Psichologo konfidencialumo pažeidimas: atsakomybė ir etiniai aspektai

Šiame straipsnyje aptariami psichologo konfidencialumo pažeidimo klausimai, atsakomybė ir etiniai aspektai. Straipsnio poreikis atsirado natūraliai kilus daugybei klausimų ir diskusijų, kam apskritai reikalingi psichologai, ar visiems jų reikia, kaip išsirinkti specialistą, kodėl konsultacijos dažnai palieka nemalonų jausmą ir pan. Bus pasiūlyti variantai, kada žmonės gali kreiptis į psichologą ir kaip tai padaryti teisingai. Kiekvienos šalies psichologai vadovaujasi savais etikos principais, nurodytais jų šalies Etikos kodeksuose. Šie principai apibrėžia psichologo teises ir pareigas, psichologo - psichologo bei psichologo - subjekto (kliento, paciento ar kt) kontakto ypatybes, numato psichologo profesinės veklos gaires.

Kada kreiptis į psichologą?

Pirmiausia svarbu pažymėti, kad kalbama apie psichologinį konsultavimą, kuris skirtas sveikiems žmonėms, neturintiems klinikinių sutrikimų, tačiau patiriantiems kokių nors sunkumų kasdieniame gyvenime. Daugelis žmonių dėl įvairių priežasčių negali suvokti metafizinės būties pusės. Sunku teigti, kad tikintieji nesusiduria su psichologinėmis problemomis ar neatsiduria situacijose, kai vidinės atramos gali sudrebėti ar susilpnėti. Būtent tokiais atvejais žmogui reikia psichologo. Svarbu suprasti, kad nereikia tiesiog būti „ant bangos“ ir dėl kiekvienos smulkmenos bėgti pas specialistus, sunkiausios gyvenimo situacijos yra laikini sunkumai, su kuriais žmonės susitvarkė ir susitvarkys patys. Vienintelis momentas, kai reikėtų pagalvoti apie kreiptis pagalbos į psichologą, yra tada, kai žmogus jaučia, kad visi jo vidiniai resursai išseko, yra pasimetęs, iškilusi problema tęsiasi labai ilgai, kartojasi ir gerokai pablogina jo gyvenimo kokybę. Labai paprasta - žmogus bandė daryti viską, kad išspręstų problemą, ir nieko neišėjo. Tokiu atveju, norint neapnuodyti savo ir kitų gyvenimo arba jo visai nesugriauti, reikėtų kreiptis į specialistus.

Štai keletas problemų, dėl kurių žmonės dažnai kreipiasi į psichologus:

• Sunkios gyvenimo situacijos (artimų žmonių netektis, skyrybos, niekuo neišsiskiriančios ligos nustatymas).
• Amžiaus krizės.
• Nepasitenkinimas darbu emocinis perdegimas.
• Nesutvarkytas asmeninis gyvenimas.
• Savigarbos ir savivertės stoka.
• Nemalonumai šeimoje (santykiai su vaikais, su sutuoktiniais).
• Socialinės problemos (santykių su žmonėmis kūrimas).
• Padidėjęs nerimas.
• Baimės.
• Depresija.
• Moralinis ir fizinis išsekimas motinystės metu ir kt.

Konsultuojant pirmiausia siekiama padėti žmogui spręsti problemas, susijusias su profesiniais, asmeniniais ir tarpasmeniniais gyvenimo aspektais, o bet kurio konsultuojančio psichologo tikslas yra padėti žmogui suprasti, kas vyksta jo gyvenime, ir pagrįstai pasirinkti, ką išspręsti ta problema ar kita problema.

Kaip kreiptis į psichologą?

Ramiai ir pagal poreikį. Ką reiškia ramiai? Pirma, jūs turite atsikratyti nereikalingo nerimo dėl to, kad psichologas yra žmogus, kuris tikrai ketina klajoti jūsų sieloje ir įsikurti proto salėse. Tai yra mitas. Tikras specialistas niekada neprivers žmogaus kalbėti apie tai, ko žmogus nenori ar nėra pasiruošęs pasakyti. Psichologas tik padeda žmogui pasirinkti ir veikti savo nuožiūra. Todėl prieš kreipiantis į specialistą reikia gerai apgalvoti, koks jūsų prašymas, kur nebegalite susitvarkyti patys, kodėl norite pasidalinti savo problema su profesionalu, ką norite gauti iš konsultavimo? Kuo aiškiau sau atsakysite į šiuos klausimus, tuo sėkmingesnė bus konsultacija ir dažnai atsakęs į šiuos klausimus žmogus supranta, kad šiame etape psichologo jam nereikia. Antra, prieš kabinant kitas etiketes visiems šiems „keistiems psichologams“, reikia žinoti, kad psichologas yra profesija, o ten, kur yra profesija, yra profesinė etika, kuri saugo ir specialisto reputaciją, ir žmogaus, kuris kreipėsi į jį.

Taip pat skaitykite: Giedrius Slaminskas: kas slypi už psichologo fasado?

Psichologo etikos principai

Taikomosios psichologijos socialinėje srityje institutas orientuojasi į svarbiausius etikos principus, kuriuos, mano nuomone, turėtų žinoti ne tik specialistai, bet ir klientai:

Pagarbos principas

Psichologas gerbia kliento orumą ir teises. Jis yra laisvas nuo išankstinių nusistatymų, prieš bet kokią diskriminaciją, tolerantiškas kliento pasaulėžiūrai ir gyvenimo būdui. Konsultantas išlaiko nešališkumą, visiškai ir besąlygiškai priima klientą, neprimeta jam savo vertybių ir įsitikinimų.

Konfidencialumo principas

Viskas, ką žmogus sako, lieka paslaptyje. Tačiau yra keletas išimčių, apie kurias pranešama prieš pradedant darbą, siekiant pasidalyti atsakomybę tarp konsultacijų proceso dalyvių.

Išimtys:

• Kliento savižudybės rizika.
• Pranešti apie sunkų nusikaltimą.
• Žmogaus psichikos liga, dėl kurios jam reikia hospitalizuoti.
• Informacijos apie smurtą prieš nepilnamečius ar piktnaudžiavimą jais gavimas.
• Oficialus prokuratūros ar teismo prašymas patvirtinti kreipimosi faktą, arba pokalbio turinio paviešinimas.

Tokiais atvejais psichologas yra priverstas:

Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus

• Imtis priemonių apsaugoti potencialią auką ar klientą, jei jis sau kelia pavojų.
• Informuoti klientą ir nukentėjusįjį apie jo veiksmų pavojingumą, galimas pasekmes.
• Informuoti aukos/kliento artimuosius apie pavojų.
• Pranešti teisėsaugos institucijoms apie tai, kas tapo žinoma.

Svarbu! Jei psichologas nori pasidalinti kliento atveju su vadovu arba paskelbti atvejo analizės istoriją, būtinas raštiškas kliento sutikimas. Nurodo, ką tiksliai ir kur žmogus leidžia apie save kalbėti. Jeigu konsultantas paskelbia ar kam nors pasakoja kliento istoriją be jo sutikimo, jis pažeidžia Asmens duomenų apsaugos įstatymą. Jei istorijoje pavardės pakeičiamos, bet pagal kitus duomenis galima suprasti, apie ką kalbama, tai yra įstatymo pažeidimas.

Atsakomybės principas

Praktikuojančio psichologo profesinė etika remiasi principu „nedaryti žalos“. Jis atsakingas už terapijos metodų pasirinkimą, savo žodžius ir veiksmus. Konsultantas turėtų aiškiai pasakyti apie terapijos planą ir metodus, galimas rizikas, jei tokių yra.

Svarbu! Atsakomybės principas apima svarbią taisyklę „nesileisk į asmeninius santykius su klientais“. Tarp psichologo ir kliento gali būti tik profesiniai santykiai, o ne draugystė ar meilė. Asmeninio aspekto įtraukimas į verslo santykius sukelia neigiamų pasekmių.

Sąžiningumo principas

Psichologas yra atsakingas už informaciją, kurią suteikia klientams ar kolegoms. Įsitikina, kad ji nėra iškraipyta.

Kompetencijos principas

Norėdami dirbti psichologu, privalote turėti atitinkamą išsilavinimą ir jį patvirtinantį dokumentą. Pradėdamas dirbti su klientu, specialistas garantuoja, kad jis turi žinių ir įgūdžių dirbti su jo problemomis. Jei prieš darbą ar jo metu psichologas supranta, kad atvejis yra ne jo kompetencijos ribose, jis privalo atsisakyti kliento arba perduoti jį savo kolegai, kuris šiuo klausimu yra kompetentingesnis. Būtent tai ir išskiria profesionalą nuo mėgėjo (bet kurioje veiklos srityje), profesionalas visada blaiviai įvertina savo kompetencijos lygį, o mėgėjas griebia viską.

Taip pat skaitykite: Skirtumai tarp psichologo, psichoterapeuto ir psichiatro

Bet kurio psichologo darbo pagrindas yra etikos principai, kuriais jis visada remiasi, nepaisant to, kur, su kuo ir kokia kryptimi dirba. Žmogui, nusprendusiam kreiptis į psichologą, nėra blogai susipažinti su šiais principais, kad būtų galima įvertinti, kaip profesionaliai elgiasi specialistas. Svarbu suprasti, kad profesionalas visada suteikia žmogui teisę rinktis, apsispręsti, visada priima klientą kaip unikalų asmenį ir neturi teisės jam ką nors įteigti, manipuliuoti, spausti, o juo labiau už jį priimti kokius nors sprendimus.

Geras psichologas savo veiklą organizuos tik taip, kad paaiškintų žmonėms, kaip jie gali padėti sau išspręsti tam tikrus sunkumus savarankiškai, įveikti sunkumus nepapuldami į paniką ar neviltį, išmokti nebijoti priimti sprendimus, išsiugdyti reikiamus bendravimo su žmonėmis įgūdžius ir kt. Pagrindinė Sąžiningumo principo prasmė yra suteikti žmogui reikiamą produktyvią paramą sunkiu gyvenimo laikotarpiu, o ne padaryti jį priklausomą nuo psichologinio konsultavimo.

Lietuvos ir Vokietijos psichologų etikos kodeksų lyginamoji analizė

Lietuvos psichologai vadovaujasi Europos psichologų profesionalų asociacijų federacijos (EPPAF) priimtais Etikos principais, kurie 1996 m. lapkričio 23 d. buvo patvirtinti LPS suvažiavimo metu. Vokietijos psichologai vadovaujasi Vokietijos psichologijos sąjungos ir Vokietijos psichologių ir psichologų profesinės ssąjungos Etine direktyva, kuri Vokietijoje buvo priimta 1998 m. rugsėjo 29 d. Tarp šių dokumentų esama gana daug panašumų, bet taip pat yra ir nemažai skirtumų, kurie bus apžvelgti šioje Lietuvos ir Vokietijos psichologų Etikos kodeksų lyginamojoje analizėje.

Visų pirma Lietuvos ir Vokietijos psichologų Etikos kodeksai skiriasi struktūros požiūriu. Lietuvos psichologų Etikos kodeksą sudaro trys pagrindinės dalys: Preambulė, Bendrieji principai ir Profesinė psichologo etika. Vokietijos psichologų Etikos kodeksą sudaro penkios pagrindinės dalys: Preambulė, Bendrieji principai, Psichologija tyrimuose ir mokyme, Psichologija ppraktikoje ir Baigiamieji principai. Taigi, pirmųjų dviejų abiejų šalių Etikos kodeksų dalių pavadinimai sutampa. Turinio atžvilgiu ir Lietuvos, ir Vokietijos psichologų Etikos kodeksų preambulės taip pat labai panašios - jose nurodomos iš esmės tos pačios psichologų veiklos sritys (tyrimai, mokymas, aatestavimas, terapija, konsultavimas, teisminė ekspertizė, psichodiagnostika) bei labai panašūs psichologų veiklos tikslai: Lietuvos psichologų veiklos tikslas yra plėsti žmonių elgesio pažinimą ir ten, kur įmanoma, taikyti turimas žinias visuomenės ir individo psichologinei būklei gerinti; Vokietijos psichologų Etinėje direktyvoje nurodomas pagrindinis tikslas - žmonių, su kuriais dirba psichologas, apsauga ir gerovė.

Nors abiejų šalių Etikos kodeksų antrųjų dalių pavadinimai tokie patys (Bendrieji principai), jose kalbama apie visiškai skirtingus dalykus. Lietuvos psichologai savo profesinėje veikloje turi remtis penkiais pagrindiniais principais (kompetencijos, garbingumo, žmonių teisių ir orumo gerbimo, rūpinimosi kitų gerove ir socialinės atsakomybės), kurie išsamiai apibūdinti šioje Etikos kodekso dalyje. Vokietijos psichologai bendruosius principus supranta visiškai kitaip - šioje jų Etinės direktyvos dalyje kalbama apie mokslinio laipsnio psichologams suteikimą, apie psichologų padėtį kkolegų ir kitų profesinių grupių atžvilgiu, apie duomenų tvarkymą, recenzijas ir tyrimų ataskaitas bei apie reklamą. EPPAF išskirti bendrieji principai, kuriais vadovaujasi Lietuvos psichologai profesionalai, aptariami kitose Vokietijos psichologų Etinės direktyvos dalyse, tuo tarpu ne visi Vokietijos psichologų Etinės direktyvos bendrieji principai paminėti Lietuvos psichologų Etikos kodekse (pvz., lietuviai niekur neužsimena apie tai, kokio reikia išsilavinimo, kad psichologui būtų suteiktas tam tikras mokslinis laipsnis, tik vienu sakiniu („psichologinių paslaugų reklama grindžiama psichologo etikos keliamais reikalavimais“) užsimenama apie reklamą, kuriai Vokietijos ppsichologų etikos kodekse skirtas visas skyrius).

Trečioji Lietuvos psichologų Etikos kodekso dalis - Profesinė psichologo etika, kurioje nurodyta, kokių profesinės etikos normų turi laikytis praktikuojantis psichologas. Ši Etikos kodekso dalis susideda iš dešimties skyrių, apibūdinančių skirtingas galimas praktinės psichologo veiklos situacijas. Šią Lietuvos psichologų Etikos kodekso dalį Vokietijos psichologų Etinėje direktyvoje atitinka dvi dalys - Psichologija tyrimuose ir mokyme bei Psichologija taikyme - apibūdinančios pagrindines Vokietijos psichologų veiklos sritis. Skyrius „Psichologija tyrimuose ir mokyme“ neturi atitikmens Lietuvos psichologų Etikos kodekse, kur daugiausia kalbama apie konsultavimą. Tiesa, skirtinguose Lietuvos psichologų Etikos kodekso Profesinės psichologo etikos dalies skyriuose kalbama apie tiriamųjų konfidencialumo ir gerovės apsaugą, bet tam skiriama itin mažai dėmesio. Vokietijos psichologų Etinės direktyvos šioje dalyje kalbama apie pasisakymo laisvę ir visuomeninę atsakomybę, geros mokslo praktikos principus (jie panašūs į Lietuvos psichologų Etikos kodekso Bendruosius principus), tyrimus su žmonėmis bei gyvūnais, šių tyrimų rezultatų publikavimą bei apie mokymą(-si), kvalifikacijos kėlimą ir profesinę priežiūrą (supervizijas). Iš visų šioje dalyje išdėstytų principų labiausiai dėmesį atkreipia tai, kad mokymu užsiimantis psichologas gali skatinti studentus dalyvauti tyrimuose, kai tai yra reikalinga, bet turi užtikrinti, kad atsisakymas dalyvauti neturės jiems jokių neigiamų pasekmių (tai galioja ir kalbant apie kitus nuo psichologo priklausomus asmenis). Iš skyriaus apie ggyvūnus įsimintiniausia tai, kad tyrimai su gyvūnais turėtų būti atliekami tik tada, kai nėra jokių kitų būdų gauti reikalingus duomenis. Taip pat pažymėtina, kad tyrimams su gyvūnais reikalingas leidimas ir netgi tuo atveju, kai nevykdoma jokia intervencija, o tik stebimas gyvūnų elgesys, apie tokį atliekamą tyrimą reikia pranešti Vokietijos tyrimų draugijos bandomųjų gyvūnų tyrimų komisijai.

Ketvirtoji Vokietijos psichologų Etinės direktyvos dalis - Psichologija taikyme - praktiškai apima visą trečiąją Lietuvos psichologų Etikos kodekso dalį (Profesinė psichologo etika). Joje kalbama apie psichologo - kliento/paciento kontakto ypatybes (įdomu tai, kad Lietuvos psichologų Etikos kodekse konsultuojamasis vadinamas subjektu, o Vokietijos - klientu/pacientu), pabrėžiama ypatinga psichologo atsakomybė už konsultuojamąjį ar terapijos dalyvį. Šioje Vokietijos psichologų etinės direktyvos dalyje iškiriamas atskiras skyrius „Vertimasis privačia praktika“, kur pateikiama praktinių nuorodų privatų kabinetą atidarančiam konsultantui ar terapeutui. Kai kurios nuorodos yra labai smulkmeniškos (pvz., yra nurodyta, kas turėtų būti skelbiama praktikos iškaboje, kiek kartų spaudoje gali būti pranešama apie privataus kabineto atidarymą/persikraustymą/uždarymą, darbo laiko ar telefono numerio pasikeitimą ir pan.). Taip pat yra išskirtas skyrius „Kolektyvinis vertimasis profesine veikla“, kuriame aptariamas galimas kelių psichologų ar psichologų ir kitų profesijų atstovų bendradarbiavimas. Lietuvos psichologų Etikos kodekse tokia psichologų darbo forma nėra numatyta.

Vokietijos psichologų Etinės direktyvos penktojoje dalyje „„Baigiamieji principai“ išskirtas skyrius „Pažeidimai“, kuriame numatyta, kad kurio nors Etinės direktyvos principo pažeidėjo elgesys svarstomas Vokietijos psichologijos sąjungos garbės teisme arba Vokietijos psichologių ir psichologų profesinės sąjungos garbės teisme. Lietuvoje atitinkamai tai svarstoma LPS profesinės etikos komisijoje. Taip pat šios dalies antrame skyriuje „Įsigaliojimas“ papasakota Vokietijos psichologų Etinės direktyvos priėmimo istorija, jos įsigaliojimo data (1999 m. balandžio 25 d.). Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Vokietijos psichologijos sąjungos ir Vokietijos psichologių ir psichologų profesinės sąjungos Etinės direktyvos priėmimo ir įsigaliojimo datos nesutampa. Taip yra dėl to, kad šią Etinę direktyvą 1998 m. rugsėjo 30 d. priėmė Vokietijos psichologijos sąjunga, o ji įsigaliojo tik 1999 m. balandžio 25 d., kai ją patvirtino Vokietijos psichologių ir psichologų profesinė sąjunga.

Iki šiol daugiausia buvo kalbėta apie tai, ką Vokietijos psichologų Etinė direktyva aptaria plačiau nei Lietuvos psichologų Etikos kodeksas. Vis tik Lietuvos psichologų Etikos kodekso trečiosios dalies „Profesinė psichologo etika“ šeštas skyrius „Psichologas atsivelgia į taikomų metodų ir savo paties trūkumus“ aptartas daug išsamiau negu Vokietijos psichologų Etinėje direktyvoje, kur praktiškai nekalbama apie psichologinius metodus, tėra paminėta, kad psichologas turėtų visada būti pasiruošęs kalbėti apie savo naudojamus metodus.

Taigi, nors abi šalys vadovaujasi 1993 m. liepos 9 - 10 d. Europos psichologų profesionalų asociacijų federacijos (EPPAF) Generalinėje asamblėjoje priimtais Etikos principais, laikui bėgant abi šalys, atsižvelgdamos į esamą psichologijos padėtį toje ššalyje, besivystančias jos sritis (Vokietijoje - tyrimai, mokymas ir konsultavimas/terapija; Lietuvoje - konsultavimas/ terapija), daromus pažeidimus savaip juos koregavo ir pildė. Taip atsirado saviti Etikos kodeksai, kurie, nors ir remiasi bendrais esminiais principais, tarpusavyje gana daug kuo skiriasi.

Psichologo padėjėjo etikos pažeidimai

Psichologo padėjėjo darbas yra svarbi grandis teikiant psichologinę pagalbą. Šie specialistai dirba įvairiose švietimo įstaigose, tokiose kaip darželiai ir mokyklos, bei kitose organizacijose, prisidėdami prie vaikų ir suaugusiųjų gerovės. Tačiau, kaip ir bet kurioje profesijoje, psichologo padėjėjų veikloje gali pasitaikyti etikos pažeidimų.

Psichologo padėjėjo rolė švietimo įstaigose

Įgijus ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo kvalifikaciją, atsiveria galimybės dirbti valstybinėse ir nevalstybinėse švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas. Šiose įstaigose psichologo padėjėjai gali atlikti įvairias funkcijas:

• Pagalba pedagogams: Padėjėjai gali padėti mokytojams ir auklėtojams stebėti vaikų elgesį, identifikuoti sunkumus ir taikyti individualizuotas ugdymo strategijas.
• Darbas su vaikais: Jie gali vesti individualius ar grupinius užsiėmimus, skirtus emocinei paramai, socialinių įgūdžių ugdymui ar problemų sprendimui.
• Bendravimas su tėvais: Padėjėjai gali bendrauti su tėvais, teikdami informaciją apie vaiko raidą, elgesį ir galimas pagalbos priemones.
• Administracinė pagalba: Jie gali padėti tvarkyti dokumentus, organizuoti susirinkimus ir kitus renginius.

Svarbu paminėti, kad psichologo padėjėjas dirba prižiūrint psichologui ar kitam kvalifikuotam specialistui. Tai užtikrina, kad teikiama pagalba yra etiškai pagrįsta ir atitinka vaiko ar suaugusiojo poreikius.

Galimi etikos pažeidimai

Psichologo padėjėjo darbe gali pasitaikyti įvairių etikos pažeidimų, kurie gali pakenkti klientų gerovei ir profesijos reputacijai. Štai keletas pavyzdžių:

• Konfidencialumo pažeidimas: Informacijos apie klientus atskleidimas be jų sutikimo. Tai apima asmeninių duomenų, problemų ar terapijos detalių atskleidimą kolegoms, draugams, šeimos nariams ar socialinėje žiniasklaidoje.
• Kompetencijos viršijimas: Veikla, viršijanti padėjėjo kvalifikaciją ir kompetenciją. Tai apima psichoterapijos vedimą, diagnostinių testų atlikimą ar sprendimų priėmimą, kurie priklauso psichologo kompetencijai.
• Dvigubi santykiai: Santykiai su klientais, kurie nėra profesiniai, pvz., draugystė, romantiški santykiai ar verslo ryšiai. Tokie santykiai gali sumažinti objektyvumą ir pakenkti kliento gerovei.
• Diskriminacija: Klientų diskriminavimas dėl jų rasės, etninės kilmės, lyties, seksualinės orientacijos, religijos, negalios ar kitų asmeninių savybių.
• Neprofesionalus elgesys: Elgesys, kuris neatitinka profesinių standartų, pvz., įžeidžiantis kalbėjimas, priekabiavimas, alkoholio ar narkotikų vartojimas darbo metu.
• Netinkamas informacijos fiksavimas ir saugojimas: Klientų informacijos fiksavimas ir saugojimas neatitinka nustatytų standartų.

Etikos pažeidimų prevencija

Siekiant išvengti etikos pažeidimų psichologo padėjėjo darbe, būtina laikytis šių rekomendacijų:

• Profesinis pasiruošimas: Įgyti reikiamą išsilavinimą ir kvalifikaciją, nuolat tobulinti žinias ir įgūdžius. Svarbu suprasti savo kompetencijos ribas ir veikti tik tose srityse, kuriose esate kompetentingi.
• Etikos kodeksas: Susipažinti su psichologo profesinės etikos kodeksu ir jo laikytis. Etikos kodeksas nustato profesinius standartus ir elgesio normas, kurių privalo laikytis visi psichologai ir jų padėjėjai.
• Supervizija: Reguliariai dalyvauti supervizijose su patyrusiu psichologu. Supervizija suteikia galimybę aptarti sudėtingas situacijas, gauti patarimų ir užtikrinti, kad jūsų veikla atitinka etikos standartus.
• Savarankiškumas: Ugdyti savimonę ir gebėjimą kritiškai vertinti savo veiksmus. Svarbu atpažinti situacijas, kuriose galite susidurti su etikos dilemomis, ir priimti atsakingus sprendimus.
• Konfidencialumas: Užtikrinti klientų konfidencialumą ir saugoti jų asmeninę informaciją. Prieš atskleidžiant bet kokią informaciją, būtina gauti kliento sutikimą.
• Sąžiningumas: Būti sąžiningiems ir atviriems su klientais, kolegomis ir visuomene. Venkite melo, apgaulės ir manipuliavimo.
• Pagarba: Gerbti klientų teises ir orumą. Elkitės su visais klientais vienodai, neatsižvelgiant į jų asmenines savybes.
• Atsakingumas: Prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir sprendimus. Jei padarėte klaidą, pripažinkite ją ir imkitės priemonių jai ištaisyti.
• Nuolatinis mokymasis: Nuolat tobulinti savo žinias ir įgūdžius, dalyvauti profesiniuose mokymuose ir konferencijose. Tai padės jums būti informuotiems apie naujausias etikos tendencijas ir geriausias praktikas.
• Sveikatos priežiūra: Rūpintis savo fizine ir psichine sveikata. Išsekimas ir stresas gali sumažinti jūsų gebėjimą priimti etiškus sprendimus.
• Konsultacijos: Jei susiduriate su etikos dilema, kreipkitės patarimo į patyrusį psichologą ar etikos specialistą.

Reagavimas į etikos pažeidimus

Jei įtariate, kad psichologo padėjėjas pažeidė etiką, svarbu nedelsiant imtis veiksmų. Štai keletas žingsnių, kuriuos galite atlikti:

• Dokumentuokite: Užfiksuokite visus įvykius, datas, laiką, dalyvius ir kitą svarbią informaciją. Tai padės jums pagrįsti savo skundą.
• Kreipkitės į vadovą: Praneškite apie įtariamą etikos pažeidimą padėjėjo vadovui arba kitam atsakingam asmeniui.
• Kreipkitės į etikos komisiją: Jei vadovas nesiima veiksmų arba jei esate nepatenkinti tyrimo rezultatais, galite kreiptis į atitinkamą etikos komisiją.
• Kreipkitės į teisėsaugos institucijas: Jei etikos pažeidimas yra susijęs su nusikalstama veikla, pvz., seksualiniu priekabiavimu ar finansiniu sukčiavimu, turėtumėte kreiptis į policiją.
• Palaikykite auką: Jei esate etikos pažeidimo auka, kreipkitės pagalbos į psichologą ar kitą specialistą. Svarbu pasirūpinti savo emocine gerove ir gauti reikiamą paramą.

Konfliktų sprendimas ugdymo įstaigoje

• Pokalbis su pedagogu/mokytoju: Pirmiausia verta pakalbėti su pedagogu, mokytoju, kurio elgesiui turite priekaištų. Pagarbiai, ramiu tonu išdėstykite, kuo esate nepatenkinti ir išklausykite komentarą.
• Mediacija: Kartais susikalbėti gali būti sudėtinga, dėl emocinės įtampos ar kitų aplinkybių. Tuo atveju galima pasitelkti mediaciją. Mediatorius, ar bet kuris neutralus asmuo, kuriuo pasitikite, tiks atlikti šį vaidmenį. Būtų gerai, kad ir kita pusė juo pasitikėtų. Su 1 pedagogu turėtų kalbėtis 1 tėvų atstovas, jei 2 tėvai, tai ir pedagogas turėtų pasikviesti kolegą.
• Ugdymo įstaigos administracija: Raštu kreiptis įstaigos svetainėje nurodytu kontaktu ar žinute per dienyną. Daugeliu atvejų mokyklos (darželio ar kitos ugdymo įstaigos) administracija pajėgi išspręsti ir sureaguos į skundą raštu. Skundą rašykite nuo tėvų grupės. Adresuokite mokyklos direktoriui, siųskite el. paštu mokyklos raštinės kontaktais. Pagal galimybes rašte išdėstykite kuo daugiau konkrečių detalių.
• Ugdymo įstaigos taryba: Joje yra tėvų, mokytojų ir mokinių atstovai. Net jei taryba atrodo tiktai formali, ji pirmiausiai suinteresuota išspręsti konfliktą vietoje. Jei reikalinga, gali spausti administraciją imtis veiksmų. Tarybos narys gali atstovauti Jūsų klausimą konfidencialiai, saugant Jūsų privatumą.
• Visuomenės sveikatos specialistas: Ugdymo įstaigoje yra visuomenės sveikatos specialistas, kuris formaliai nepavaldus įstaigos vadovui ir atlieka su sveikata susijusias funkcijas.
• Pedagoginė psichologinė tarnyba: Pedagoginė psichologinė tarnyba - pavaldi steigėjui įstaiga atlieka psichologinį vaikų vertinimą bei konsultuoja tėvus pagalbos mokiniui srityje, įskaitant spec. poreikius.
• Steigėjas: Steigėjas, dažniausiai savivaldybės švietimo skyrius.
• Savivaldybės taryba.
• Švietimo, mokslo ir sporto ministerija: Įgyvendina švietimo politiką ir vykdo vyriausybės programą švietimo srityje.
• Bendrojo ugdymo taryba: Bendrojo ugdymo taryba yra visuomeninis švietimo ministro patariamasis organas.
• Vyriausybė.
• Seimo švietimo ir mokslo komitetas: Leidžia įstatymus, atlieka valstybės kontrolę. Seimo narys komitete ar išrinktas Jūsų rinkimų apylinkėje. Kiti komitetai pagal kompetenciją.
• Prezidentas: Pasirašo ar vetuoja Seimo priimtus įstatymų projektus. Aktyviai dalyvauja vidaus politikoje.
• Policija ar teismas: Ypatingais atvejais, galima keiptis į policiją ar teismą.
• Žiniasklaida: Dažnai labai padeda viešumas. Kreipiantis į žiniasklaidą, būkite pasirengę atskleisti savo problemą viešumoje, rizikuojant savo reputacija.

tags: #psichologas #pazeide #konfidencialuma