Šiandieniniame pasaulyje socialiniai tinklai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Jie leidžia mums bendrauti su draugais ir šeima, gauti naujienas, dalintis savo mintimis ir patirtimis. Tačiau pernelyg didelis naudojimasis socialiniais tinklais gali tapti priklausomybe, kuri neigiamai veikia mūsų psichinę ir fizinę sveikatą, santykius ir kasdienį gyvenimą. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra socialinių tinklų priklausomybė, kaip ją atpažinti ir ką daryti, jei manote, kad esate priklausomas. Taip pat pateiksime testą, kuris padės jums įvertinti savo įpročius ir riziką.
Kas yra priklausomybė?
Priklausomybė - tai būsena, kai asmuo nekontroliuojamai kartoja tam tikrą elgesį, nepaisant neigiamų pasekmių. Veikla tampa priklausomybe, kai asmens elgesys veikia psichinę ir fizinę sveikatą, yra pažeidžiami santykiai su šeima ir draugais, elgesys trukdo darbui ar mokslams, sukelia ekonominį nestabilumą ar skatina daryti nusikaltimus. Reikia atkreipti dėmesį į pasikartojančio elgesio dažnumą, trukmę, intensyvumą bei dėl tos veiklos kylančius konfliktus.
Socialinių tinklų priklausomybė: ar esame prisijungę per dažnai?
Socialinių tinklų priklausomybė - tai nekontroliuojamas poreikis naudotis socialiniais tinklais, kuris sukelia neigiamų pasekmių asmens gyvenime. Tai gali pasireikšti nuolatiniu naujienų srauto tikrinimu, nuotraukų kėlimu ir peržiūra, bendravimu su kitais vartotojais ir pan. Žmonės, priklausomi nuo socialinių tinklų, dažnai jaučia nerimą, jei negali prisijungti prie savo paskyrų, praleidžia daug laiko internete, apleidžia kitas veiklas ir santykius.
Dar prieš septynerius metus „Pew Research Center“ tyrimas JAV parodė, kad 67 proc. visų telefonų vartotojų juos reguliariai tikrina nesvarbu, ar gavo pranešimą, ar ne. O jau pernai atliktos apklausos rodo, kad net 86 proc. vartotojų į telefoną žiūri kalbėdami su šeimos nariais, dar 69 proc. tai pirmąkart padaro nepraėjus nė penkioms minutėms nuo atsibudimo. Šie įpročiai labiau būdingi jaunesnių kartų vartotojams.
„Baimė likti be telefono prasideda nuo neribojamo įpročio leisti laiką internete. Pernai atliktoje JAV gyventojų apklausoje 28 proc. respondentų pripažino internete praleidžiantys „beveik visą dieną. Akivaizdu, jog tai nėra sveikos vartosenos pavyzdys - palyginti galime su automobiliu, kuris, be abejo, palengvina mūsų gyvenimą, tačiau jei iš jo žmogus jau niekada nebeišlipa ir nebevaikšto nuosavomis kojomis, akivaizdu, kad įprotis virto žalingu“, - aiškina G. Butėnas. Anot jo, būtent įpročių pasikeitimas sukuria pavojingą ratą - dažnai telefoną ar socialinius tinklus tikriname tik iš reflekso. Tuomet imti naudotis telefonu rečiau tampa gerokai sudėtingiau, nes elgsena jau nebėra sąmoninga.
Taip pat skaitykite: Psichologijos daktaro laipsnis: ką tai reiškia?
Priklausomybės nuo socialinių tinklų požymiai
- Nuolatinis poreikis tikrinti socialinius tinklus.
- Praleidžiate daugiau laiko socialiniuose tinkluose nei planavote.
- Apleidžiate kitas veiklas ir santykius dėl socialinių tinklų.
- Jaučiate nerimą, jei negalite prisijungti prie savo paskyrų.
- Bandėte sumažinti naudojimąsi socialiniais tinklais, bet nepavyko.
- Meluojate kitiems apie tai, kiek laiko praleidžiate socialiniuose tinkluose.
- Socialiniai tinklai neigiamai veikia jūsų nuotaiką, miegą ar koncentraciją.
Nevaldomas vartojimas virsta liga
Pernelyg dažnas telefono naudojimas žalingas ne tik akims ar kaklo raumenims, bet ir mūsų psichologinei savijautai bei net kognityviniams gebėjimams. 2015-aisiais Olandijos analitikų kompanijos „Elsevier“ mokslinis darbas parodė, jog itin dažnas telefono naudojimas tarp studentų turi tiesioginį ryšį su prastesniais pažymiais ir su didesniu nerimu - ribotą laiką kasdien su telefonu praleidžianti studentų grupė per tą patį laikotarpį daugiau išmoko ir tai darydami geriau jautėsi.
Maža to, kognityvinės psichologijos tyrimai įžvelgia ryšį tarp itin dažno naudojimosi telefonu ir suprastėjusios gebos analizuoti informaciją bei susikaupti. Visgi yra ir gerų žinių - šis poveikis trumpalaikis: vos keletą dienų pailsėjus nuo telefono, šie simptomai visiškai išnyksta. Pastaroji žala sietina ir su tuo, jog dažnas išmaniųjų naudojimas neigiamai veikia miego trukmę ir kokybę.
O štai 2019-ųjų Amerikos kardiologijos koledžo atliktas tyrimas ne tik susiejo pernelyg dažną telefono naudojimą su žala sveikatai, bet ir paskaičiavo, kad naudojant telefoną kasdien daugiau kaip 5 valandas, nutukimo rizika padidėja 43 procentais.
„Esminis pavojaus ženklas matyti tada, jei telefonas tampa žmogui svarbesniu už darbą ar santykius su artimaisiais. Išties problematiška, jei užuot padėjęs lengviau bendrauti ir ieškoti informacijos, telefonas užkemša mūsų dieną beprasmiu naršymu ir socialinių tinklų tikrinimu. Vis tik gerai tai, kad daugelyje tyrimų pabrėžiamas tik trumpalaikis neigiamas poveikis - pakeitus įpročius jo nesunku visiškai atsikratyti“, - aiškina „Bitė Lietuva“ technologijų vadovas.
Socialinių tinklų priklausomybės testas
Šis testas padės jums įvertinti, ar turite socialinių tinklų priklausomybę. Atsakykite į klausimus sąžiningai, pasirinkdami vieną iš penkių atsakymų variantų:
Taip pat skaitykite: Socialinių įgūdžių lavinimas autistiškiems vaikams
- 5 - Tvirtai sutinku
- 4 - Sutinku
- 3 - Nei sutinku, nei nesutinku
- 2 - Nesutinku
- 1 - Visiškai nesutinku
Įvertinkite teiginius nuo 1 iki 5, kur 5 reiškia, kad tvirtai sutinkate, o 1, kad nesutinkate.
- Asmenukės jums suteikia gerą jausmą ir padeda labiau mėgautis supančia aplinka.
- Asmenukių dalijimasis sukuria konkurenciją tarp draugų ir kolegų.
- Pasidalindamas/a asmenukę socialiniuose tinkluose, sulaukiu labai daug dėmesio.
- Asmenukių darymasis padeda sumažinti stresą.
- Jaučiuosi labiau pasitikintis/i savimi, kai pasidarau asmenukę.
- Kai pasidarau asmenukę ir pasidalinu socialinėse platformose, gaunu didesnį pripažinimą iš savo bendraamžių.
- Aš labiau gebu save išreikšti per asmenukes.
- Skirtingai pozuojant asmenukėse, padeda man pakelti savo socialinį statusą.
- Jaučiuosi populiaresnis/ė, kai pasidalinu asmenukėmis socialiniuose tinkluose.
- Asmenukių darymasis pagerina nuotaiką ir verčia jaustis laimingu/a.
- Asmenukių darymasis padeda jaustis pozityviai.
- Pasidalinadamas/a asmenuke, jaučiu, kad tampu savo amžiaus grupės dalimi.
- Asmenukių darymas padeda kurti prisiminimus.
- Dažnai dalinuosi asmenukėmis, kad surinkčiau daugiau „patinka“ paspaudimų ir komentarų.
- Pasidalindamas/a asmenuke, tikiuosi, kad draugai įvertins mane.
- Asmenukių darymasis pakeičia nuotaiką.
- Pasidaręs/ius daug asmenukių, slapta jas apžvelgiu, kad pakelčiau savo pasitikėjimą.
- Kai nesidarau asmenukių, jaučiuosi atskirtas/a nuo savo bendraamžių.
- Kaupiu asmenukes kaip trofėjus ir prisiminimus.
- Naudoju nuotraukų koregavimo programas, kad mano asmenukės atrodytų už kitų geresnės.
Testo rezultatų interpretavimas
- 0 - 33: Ribinis. Galite gyventi ir savęs nefotografuodamas, tačiau kartais mėgstate akimirką įamžinti tiek telefonu, tiek fotokamera.
- 34 - 67: Ūminis. Tikrai mėgstate įsiamžinti telefonu, tačiau tai ne visada blogai. Kartais gerai pavykusi nuotrauka tikrai gali pakelti pasitikėjimą savimi.
- 68 - 100: Lėtinis. Nomofobijos (nuo ang. no more phone) - baimės likti be telefono - būsena šiandien tokia įprasta, kad ne visuomet ją pastebime. Daugiau kaip 50 proc. žmonių visą dieną nė valandos nepraleidžia netikrindami telefono, o vidutinis ekrano atrakinimų per dieną skaičius svyruoja nuo 60 iki kelių šimtų kartų.
Ką daryti, jei esate priklausomas nuo socialinių tinklų?
Jei testo rezultatai rodo, kad galite būti priklausomas nuo socialinių tinklų, svarbu imtis veiksmų, kad susigrąžintumėte kontrolę. Štai keletas patarimų:
- Nustatykite laiko limitą. Apribokite laiką, kurį praleidžiate socialiniuose tinkluose kiekvieną dieną. Galite naudoti programėles, kurios seka jūsų naudojimąsi ir įspėja, kai viršijate limitą.
- Išjunkite pranešimus. Pranešimai nuolat atkreipia jūsų dėmesį į socialinius tinklus. Išjungę juos, sumažinsite pagundą nuolat tikrinti savo paskyras.
- Raskite kitų veiklų. Užpildykite savo laiką kitomis veiklomis, kurios jums patinka. Tai gali būti sportas, hobiai, bendravimas su draugais ir šeima.
- Atsiribokite nuo socialinių tinklų. Skirkite laiko, kai visiškai atsiribojate nuo socialinių tinklų. Tai gali būti valanda per dieną, diena per savaitę ar net ilgesnis laikotarpis.
- Kreipkitės pagalbos. Jei jums sunku susidoroti su priklausomybe savarankiškai, kreipkitės į psichologą ar kitą specialistą.
Patarimai, kaip telefonu naudotis sveikiau
„Apie piktnaudžiavimą telefonu kalbama retai, nes technologijos suteikia šimtus būdų gyvenimą pagerinti -lengvai rasti informaciją, lengviau bendrauti su toli gyvenančiais artimaisiais, rasti gyvenimo partnerį ir netgi taupyti kurą, programėlei parenkant optimalų kelionės maršrutą automobiliu. Vis tik kaip ir su bet kuriuo naudingu išradimu, svarbu nusistatyti tam tikras taisykles, kurios leistų pasiimti naudą neprisiimant rizikų - technologijos turi padėti mūsų socialiniam gyvenimui, ne jam trukdyti“, - sako G. Butėnas.
Viena apklausa skaičiuoja, jog 58 proc. žmonių teigia bandę sumažinti prie telefono praleidžiamą laiką, tačiau tik 41 proc. jų tas pavyko. Daugeliui net ir labai norint atsisakyti telefono tai gana sudėtinga būtent todėl, jog įprotis jį tikrinti jau tapo tarsi nauju refleksu, atliekamu nesąmoningai.
„Jei telefonu naudojatės kone visą dieną ir nepraeina nė valandos, kad su juo kažko neveiktumėte, pirmiausia norint pakeisti įpročius reiktų apsibrėžti laiką ir vietą, kur telefonu nesinaudosite. Šis principas ypač pravartus šiandien, kuomet darbas ir namai yra virtę ta pačia vieta. Pavyzdžiui, prieš eidami miegoti duokite savo organizmui laiko nuo įrenginių pailsėti, o vos atsikėlę - nepulkite tikrinti, ar gavote naujų žinučių. Na, o susitikę su draugais ar šeima, telefonus palikite nuošalyje ir neleiskite sau jų tikrinti net suvibravus, nes šis laikas skirtas tik gyvam pokalbiui“, - pataria vienas „Bitės“ vadovų.
Taip pat skaitykite: Poreikių analizė: psichikos negalią turintys asmenys
Nomofobija: ar ji jums būdinga?
Nomofobija - tokia paplitusi, kad dalį jos simptomų jaučia nemaža visuomenės dalis. Visam laikui atsikratytų visų šių bruožų - ne itin realistiškas siekis. Vis tik, jei teigiamai atsakote į daugiau kaip pusę šių klausimų, metas sunerimti, ar telefono naudojimas dar neperaugo į švelnią priklausomybę:
- Ar kartais negalite atlikti darbų, nes nepajėgiate susikaupti ir ar tuomet griebiatės telefono?
- Ar kalbėdami su draugais bei šeimos nariais be jokios priežasties imate naudotis telefonu?
- Ar negalėdami naudotis telefonu jaučiatės kažką praleidžiantys?
- Ar ilgesni tarpai be telefono jums kelia nerimą ir erzulį?
- Ar miegate kartu su telefonu ir jį į rankas paimate per pirmąsias dvi minutes po atsibudimo?
- Ar imate jaudintis, kai matote, jog telefono baterija netrukus išsikraus?
- Ar negalėdami prisijungti prie ryšio arba matydami, kad pašnekovas negavo jūsų žinutės, negalite nurimti ir nuolat perkraunate puslapį?
- Ar būdami be telefono imate jaudintis, kad su jumis negali susisiekti artimieji?
- Ar likę be telefono nežinote, kuo užsiimti ir ką veikti?
Ką daryti, kad vaikas internete išvengtų netinkamo turinio?
Norint, kad vaikas internete išvengtų netinkamo turinio, jam turėtų būti prieinami tik saugūs įrenginiai su įdiegtais tėvų kontrolės įrankiais - įvairiais nustatymais, kurie padeda kontroliuoti, ką vaikas mato internete. Vis dėlto, internetinėje erdvėje gausu pavojų, tad patikinkite vaiką, kad jeigu susidurtų su netinkamu turiniu, kuris trikdo, gąsdina, neramina, jis nebus nubaustas ir visada gali kreiptis į jus.
Svarbu laikytis nurodytų amžiaus apribojimų, nes bendravimas socialiniame tinkle reikalauja didelės socialinės ir emocinės brandos, gebėjimo reaguoti į sudėtingas situacijas ar galimai trikdantį turinį, taip pat priimti saugius sprendimus.
Tyrimai rodo, kad aiškių susitarimų šeimoje laikymasis padeda vaikams susiplanuoti ir laiką prie ekranų. Padėkite vaikams suplanuoti ir laikytis sveikos dienos rutinos: pakankamai išsimiegoti, pavalgyti ir pajudėti, pabūti lauke. Svarbu, kad vaikai kiekvieną dieną turėtų pakankamai „gyvo“ bendravimo ir patirtų sėkmę atlikdami savo pareigas. Aptarkite su vaiku, kada ir kur namuose naudojami ekranai.
Priklausomybė nuo socialinių tinklų Lietuvoje
- Sakykite, ar jūsų praktikoje pasitaikė žmonių, besikreipiančių dėl priklausomybės nuo socialinių tinklų? - Taip, yra žmonių, kurie kreipiasi dėl tokios priklausomybės. Dažniausiai tai jauni žmonės, apie 20 metų, tik pradėję savarankiškesnį studentų gyvenimą. Priklausomybių problema iškyla tuomet, kai tėvai nebekontroliuoja galimybės naudotis telefonu, o patys jaunuoliai neturi įpročio savarankiškai planuotis laiką ir atsispirti technologijoms.
- Ar tai Lietuvoje laikoma sutrikimu? - Lietuvoje, diagnozuojant ligas, taikoma TLK-10 ligų klasifikatorius. Deja, jame nėra įvardijama priklausomybė nuo socialinių tinklų. Yra tik priklausomybė nuo žaidimų. O tai reiškia, kad ir negalima gauti nemokamų konsultacijų, jei žmogus turi priklausomybę socialiniams tinklams.
PSO priklausomybę nuo kompiuterinių žaidimų 2018 m. oficialiai pripažino liga. Nors kol kas ligų klasifikacijoje priklausomybės nuo socialinių tinklų nėra, tačiau psichologų įsitikinimu, tai - tik laiko klausimas. Psichikos sveikatos specialistai jau dabar pastebi, kad kai kurie žmonės taip įninka į gyvenimą socialiniuose tinkluose, jog pradeda bijoti būti realybėje.
JAV priklausomybių ligų centras 2021 m. pristatė testą, padedantį pačiam žmogui įvertinti, ar naudojimasis socialiniais tinklais kelia grėsmę jo psichikos sveikatai.
Kiti testai, padedantys įvertinti priklausomybę nuo telefono
Trumpas testas leis pasitikrinti: ar telefonas jums - geras draugas?
- Kaip dažnai naudojatės telefonu prieš miegą? a) Dažnai (5 taškai) b) Kartais (3 taškai) c) Niekada (0 taškų)
- Kaip dažnai naudojatės telefonu vos tik pabudę ryte? a) Dažnai (5 taškai) b) Kartais (3 taškai) c) Niekada (0 taškų)
- Kaip dažnai užmiegate su savo telefonu? a) Dažnai (5 taškai) b) Kartais (3 taškai) c) Niekada (0 taškų)
- Ar dažnai naudojatės telefonu tualete? a) Dažnai (5 taškai) b) Kartais (3 taškai) c) Niekada (0 taškų)
- Kaip dažnai tikrinate savo telefoną dienos metu? a) Bent kelis kartus per valandą (5 taškai) b) Bent kartą per valandą (3 taškai) c) Bent kartą per keletą valandų (0 taškų)
Testo rezultatų interpretavimas:
- 20-25 taškai: telefonas - jūsų geriausias draugas, be kurio neįsivaizduojate savo gyvenimo. Jums artimi žmonės bei kolegos jus gali pasiekti bet kada ir bet kur, o darbiniai reikalai ir pramogos visada šalia jūsų, tad galite būti ramūs, kol neišseko baterija.
- 14-19 taškų: telefonas jums - artimas draugas, tačiau galėtumėte išsiversti ir be jo. Dažnai telefonas šalia jūsų yra tuomet, kada jums jo labiausiai prireikia, bet galite pabūti ramiai net ir žinodami, kad telefonas liko kažkur kitur.
- Mažiau nei 14 taškų: telefonas jums - ne pats geriausias draugas. Net jei jo nėra šalia, jums pasaulis nesugriūna ir todėl jums nereikia visuomet būti prisirišus prie savo išmaniojo žaisliuko. Esant reikalui rasite kitų būdų, kaip išsiversti be išmaniojo įrenginio.
tags: #socialiniu #tinklu #priklausomybes #testas