Psichologinis konsultavimas mokykloje: nauda ir galimybės

Sveikatos psichologija yra sparčiai auganti psichologijos sritis, kurios specialistai atlieka svarbų vaidmenį gerinant asmens ir visuomenės sveikatą. Šiame straipsnyje aptarsime psichologinio konsultavimo naudą mokyklose, kokios kompetencijos reikalingos šios srities specialistams ir kokios galimybės atsiveria dirbant šį darbą.

Sveikatos psichologijos studijos Lietuvoje

Lietuvos aukštosiose mokyklose siūlomos sveikatos psichologijos studijų programos, kurių metu studentai įgyja teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, reikalingų sėkmingai karjerai šioje srityje. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) yra viena iš pirmaujančių aukštųjų mokyklų Lietuvoje, rengiančių sveikatos ir gyvybės mokslų specialistus. LSMU siūlo tiek bakalauro, tiek magistro studijų programas, orientuotas į sveikatos psichologiją.

Studijų programos pagrindai

Sveikatos psichologijos studijų programos apima įvairius pagrindinius dalykus, tokius kaip:

• Bendroji psichologija ir psichologo praktika
• Psichologijos istorija
• Bendravimo psichologija ir iškalbos menas
• Psichofiziologija ir biologiniai elgsenos pagrindai
• Mokslinės metodologijos įvadas
• Raidos psichologija
• Kognityvioji psichologija
• Eksperimentinės psichologijos pagrindai
• Socialinė psichologija
• Klinikinė psichologija
• Psichiatrija
• Sveikatos priežiūros sistema, politika ir valdymas

Studentams suteikiama galimybė rinktis kursinių darbų, bakalauro baigiamojo darbo temas bei praktikos atlikimo vietas, taip pat - pasirenkamuosius studijų dalykus. Pasirenkamųjų dalykų pavyzdžiai: užsienio kalbos (prancūzų, vokiečių klb.), menas ir sveikata, medijos ir sveikata, fizinis aktyvumas ir sveikata, pozityvioji psichologija, bioetika, kūrybiškumo psichologija, asmeninės karjeros valdymas, kompiuterių ir stalo žaidimų psichologija, šiuolaikinės psichologijos tendencijos, priklausomybių psichologija, negalios psichologija, tarpkultūrinė psichologija, mityba ir sveikata, seksualumo pagrindai, socialinis darbas sveikatos priežiūros sistemoje.

Specializuotos sveikatos psichologijos sritys

Jau studijų pradžioje, pirmame semestre, studentai turi galimybę analizuoti ES ir Lietuvos sveikatos priežiūros politiką bei sistemą (Sveikatos priežiūros politika ir sistema). Pirmame semestre dėstomas ir mokslinio tyrimo vykdymui reikalingus įgūdžius ugdantis dalykas (Šiuolaikiniai statistiniai metodai ir tyrimo planavimas). Jau pirmame semestre pradedami studijuoti dalykai, kuriuos santykinai galėtume priskirti Sveikatos psichologijos specialiosioms sritims. Šiai dalykų grupei priskiriama Žmogaus neuropsichologija, Priklausomybių psichologija, Šeimos psichologinis konsultavimas ir Pozityvioji psichologija: teorija ir praktika. Sveikatos psichologijos specialiosioms sritims priskirtini ir du antrojo semestro dalykai - Neįgaliųjų psichologija ir reabilitacija ir Asocialaus elgesio psichologija. Pirmame semestre Žmogaus neuropsichologijos dalyku gilinamos žinios apie įvairių žmogaus pažintinių funkcijų bei psichosocialinio funkcionavimo neurologinius aspektus, tam tikras neurologines būkles, reikalaujančias specialaus įvertinimo bei intervencijų. Neįgaliųjų psichologija ir reabilitacija skirta vienai plačiausių ir svarbiausių sveikatos psichologo funkcijų, tai yra dirbant komandoje su kitais specialistais teikti visapusišką bei veiksmingą pagalbą įvairaus amžiaus asmenims neįgalumo ir rimtų sveikatos sutrikdymų atvejais. Magistro studijų programoje studentai gilina žinias apie psichologinius sveikatos stiprinimo ir ligų profilaktikos modelius, psichologinio konsultavimo ypatumus skirtingose sveikatos priežiūros grandyse, psichosocialinius reabilitacijos principus, sveikatos priežiūros politiką, etiką bei teisę, gilina mokslinių tyrimų įgūdžius. Taip pat studentai gali daugiau sužinoti apie dominančias temas iš pasirenkamųjų dalykų sąrašo: nuo vaiko ir paauglio sveikatos psichologijos iki senėjimo procesų. Šios žinios leidžia efektyviai prisidėti prie asmens ir visuomenės gyvenimo kokybės gerinimo vykdant sveikatos stiprinimą, ligų prevenciją ir reabilitaciją, dalyvauti sveikatos politikos formavime, atlikti tyrimus.

Taip pat skaitykite: Konsultavimo pradžia: patarimai pradedantiesiems

Komandinio darbo svarba

Vienas išskirtinių studijų LSMU principų - mokomasi komandinio darbo. Šiandien sveikatos priežiūros paslaugos - sudėtingos, kompleksinės, prie vieno paciento dažniausiai susitelkia įvairių sričių sveikatos profesionalų komanda. Studentų laukia praktika didžiausioje klinikinėje bazėje Lietuvoje - Kauno klinikose.

Karjeros galimybės baigus studijas

Sveikatos psichologijos absolventai gali dirbti įvairiose sveikatos priežiūros įstaigose, todėl jie turi išmanyti Lietuvos sveikatos priežiūros sistemą ir savo veiklos sritis joje. Baigus sveikatos psichologijos studijas, atsiveria plačios karjeros galimybės įvairiose srityse:

• Sveikatos priežiūros įstaigos: ligoninės, poliklinikos, reabilitacijos centrai, sanatorijos, slaugos namai.
• Visuomenės sveikatos centrai: dalyvavimas visuomenės sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos programose.
• Švietimo įstaigos: mokyklos, universitetai, kolegijos (psichologinis konsultavimas, sveikatos ugdymas).
• Socialinės globos ir rūpybos įstaigos: pagalba asmenims, turintiems specialiųjų poreikių.
• Privatus sektorius: konsultacinės įmonės, sporto klubai, sveikatingumo centrai.
• Mokslinių tyrimų institucijos: dalyvavimas moksliniuose tyrimuose, susijusiuose su sveikatos psichologija.

Po pirmos pakopos studijų galima dirbti žmogiškųjų išteklių srityje. Baigus magistrantūros studijas, prasiplečia tiek įsidarbinimo, tiek veiklos galimybės: tampama laukiamais įvairiose sveikatos priežiūros, visuomenės sveikatos, socialinės globos ir rūpybos institucijose, verslo įmonėse, ugdymo, įkalinimo ir kt.

Sveikatos psichologo veiklos sritys

Sveikatos psichologai gali ir geba dirbti su įvairaus amžiaus asmenimis, norinčiais stiprinti savo sveikatą ar turinčiais sveikatos problemų. Sveikatos psichologų klientų/pacientų ratas yra itin įvairus. Sveikatos psichologų teikiamos paslaugos integruojamos gydymo, reabilitacijos, rekreacijos, globos, ugdymo, socialinio darbo, prevencinėse bei sveikatos stiprinimo programose. Sveikatos psichologai dirba su asmenimis, turinčiais nusiskundimų fizine sveikata ar fizinės sveikatos sutrikimų bei psichologinių sunkumų, atsirandančių įveikiant ligą. Tokiu būdu jų klientais/pacientais dažniausiai tampa asmenys, sergantys lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Nusiskundimų fizine sveikata ar jos sutrikimų turi ir psichikos ligomis sergantys asmenys. Tai praplečia klientų/pacientų, kuriems teikiamos specializuotos sveikatos psichologų paslaugos, ratą. Sveikatos psichologo veikla apima:

• Psichologinį įvertinimą ir diagnostiką.
• Konsultavimą ir psichoterapiją (individualią, grupinę, šeimos).
• Intervencijų planavimą ir įgyvendinimą (sveikatos stiprinimas, ligų prevencija, reabilitacija).
• Mokslinius tyrimus.
• Švietėjišką veiklą.
• Dalyvavimą sveikatos politikos formavime.

Darbo pasiūlymai

VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras - licencijuota psichiatrijos, psichoterapijos ir psichologijos klinika Lietuvoje, kuri dirba nuo 2002 metų. Tai viena seniausiai veikiančių psichikos sveikatos klinikų Lietuvoje. Klinika teikia ambulatorines pirminio lygio, antrinio lygio ir Dienos stacionaro psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, individualias ir grupines psichoterapijos paslaugas.

Taip pat skaitykite: Socialinės psichologijos svarba

UAB „Darbo psichologija“ siūlo įdomų, kupiną iššūkių bei karjeros vystymo galimybių darbą. Įmonė suteikia profesinio ir asmeninio tobulėjimo galimybes. Įvertinamos kiekvieno darbuotojo idėjos ir indėlis į visos įmonės veiklą. Abipusė bendradarbiavimo nauda pasiekiama tik pasitikėjimu ir supratimu, o lyderystės principai skatina ryžtą ir operatyvumą. Rinkdamiesi komandos narius ne tik siekiame pritraukti atvirus, aktyvius, norinčius pasiekti daugiau darbuotojus, bet ir stengiamės juos išlaikyti bei ugdyti. Garantuojama moderniai organizuota darbo vieta, pastovus kvalifikacijos kėlimas ir darbo užmokestis, tiesiogiai priklausantį nuo darbo rezultatų.

Svarbios kompetencijos sveikatos psichologui

Sėkmingam darbui sveikatos psichologijos srityje reikalingos įvairios kompetencijos:

• Žinios apie psichologiją ir sveikatą: būtina gerai išmanyti psichologijos teorijas ir metodus, taip pat turėti žinių apie žmogaus fiziologiją, ligas ir sveikatos priežiūros sistemas.
• Bendravimo įgūdžiai: svarbu gebėti efektyviai bendrauti su pacientais, jų artimaisiais ir kitais sveikatos priežiūros specialistais.
• Empatija ir supratimas: būtina gebėti suprasti pacientų emocijas ir patirtis, būti empatiškam ir palaikančiam.
• Problemų sprendimo įgūdžiai: svarbu gebėti analizuoti problemas, rasti efektyvius sprendimus ir įgyvendinti intervencijas.
• Mokslinių tyrimų įgūdžiai: būtina gebėti atlikti mokslinius tyrimus, analizuoti duomenis ir interpretuoti rezultatus.
• Komandinis darbas: svarbu gebėti dirbti komandoje su kitais specialistais, siekiant bendrų tikslų.
• Etikos principų laikymasis: būtina laikytis etikos principų, užtikrinant pacientų konfidencialumą ir gerovę.

Sveikatos samprata ir biopsichosocialinis modelis

Šiuolaikinėje sveikatos sampratoje akcentuojamas biopsichosocialinis sveikatos pobūdis: teigiama, kad sveikata yra visapusės fizinės, psichinės ir socialinės gerovės būsena, kuri įgalina žmogų optimaliai funkcionuoti nuolat kintančioje makro ir mikro aplinkoje.

Psichologinis konsultavimas mokykloje

Psichologinio konsultavimo esmė

Psichologinis konsultavimas - gana nauja sritis psichologijos praktikoje. Jis atsirado norint pagelbėti žmonėms, neturintiems kliniškai apibūdinamų problemų ar sutrikimų, o tiesiog ieškantiems psichologinės pagalbos. Todėl, psichologinis konsultavimas pirmiausia reikalingas žmonėms, kuriems iškyla kasdieninio gyvenimo sunkumų. Psichologinis konsultavimas grindžiamas profesiniu santykiu tarp kvalifikuoto konsultanto ir kliento. Dažniausiai šis procesas vyksta tarp dviejų asmenų, tačiau galima konsultuoti ne vieną asmenį, o visą šeimą ar grupę. Psichologinis konsultavimas yra skirtas padėti klientams išsiaiškinti ir suprasti tai, kas vyksta jų gyvenimo erdvėje, išmokti siekti tikslo prasmingai, pagrįstai remiantis ir sprendžiant emocinio ir tarpasmeninio pobūdžio problemas.

Reikia žinoti, kad psichologinis konsultavimas turi vieną labai svarbų vaidmenį: suteikti žmogui sugebėjimų pačiam reguliuoti savo vystymąsi, spręsti konkrečias problemas, tapusias vidinių konfliktų, krizių priežastimis. Tokiais atvejais, svarbiausia nepatingėti pažinti ir suprasti save patį, artimuosius ar kitus asmenis, kurie gal ir nenorėdami įsitraukia į problemines situacijas. Tokio konsultavimo principas - ne duoti konkretų patarimą, ką dabar reikia daryti, jo paskirtis - mokyti, padėti, kad žmogus geriau suvoktų save, savo sunkumus, kad kiekvienas galėtų imtis atsakomybės už save ir pakreiptų savo gyvenimą norima linkme.

Taip pat skaitykite: Testo interpretavimas

Psichologinis konsultavimas turi daug rūšių, viena jų - vaikų psichologinis konsultavimas. Vaikai, taip pat, kaip ir suaugę turi problemų, kurios kartais suaugusiems yra nepastebimos, tačiau patiems vaikams jos atrodo „katastrofiškos“. Vaikų psichologiniai sunkumai pradeda ryškėti nuo 4-6 metų. Psichologų teigimu, tokio amžiaus vaikai jau susiduria su vidiniais prieštaravimais ir turi sunkumų bendraujant šeimoje. Vaikui sulaukus 7-9 metų, jis susiduria su tokiais gyvenimo pokyčiais kaip mokykla, nauji draugai, padidėjusi atsakomybė, atsiranda pareigos, reikalaujančios savarankiškumo, aktyvesnio bendravimo ir t.t. Tada iškyla naujų sunkumų - tiek šeimoje, tiek mokykloje.

Mokyklinis konsultavimas

Psichologinis vaikų konsultavimas mokyklose, arba tiesiog mokyklinis konsultavimas, šiandien tampa vis aktualesnis dėl daugelio priežasčių. Pirmiausia, atgavus nepriklausomybę Lietuva tapo atvira kitų užsienio valstybių patirčiai įvairiose gyvenimo srityse, į ją drauge su pažanga plūstelėjo ir destrukcinių tendencijų: narkomanija, smurtas, pornografija, komercinis ir seksualinis vaikų bei paauglių išnaudojimas ir t.t. Mokytojai, pedagogai, ir vaikų tėvai dažnai jaučiasi bejėgiai susidūrę su šiomis problemomis, kurios lengvai gali įtraukti kiekvieną vaiką. Taigi, šiandien vis aktualesnis tampa vaikų psichologinis konsultavimas mokykloje. 1990 m. Švietimo ir kultūros ministerija specialiu potvarkiu ugdymo įstaigose įteisino psichologo etatą. Pamažu mokyklose pradėjo rastis psichologų, iš kurių buvo tikimasi pagalbos sprendžiant vis dažniau iškylančias ugdymo problemas.

Vaiko psichologas mokykloje: interviu su specialistu

Kauno Šv. Kazimiero progimnazijos psichologė Vinga Indriūnienė teigia, kad darbas mokykloje įdomus savo įvairialypiškumu. Psichologas mokykloje atlieka itin daug funkcijų, kurios netgi ne visada yra apibrėžiamos pareiginėje instrukcijoje. Tuo labiau, kad pats psichologas turi galimybę matyti ir numatyti kokia veikla šiuo momentu labiausiai reikalinga ugdymo įstaigoje, kokios problemos tam tikrais momentais kyla ir kur reikia nukreipti savo resursus.

Pagrindinės funkcijos:

• Vaiko psichologinis vertinimas.
• Gero mikroklimato mokykloje kūrimas bei atstatymas (mikroklimato analizė neretai siejasi ne tik su vaikų analize, bet ir mokyklos darbuotojų ir vaikų tarpusavio santykių analize, ieškant priežasčių, kas sąlygoja klasės mikroklimatą bei jo gerinimo galimybių).
• Konsultacijos su vaikais ir pedagogais, ir, be abejo - tėvais.
• Darbas VGK bei prevencinė veikla.
• Darbas su vaikais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių ir jų tėvų bei pedagogų konsultavimas, siekiant padėti mokiniui ne tik ugdymosi procese bet ir prisitaikyti ugdymo įstaigoje, o suaugusiems žmonėms padėti atrasti vaiko stiprybes bei pažinti jo sunkumus (ugdymo įstaigoje mokosi 49 mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių).
• Naujai atvykusių vaikų adaptacijos mokykloje vertinimas.

V. Indriūnienė savo darbe labiausiai vertina galimybę padėti vaikams, ypatingai tiems, kuriems reikia pagalbos ir jie neretai nežino, kad gali ją gauti, nesuvokia kur gali jos gauti. Psichologo darbas mokykloje sukuria galimybę ne tik padėti pačiam vaikui, apsaugant jį nuo neapgalvotų poelgių, bet ir padėti jam numatyti pokyčius ir po truputėlį žengti pokyčių link.

Psichologas taip pat gauna didžiulį atsaką, kadangi jis turi unikalią galimybę matyti, kaip auga jaunas žmogus, kaip jis tobulėja, keičiasi. Neretais atvejais turi galimybę matyti savo darbo vaisius. Realiai suvokti ir įsivertinti savo atliekamos veiklos svarbą ir naudą jaunam žmogui, kuris dar tik formuojasi, o psichologas tam tikrais atvejais gali tapti atrama.

Sunkumai darbe:

• Niekada nebūna antros tokios pačios dienos (tai gali būti privalumas, tačiau tam tikrais momentais, tai gali būti ir sunkumas. Pavyzdžiui, susiplanuoji darbo dieną, tačiau atsitinka nenumatyti atvejai, kuomet tenka skubiai koreguoti planus ir suteikti pagalbą labiausiai jos reikalaujančiam asmeniui).
• Tenka teikti paslaugas labiausiai to reikalaujančiam asmeniui, o tai sukelia vidinius prieštaravimus, nes supranti, kad tas žmogus, kuris labiausiai reikalauja galėtų būti konsultuojamas iš anksto numatyta tvarka, tačiau jis reikalauja „čia ir dabar“, o tai siejasi ne tik su psichologo galimybėmis, bet ir susitarimais ir pasitikėjimu su kitais asmenimis, su kuriais suderinti laikai (tokios situacijos būdingos labiau mokyklai, lyginant su kitomis institucijomis, kur dirba psichologai).
• Psichologo darbui būdinga itin daug veiklų ir anksčiau ar vėliau suvoki, jog neaprėpi visko, tad labai svarbų vaidmenį vaidina gebėjimas numatyti ir sudėlioti prioritetus.

V. Indriūnienės teigimu, dirbant mokykloje, psichologas gali akivaizdžiai matyti vaiko daromą pažangą, matyti jo pokyčius, matyti ne tik tuos pokyčius, kurie neretai vertinami skaitinėmis išraiškomis, pažymiais, nusakančiais sėkmę ugdymo procese ar pastabomis, nusakančiomis sunkumus ar žymimomis n raidėmis, nusakančiomis mokyklos lankomumą, bet mokykloje dirbantis psichologas turi galimybę gauti informacijos apie vaiką bendraudamas ne tik su vaiku ir jo tėvais, bet ir dalyvaudamas mokytojų pasitarimuose, kuomet girdi, kaip sekasi jo konsultuojama vaikui ir suvokti, kad vaikas mažais žingsneliais tobulėja. Mokyklos psichologas turi galimybę matyti vaiką pertraukų metu, stebėti, kaip jis po truputį pritampa prie įstaigos aplinkos.

Svarbiausi psichologo gebėjimai dirbant mokykloje:

• Lankstumas (gebėjimas prisitaikyti prie skirtingų bei kintančių situacijų).
• Gebėjimas nusibrėžti ribas.
• Ryšio kūrimas.

Svarbu nuolatinis mokymasis, t. y. mokymasis visą gyvenimą. Nesvarbu, kiek žinių šiandieną manai turintis, rytoj, bus kita diena… Visuomenė keičiasi, situacijos keičiasi, visuomenės poreikiai kinta. Visa tai atsispindi ir vaikuose. Tad reikalingas sistemingas tobulėjimas, siekiant geriau pažinti vaikus, jų aplinką, siekiant būti efektyvesniam.

V. Indriūnienė teigia, kad vaikai reaguoja į psichologines konsultacijas mokykloje visiškai normaliai. Kai kalbama apie tarpusavio pasitikėjimo kūrimą, svarbu jį kurti su vaikais ne tik tada, kai konsultuoji mokinius, bet ir tada, kai su jais bendrauji edukacinių užsiėmimų metu, neformaliai, pertraukų metu. Tu jiems tampi savas žmogus. Jie tave pažįsta.

Psichologinio konsultavimo nauda

Psichologo konsultacija - tai vienas iš būdų rūpintis savo emocine sveikata, spręsti vidinius konfliktus ar tobulėti kaip asmenybei. Kartais psichoterapija yra neišvengiama - žmonės susiduria su depresija, nerimo sutrikimais ir kitais psichologiniais sunkumais. Džiugu, kad vis daugiau žmonių Lietuvoje išdrįsta kreiptis pagalbos ir lankytis pas psichologą ar psichoterapeutą. Kažkada tą daryti buvo gėda, o dabar tai savaime suprantamas, priimtinas elgesys.

Už ką mokame?

• Žinios: Norint tapti psichologu reikia sukaupti daug žinių studijuojant psichologiją - bakalaurą ir magistrą. Tuomet seka podiplominės studijos, kurias finansuoja pats būsimasis psichologas. Tuo metu be to, kad studijuoja, būsimas psichologas dar ir pats lankosi pas terapeutą. Jau tapus psichologu ir pradėjus konsultuoti - neišvengiama darbo dalis yra įvairūs kursai, seminarai ir paskaitos, kuriuose specialistas ne tik įgyja pagrindinį išsilavinimą, bet ir gilina žinias siaurose, specifinėse temose. Reikėtų nepamiršti ir to, kad didžioji dalis terapeutų skiria savo asmeninį laiką domėtis naujienomis, skaito mokslinius straipsnius, domisi užsienio tyrėjų atradimais.
• Patirtis: Patirtis konsultuojančio psichologo profesijoje yra labai vertinama ir ji „kainuoja“. Vyresnis ir didesnį patirties bagažą turintis psichologas savo konsultacijas vertins brangiau, nei ką tik pradėjęs specialistas. Tai natūralu - kaip ir bet kurioje srityje, patirtis leidžia geriau, greičiau spręsti problemas.
• Asmeninė terapija ir supervizijos: Konsultuojantys psichologai, ypatingai šio darbo pradžioje, turi vyresnius kolegas, kurie padeda spręsti darbe kylančius sunkumus. Įvairiausios situacijos iškyla konsultuojant asmenis: pradedantieji psichologai mokosi kaip priimti viduje kylančias emocijas klausantis kito žmogaus pasakojimo, kaip jas teisingai ištransliuoti, kaip „neparsinešti“ klientų sprendžiamų problemų namo. Kol išmokstama su visu tuo susidoroti, patyrę psichologai (supervizoriai) konsultuoja mažiau patyrusius ir padeda jiems atrasti savo unikalų konsultavimo būdą. Tokios konsultacijos, kuriomis išties naudojasi dauguma terapeutų, taip pat kaip ir asmeninės - nėra nemokamos.
• Emocinis / psichologinis krūvis: Šio darbo darbo specifika yra unikali, o psichologas konsultantas - turi būti gerai pasiruošęs dirbti su įvairiausiais žmonėmis bei jų išgyvenimais. Ne kiekvienas yra psichologiškai pajėgus išklausyti įvairiausias žmonių traumas, skaudžius išgyvenimus ir kylančias problemas. Su tuo reikia išmokti susitvarkyti - juk psichologas ne tik išklauso, jis užduoda atitinkamus klausimus ir bando vesti asmenį geresnės savijautos link. Išbūti su daugybės žmonių skausmu reikia pasiruošimo ir nusiteikimo, bet kad ir kaip bebūtų, tam yra žmogiškosios ribos.
• Pasiruošimas konsultacijoms: Dažnas psichologas psichoterapijos konsultacijoms skiria laiko ir prieš/po sustikimo. Yra daromi tam tikri užrašai, psichologas pasižymi reikaling ir informaciją, po to ją analizuoja, galvoja geriausius pagalbos metodus. Kiekvienas atėjusio žmogaus atvejis - skirtingas, tad psichologai domisi tam tikru sutrikimu, būkle, jos kilme bei kaip su tuo tvarkomasi.
• Papildomos priemonės: Kai kurie psichologai naudoja tam tikras papildomas priemones - psichologinius ar intelekto testus, kurių licenzijos kainuoja pinigus. Taip pat kabinete dažnai būna psichologinių knygų, kurias dalis terapeutų paskolina savo konsultuojamiems asmenims. Ypač daug į papildomas priemones investuoja vaikų psichologai. Konsultuojant vaikus dažnai būna sunku juos prakalbinti, todėl informacija apie jų savijautą, situaciją šeimoje ar mokykloje „išgaunama“ žaidimų, dėlionių ar piešinių pagalba.
• Įranga: Pandemijos metu ir po jos išaugo nuotolinės psichoterapijos populiarumas. Taigi, psichologas, norėdamas toliau konsultuoti, turėjo įsigyti kompiuterį, kamerą, ausines. Svarbu ir geras interneto ryšys, greitai ir realiu laiku perduodantis garsą ir vaizdą.
• Biuro nuoma, mokesčiai: Didžioji dalis psichologų konsultuoja nuomojamuose kabinetuose, tad kainuoja kabineto nuoma, komunaliniai mokesčiai. Kita dalis - legaliai dirbančio darbuotojo mokesčiai valstybei. Psichologai dažnu atveju dirba pagal individualią veiklą, o ne įdarbinti įmonėse pagal darbo sutartį. Tad iš konsultacijos mokesčio dalis pinigų atiduodami valstybei.
• Konsultavimo vieta: Šalis ar miestas, kuriame vyksta konsultacija - lemia ir psichologo konsultacijos kainą. Pavyzdžiui, Amerikoje vienos konsultacijos kaina gali siekti net kelis šimtus dolerių. Kiekviena šalis ir miestas turi savo pragyvenimo lygį, kuris, oficialus arba ne, egzistuoja ir lemia paslaugų bei prekių kainas.
• Komunikacija ir reklama: Tik daug patirties turintys psichologai - konsultantai gali lengvai užpildyti savo darbo valandas klientais. Kitiems reikia pasistengti, kad juos surastų. Taigi, psichologai kuria internetines svetaines, puoselėja socialinius tinklus, dalinasi naudinga informacija, įrašinėja tinklalaides, visa tai reklamuoja.

Patyčios mokykloje

Visame pasaulyje egzistuoja gausybė įvairių socialinių problemų. Bene skaudžiausia ir labiausiai pasitikėjimą savimi griaunanti problema esti patyčios mokyklose. Patyčios - tarsi srauni upė nusinešanti daugybę aukų. Deja, Lietuva vis dar pirmauja tarp šalių, kuriose būtent ši problema yra tvirtai įsišaknijusi. Psichologo bei asociacijos „Visas pasaulis manyje“ prezidento Mariaus Daugelavičiaus teigimu, patyčias patyrę vaikai dažnai jaučiasi nesaugūs, jie jaučia nuolatinį nerimą, baimę. Anot M. Daugelavičiaus, tokių vaikų savivertė dažniausiai yra kritusi, jie pradeda tikėti esantys prastesni už kitus ar kad yra juokingi, blogi ir panašiai. „Tai su laiku pereina arba į agresiją arba į depresiją. Agresija - kerštas visam pasauliui, pyktis už patirtas skriaudas išliejamas arba ant skriaudėjų arba ant visiškai nekaltų silpnesnių vaikų, gyvūnėlių (kačių, šuniukų ir pan.). Toks vaikas pamažu pavirsta žiauriu, piktu, agresyviu. Įvairios smurto rūšys moksleivius veikia nevienodai.

Mokyklos psichologė Janina Samusenko teigia, kad nuolatinės patyčios ir bendraamžių atstūmimas gali sukelti beviltiškumo jausmą ir nenorą gyventi.

Kaip atpažinti patyčias patyrusį vaiką?

Vaiką, patyrusį patyčias, galima atpažinti iš jo elgesio pokyčių, taip pat iš padidėjusios agresijos arba uždarumo, sumažėjusios savivertės, nuoskaudos, įžeidumo, beviltiškumo.

Anot mokyklos psichologės J. Samusenko yra tikrai nemažai mokinių besikreipiančių dėl patiriamų patyčių. „Bet dažnai pasitaiko ir tokių, kurie vengia kreiptis pagalbos, o bando su šiomis problemomis susidoroti patys. Tai lemia įvairios baimės: keršto baimė, baimė kitų būti pavadintam skundiku, taip pat mokinys galvoja, kad jam niekas nepadės. Galiausiai jis gėdijasi aplinkinių reakcijos“, - pasakojo mokyklos psichologė.

Kodėl vaikai tyčiojasi?

Psichologas M. Daugelavičius teigia, kad dažniausiai mokinys, kuris tyčiojasi, irgi yra auka. Tikėtina, kad skriaudėjas pats patiria ar yra anksčiau patyręs patyčias. Anot mokytojos, ne retai tyčiojamasi siekiant išlieti susikaupusias neigiamas emocijas, paslėpti savo kompleksus, taipogi dėl noro būti dėmesio centre, jaustis viršesniu už kitus.

Technologinės patyčios

Dabartiniu metu sparčiai populiarėja technologijomis paremtos patyčios, kuomet viešose vietose platinamos įvairios nuotraukos ar vaizdo įrašai, neretai patenkantys ir į internetą. Pasak psichologo, tai smurto rūšis, kuomet smurtaujama ne tiesiogiai prieš asmenį, bet jam už nugaros.

Ką daryti?

Psichologės J. Samusenko nuomone, pirmiausia privalome reaguoti į patyčias, nes abejingumas tik skatina klaidingą elgesį. Mokytojos požiūriu, mokyklose vykdomi projektai turi įtraukti ne tik pačius gabiausius ir drausmingiausius, bet ir tuos, kurie linkę tyčiotis. Pasak asociacijos prezidento bei psichologo Mariaus Daugelavičiaus, pirmiausia reikėtų šviesti šeimas, pranešti tėveliams apie jų santykių šeimoje pasekmes augančiai asmenybei. „Tėveliai turi būti šviečiami ir skatinami sukurti vaikui namuose saugią ir šiltą atmosferą bei demonstruoti jiems savo meilę. Tada mes šalinsime problemos priežastį, o ne kovosime su pasekmėmis…“, - kalbėjo M.

#

tags: #psichologinis #konsultavimas #mokykloje