Konfliktai yra neišvengiama žmonių bendravimo dalis. Jie gali kilti šeimoje, darbe ar bet kurioje kitoje socialinėje aplinkoje. Medicinos mokslų daktaro, psichoterapeuto Michailo Litvako saviugdos knyga „Psichologinis aikido“ siūlo originalų elgsenos metodą, padedantį užmegzti santykius be pykčio ir agresijos, efektyviai spręsti konfliktus ir nukreipti agresorių energiją konstruktyvia linkme. Ši knyga skirta vadovams, vadybininkams, pedagogams, psichologams ir visiems, kurie domisi komunikacijos problemomis. „Psichologinis aikido“ - tai ne tik knyga, bet ir savigynos vadovas, padėsiantis sukurti tokius santykius su aplinkiniais, kokių norite.
Kas yra psichologinis aikido?
Aikido yra japonų kovos menas, pabrėžiantis vieningą kūno ir dvasios sąveiką. „Psichologinis aikido“ nėra apie fizinę kovą, tačiau jis paremtas šio mokymo principais. Būtent tokia mintis kilo psichologui psichoterapeutui Michailui Litvakui - psichologinio aikido teorijos kūrėjui. Jo teigimu, svarbu perprasti dėsningumus, pagal kuriuos vyksta bendravimas, ir parinkti atitinkamas priemones jiems suvaldyti. Tai - lankstus kelias į pergalę, kurį įvaldę žmonės stengiasi išvengti konflikto, nuo jo išsisukti ir eiti pirmyn.
Psichologinis aikido - tai elgsenos metodas, kuris padeda:
- Sprendžiant konfliktus be pykčio ir agresijos.
- Nukreipti agresorių energiją į juos pačius.
- Lengvai išvengti konfliktinių situacijų.
- Manevruoti per santykius.
- Užmegzti harmoningus santykius su aplinkiniais.
- Apsaugoti nuo psichologinės agresijos darbe, šeimoje ar kur kitur.
Psichologijos principai valdo kiekvieną žmonių bendravimo momentą. Asmuo, įvaldęs psichologinį aikido, gali manevruoti per santykius ir lengvai išvengti konfliktinių situacijų, kurios tyko už kiekvieno posūkio.
Psichologinio aikido principai
Michail Litvak paaiškina psichologinio aikido principus iš mokslinės perspektyvos. Inertiškumas būdingas ne tik fiziniams kūnams, bet ir bendravimui. Į šypseną atsakome šypsena, į pyktį - dar didesniu pykčiu. Todėl nemaloniose situacijose svarbu nutraukti ydingą ratą ir elgtis priešingai, nei iš jūsų tikimasi. Šis principas buvo žinomas dar Kristaus laikais, kai buvo mokoma atsukti kitą skruostą skriaudikui. Jei ši mintis išliko iki šių dienų, jos veiksmingumu neverta abejoti.
Taip pat skaitykite: Konsultavimo pradžia: patarimai pradedantiesiems
Konfliktą sudaro kelios stadijos: užuomazga, augimas, sprendimų paieška ir gyvenimas po jo. Priklausomai nuo to, kiek leidžiama ginčui įsiplieksti, skiriasi ir jo išsprendimo galimybės. Be abejo, lengviausia konfliktą išspręsti pradžioje, kai dar abi pusės girdi, kas sakoma. Besimezgantį konfliktą galima atpažinti iš daugelio veiksnių. Durų trinktelėjimas, greita, tvirta eisena, pikta mimika, sugniaužti kumščiai, pakeltas tonas sveikinantis rodo „Gero nelauk“.
Psichologinio aikido metodai
Ką daryti, kai bėgti nėra kur ir nenorite įsivelti į ginčų sūkurį? Siūlomi keli metodai, padėsiantys sulaikyti priešininko smūgį.
1 metodas: Pritarimas puolėjui
Kito asmens išsakytas pastabas ir negražius žodžius dažniausiai su dar didesne jėga drebiame atgal. Ir be reikalo. M. Litvako teigimu, kur kas veiksmingiau sutikti su tuo, kas jums sakoma, nei neigti ar kovoti. Nebent norite bergždžiai ginčytis. Sutikti galite visiškai („Visiškai su jumis sutinku“), iš dalies („Sutinku, kad tam tikrai atvejais kyla nesklandumų“) arba pripažinti kito nuomonę („Jūs turite teisę taip manyti“). Šis metodas taikytinas tiek maloniose, tiek nemaloniose situacijose.
Pavyzdžiui, kolega pagiria jūsų pristatymą. Užuot kuklinusis, vertėtų jam atsakyti: „Ačiū, aš irgi manau, kad pasirodžiau puikiai.“ Antra sakinio dalis reikalinga „pagauti“ nenuoširdiems komplimentams, kuriais sąmoningai ar nesąmoningai tikimasi jus priversti pasijusti nepatogiai. Jei įtariate pašnekovą nenuoširdumu, galite dar pridurti: „Man labai malonu tai girdėti būtent iš jūsų, nes jūsų kompetencija neabejoju.“ Analogiškai reikėtų elgtis ir tuomet, kai esate kviečiamas bendradarbiauti. Pavyzdžiui, jei pašnekovas sako: „Mes jums siūlome vadovo poziciją“, pirmiausia turėtumėte pasakyti: „Ačiū, sutinku“ (jei sutinkate) arba „Ačiū už įdomų pasiūlymą, pagalvosiu“ (jei manote atsakyti neigiamai). Tokiu būdu neužtrenkiate durimis ir išsaugote galimybę bendradarbiauti ateityje.
Taikant psichologinę aikido techniką, visada reikia sutikti su pašnekovu. Jei jis buvo nenuoširdus, viskas susidėlios į savo vietas ir, tikėtina, kitą kartą jis su jumis vengs tokių žaidimų. Jei kalba nuoširdi, jis bus dėkingas jums už mandagų atsakymą. Kita vertus, pateikiant dalykinį pasiūlymą, derėtų tai daryti tik kartą. Vadovaukitės principu, kad įkalbinėti - tai priversti asmenį daryti tai, ko jis nenori.
Taip pat skaitykite: Socialinės psichologijos svarba
Michailo Litvako teigimu, net susidūrus su psichologinio smurto forma, reikėtų sutikti su tuo, kas sakoma, kad ir kaip nemalonu tai būtų. Savaime suprantama, niekas neturi teisės mūsų įžeidinėti ar ant mūsų šaukti. Tačiau atsakant tuo pačiu sniego gniūžtė virsta sniego lavina, o konfliktinėje situacijoje nelieka nugalėtojų. Tarkime, pašnekovas jus išvadina akiplėša. Atsakydamas „Tu pats toks“, tikėtina, išprovokuosite dar didesnę nemalonių žodžių virtinę, tačiau jei pasakysite „Jūs visiškai teisus“, atsitrauksite nuo smūgio. Esant būtinybei, galima pratęsti sakinį šitaip: „Kaip greitai jūs supratote, kad aš akiplėša. Man tiek daug metų sekėsi tai slėpti. Jūsų įžvalgumas žada jums gražią ateitį.“ Paprastai dviejų trijų sutikimų su tuo, kas sakoma, pakanka, kad pašnekovas sutriktų.
Pavyzdys iš knygos:
„Kartą po eilinio vėlyvo grįžimo namo sutuoktinės rūsčiame tylėjime įžvelgiau „psichologinį žarsteklį" ir pasiruošiau kovai. Pokalbis prasidėjo riksmu: - Kodėl užtrukai šiandien? Užuot teisinęs aš pasakiau: - Brangioji, stebiuosi tavo kantrybe. Jeigu elgtumeisi taip, kaip elgiuosi aš, ilgai netverčiau. Pažvelk, kas vyksta: užvakar grįžau vėlai, vakar - vėlai, šiandien žadėjau grįžti anksčiau - lyg tyčia, vėl vėlai. Žmona (su įniršiu): - Nustok žaisti savo psichologinius žaidimus! (Ji žinojo apie mano lankomus seminarus.) Aš (kaltai): - Kuo čia dėta psichologija? Tu turi vyrą, kurio praktiškai nėra. Vaikai tėvo nemato. Galėčiau sugrįžti anksčiau. Žmona (jau ne taip rūsčiai, bet vis dar su nepasitenkinimu): - Gerai, užeik. Aš tylėdamas nusirengiu, plaunu rankas, atsisėdu ir pradedu kažką skaityti. Žmona baigia kepti pyragėlius. Buvau išalkęs, kvepėjo labai skaniai, bet į virtuvę aš nėjau. Žmona įėjo į kambarį ir kiek nervingai paklausė: - Ko neini valgyti? Matyt, kažkur jau pamaitino! Aš (kaltai): - Ne, esu labai alkanas, bet nesu vertas. Žmona (kiek švelniau): - Tiek to, eik valgyti. Suvalgiau tik vieną pyragėlį ir toliau sėdžiu. Žmona (atsargiai): - Ar tau neskanu? Aš (vis dar kaltai): - Ne, pyragėliai labai skanūs, bet nesu jų vertas. Žmona (švelniai, net meiliai): - Na, baik tu. Valgyk, kiek panorėjęs. Tokiu tonu pokalbis tęsėsi apie minutę. Konfliktas nugesintas. Anksčiau kivirčai galėjo tęstis kelias dienas."
2 metodas: Užbėgimas už akių
Šį metodą galima naudoti konfliktui kylant pagal panašų scenarijų, kai grasinimai ir priekaištai nuolat įgyja tą pačią formą ir partnerio elgesys iš karto nuspėjamas. Tai ypač tinka šeimoje ar bendraujant su kolegomis. Tereikia pasakyti viską, ką ketino pasakyti oponentas, ir jo priekaištai nebetenka galios.
Tarkime, popietinėje pamainoje dirbantis Evaldas nuolat palieka neužbaigtus darbus savo kolegai. Šiandien - ne išimtis. Kaip jam elgtis, kad neišprovokuotų konflikto? Vienas iš būdų - su kaltės intonacija pasakyti įpykusiam kolegai: „Stebiuosi tavo kantrybe. Jei taip elgtumeisi tu, jau seniai būčiau pasiprašęs perkeliamas į kitą darbo vietą. Pasižadėjau taip nedaryti, bet ir vėl padariau.“
Nors profilaktinis konflikto amortizavimas gali duoti naudos darbe, juo mažai kas naudojasi. Ne kiekvienas išdrįsta nueiti pas vadovą ir pasakyti: „Atėjau, kad mane pabartumėte. Žinote, ką aš padariau…“ Tačiau būtent tas elgesys, kurio iš jūsų nesitikima (šiuo atveju pavaldinio prisipažinimas ką nors ne taip padarius) yra pats efektyviausias būdas išspręsti nemalonias situacijas. Pasinaudokite tuo!
Taip pat skaitykite: Testo interpretavimas
3 metodas: Papildymas kritika
Kritikos stengiamės išvengti įvairiais būdais - užsikimšti ausis, pravardžiuoti, rėkti ir t. t. Tačiau ar kada bandėte nuo jos gintis pritardamas puolėjui? Būtent šis paradoksalus metodas gali padėti užkirsti kelią tolimesnei konflikto plėtotei.
Įsivaizduokite, kad sausakimšame autobuse vyriškis užlipa moteriškei ant kojos. Dar nespėjus jam atsiprašyti, ši lepteli: „Meška.“ Galimi keli reagavimo būdai - atsikirsti arba jai pritarti: „Dar ir asilu išvadinkite.“ Pastarasis žingsnis yra efektyvesnis, nes puolėjui nebelieka už ko kabintis. Moteriškei ir toliau prasivardžiuojant, vyras gali atrėžti: „Ne tik kvailys, bet dar ir niekšas.“ Kiek gali tęstis toks dialogas? Tikėtina, moteriškei turimas arsenalas greitai išsektų.
Šį konfliktų sprendimo metodą tinka taikyti tuomet, kai bendravimas yra trumpalaikis ir destruktyvus. Jei santykiai ilgalaikiai, jis gali sukelti sumaišties ir nuoskaudų, todėl geriau rinktis kitus būdus.
4 metodas: Leidimas kitam priimti sprendimą
Žmonės dažnai priešinasi kitų idėjoms ir iniciatyvoms vien todėl, kad jas pasiūlė kitas. Juk sunku pripažinti, kad kolega yra įžvalgesnis už jus. Kartais daug lengviau stoti į puolėjo poziciją, nei nuolankiai pritarti. Tačiau ir čia galimas „apėjimo“ būdas - jums gimusios idėjos nuopelnus priskirti kitam.
Įsivaizduokite, kad vadovui reikia surasti asmenį motinystės atostogų išeinančiai darbuotojai pavaduoti. Jis jau numatęs kandidatą. Kaip padaryti, kad šiam pasirinkimui pritartų ir kiti? Vienas iš būdų - įtraukti pavaldinius į sprendimo priėmimo procesą. Taktika labai paprasta - visus pasiūlymus atmesti tol, kol pasiūloma reikiama kandidatūra. Vis dėlto tai daryti reikia subtiliai - neišsiduokite, kad to siekėte, o pavaldiniai turi patikėti, kad sprendimą priėmė būtent jie.
Galimos kelios šios situacijos alternatyvos. Tarkime, pasiūlius keletą kandidatūrų į vietą, norimas darbuotojas taip ir nebuvo įvardytas. Tokiu atveju vadovas galėtų paklausti: „O ką manote apie Tomą, kaip kandidatą į vietą?“ Išsakyta kritika Tomui gali vadovui padėti iš naujo apgalvoti savo sprendimą, o jei kandidatūra bus giriama - komandos nariai jausis prisidėję prie teisingo pasirinkimo ir jausis vertinami. Jei pirmuoju siūlymu bus įvardytas Tomas, neskubėkite priimti jums naudingo siūlymo. Apsvarstykite šios kandidatūros privalumus, tačiau paieškokite ir kitų pretendentų, surasdamas bent vieną trūkumą (neturi pakankamai patirties, nelabai sutaria su kitais žmonėmis, geras vykdytojas - bet reikia kūrybiško darbuotojo ir pan.) ir galų gale vis tiek grįžkite prie geriausio pasiūlymo - Tomo.
Aikido paprastose gyvenimo situacijose
Gali pasirodyti, kad psichologinį aikido taikyti yra labai sunku, kad realiose įtemptose situacijose reaguojame taip, kaip įprasta, o tik vėliau pagalvojame, kad be reikalo buvo pasikarščiuota. Tačiau jums tereikia dėmesingai stebėti partnerio elgesį ir su juo sutikti. Belieka panaudoti partnerio energiją - vartoti tuos pačius jo pasakytus žodžius. Tai rodo ir šis gyvenimiškas pavyzdys.
Sausakimšame autobuse vyras ieško visose kišenėse bilieto. Kartais netyčia užkliudo šalia stovinčią moterį. Galų gale ji neiškenčia ir piktai tarsteli:
- Ir ilgai jūs čia dar krapštysitės?
- Ilgai.
- Bet taip net mano paltas gali atsidurti virš galvos.
- Gali atsidurti.
- Nematau čia nieko juokingo.
- Iš tiesų, čia nieko juokingo nėra.
Autobuso keleiviai ima draugiškai juoktis. Moteris likusią kelionės dalį nebepasako nė žodžio. O dabar įsivaizduokite, kaip vyktų pokalbis, jei į pirmą frazę vyras atsakytų taip: „Čia jums ne taksi. Galėtumėte ir pakentėti“.
Michail Litvak: Asmenybė ir darbai
Michail Litvak (Michailas Litvakas) - tarptautinio lygio psichologas, psichoterapeutas, medicinos mokslų daktaras, Rusijos gamtos mokslų akademijos narys korespondentas. Po studijų daktaras dirbo Rostovo medicinos universiteto psichiatrijos ligoninėje, taip pat dėstė psichiatriją, psichoterapiją, medicininę psichologiją ir kt. disciplinas. Nuo 1992-ų metų jis parašė jau daugiau nei šešiasdešimt populiariosios psichologijos ir saviugdos knygų, kurios sulaukia gerų atsiliepimų ir išleistos jau daugiau nei penkių milijonų egzempliorių tiražu. Michail Litvak parašė ir daugybę įvairių straipsnių, kuriuose kalba apie psichoterapijos aktualijas bei komunikacijos psichologiją, taip pat visame pasaulyje skaitė pranešimus ir pasisakė konferencijose.
Jo teiginiai kartais šokiruoja. Vienoje iš savo knygų rašo: „Sakoma, kad viltis miršta paskutinė, o aš ją užmušiau pirmąją”. Daugelis žmonių labai daug tikisi ir nieko nedaro. O gal kas nors stiprus padės, gal koks nors riteris ant balto žirgo atjos ir viską sutvarkys. Bet gamtos reiškiniai paklūsta griežtoms taisyklėms. Įmerkti rankos į verdantį vandenį negalima. O jeigu įmerksi - tai ką kaltinsi? Save, žinoma. O štai bendraujant visi mano, kad jeigu ne partnerio piktavališkumas, tai man viskas būtų gerai. O juk bendravimo dėsniai gana griežti. Įkišo žmogus ranką į verdantį vandenį - kaltina vandenį.
Anot M. Litvako, reikia gyventi dėl savęs, tada teisingai pasirinksi žmones. Svarbiausias žmogus - tas, su kuriuo tu bendradarbiauji. Baimė kyla iš didybės manijos. Štai žmogus bijo kalbėti prieš didelę auditoriją. O ko bijo? Kas gali nutikti? Patyrinėjus paaiškėja, kad jo pasąmonės gelmėse - idėja, kad jam viskas turi pavykti iš pirmo karto. Antra idėja - aplinkui vieni kvailiai. Sakau, gi yra ir protingų - jie tave supras. Ką aš galiu patarti? Bandykite. Veikite. Galbūt jums iš pradžių ir nepavyks, bet turėkite galvoje, kad nesėkmė septynis kartus vertingesnė už sėkmę. Taip padarytos mūsų smegenys. Tik tada, kai jus ištiks nesėkmė, jūs atkreipsite dėmesį ne į tuos, kurie iš jūsų juokiasi, o į tuos, kurie jus užjaučia.
Psichologo kvalifikacija atvirkščiai proporcinga jo duodamų patarimų kiekiui. Aš pasakoju apie gyvenime veikiančius įstatymus: padarysi taip - bus taip, padarysi kitaip - bus kitaip. Rinkitės patys. Kai jums patarinėja, pasakykite „ačiū” ir nueikite. Jeigu gydytojas jums garantuoja visišką pasveikimą, iš karto ieškokite kito. Ne viskas priklauso nuo gydytojo, daug kas priklauso nuo žmogaus. Seniai žinoma, kad organizmas gydo save pats, o gydytojas tik padeda. Ir kai mes dalijamės nuopelnus, aš imu 10 proc., o pacientas - 90. Todėl pasitikėkite tik savo jėgomis.
tags: #psichologinis #aikido #knyga