Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame nuolat patiriame stresą, nerimą ir kitus psichologinius sunkumus, psichologinė pagalba tampa vis svarbesnė. Psichologai ir psichoterapeutai yra specialistai, kurie gali padėti susidoroti su įvairiais iššūkiais, pagerinti savijautą ir pasiekti asmeninį augimą. Vis dėlto, šių specialistų vaidmenys ir metodai skiriasi. Šiame straipsnyje išnagrinėsime psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos skirtumus, kad padėtume jums pasirinkti tinkamiausią pagalbą.
Kada kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą?
Psichologas bei psichoterapeutas gali padėti ne tik gydant tam tikrus psichikos sutrikimus, bet ir susidūrus su kasdieniais psichologiniais bei emociniais sunkumais: nerimu, stresu, išgyvenant netektį ar gyvenimo krizę, turint priklausomybių, susiduriant su sunkumais užmezgant ryšį su kitais žmonėmis, su jais bendraujant, esant pasitikėjimo savimi trūkumui, taip pat esant nepasitenkinimui savo charakterio ar asmenybės bruožais. Tiek psichoterapijos, tiek psichologo konsultacijos atveju klientui yra suteikiama saugi erdvė išsipasakoti, atsiverti ir sulaukti palaikymo, paramos ir kitos pagalbos, kurią specialistas gali suteikti pokalbio terapijos kontekste.
Psichologinis konsultavimas orientuojasi į kliniškai sveiką asmenybę, daugiau taikomas žmonėms, turintiems kasdienio gyvenimo psichologinių sunkumų. Tai mokymosi ir santykių mokykloje problemos; pasitikėjimo savimi, savigarbos stoka; sunkumai priimant sprendimus, užmezgant ir palaikant tarpasmeninius santykius; įvairūs konfliktai, darbo, santuokos ir šeimos problemos.
Psichoterapija daugiau orientuota į sunkesnius asmenybės, emocijų ir santykių sferos sutrikimus. Psichoterapija paprastai trunka ilgiau (nuo kelių mėnesių iki kelių metų), orientuota į ilgalaikius kliento asmenybės pokyčius.
Kas yra psichologas?
Psichologas - psichologijos studijęs baigęs ir ne medicininį išsilavinimą įgijęs asmuo. Magisto studijų metu jis gali įgyti siauresnės srities specializaciją. Psichologas yra susipažinęs su įvairiais psichikos aspektais ir procesais, jos funkcijomis, su asmenybės bruožais, jos raida bei sutrikimais, elgesio bei mąstymo problemomis, geba vertinti kitus psichologinius sutrikimus bei padėti sprendžiant su tuo susijusias problemas.
Taip pat skaitykite: Konsultavimo pradžia: patarimai pradedantiesiems
Psichologas, atsižvelgdamas į kliento situaciją ir poreikį, gali panaudoti skirtingas technikas, testus, kitas diagnostikos bei vertinimo priemones. Dažniausiai problemos sprendžiamos psichologinio konsultavimo būdu, kuris remiasi pokalbio terapija. Jos metu psichologas klientui suteiks saugią erdvę išsikalbėti, padės rasti vidinių jėgų išspręsti asmenines problemas, suteiks patarimų joms spręsti. Psichologas gali atlikti psichodiagnostiką: tirti ir įvertinti psichikos procesus, tokius kaip dėmesį, atmintį, mąstymą, intelektą, nustatyti emocinės sferos ypatumus ar asmenybės bei tarpasmeninių santykių sistemos bruožus ir kt.
Nuo kitų minimų specialistų psichologas skiriasi tuo, kad negali diagnozuoti sutrikimų (klinikinis psichologas gali padėti kitiems specialistams atlikti diagnozę) bei išrašyti vaistų.
Psichologo specializacijos sritys
Psichologai gali specializuotis įvairiose srityse, įgydami gilesnių žinių ir įgūdžių konkrečioje psichologijos šakoje. Lietuvoje populiariausios šios psichologijos sritys:
- Klinikinis psichologas: Diagnozuoja, gydo ir užkerta kelią psichikos sveikatos problemoms, tokioms kaip depresija, nerimas, priklausomybės ir kt.
- Sveikatos psichologas: Tiria, kaip psichologiniai veiksniai veikia fizinę sveikatą ir gerovę. Padeda pacientams susidoroti su ligomis, stresu ir kitais sveikatos iššūkiais.
- Vaikų psichologas: Specializuojasi vaikų ir paauglių psichologinėse problemose, tokiose kaip elgesio sutrikimai, emocinės problemos, mokymosi sunkumai ir kt.
- Edukacinis psichologas (dar vadinamas pedagoginiu arba mokykliniu psichologu): Dirba su mokymosi procesu, siekdamas padėti mokiniams sėkmingai įgyti žinių ir kompetencijų.
- Teisės psichologas: Taiko psichologijos principus teisinėse situacijose, pavyzdžiui, teismo procesuose, kriminologijoje, šeimos teisėje ir kt.
- Organizacinės psichologas: Taiko psichologijos principus organizacijų (įmonių) kontekste, siekdamas pagerinti darbuotojų gerovę, produktyvumą ir organizacijos efektyvumą.
Kas yra psichoterapeutas?
Psichoterapeutas - psichologas, psichiatras ar kitas specialistas, kuris yra papildomai baigęs bent vienos iš psichoterapijos krypčių kursus bei įgijęs psichoterapeuto išsilavinimą. Dažnai toks specialistas yra žinomas ne kaip psichoterapeutas, o kaip psichologas-psichoterapeutas arba psichiatras-psichoterapeutas. Lietuvoje dažniausiai susiduriama su specialistais, taikančiais psichoanalizę, geštalto, psichodinaminę ar kognityvinę elgesio terapiją. Pilnas šios srities specialisto pavadinimas - psichiatras psichoterapeutas arba psichologas psichoterapeutas.
Be jau turimų psichiatrijos ar psichologijos žinių, psichoterapeutas įgyja gilesnį supratimą apie žmogaus psichiką ir jos problemas. Jis taip pat įgyja teisę vykdyti psichoterapiją. Ji gali būti individuali, grupinė, poros ar šeimos. Kaip ir psichologinio konsultavimo atveju, psichoterapija taip pat remiasi pokalbio terapija bei sprendžia tas pačias arba labai panašias problemas, kaip ir pastaruoju atveju. Tačiau psichoterapijoje tai daroma intensyviau, naudojant įvarias pažangias technikas bandoma atrasti psichinių sutrikimų ar psichologinių problemų šaknis, analizuojama žmogaus pasąmonė.
Taip pat skaitykite: Socialinės psichologijos svarba
Psichoterapija - nuodugnus, sistemingas ir planingas moksliškai bei teoriškai pagrįstas pagalbos (gydymo) būdas, taikomas įvairios kilmės asmenybės, elgesio ar emocinės būsenos sutrikimams gydyti arba siekiant asmeninio tobulėjimo.
Populiariausios psichoterapijos rūšys
Psichoterapeutai taiko įvairius terapinius metodus, priklausomai nuo paciento poreikių ir terapijos tikslų. Štai keletas populiariausių psichoterapijos rūšių:
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): Tai viena iš plačiausiai pripažintų ir naudojamų psichoterapijos formų. KET dėmesys skiriamas neigiamų ar nenaudingų mąstymo modelių ir elgesio nustatymui ir keitimui.
- Psichoanalitinė-psichodinaminė terapija: Psichodinaminė terapija remiasi idėja, kad daugelis mūsų patirčių, net ir tos, kurios nėra mūsų įsisąmonintos, daro įtaką mūsų elgesiui ir emocijoms.
- Humanistinė terapija: Ši terapija įskaitant ir egzistencinę terapiją, pabrėžia asmens asmeninį augimą ir savigarbą.
- Santykių terapija: Orientuota į tarpasmeninius santykius ir bendravimą.
Esminiai skirtumai tarp psichologo konsultacijos ir psichoterapijos
Esminis skirtumas tarp psichologo konsultacijos ir psichoterapijos yra toks, kad pastaroji yra intensyvesnė pokalbio terapijos forma, todėl dažniausiai jos metu analizuojami gilesni psichiniai procesai ir ji tęsiasi ilgiau (pagal poreikį ar susitarimą).
Psichologinis konsultavimas nukreiptas daugiau į kliento dabartinius išgyvenimus ir jo ateities planus. Pagalba teikiama per pokalbį, jo metu aptariama problema, dėl kurios kreipėsi klientas. Konsultuojant siekiama keisti kliento elgesį, kad jis gyventų pilnavertiškai ir būtų patenkintas savo gyvenimo kokybe. Ugdomi įgūdžiai reikalingi problemoms spręsti, klientas mokosi užmegzti ir palaikyti lygiaverčius tarpasmeninius santykius.
Psichoterapija gali padėti prisitaikyti prie pasikeitusių gyvenimo aplinkybių, patyrinėti ir geriau suprasti save ir kitus žmones, palaikyti geresnius santykius. Psichoterapija gali būti naudinga tuomet, kai ilgesnį laiką vargina nerimas, panikos arba nerimo priepuoliai, pasikartojanti arba užsitęsusi depresija, kai tam tikri asmenybės bruožai trukdo jums arba aplinkiniams žmonėms, kai santykiuose su skirtingais žmonėmis kartojasi tie patys arba panašūs iššūkiai, kai darbinėje ar kitoje gyvenimo srityje ištinka krizė, sunku daryti sprendimus ir priimti pokyčius, kamuoja žema savivertė, vargina neaiškūs fiziniai simptomai arba pojūčiai, kurie neturi jokio aiškaus fizinio pagrindo.
Taip pat skaitykite: Testo interpretavimas
Apibendrinant, psichologija yra platesnės srities mokslas, tiriantis žmogaus psichologiją, o psichoterapija yra konkrečių terapinių metodų taikymas, siekiant padėti žmonėms gerinti savo emocinę ir psichinę sveikatą.
Kaip pasirinkti tinkamą specialistą?
Išsiaiškinus kurio specialisto - psichologo, psichoterapeuto ar psichiatro - jums reikia, reikėtų atsižvelgti į jo išsilavinimą, jo kvalifikaciją ir profesinę kompetenciją. Specialistas turėtų turėti atitinkamą išsilavinimą, priklausyti atitinkamoms profesinėms organizacijoms.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į sukauptą patirtį. Svarbu, kad specialistas turėtų ne tik bendros profesinės patirties, bet taip pat būtų konsultavęs klientus psichologinėje konsultacijoje arba psichoterapijoje.
Nors visi konsultuojantys psichologai ar psichoterapeutai turi žinių ir įgūdžių įvairioms psichologinėms problemoms spręsti, patartina kreiptis į tą specialistą, kuris specializuojasi darbe būtent su ta problema ar ta sritimi, kuri jums aktuali. Tokią informaciją turėtumėte rasti specialisto interneto svetainėje ar jo anketoje psichoterapijos.lt puslapyje. Taip pat galite apie jo specializaciją paklausti pirmo pokalbio telefonu metu.
Daugumai svarbus ir finansinis aspektas, kuris išskirtinai svarbus psichoterapijos atveju, nes ji gali trukti gerokai ilgiau nei psichologinis konsultavimas. Kaip taisyklė, kuo aukštesnė psichologo ar psichoterapeuto kvalifikacija ir kuo didesnė jo patirtis, tuo didesnis jo valandinis įkainis. Ir priešingai, jei finansinis aspektas jums yra išskirtinai svarbus, galite pamėginti kreiptis į jaunesnius specialistus, kurie dirba su supervizoriaus pagalba.
Galiausiai viskas atsiremia ne tik į šiuos šabloninius vertinimus pagal apčiuopiamus ir aiškius kriterijus, bet į jūsų nuojautą ir pajautimą. Bet koks psichologinis konsultavimas ir tuo labiau psichoterapija, gali būti sėkmingi tik tuo atveju, jei egzistuoja tvirtas ryšys tarp kliento ir specialisto. Pasitikėjimas, saugumo ir patogumo jausmas, baimės nebuvimas - visa tai yra sėkmingo bendradarbiavimo pagrindas.
Pirmasis vizitas pas psichologą ar psichoterapeutą
Pirmo vizito metu (arba pirmo pokalbio, jei konsultacija vyksta internetu) specialistas detaliau susipažins su jūsų nusiskundimais (detaliau, nes pirminis kontaktas ir problemos aptarimas dažniausiai vyksta telefonu), įvertins juos platesniame jūsų asmenybės ir esamų aplinkybių kontekste, išsiaiškins jūsų lūkesčius. Todėl pirmo vizito metu galite tikėtis sulaukti daugiau bendrinių klausimų apie save, savo vaikystę, darbą ir pan. Pirmo vizito metu taip pat aptariamos specialisto galimybės jums padėti, galimas ir rekomenduojamas susitikimų dažnis, jų kaina, laikas bei vieta.
Pokalbio terapija yra grįsta pasitikėjimu, saugumo pojūčiu, nes tik taip galima jaustis maksimaliai patogiai, pilnai atsiverti bei kalbėti apie jus neraminančius dalykus. Todėl pirmas vizito metu turėtumėte atkreipti dėmesį į tai, ar psichologas arba psichoterapeutas leidžia jums jaustis patogiai, ar galite juo pasitikėti. Savaime suprantama, kylant abejonėms dėl ryšio su specialistu, visada rekomenduojama atvirai apie tai pasikalbėti, iškelti savo abejones į paviršių.
Tačiau bendrai, nei psichoterapijai, nei psichologo konsultacijai išskirtinai ruoštis nereikia. Priešingai, jos geriausiai veikia, kuomet jų metu yra kalbama „laisvų asociacijų“ principu, t.y. nepasiruošus, pasakojama tai, kas jums tuo metu atrodo aktualu ir svarbu.
tags: #psichologinis #konsultavimas #ir #psichoterapija