Psichologinė Prievarta: Kas Tai Yra ir Kaip Apsisaugoti

Psichologinė prievarta yra subtili, bet griaunanti smurto forma, paliekanti gilias žaizdas žmogaus psichikoje. Šiame straipsnyje nagrinėsime psichologinės prievartos esmę, jos pasireiškimą, poveikį ir būdus, kaip apsisaugoti bei gauti pagalbą.

Įvadas

Susidūrus su psichologinėmis problemomis, svarbu nevengti kreiptis pagalbos į medicinos psichologus. Neuromedoje dirbantis psichologas, baigęs klinikinės psichologijos arba sveikatos psichologijos studijas ir turintis medicinos psichologo spaudo numerį ir licenciją, gali suteikti kvalifikuotą pagalbą. Psichologo konsultacija vyksta arba individualiai, arba grupėse, priklausomai nuo problemos pobūdžio ir paciento poreikio. Paslaugos teikiamos suaugusiems, paaugliams, senjorams, skirtingo amžiaus žmonėms, susiduriantiems su skirtingomis problemomis.

Psichologinės Prievartos Apibrėžimas ir Formos

Psichologinis smurtas - tai nebūtinai fizinis smurtas, o elgesys, kai vienas asmuo specialiai, pakartotinai ir piktybiškai kankina kitą asmenį psichologiniais metodais. Tai apima įvairius veiksmus ir žodžius, kuriais žmogus žeminamas, menkinamas, kontroliuojamas ar bauginamas. Psichologinis smurtas nepalieka fizinių žaizdų, tačiau žaloja aukos psichiką ir emocinę būklę.

Psichologinio smurto formos gali būti įvairios:

• Žodiniai užgauliojimai: Tai apima žeminančius komentarus, šaipymąsi, keiksmažodžių vartojimą, kritiką, ypač viešumoje. Pavyzdžiui, frazės kaip "Tu blogas lovoje" arba "Tu per mažai uždirbi" gali būti labai skaudžios.
• Kontroliavimas: Tai apima aukos veiksmų, bendravimo, išlaidų ar net minčių kontrolę. Smurtautojas gali tikrinti telefono skambučius, elektroninį paštą, atskirti auką nuo draugų ir šeimos.
• Izoliavimas: Tai apima aukos atskyrimą nuo socialinio tinklo, draudimą bendrauti su artimaisiais ir draugais.
• Manipuliavimas: Smurtautojas manipuliuoja aukos jausmais, versdamas ją jaustis kalta ir atsiprašinėti dėl įtemptų santykių.
• Baudimas per seksą: Tai apima atsisakymą mylėtis arba prievartą mylėtis, siekiant "išdresiruoti" partnerį.
• Emocinis šantažas: Smurtautojas grasina savižudybe, kai auka bando nutraukti santykius.
• Kibernetinis smurtas: Tai nauja psichologinio smurto forma, kai smurtautojas naudoja technologijas kontrolei, sekimui ir žeminimui.

Psichologinio Smurto Poveikis

Psichologinė prievarta ardo žmogaus savivertę, pasitikėjimą savimi ir gyvenimo džiaugsmą. Ilgalaikis psichologinis smurtas gali sukelti:

Taip pat skaitykite: Konsultavimo pradžia: patarimai pradedantiesiems

• Psichikos sveikatos problemas: Auka gali patirti depresiją, nerimo sutrikimus, potrauminio streso sindromą (PTSS) ar kitas psichikos sveikatos problemas.
• Sumažėjusį savivertės jausmą: Auka praranda pasitikėjimą savimi ir savo vertę.
• Sunkumus užmezgant ir palaikant sveikus santykius: Auka gali turėti sunkumų užmezgant ir palaikant sveikus santykius su kitais žmonėmis.
• Fizinės sveikatos problemas: Ilgalaikis stresas gali sukelti fizinės sveikatos problemų, tokių kaip dirgliosios žarnos sindromas, fibromialgija, lėtinis skausmas ar virškinimo sutrikimai.
• Savęs žalojimą ar savižudybę: Kraštutiniais atvejais psichologinis smurtas gali paskatinti auką žaloti save ar net nusižudyti.

Smurto Stadijos

Analizuojant smurtą, būtina aptarti ir tam tikras specifines smurto stadijas, kurios vienaip ar kitaip pasireiškia konfliktinėje aplinkoje.

1. Įtampos augimas: Asmuo paprastai reaguoja ramiai, stengdamasis sušvelninti aplinkybes arba apginti savo padėtį. Abi pusės gali teisinti smurtaujančio elgesį: reakcija į stresą darbe, dėl pinigų ir t.t. Didėjant įtampai, patiriančio smurtą balansavimo galimybės silpnėja.
2. Smurto proveržis: Pykčio priepuoliai tokie stiprūs, kad skriaudėjas nebegali jų paneigti, o patiriantis smurtą nebegali ignoruoti smarkaus poveikio. Tačiau dažniausiai neigiamas incidento rimtumas, būtinybė kreiptis į policiją ar medicinos įstaigas.
3. "Medaus mėnuo": Šiuo laikotarpiu smurtautojas gali būti geras, mylintis, jaustis kaltas, žadėti niekada nebesmurtauti, arba atvirkščiai, apkaltinti smurto auką išprovokavus smurtą. Tokiu metu smurto auka jaučiasi laiminga, tiki to žmogaus pasikeitimu.

Stereotipai ir Išankstiniai Nusistatymai

Visuomenėje vis dar gajūs stereotipai, kurie trukdo pripažinti psichologinę prievartą. Dažnai manoma, kad "tai tik barniai" arba "reikia būti stipresniam". Dėl to aukos vengia kreiptis pagalbos, bijodamos būti pasmerktos ar išjuoktos. Taip pat, psichologinį smurtą sunkiau įrodyti, nes jis nepalieka fizinių žymių.

Pagalbos Galimybės

Jei patiriate psichologinį smurtą, svarbu kreiptis pagalbos. Lietuvoje veikia įvairios organizacijos ir tarnybos, teikiančios pagalbą smurto aukoms:

• Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC): Šie centrai teikia emocinę paramą, psichologo konsultacijas, teisinę pagalbą ir informaciją apie kitas socialines paslaugas.
• Pagalbos linijos: Veikia nemokamos telefono linijos, kuriomis galima anonimiškai pasikonsultuoti su specialistais ir gauti emocinę paramą.
• Vyrų krizių centrai: Šie centrai specializuojasi teikiant pagalbą vyrams, patiriantiems įvairias krizes, įskaitant smurtą.
• Psichologai ir psichoterapeutai: Individualios konsultacijos su psichologu ar psichoterapeutu gali padėti įveikti smurto pasekmes ir atkurti psichologinę gerovę.
• Specializuotos pagalbos centre dirbantis teisininkas: Nukentėjusiam pageidaujant rengia šiuos dokumentus:
  • prašymą raštu pateikti informaciją apie policijos komisariatui žinomus smurto prieš šią juos faktus, atliktus procesinius veiksmus ir priimtus sprendimus;
  • prašymą dėl kardomųjų priemonių skyrimo ar jų pakeitimo;
  • prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl smurto prieš mažametį, jei bendradarbiavimo su SPC metu paaiškėja, pvz., smurto prieš vaikus, įskaitant seksualinį smurtą, atvejai;
  • policijos veiksmų apskundimą prokuratūrai dėl šiurkščių arba įstatymų neatitinkančių pareigūnų veiksmų arba neveikimo;
  • skundus dėl neteisėto ir nepagrįsto ikiteisminio tyrimo nutraukimo;
  • kitus dokumentus.
• Pagal galimybes, SPC teisininkas rengia taip pat ir šiuos civilinius dokumentus:
  • civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje,
  • civilinį skyrybų ieškinį dėl sutuoktinio kaltės įskaitant laikinųjų apsaugos priemonių reikalavimą civiline tvarka,
  • atsiliepimus į kitos pusės ieškinius, išryškinant kito sutuoktinio kaltę ir SPC žinomus smurto faktus, kt.
• Įspėja dėl mediacijos neefektyvumo ir galimos žalos, kurią auka gali patirti, jeigu mediacija bus taikoma.
• Rekomenduoja teisme nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, siekiant sumažinti smurtautojo manipuliacijų vaikais riziką. Atskirais atvejais informuoja apie teisines galimybes riboti tėvo valdžią smurtaujančiam partneriui ar sutuoktiniui.

Svarbu prisiminti, kad pagalbos prašymas nėra silpnumo požymis. Tai drąsus žingsnis link geresnio gyvenimo. Niekada klientams nesiūlo „palaukti“, „geruoju susitarti su savo partneriais“, tikėtis, kad „viskas išsispręs savaime“, nes žino, kad didžiausia grėsmė moters sveikatai ir gyvybei kyla skyrybų proceso metu. Žino, jog panašūs siūlymai veikia kaip demotyvacija ir gali lemti naują smurto rato apsuką, paskatinti klientę duoti smurtautojui „dar vieną šansą“, o tai esamoje situacijoje gali būti labai pavojinga.

SVARBU - SPC teisininkas nesiūlo scenarijaus sutuoktiniams išsiskirti bendru sutarimu (esą taip „pigiau“). Jei per penkerius ar penkiolika santuokos metų žmonėms nepavyko susitarti dėl paprastesnių dalykų, tokių kaip komunalinių mokesčių mokėjimas, rūpinimasis vaikų popamokiniu ugdymu, kt., sunku tikėtis, jog pavyks susitarti dėl skyrybų. Kaip jau minėta, pajutęs, kad praranda dominavimą aukos atžvilgiu, smurtautojas sąmoningai kuria vis didėjančią aukos priklausomybę manipuliuodamas vaikais, turtu, šeimos ryšiais, o neretai ima dar žiauriau smurtauti siekdamas atgrasyti auką nuo savarankiškų sprendimų. Todėl, jei santuoka bandoma nutraukti bendru sutarimu, moteriai kyla pavojus ilgam įstrigti derybų procese. Ir atvirkščiai, jei pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, tai padidina galimybę nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, o tai suteikia nukentėjusiam asmeniui papildomų svertų nustatant vaikų gyvenamąją vietą su nesmurtaujančiu gimdytoju (motina) ir leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo dalinant šeimos turtą. Tokiu atveju taip pat galima prašyti teismo iš kaltosios pusės priteisti atstovavimo išlaidas, žyminį mokestį ir pan.

Taip pat skaitykite: Socialinės psichologijos svarba

Kaip Padėti Kitam Asmeniui?

Jei pastebėjote, kad jūsų artimas žmogus patiria psichologinį smurtą, galite jam padėti:

• Išklausykite ir patikėkite: Svarbu išklausyti žmogų ir patikėti jo patirtimi, net jei jums sunku suprasti, kas vyksta.
• Niekada nekaltinkite aukos: Svarbu nekaltinti aukos dėl smurto ir nesistenkite pateisinti smurtautojo elgesio.
• Skatinkite kreiptis pagalbos: Padėkite žmogui susisiekti su specialistais ar organizacijomis, teikiančiomis pagalbą smurto aukoms.
• Būkite palaikantys: Parodykite žmogui, kad esate šalia ir palaikote jį.
• Kreipkitės į policiją, jei situacija yra pavojinga: Jei manote, kad žmogaus gyvybei gresia pavojus, nedelsdami kreipkitės į policiją.

Smurto Prevencija

Smurto prevencija yra bendras visuomenės uždavinys. Svarbu šviesti visuomenę apie smurto formas ir pasekmes, ugdyti empatiją ir pagarbą vienas kitam.

Smurtas Artimoje Aplinkoje ir Vaikai

Smurtas artimoje aplinkoje yra nusikaltimas ir žmogaus teisių pažeidimas, kuris dėl jo žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, taigi čia aiškiai atskiriami nukentėjęs asmuo ir smurtautojas. Atsakomybė už smurtinį elgesį tenka išimtinai tam, kas renkasi tokį elgesį, t.y. smurtautojui, o nusikaltimo aukoms, sutinkamai su Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu, yra teikiama Valstybės garantuojama specializuota kompleksinė pagalba, kurią teikia SPC. Svarbu pažymėti, kad paslaugos šeimai nėra ir negali būti laikomos specializuota pagalba smurto artimoje aplinkoje / smurto prieš moteris šeimoje atvejais. Taip yra dėl to, kad šios paslaugos teikiamos neskiriant sveikos šeimos ir disfunkciškos patriarchalinės, - tokios, kurioje visų šeimos narių poreikiai yra subordinuoti vieno asmens, t.y. smurtautojo, jo iškreipto valdžios ir kontrolės poreikio patenkinimui.

Smurtas prieš moteris šeimoje taip pat yra ir smurtas prieš jų vaikus. Lietuvos teisinė bazė įtvirtino pažangią nuostatą, kad vaikas, tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvenantis aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, yra smurtą patyręs asmuo.

SPC veiklos aprašas nurodo, jog SPC tiesioginės pagalbos vaikams neteikia, tačiau tarpininkauja, kad tokia pagalba būtų suteikta - tam informaciją apie smurtą patyrusį vaiką perduodama VTAS, o šis pagal veiklos pobūdį organizuoja pagalbos teikimą. SPC veiklos aprašas savo ruožu apibrėžia: „Jei paaiškėja, kad vaikai buvo smurto artimoje aplinkoje liudininkai ir (ar) vaikai gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, ir (ar) buvo smurtauta tiesiogiai prieš juos, SPC konsultantai nedelsdami, ne vėliau kaip kitą SPC darbo dieną po informacijos paaiškėjimo momento, elektroniniu paštu arba telefonu praneša apie tai VTAS ir policijai, jeigu smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo į SPC kreipėsi savarankiškai“.

Taip pat skaitykite: Testo interpretavimas

JT Vaiko teisų konvencija imperatyviai nurodo, kad mažamečio vaiko, išskyrus išimtines aplinkybes, negalima išskirti su jo motina, todėl sprendžiant dėl vaiko palikimo su motina ar institucinės globos, visiškai akivaizdu, jog išmintinga būtų palikti jį auginti motinai. Vaikas yra apsaugomas nuo tolimesnio smurto pašalinus iš jo artimos aplinkos smurtautoją bei pritaikius vaikui reikalingas apsaugos priemones, tokias kaip smurtautojo įpareigojimas išsikelti ir gyventi skyriumi nuo nukentėjusios šeimos, nesiartinti arčiau nei nustatytu atstumu, neieškoti kontaktų, nesilankyti tam tikrose vietose, tokiose kaip vaikų darželis, mokykla, kt.. Pripažinus moterį nukentėjusiąja smurto šeimoje atveju, jai paprastai skiriamos apsaugos priemonės - bet ne jos vaikams, nors jie pagal ASAAĮ taip pat yra smurtą ir prievartą patiriantys asmenys. Būtina pasiekti, kad visais šiais atvejais apsaugos priemonės būtų skiriamos taip pat ir vaikams. Atstovaudami vaiko interesus, VTAS specialistai turėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas su reikalavimu skirti apsaugos priemones vaikams, tapusiems smurto artimoje aplinkoje liudininkais ar gyvenantiems aplinkoje, kurioje smurtaujama. Taip pat, reikalui esant, aktyviai inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl smurto prieš nepilnametį.

Vaikai kaip ir jų motinos, patyrusios smurtą artimoje aplinkoje, turi gauti pagalbą, tačiau pagalba vaikams bus neefektyvi, jeigu nebus užtikrintas jų saugumas. Nepašalinus smurtautojo iš vaiko artimos aplinkos, netaikant baudžiamojo persekiojimo ir nenubaudus kaltojo dėl smurto, vaikui siunčiamas neteisingas pranešimas, kad problema yra jis pats ar jo motina, o ne smurtaujantis tėvas.

Rekomenduojama vyraujančią neigiamą vaikų paėmimo iš šeimos praktiką keisti gerąja praktika, kuri apsaugotų vaikus ir jų motinas nuo šeimoje patiriamo smurto, ribotų smurtautojo galimybes smurtauti toliau, nes visa tai sukelia neigiamų pasekmių fizinei, psichinei ir socialinei vaikų raidai.

Jei paaiškėja, kad vaikai buvo smurto artimoje aplinkoje liudininkai ir (ar) vaikai gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, ir (ar) buvo smurtauta tiesiogiai prieš juos, SPC konsultantai nedelsdami, ne vėliau kaip kitą SPC darbo dieną po informacijos paaiškėjimo momento, elektroniniu paštu arba telefonu praneša apie tai VTAS.

Teisinis Aspektas

Konstitucijos 21 straipsnis įtvirtina visuotinai pripažintą žmogaus teisę į asmens neliečiamybę. Draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis. Kartu Konstitucijos 22 straipsnis numato, jog žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę bei orumą. Konstitucija yra tiesioginio taikymo aktas, todėl juo galime remtis, gindami pažeistas teises. Aukščiau pateiktos Konstitucijos nuostatos uždraudžia smurtą ir garantuoja privataus gyvenimo apsaugą. Todėl smurtas šeimoje nėra taip pastebimas kaip visuomeninis smurtas ir yra daug sunkiau tiriamas.

Smurtas artimoje aplinkoje yra nusikaltimas ir žmogaus teisių pažeidimas.

Socialinių Paslaugų Problemos

Socialinių paslaugų įstatymo 2 str. 6 ir 7 dalys, apibrėžiančios socialinės rizikos šeimos ir socialinės rizikos suaugusio asmens sąvokas, neskiria šeimos, kurioje piktnaudžiaujama alkoholiu ir psichotropinėmis medžiagomis, o tėvai stokoja socialinių įgūdžių, negeba pasirūpinti savo vaikais ir pan., ir šeimos, kurios vienas narys, dažniausiai vyras, smurtauja prieš kitus, dažniausiai moterį ir vaikus. Dar daugiau, asmuo, patiriantis psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą ar smurtą šeimoje arba riziką tai patirti, stigmatizuojamas, tapatinant jį su elgetaujančiais, valkataujančiais, įsitraukusiais į nusikalstamas veikas asmenimis, ir pan. Tuo tarpu ASAAĮ smurtą artimoje aplinkoje apibrėžia kaip nusikaltimą ir žmogaus teisių pažeidimą. Kitaip tariant, Socialinių paslaugų įstatymas prieštarauja tiek ASAAĮ nuostatoms, tiek tarptautiniams dokumentams, įtvirtinantiems, kad smurtas artimoje aplinkoje yra su lytimi susijęs smurtas ir moters žmogaus teisių pažeidimas. Šis prieštaravimas turi būti nedelsiant koreguojamas tam, kad būtų išvengta smurtą ir prievartą patiriančių asmenų stigmatizavimo, taip užtikrinant galimybę išviešinti jų patiriamą šeimoje smurtą, neleisti asmeniui prarasti orumo ir statuso bendruomenėje. Neretai moterys vengia kreiptis pagalbos ir bijo išviešinti patiriamą prievartą, nes pagrįstai baiminasi, kad „bus įrašytos į riziką“, o tuo pačiu jos pačios ir jų vaikai atsidurs socialinėje atskirtyje.

Nemažiau svarbu ir tai, jog prilyginus smurtą artimoje aplinkoje socialinei atskirčiai, kraštutinai susiaurėja socialinio darbuotojo profesinio dėmesio laukas. Visas dėmesys skiriamas tai nedidelei visuomenės daliai, kuriai ir būdingos aukščiau išvardintos socialinės problemos, taip pat ir socialines pašalpas gaunantiems. Tuo tarpu yra žinoma, kad smurtas artimoje aplinkoje vienodai paliečia visus socialinius sluoksnius ir šeimas nepriklausomai nuo gaunamų pajamų, išsilavinimo, užimamų pareigų ar padėties visuomenėje. Smurtauja ir turintys priklausomybę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, ir visiški blaivininkai.

Teikiant pagalbą pagal bendrąjį socialinių paslaugų modelį ir neįvertinus skirtingos smurto aukos ir smurtautojo padėties, jų jėgos ir galios netolygumo, neatpažįstami šioje situacijoje atsidūrusių asmenų interesai, kurie yra ne tapatūs, o visiškai skirtingi. Pavyzdžiui, smurto išviešinimas būtų naudingas aukai, nes leistų jai siekti pagalbos, tačiau smurtautojui - anaiptol, nes jam tektų atsakyti už jo daromas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymu, socialinis darbuotojas patenka į keblią padėtį, nes jo darbą reglamentuojantis įstatymas nenumato galimybės nukrypti nuo socialinės rizikos šeimos ir socialinės rizikos suaugusio asmens apibrėžimų ir suponuoja abiejų partnerių lygybę bei vienodą atsakomybę už tai, kas vyksta jų šeimoje. Tokiu būdu iš esmės neteisingas problemos konceptualizavimas programuoja socialinio darbuotojo nesėkmę, neleidžia jam efektyviai spręsti smurto artimoje aplinkoje arba smurto prieš moteris ir vaikus šeimoje problemos ir didina šio smurtinio nusikaltimo latentiškumą.

Svarbu, kad socialinės tarnybos aktyviai įsitrauktų į tarpinstitucinį bendradarbiavimą su pagrindiniais Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimo subjektais, t.y. Socialiniams darbuotojams, socialinių įstaigų specialistams būtina turėti specialiųjų žinių iš smurto artimoje aplinkoje įveikimo srities, išmanyti apie smurto priežastis, dinamiką ir pasekmes nukentėjusiam asmeniui ir visai visuomenei. Ne mažiau svarbu turėti teisingas pasaulėžiūros nuostatas smurtą ir prievartą patiriančio asmens atžvilgiu - būti nukentėjusiojo pusėje, remti jo pastangas siekti pagalbos ir apsaugos nuo smurto šeimoje, padėti aukai išviešinti smurto faktus ir siekti smurtautojo atsakomybės už padarytus nusikaltimus, o taip pat laiku nukreipti smurtą patiriančius asmenis į regioninį SPC. Būtini specializuoti socialines paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojų mokymai, galintys padėti suformuoti teisingas nuostatas smurto artimoje aplinkoje, kaip reiškinio, atžvilgiu.

Savivaldybių biudžetinės įstaigos, socialinių paslaugų centrai neteikia specializuotos pagalbos smurtą patyrusiems asmenims, todėl svarbu kad, susidūrę su šio nusikaltimo aukomis, socialiniai darbuotojai informuotų smurtą ir prievartą patiriančius asmenis apie valstybės garantuojamos specializuotos pagalbos galimybę ir nukreiptų juos į regioninius SPC, kur jiems ir bus teikiama reikalinga pagalba.

Socialiniam darbuotojui, susiduriančiam su smurto artimoje aplinkoje atvejais, kuomet jis bando dirbti „su visa šeima“, nedarant skirtumo tarp aukos ir smurtautojo, lengvai kyla interesų konfliktas, o tai didina profesinio perdegimo riziką. Šių dalykų prevencijai būtini reguliarūs užsiėmimai. Rekomenduojama socialinėse įstaigose organizuoti intervizijų - supervizijų, savitarpio paramos ir profesinių problemų sprendimo grupių veiklas.

Atsižvelgiant į regioninius skirtumus, specializuotos pagalbos teikimo formos gali kisti, jį lanksčiai pritaikant prie vietos poreikių. Bendras SPC pasirinktas telefoninio konsultavimo modelis užtikrina smurtą ir prievartą patiriančio asmens ir SPC efektyvų bendradarbiavimą absoliučia dauguma atvejų. Tačiau atokiuose rajonuose esančios savivaldybės ir regioniniai SPC gali bendradarbiauti rengdami ir nukentėjusių asmenų susitikimus su SPC konsultantais bei specialistais seniūnijų patalpose, arčiau nukentėjusio asmens gyvenamosios vietos.

tags: #psichologinis #isvada #prievarta