Įvadas
Socializacija - tai procesas, kurio metu vaikas mokosi visuomenės normų, taisyklių ir gyvenimo būdo, tampa jos nariu. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas yra vaiko socializacija, kokie veiksniai jai daro įtaką ir kodėl ji yra tokia svarbi vaiko raidai.
Kas Yra Socializacija?
Socializacija - tai procesas, kurio metu visuomenės kultūra perduodama vaikams, siekiant formuoti iš kūdikio individualybę, paklūstančią tam tikroms kultūros tradicijoms ir socialinėms normoms. Bendrai socializacija apima individo kultūrinį bei socialinį tobulėjimą ir individo vystymą.
Socializacijos Rūšys
Kai kurie autoriai išskiria dvi socializacijos rūšis:
- Pirminė socializacija: Tai pirmoji socializacija, kurią individas patiria vaikystėje ir per kurią jis tampa visuomenės nariu. Pirminė socializacija siejama su ankstyvąja vaikyste ir yra galima tik tada, kai individas turi pilnavertę šeimą ar globėjus ir kai socializacijos procese gali pakankamai dalyvauti kiti socialiniai institutai, kurių padedamas asmuo gali tapti pilnaverčiu visuomenės nariu.
- Antrinė socializacija: Tai tolesnis procesas, padedantis jau socializuotam individui įsitraukti į naujas objektyvaus jo visuomenės pasaulio sritis.
Veiksniai, Darantys Įtaką Vaiko Socializacijai
Vaiko socializacijai įtakos turi daugybė veiksnių, įskaitant:
Šeima
Šeima išlieka esminiu ateinančios kartos socializacijos sėkmę lemiančiu veiksniu. Šeima yra unikali socialinė institucija, nes joje pratęsiama gyvybė, individas tampa tam tikros grupės nariu ir prasideda jo ankstyvoji socializacija šeimoje, vėliau, šeimai padedant, už jos ribų. Šeimos vertybių įtaka vaiko elgesiui yra visuotinai patvirtinta. Vaikas neigiamai aplinkos įtakai sugeba atsispirti tik tada, kai gyvenimo pavyzdžius „perleidžia per auklėjimo filtrą“ arba patiria skaudžias gyvenimiškas pamokas.
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
Kitos Institucijos
Be šeimos, vaiko socializacijai įtakos turi ir kitos institucijos, tokios kaip:
- Švietimo įstaigos: Mokyklose bei kitose ugdymo institucijose buvo steigiami socialinių pedagogų (socialinių darbuotojų) etatai. Socialiniai pedagogai padeda vaikams ir paaugliams geriau adaptuotis visuomenėje, bendruomenėje, švietimo ar globos įstaigoje panaudodami visas priimtinas ugdymo formas, bendradarbiaudami su pedagogais, tėvais, kitomis institucijomis, užtikrinančiomis vaikų ir paauglių saugumą, teises ir pareigas, fiziologinių ir psichologinių poreikių tenkinimą. Socialiniai pedagogai prisideda prie ugdymo proceso, padėdami suprasti, kokia yra ugdytinio psichologinė ir socialinė sklaida ir kokią įtaką ugdymo procesui turi šeima, bendruomenė, kultūra.
- Bendraamžiai: Vaikai mokosi vieni iš kitų, stebėdami ir mėgdžiodami savo bendraamžių elgesį.
- Žiniasklaida: Televizija, internetas ir kiti žiniasklaidos kanalai gali daryti didelę įtaką vaiko socializacijai, formuodami jo nuostatas ir vertybes.
- Bažnyčia: Svarbia socialine edukacine institucija bendruomenėje ilgus šimtmečius buvo ir tebėra Bažnyčia.
- Bendruomenė: Šeimos jungiasi į bendruomenę, kuri turi irgi labai didelę įtaką vaiko socializacijai.
Socialinė Politika ir Apsauga
Vaikų padėtis tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje, yra glaudžiai susijusi su socialinės politikos ir socialinės apsaugos sferomis. Socialinė politika - tai valstybės pastangos savo institucijomis siekti sudaryti savo piliečiams lygias galimybes ir teisę į švietiną, sveikatos apsaugą, būstą, socialines paslaugas. Vaiko politika - socialinės politikos dalis, kuri užtikrina būtinąją vaiko socialinę raidą normaliam gyvenimo lygiui pasiekti.
Kultūra ir Tradicijos
Žmogaus socialinė raida glaudžiai siejasi su vieno ar kito krašto kultūra ir tradicijomis. Kultūra yra susijusi su išmoktomis, visuomeniškai įgytomis elgesio tradicijomis, sutinkamomis žmonių visuomenėse. Antropologai paprastai minėdami kultūra, galvoje turi žmonių grupei būdingą bendrą, visuomeniškai įgytą gyvenseną. Su kultūros sąvoka glaudžiai siejasi visuomenės sąvoka. Kai kurie autoriai visuomenę apibrėžia kaip organizuotą žmonių grupę, kuri turi bendrą tėvynę ir kurios nariai siekia išlikimo ir gerovės. Kiekviena visuomenė turi savo kultūrą.
Kodėl Socializacija Yra Svarbi?
Socializacija yra būtina vaiko raidai, nes ji padeda jam:
- Išmokti visuomenės normų ir taisyklių: Socializacijos dėka vaikas supranta, kaip reikia elgtis įvairiose situacijose ir kokios yra visuomenės lūkesčiai.
- Suformuoti savo tapatybę: Socializacijos procese vaikas mokosi, kas jis yra, kokios yra jo vertybės ir kuo jis skiriasi nuo kitų.
- Ugdyti socialinius įgūdžius: Socializacija padeda vaikui išmokti bendrauti, bendradarbiauti ir spręsti konfliktus.
- Pasirengti suaugusiųjų gyvenimui: Socializacija padeda vaikui pasirengti savarankiškam gyvenimui, darbui ir šeimos kūrimui.
Socializacija Lietuvoje
Atkūrusi nepriklausomybę, Lietuva ryžtingai žengė demokratinės visuomenės kūrimo ir rinkos ekonomikos link. Ekonominiai, politiniai ir socialiniai pokyčiai paveikė daugelio Lietuvos žmonių gyvenimą. Prieš vienuoliką metų pasaulio viršūnių susitikime vaikų klausimais pasaulio vadovai prisiėmė bendrą įsipareigojimą ir išleido neatidėliotiną visuotinį kreipimąsi, kad kiekvienam vaikui būtų suteikta geresnė ateitis. Pirmais dešimtmetis po Lietuvos nepriklausomybės buvo netolygus vaiko gerovės atžvilgiu. Per tuos dešimt metų susikūrė vaiko teisių apsaugos tarnyba, kuri dabar yra kiekvienoje savivaldybėje, pradėtos kurti socialinės institucijos, mokyklose bei kitose ugdymo institucijose buvo steigiami socialinių pedagogų (socialinių darbuotojų) etatai. Tai tik rodo, kad Lietuva rūpinasi vaikų gerove.
Taip pat skaitykite: Etiškas vaikų elgesys
Socialinio Pedagogo Vaidmuo
Socialinis darbas - tai profesinė veikla, pasireiškianti tiesiogine intervencija arba pagalba sudėtingose situacijose. Pagrindinis socialinio pedagogo (darbuotojo) profesinės veiklos tikslas - vaiko gerovė, kurios jis siekia, spręsdamas dalinius uždavinius: ugdydamas socialinius įgūdžius, teikdamas vaikui reikalingas socialines paslaugas, sudarydamas prielaidas pozityviajai vaiko socializacijai ir pilietinei brandai. Socialinio pedagogo (darbuotojo) paskirtis - būti vaiko advokatu visose vaikui svarbiose situacijose. Socialinis pedagogas - vienas pagrindinių pozityviosios socializacijos vadovų, socialinės pagalbos proceso koordinatorius ir iniciatorius. Lietuvoje 1996 metais priimtame Socialinių paslaugų įstatyme suformuluotos ir apibrėžtos socialinių paslaugų teikimo nuostatos. Socialiniai pedagogai - vaiko gerovės sergėtojai ir vaiko advokatai - siekia apsaugoti tuos, už kuriuos atsako, t. y. mažiausius ir silpniausius piliečius.
Lyčių Socializacija
Ankstyvame socializacijos proceso etape, kurio metu mergaitės išmoksta moteriškus vaidmenis, o berniukai - vyriškus, pagrindinis vaikų socializacijos veiksnys yra jų tėvai. Sėkmingos socializacijos uždavinys yra įdiegti vaikui šias normas ir daugelį kitų kultūrinių vertybinių standartų, pagal kuriuos vyrams ir moterims priskiriami skirtingi visuomeniniai vaidmenys. Vaiko mokymosi procesas, kurio metu išmokstami atitinkamos lyties vaidmenys, vyksta vaiko interakcijoje su tėvais. Šis procesas turi kelis esminius mechanizmus:
- Tėvai kontroliuoja situaciją: Tėvai gali kontroliuoti situaciją, kurioje veikia vaikas, ir tokiu būdu orientuoti jį į kultūriškai apibrėžtus, jo lytį atitinkančius vaidmenis, kurie turės būti atliekami ateityje. Kadangi pagrindinė vaiko veikla yra žaidimai, žaislai yra ypatingai svarbūs vaiko socializacijos procese. Paprastai tėvai sūnui perka tokius žaislus, kurie laikomi tinkamais berniukui (pavyzdžiui, mašinėles, šautuvus, kamuolius, kaladėles), o dukrai duoda žaislus, kurie vertinami kaip mergaitiški (pavyzdžiui, lėles, lėlių namus, žaislinius indelius, žaislines virykles). Akivaizdu, kad berniukams duodami žaislai reikalauja daugiau erdvės, negu žaislai, su kuriais žaidžia mergaitės. Dar daugiau, berniukų žaislai skatina juos išeiti į kiemą, į lauką, kai tuo tarpu mergaitėms perkami žaislai paprastai yra skirti naudoti namuose. Todėl suaugusi moteris gali būti labiau linkusi tapti namų šeimininke, nei dirbti apmokamą darbą, siekti profesinės karjeros ar įsitraukti į aktyvią politinę veiklą. Taigi žaislai ir jų panaudojimui reikalinga erdvė moko ir skatina vaikus elgtis pagal kultūriškai apibrėžtus lyčių vaidmenis.
- Apdovanojimo-bausmės mechanizmas: Tėvai gali skatinti normatyvinius standartus atitinkantį vaiko elgesį ir slopinti veiklą, kuri neatitinka kultūriškai apibrėžtų lyčių vaidmenų. Tai daroma naudojant apdovanojimo-bausmės mechanizmą. Mūsų visuomenėje mergaitėms suteikiama mažiau laisvės nei berniukams, ir jos yra griežčiau baudžiamos už nepaklusnumą. Taigi mergaitės yra mokomos paklusnumo, o berniukams nuo mažens leidžiama būti aktyviems. Jei tėvai pritaria tradiciniams lyčių vaidmenis apibrėžiantiems stereotipams, jie greičiausiai bus linkę apdovanoti mergaitę už švelnų, rūpestingą, globėjišką elgesį ir skatinti berniukus būti autonomiškais, nepriklausomais, agresyviais ir lyderiaujančiais. Laikui bėgant, elgesio modeliai, už kuriuos berniukai ir mergaitės susilaukia teigiamo tėvų vertinimo, tampa įpročiu. Taigi nuo pat mažų dienų vaikai yra mokomi jų lytį atitinkančių vaidmenų, kuriuos jie turės atlikti užaugę.
- Imitacija: Naudojant apdovanojimo-bausmės mechanizmą, vaikas yra skatinamas imituoti atitinkamos lyties suaugusįjį. Berniukas yra skatinamas imituoti savo tėtę, pavyzdžiui, padedant dažyti duris; tuo tarpu mergaitė skatinama imituoti mamą, pavyzdžiui, padedant jai ruošti maistą ar tvarkyti namus. Tam tikras vaiko elgesys yra skatinamas arba slopinamas naudojant apdovanojimo arba bausmės priemones, priklausomai nuo vaiko lyties ir laukiamo vaidmens atlikimo. Pavyzdžiui, labai tikėtina, kad mergaitė nebus griežtai baudžiama arba bus visiškai nebaudžiama, jei ji nepadės savo tėtei taisyti automobilio; tačiau berniukas už tokio pobūdžio nepaklusnumą greičiausiai bus baudžiamas. Taip pat yra svarbu, ką veikia tėvai ir kaip jie elgiasi. Stebėdami savo tėvus, vaikai mato, kad daug fizinės jėgos reikalaujančius darbus dažniausiai atlieka tėtė, o mama dirba fiziškai lengvesnius darbus; tėtės darbas dažniausiai turi aukštesnį socio-ekonominį statusą ir yra geriau apmokamas, palyginus su mamos darbu ir t.t. Taigi imituodami savo tėvus, berniukai ir mergaitės išmoksta skirtingus socialinius vaidmenis.
- Identifikacija: Identifikacijos procese vaikas perima ir įsisavina iš suaugusiojo vertybes, kurios išreiškiamos tėvų požiūriu į vaiką. Vaikas labai jautriai reaguoja į tėvų veiksmus, kuriuos jis interpretuoja kaip tėvų požiūrio į vaiką išraišką. Pavyzdžiui, jei berniukui žaisti duodamos mašinos, šautuvai ar robotai, tai jis suvokia, kad būtent su tais žaislais jis ir privalo žaisti, bet ne su lėlėmis. Tėvų požiūris taip pat gali būti išreiškiamas ir žodžiais. Mes dažnai galime girdėti tokius pasakymus: “Tiktai mergaitės žaidžia su lėlėmis!” arba “Nežaisk su šautuvu! Mergaitės taip nedaro!” Tokiu būdu vaikas išmoksta, kaip jis turi elgtis, kad iš tėvų sulauktų teigiamos reakcijos.
Pozityvioji Socializacija
Autoriai savo knygoje pasitelkė pozityviosios socializacijos terminą. Pozityvioji socializacija - tai pozityvių veiksmų politika. Pozityvių veiksmų politika, daugelyje valstybių dar įvardijama kaip pozityvaus diskriminavimo politika, suprantama, kai silpnesniems socialinių grupių atstovams teikiama pirmenybė lavinantis, įsidarbinant, įsigyjant būstą, paskolas ir kt. Tokia pozityvių veiksmų politika propaguojama daugelyje valstybių: Švedijoje, Belgijoje, Olandijoje, Italijoje.
Nuotolinis Mokymas ir Socializacija
Kalbant apie socializaciją, stereotipiškai galvojantis žmogus mano, kad vaikas, kuris yra mokomas šeimoje, kuris mokosi nuotoliniu būdu padedamas mokytojo ar kito jam padedančiojo asmens, sėdi apimtas depresijos vienas namuose tarp keturių sienų apsikrovęs vadovėliais ir sąsiuviniais ir pan… Anaiptol - toks vaikas yra visų pirma laimingas, galėdamas kiekvieną rytą iki valiai išsimiegoti ir atsikelti žvalus, kupinas jėgų, o ne nenoro eiti į mokyklą; toks vaikas būna namie nebūtinai vienas (nekalbant apie suaugusiuosius šalia) - juk jei šalyje yra namų mokymosi galimybė, ir tokių vaikų, nors ir nedaug, bet yra, jie paprastai mielai mokosi vieni su kitais, vieni pas kitus namuose, gamtoje ir kitose tam tinkamose vietose; toks vaikas yra laisvas rinktis, kiek laiko sėdėti prie jam sunkiai įveikiamo matematikos uždavinio (kol galiausiai jį įveiks). Toks vaikas nebijo paklausti tėčio, mamos, savo močiutės ar mokyklos mokytojos(-o) (nuotolinio mokymo atveju), nes jis žino, kad jis gaus atsakymą. Kanados mokslų daktaras Gordonas Neufeldas - ilgametis vystymosi psichologas, tėvų konsultantas - teigia, kad vaikų socializacijai yra reikalinga aplinka, ugdanti tinkamus socialinius įgūdžius. Klaidinga būtų manyti, kad vien vaiko buvimas bendraamžių apsuptyje užtikrina tinkamą socialinę jo raidą.
Taip pat skaitykite: Psichologija vaikams ir paaugliams
tags: #vaiko #socializacija #savoka