą, informaciją ar kitus išteklius.
- Baimės sėjimas: bauginimas, grasinimai, agresyvus elgesys, sukeliantis aukai baimę ir nerimą. Dažniausiai grasinama žodžiu, mostais, ginklo ir kitų daiktų demonstravimu sukuriant neišvengiamo susidorojimo įspūdį.
- Menkinimas: nuolatinis aukos žeminimas, jos vertės neigimas, įžeidinėjimai ir patyčios.
- Manipuliavimas: aukos jausmų ir emocijų išnaudojimas, siekiant ją kontroliuoti ir paveikti. Smurtautojas siekia paveikti aukos mintis, jausmus, nuostatas ar elgesį, naudodamas melą, apgaulę, klaidinimą, šmeižimą ar kitus būdus.
- Kontroliavimas: aukos veiksmų, judėjimo, finansų ir socialinių kontaktų ribojimas. Smurtautojas pasitelkia įvairius būdus, kad diktuotų, nurodytų, įsakinėtų arba verstų auką elgtis taip, kaip jis nori arba tikisi.
- Įtikinėjimas (gaslighting): smurtautojas naudoja žodžius, toną, mimiką ar kitus būdus, kad sukeltų aukai abejonę savo suvokimu, atmintimi, nuomone ar realybe.
- Suvaikinimas: smurtautojas naudoja žodžius, toną, mimiką ar kitus būdus, kad parodytų, jog auka yra infantili, nebrandi, neatsakinga, nesavarankiška arba priklausoma nuo jo.
- Tylėjimas: smurtautojas daro viską, kad ignoruotų, atstumtų, nutildytų arba atskirtų auką nuo savo dėmesio, meilės, pripažinimo ar kitų emocinių poreikių.
Psichologinio smurto požymiai gali būti skirtingi, priklausomai nuo smurtautojo ir aukos santykių, asmenybės, situacijos ir kitų veiksnių.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto pasekmės
Kitos smurto formos
Nors šis straipsnis daugiausia dėmesio skiria psichologiniam smurtui, svarbu paminėti ir kitas smurto formas, kurios gali egzistuoti kartu:
- Fizinis smurtas: Tai tyčinis fizinės jėgos panaudojimas prieš asmenį, sąmoningai siekiant jį sužeisti ar sužaloti, padaryti neįgaliu ar nužudyti. Lengviausiai atpažįstama bei pripažįstama smurto forma yra fizinis smurtas.
- Ekonominis smurtas: Lietuvoje tik neseniai pradėta kalbėti apie ekonominį smurtą. Tai viena iš smurto šeimoje rūšių, kuri sukuria finansinę priklausomybę.
- Seksualinis smurtas: Seksualinis smurtas yra kėsinimasis ne tik į asmens gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamumą, bet ir socialinę laisvę, asmenybės garbę ir orumą.
- Pasyvus smurtas (nepriežiūra): Pasyvus smurtas dar vadinamas nepriežiūra. Nepriežiūra - nuolatinis šeimos nariui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai. Nuo nepriežiūros dažniausiai kenčia vaikai, seneliai ir neįgalieji. Fizinė nepriežiūra - kai nėra tinkamo būsto, maisto ar drabužių. Medicininė - kai nesirūpinama sveikata, nesuteikiama pagalba susirgus. Pedagoginė - kai vaikas nemokomas, neleidžiamas į mokyklą.
Psichologinio smurto poveikis
Psichologinis smurtas yra rimta problema, kuri gali turėti ilgalaikių ir neigiamų pasekmių žmogaus gyvenimui. Jis gali sukelti:
- Emocines problemas: stresą, nerimą, depresiją, panikos atakas, savivertės sumažėjimą, kaltės jausmą, bejėgiškumą.
- Fizines problemas: nemigą, galvos skausmus, virškinimo sutrikimus, nuovargį, imuninės sistemos susilpnėjimą. Psichologinio smurto atveju galite patirti stresą, nerimą, depresiją, nemigą, galvos skausmus, virškinimo sutrikimus ar kitas problemas.
- Socialines problemas: izoliaciją, sunkumus kuriant ir palaikant santykius, pasitikėjimo kitais žmonėmis praradimą.
- Psichologines traumas: potrauminio streso sindromą (PTSS), disociaciją, atminties ir koncentracijos sutrikimus.
- Savižudybės riziką: ypač sunkiais atvejais, kai auka jaučiasi visiškai bejėgė ir neturi vilties.
Psichologinis smurtas gali paveikti jūsų požiūrį į save ir savo gyvenimą. Galite prarasti savo pasitikėjimą, savo tikslus, pomėgius arba vertybes. Tačiau jūs nesate tai, ką smurtautojas sako, kad jūs esate. Jūs esate vertingas, stiprus, gabus ir nuostabus žmogus, kuris turi teisę būti laimingas ir mylimas.
Kaip atpažinti ir reaguoti į psichologinį smurtą?
Svarbu atpažinti, kad prieš jus psichologiškai smurtaujama. Tai gali būti sunku padaryti, nes psichologinis smurtas dažnai yra paslėptas, subtilus ir manipuliuojantis. Tačiau jūs turite teisę jaustis saugus, vertas ir gerbiamas bet kokiuose santykiuose.
Jei įtariate, kad patiriate psichologinį smurtą, galite:
Taip pat skaitykite: Įvadas į psichologinį įvertinimą
- Pasitarti su patikimu žmogumi: Psichologinis smurtas gali būti verčiantis jaustis labai vienišai ir izoliuotai nuo aplinkos. Jūs galite jaustis, kad niekas jūsų nesupranta, nesirūpina arba netiki jumis. Tačiau jūs nesate vieni ir jūs nesate kaltas. Galite ieškoti paramos ir pagalbos pasitardami su draugais, šeimos nariais, kolegomis, mokytojais, gydytojais, psichologu ar kitu patikimu žmogumi, kuris gali jus išklausyti, patarti, palaikyti ir padėti.
- Nustatyti ribas: Jūs turite teisę pasakyti „ne”, atsisakyti arba nutraukti bet kokį bendravimą, kuris jums yra skausmingas, žeminantis arba kenksmingas.
- Rūpintis savimi: Jūs galite padėti sau, rūpindamiesi savo sveikata ir gerove, pavyzdžiui, maitindamiesi sveikai, miegodami pakankamai, vengdami alkoholio, narkotikų ar kitų medžiagų, kurios gali pabloginti jūsų būklę.
- Kreiptis į specialistus: Gali prireikti profesionalios pagalbos, kad galėtumėte susidoroti su jo padariniais, atkurti savo emocinę pusiausvyrą, išspręsti problemas ir pagerinti gyvenimo kokybę. Psichologinis smurtas gali būti labai traumuojantis ir sunkiai įveikiamas.
Taip pat skaitykite: Ką reikia žinoti apie psichologinius testus kariuomenėje?
tags: #psichologinio #smurto #savoka