Įvadas
Psichologinis smurtas yra subtili, tačiau destruktyvi jėga, veikianti asmens psichinę sveikatą ir gerovę. Šis straipsnis skirtas išnagrinėti psichologinio smurto esmę, jo atpažinimo būdus, teisinius aspektus ir galimus pagalbos būdus. Aptarsime atsakomybę, tenkančią tiek smurtautojams, tiek aplinkiniams, ir prevencines priemones, kurios gali padėti sukurti saugesnę aplinką.
Psichologinis Smurtas: Apibrėžimas ir Formos
Psichologinis smurtas apibrėžiamas kaip elgesys, nukreiptas į kitą žmogų ir žalojantis jo protinių (psichinių) sugebėjimų funkcijas: intelektą, atmintį, pažinimą, dėmesį, suvokimą, nuovoką, moralę. Emocinis smurtas, dažnai lydintis psichologinį, pasireiškia elgesiu, kuris ilgainiui verčia asmenį jausti negatyvias emocijas: gėdą, kaltę, nerimą, pavydą, baimę ir viltį kartu.
Psichologinis ir emocinis smurtas dažnai egzistuoja kartu, sistemingai griaudami aukos savivertę, sukeldami frustraciją, atimdami gebėjimą veikti, planuoti ateitį, priimti sprendimus ir atitolindami nuo socialinės aplinkos.
Kaip Pasireiškia Psichologinis Emocinis Smurtas?
- Įžeidinėjimai ir žeminimas: Smurtaujantis asmuo nuolat įžeidinėja, žemina, menkina savo auką, tuo kenkdamas jo/jos savivertei.
- Kaltinimas: Smurtaujantis asmuo dėl visko kaltina savo auką, net jei kaltas yra pats. Jis vengia arba atsisako prisiimti atsakomybę už savo paties elgesį.
- Izoliavimas: Psichologinį emocinį smurtą taikantys asmenys siekia izoliuoti savo aukas nuo draugų ar artimųjų.
- Manipuliavimas: Psichologinis emocinis smurtautojas naudoja įvairias manipuliavimo taktikas, kad galėtų valdyti ir kontroliuoti. Dažnai taikoma forma, kai siekiama auką priversti suabejoti savo gebėjimais, atmintimi ar net faktais (angl. gaslighting).
- Nenuoseklumas: Psichologinį emocinį smurtą taikantis asmuo dažnai pats yra nenuoseklus arba tyčia keičia priimtas taisykles.
- Viešas žeminimas: Asmuo yra žeminamas ar kritikuojamas viešai, peikiamos jo asmeninės savybės, gebėjimai.
- Kaltės jausmo sukėlimas: Psichologinį emocinį smurtą taikantis asmuo sistemingai verčia savo auką jaustis kaltu, gėdina arba reikalauja elgtis taip, kad padarytų jį laimingu.
- Pyktis ir kontrolės stoka: Smurtautojas taip pat dažniausiai demonstruoja pyktį, nesistengia susivaldyti, nenori ir neieško tinkamų būdų ginčams išspręsti.
- Empatijos stoka: Psichologinis emocinis smurtautojas dažniausiai nesuteikia emocinio palaikymo, atjautos, nerodo (dažnai neturi) empatijos.
Visų šių psichologinio emocinio smurto metodų esmė yra sugriauti aukos pasitikėjimą savimi, kitais, sunaikinti savivertę ir gebėjimą autonomiškai tvarkytis gyvenime.
Kaip Atpažinti Psichologinį Smurtą ir Mobingą: Skirtumai ir Panašumai
Psichologinis smurtas ir mobingas (darbe) yra du skirtingi, bet susiję reiškiniai. Svarbu suprasti jų skirtumus ir panašumus, kad būtų galima tinkamai reaguoti ir užkirsti jiems kelią.
Taip pat skaitykite: Konsultavimo pradžia: patarimai pradedantiesiems
- Mobingas: Tai sistemingas, pasikartojantis psichologinis smurtas darbe, kurį vykdo vienas ar keli asmenys prieš vieną darbuotoją. Mobingas gali pasireikšti įvairiomis formomis: nuolatinė kritika, ignoravimas, apkalbos, užduočių sabotavimas ir kt.
- Psichologinis smurtas: Tai platesnė sąvoka, apimanti bet kokį elgesį, kuris kenkia asmens psichinei sveikatai. Psichologinis smurtas gali vykti ne tik darbe, bet ir šeimoje, santykiuose ar kitose socialinėse situacijose.
Kokie Žmonės Patiria Didesnę Grėsmę Tapti Psichologinio Smurto Aukomis?
Nors bet kuris asmuo gali tapti psichologinio smurto auka, yra tam tikrų veiksnių, kurie gali padidinti riziką:
- Žema savivertė: Žmonės, kurie nepasitiki savimi, gali būti lengviau paveikiami smurtautojų manipuliacijų.
- Socialinė izoliacija: Asmenys, neturintys stipraus socialinio palaikymo, gali jaustis bejėgiais ir neturėti kur kreiptis pagalbos.
- Priklausomybė: Finansinė ar emocinė priklausomybė nuo smurtautojo gali apsunkinti situacijos nutraukimą.
- Itin jautrūs asmenys (IJA): Dėl savo empatijos ir stipraus emocinio reagavimo, itin jautrūs asmenys gali būti lengviau pažeidžiami psichologinio smurto.
Psichologinės Pagalbos Sau ir Kitam Aspektai
Pagalba sau ir kitam, patiriančiam psichologinį smurtą, yra labai svarbi. Štai keletas patarimų:
Pagalba Sau:
- Atpažinkite smurtą: Pirmas žingsnis - suprasti, kad patiriate psichologinį smurtą.
- Dokumentuokite įvykius: Užrašykite smurto atvejus, datas, laiką, aplinkybes. Tai gali būti naudinga renkant įrodymus.
- Kreipkitės pagalbos: Pasikalbėkite su patikimu draugu, šeimos nariu, psichologu ar psichoterapeutu.
- Nustatykite ribas: Aiškiai apibrėžkite, koks elgesys yra nepriimtinas, ir laikykitės savo nustatytų ribų.
- Rūpinkitės savimi: Skirkite laiko sau, užsiimkite mėgstama veikla, ilsėkitės.
- Stiprinkite savivertę: Ugdykite pasitikėjimą savimi, pripažinkite savo stipriąsias puses.
Pagalba Kitam:
- Būkite palaikantys: Išklausykite, patvirtinkite aukos jausmus, parodykite, kad ja tikite.
- Neteiskite: Venkite kaltinti auką dėl patiriamo smurto.
- Pasiūlykite pagalbą: Padėkite aukai susisiekti su specialistais, ieškoti informacijos apie teisinę pagalbą.
- Būkite kantrūs: Išėjimas iš smurto rato gali užtrukti. Būkite šalia ir palaikykite auką visą laiką.
- Informuokite: Suteikite informacijos apie psichologinį smurtą, jo formas ir galimas pasekmes.
Darbuotojų Teisės, Susijusios su Psichologiniu Smurtu
Darbo kodeksas ir kiti teisės aktai gina darbuotojų teises į saugią ir sveiką darbo aplinką. Psichologinis smurtas darbe (mobingas) yra traktuojamas kaip darbo teisės pažeidimas.
- Teisė į orumą ir pagarbą: Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojai būtų gerbiami ir nepatirtų žeminančio elgesio.
- Teisė į psichologinę saugą: Darbo aplinka neturi kelti streso, nerimo ar kitų neigiamų emocijų, kurios gali pakenkti darbuotojo psichinei sveikatai.
- Teisė skųstis: Darbuotojas turi teisę skųstis dėl patiriamo mobingo darbdaviui ar kitoms institucijoms.
- Apsauga nuo atleidimo: Darbuotojas negali būti atleistas iš darbo dėl to, kad skundėsi dėl mobingo.
Vadovo ir Kiekvieno Iš Mūsų Atsakomybė
Kova su psichologiniu smurtu yra bendra atsakomybė.
- Vadovai: Turi kurti ir palaikyti sveiką darbo aplinką, reaguoti į pranešimus apie mobingą, užtikrinti anonimiškumą ir imtis priemonių smurtui sustabdyti.
- Kiekvienas iš mūsų: Turime būti budrūs, atpažinti psichologinio smurto požymius, palaikyti aukas ir netoleruoti smurto savo aplinkoje.
Atmintinė „Aukai“
Jei patiriate psichologinį smurtą:
Taip pat skaitykite: Socialinės psichologijos svarba
- Jūs nesate vieni: Daugelis žmonių patiria panašias situacijas.
- Tai ne jūsų kaltė: Smurtautojas atsakingas už savo elgesį.
- Jūs turite teisę į pagalbą: Kreipkitės į specialistus, draugus, šeimos narius.
- Jūsų jausmai yra svarbūs: Nebandykite sumenkinti savo emocijų.
- Jūs galite išeiti iš šios situacijos: Tikėkite savimi ir savo jėgomis.
Prevencija ir Intervencija
Prevencija yra geriausias būdas kovoti su psichologiniu smurtu.
- Švietimas: Svarbu šviesti visuomenę apie psichologinio smurto formas, pasekmes ir pagalbos būdus.
- Sąmoningumo didinimas: Organizuoti mokymus, seminarus, diskusijas apie psichologinę sveikatą ir tarpusavio santykius.
- Pagalbos linijos: Užtikrinti, kad būtų prieinamos anoniminės pagalbos linijos, kur žmonės galėtų kreiptis patarimo ir palaikymo.
- Teisinė bazė: Tobulinti teisinę bazę, kad psichologinis smurtas būtų pripažintas nusikaltimu ir smurtautojai būtų baudžiami.
- Intervencija: Ankstyva intervencija yra labai svarbi. Jei pastebėjote psichologinio smurto požymius, nedelskite kreiptis pagalbos.
Pavyzdžiai, Kaip Organizacijose Kovojame Su Psichologiniu Smurtu Darbovietėje
Organizacijos gali imtis įvairių priemonių, kad kovotų su psichologiniu smurtu darbovietėje:
- Sukurti politiką prieš mobingą: Aiškiai apibrėžti, koks elgesys yra nepriimtinas, ir nustatyti procedūras, kaip pranešti apie mobingą.
- Organizuoti mokymus: Mokyti darbuotojus atpažinti mobingo požymius, reaguoti į juos ir teikti pagalbą aukoms.
- Užtikrinti anonimiškumą: Garantuoti, kad darbuotojai galėtų anonimiškai pranešti apie mobingą, nebijodami atsakomųjų veiksmų.
- Tirti pranešimus: Kruopščiai tirti visus pranešimus apie mobingą ir imtis atitinkamų priemonių.
- Teikti pagalbą aukoms: Suteikti psichologinę pagalbą aukoms, padėti joms atgauti pasitikėjimą savimi ir grįžti į darbą.
"Nusiteikimų" Privalumai ir Grėsmės
"Nusiteikimai" (angl. mindsets) yra įsitikinimai apie save ir savo sugebėjimus. Jie gali būti dviejų tipų:
- Fiksuotas nusiteikimas: Tikėjimas, kad mūsų sugebėjimai yra įgimti ir nekintantys.
- Augimo nusiteikimas: Tikėjimas, kad mūsų sugebėjimai gali būti ugdomi per pastangas ir mokymąsi.
Augimo nusiteikimas yra naudingas, nes skatina mokytis, tobulėti ir nebijoti iššūkių. Fiksuotas nusiteikimas gali būti žalingas, nes skatina vengti iššūkių, bijoti klaidų ir jaustis nevisavertiškai.
Funkcinės (t.y. padedančios) ir Disfunkcinės (t.y. apsunkinančios) Minčių Schemos
Mąstymo schemos yra būdai, kuriais mes interpretuojame pasaulį ir save. Funkcinės mąstymo schemos padeda mums prisitaikyti prie aplinkos, o disfunkcinės - trukdo.
Taip pat skaitykite: Testo interpretavimas
- Funkcinės mąstymo schemos: Realistiškos, lanksčios, padedančios spręsti problemas ir pasiekti tikslus.
- Disfunkcinės mąstymo schemos: Nerealistiškos, rigidiškos, trukdančios spręsti problemas ir pasiekti tikslus.
Pavyzdžiui, perfekcionizmas yra disfunkcinė mąstymo schema, nes skatina siekti neįmanomų standartų ir nuolat jaustis nepatenkintam.
Asmens Atpažinimas: Teisiniai Aspektai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 192 straipsnis reglamentuoja asmens atpažinimo tvarką. Štai pagrindiniai punktai:
- Atpažintinas asmuo parodomas atpažįstančiajam drauge su kitais tos pačios lyties asmenimis, pagal išorę kuo panašesniais į atpažintiną.
- Parodomų atpažinti asmenų turi būti ne mažiau kaip trys.
- Parodymo atpažinti pradžioje atpažintinam asmeniui pasiūloma užimti bet kokią vietą tarp parodomų asmenų.
- Jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką. Ji parodoma kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis.
Šie reikalavimai užtikrina, kad atpažinimas būtų kuo objektyvesnis ir patikimesnis.
Patyčios: Atpažinimas ir Prevencija
Patyčios - tai agresyvus elgesys tarp bendraamžių ar kolegų, kuriame jaučiamas galios disbalansas. Patyčios gali apimti:
- Fizinį smurtą: Fizinis veiksmas, siekiant sukelti skausmą ar žalą.
- Verbalinį smurtą: Verbalinės patyčios įtraukia žodinius išpuolius ir grasinimus.
- Socialinį smurtą: Socialinis smurtas yra veiksmai, kuriais siekiama izoliuoti, atstumti ar pažeminti asmenį socialinėje grupėje. Tai gali apimti apkalbas, ignoravimą, užgauliojimą, viešą kritiką, reputacijos gadinimą ar kitus panašius veiksmus.
Ypač svarbu atkreipti dėmesį į tai, kas yra patyčių vykdytojas ir kas yra auka.
Patyčių Tipai:
- Individualios patyčios: kai vienas asmuo tyčiojasi arba smurtauja prieš kitą asmenį.
- Grupinės patyčios: kai keli ar daugiau asmenų tyčiojasi arba smurtauja prieš vieną asmenį.
- Patyčios lyties pagrindu: kai patyčių vykdytojas naudoja seksualinį turinį arba diskriminuoja auką dėl jos lyties ar seksualinės orientacijos.
- Patyčios dėl rasės: kai patyčių vykdytojas naudoja rasistinį turinį arba diskriminuoja auką dėl jos rasės, etninės kilmės ar religijos.
- Tyčiojimasis iš neįgaliųjų: kai vykdytojas naudoja žeminantį ir aukos neįgalumą akcentuojantį turinį arba diskriminuoja ją dėl jos fizinės, protinės ar emocinės būklės.
Atskirų patyčių tipų suvokimas yra svarbus norint veiksmingai jas įveikti ir užtikrinti saugią bei pagarbią socialinę aplinką.
Patyčios Darbe:
Patyčios darbo vietoje apima subtilias formas, tokias kaip nuolatinis kritikavimas, nesąžiningas vertinimas, darbo užduočių sabotavimas, kolegų ignoravimas, grasinimai arba šantažas. Patyčias darbe gali būti sunku atpažinti, nes jos gali būti subtilesnės arba paslėptos už darbo kultūros arba organizacijos normų. Tačiau yra kai kurie bendri požymiai, kurie gali padėti jums nustatyti ar jūs arba kažkas kitas patiriate patyčias darbe.
Ką Daryti, Jei Patiriate Patyčias Darbe:
- Pripažinkite, kad jūs esate patyčių auka ir kad jums reikia pagalbos.
- Užfiksuokite ir dokumentuokite patyčių atvejus, pavyzdžiui, datą, laiką, vietą, vykdytoją, auką, liudytojus, elgesį ir poveikį.
- Praneškite apie patyčias savo darbdaviui, vadovui arba personalo skyriui.
- Ieškokite emocinės ir teisinės paramos iš savo šeimos, draugų arba kolegų.
- Kreipkitės į psichologą.
Nesijaukite vieniši arba bejėgiai. Jūs nesate vieni ir galite įveikti šį sunkų ir skausmingą išbandymą.
Itin Jautrūs Asmenys (IJA): Supratimas ir Gyvenimas
Itin jautrūs asmenys (IJA) pasižymi įvairiapusiu organizmo jautrumu, kuris yra įgimtas (genetiškai paveldėtas). Yra specifinių genų, kurie yra siejami su itin dideliu jautrumu. Labai svarbu pabrėžti, kad tai nėra liga ar sutrikimas, o visiškai normalus įgimtas asmenybės bruožas ar savybė. Lyginant su kitais, IJA pasižymi išsamesniu, detalesniu informacijos apdirbimu bei mąstymo procesų intensyvumu. Dėl suaktyvėjusių veidrodinių neuronų jie taip pat yra labiau empatiški.
Kaip Atpažinti Itin Jautrų Asmenį:
- Jus vargina triukšmingos patalpos, ryškios šviesos ir kvapai.
- Jūs stipriai išsigąstate sulojus šuniui, pralekiančioms sirenoms ar fejerverkai.
- Jūs puikiai jaučiate kitų žmonių emocijas ir nuotaikas.
- Gal netoleruojate kavos.
- Ar jūs labai išvargstate, kai vienu metu turite daug atsakomybių?
Nuodugnus informacijos apdorojimas, didesnis kiekis patiriamų stimulų ir nuolat išreikšta empatija neišvengiamai veda į nuovargį, išsekimą, susijaudinimą ir patiriamą diskomfortą.
Kaip Gyventi, Jei Esate IJA:
Pirmiausiai reikėtų suprasti, jog kiekvienas žmogus yra visiškai unikalus kūrinys, todėl vienas IJA gali labai skirtis nuo kito IJA. Labai svarbu iš pradžių įsisąmoninti savo jautrumą. Kaip jis man pasireiškia? Kokią prasmę jam suteikiu? Kas man (ne)patinka apie mano jautrumą? Kokie mano kūno pojūčiai? Kokie mano impulsai veikti ir elgesys skirtingose situacijose?
Kadangi IJA sugeria tiek daug dirgiklių vienu metu, paprastas apsipirkimas didelėje ar žmonių pilnoje parduotuvėje gali labai išsekinti. Lygiai tas pats gali nutikti darbe, ypač jeigu slegia didelė atsakomybė, daug darbų vienu metu, didelis spaudimas, viską atlikti reikia greitai.
Svarbiausias dalykas, ką IJA turi suprasti, o itin jautrių vaikų turintys tėvai paaiškinti savo vaikams, kad visi esame vienodai lygūs ir vertingi, nepaisant to, kiek dirbame, uždirbame, pasiekiame ar kokie gražūs esame. Labai svarbu individualiai atrasti, koks mokslo ir darbo krūvis yra tinkamas konkrečiam IJA, kad jis ne lėtiškai pervargtų, o būtų patenkintas savo produktyvumu, nesilygiuodamas į kitus žmones.
Kiekvieną dieną reikia rasti laiko sau pabūti vienam ar vienai, pailsėti, atsigauti nuo dienos įvykių. Labai svarbu susidaryti konkrečiam IJA tinkantį darbo ir poilsio, miego režimą. Tik atgavęs jėgas IJA galės entuziastingai kibti į darbus, iššūkius, išnaudoti savo kūrybiškumą.
Jeigu jus domina ši tema, labai rekomenduoju nuodugniau pasidomėti pagrindinės IJA nagrinėjančios mokslininkės ir psichoterapeutės Elaine N. Aron darbais.
tags: #psichologinis #smurtas #atsakomybe