Valgymo malonumas yra vienas iš esminių gyvenimo džiaugsmų. Tačiau tikrasis mėgavimasis maistu pasiekiamas ne persivalgymu, o gebėjimu vertinti kiekvieną kokybiško produkto kąsnį. Šiame straipsnyje aptariamas sutrikimas, kai žmogus nejaučia sotumo, jo priežastys, galimos pasekmės ir būdai, kaip suvaldyti šią būklę.
Padidėjusio Apetito Priežastys
Padidėjęs apetitas, arba hiperfagija, gali turėti įvairių priežasčių. Gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė teigia, kad tai gali būti įvairios ligos, apetitą didinančių vaistų vartojimas ar netinkama mityba. Jei žmogus dienos metu riboja maisto kiekį, natūralu, kad jį kamuos alkis ir nuolatinis noras valgyti. Apetito padidėjimo priežastys gali būti psichologinės arba susijusios su endokrininės sistemos sutrikimais.
Dažniausios priežastys:
- Nerimo sutrikimai
- Bulimija
- Cukrinis diabetas
- Hipoglikemija
- Skydliaukės patologija
- Antinksčių patologija
- Pogumburio patologija
- Galvos smegenų navikai
- Kai kurių vaistų šalutinis poveikis
Emociniai ir psichologiniai veiksniai, tokie kaip vidinė tuštuma, stresas, depresija ar nerimas, taip pat gali išprovokuoti alkio jausmą. Mokslininkai netgi aptiko ryšį tarp geros nuotaikos ir alkio jausmo. Kai nuotaika gera, organizme padidėja džiaugsmo hormono serotonino kiekis, todėl valgyti norisi mažiau.
Britų mokslininkai nustatė, kad fizinės treniruotės reguliuoja hormonų grelino ir peptido YY, kurie atitinkamai stiprina ir slopina alkio jausmą, kiekį organizme. Vadinasi, valandos trukmės treniruotė ant bėgimo takelio gali sumažinti alkio jausmą. Bėgimą galima pakeisti aerobika, plaukiojimu ar jogos treniruotėmis.
Taip pat skaitykite: Konsultavimo pradžia: patarimai pradedantiesiems
Valgymo sutrikimams įtakos gali turėti ir stresinės situacijos. Be to, polinkis į valgymo sutrikimus gali būti paveldimas.
Nervinė Bulimija
Nervinė bulimija - tai valgymo sutrikimas, pasireiškiantis nuolat pasikartojančiais persivalgymo priepuoliais, po kurių seka dirbtinai sukeltas vėmimas, viduriavimas, badavimas, dietos ar intensyvus sportavimas. Persivalgymo priepuoliai gali kartotis kasdien, kai per trumpą laiką suvalgomas didelis kiekis kaloringo, nesveiko maisto, dažnai pasislėpus. Po to jaučiamas pasibjaurėjimas savimi ir kaltės jausmas.
Sergant bulimija, gali sutrikti širdies ritmas, pasireikšti dehidratacija, dėl vėmimo gali atsirasti stemplės uždegimas, skrandžio ligos ar vidurių užkietėjimai. Dauguma sergančiųjų bulimija persivalgo kartą per dieną, dažniausiai vakarais ir savaitgaliais. Persivalgymas gali būti iš anksto suplanuotas, kai nusiperkama maisto, jis paruošiamas ir suryjamas. Dažniausiai vartojamas riebus arba greitas maistas, kurio pacientai vengia manydami, kad jis storina. Pasirenkamas lengvai nuryjamas maistas ir daugiau skysčių, kad būtų lengviau vemti. Paprastai persivalgymo seansai trunka apie valandą.
Valgymo sutrikimų turintys žmonės dažnai slepia savo maitinimosi įpročius, todėl artimiesiems sunku pastebėti jų ligą. Sergantieji dažnai nesikreipia į gydytojus, nes nemano, kad jiems reikia pagalbos, todėl gydymas dažnai pradedamas per vėlai, o uždelsus liga komplikuojasi ir gydymas tampa sudėtingesnis. Tad sergančiojo artimieji turėtų būti dėmesingesni.
Persivalgymo Sutrikimas
Šis valgymo sutrikimas susijęs su psichologiniais dalykais ir savo simptomais panašus į nervinę bulimiją, tačiau jam nebūdingas atsikratymo nuo suvalgyto maisto elgesys - nepasireiškia badavimu, vėmimu ar kitais atsikratymo nuo maisto simptomais.
Taip pat skaitykite: Socialinės psichologijos svarba
Persivalgymo sutrikimui būdingi dažni epizodai, kai per trumpą laiką suvartojami dideli maisto kiekiai, jaučiamasi, kad nebegalima kontroliuoti mitybos elgesio, jaučiama gėda ar pasibjaurėjimas savimi, valgoma tuomet, kai nejaučiama alkio, ir valgoma pasislėpus. Specialistai mano, kad mitybos įpročių sutrikimai, pasireiškiantys persivalgymo priepuoliais, nėra tokie rimti kaip bulimija ir anoreksija, tačiau persivalgymo pasekmės gali būti labai rimtos. Nuolat persivalgantys žmonės gali būti nutukę, juos dažniau kamuoja diabetas ir širdies ligos, jie dažniau serga sunkia depresija.
Kai kurios lėtinės psichikos ligos gali sukelti tam tikrus valgymo sutrikimus. Pavyzdžiui, depresijos metu apetitas paprastai sumažėja, nors kartais gali būti atvirkščiai - apetitas padidėja, ypač sergant sezonine depresija. Kiti psichikos sutrikimai taip pat gali pasireikšti padidėjusiu apetitu.
Ką Daryti?
Norint atsikratyti valgymo sutrikimų, reikia reguliariai maitintis, nepraleisti valgymų ir maitintis ne rečiau kaip kas keturias valandas. Per dieną turėtų būti trys pagrindiniai valgymai - pusryčiai, pietūs ir vakarienė, tarp jų - 2-3 užkandžiai.
Svarbu valgyti šiltą maistą, nes jis yra sotesnis negu šaltas. Norint įveikti valgymo sutrikimus, reikia dažniau ruošti karštus patiekalus ir patiekti juos ne per mažomis porcijomis, kitaip atsikratyti nuolatinio noro valgyti bus sunku.
Kai nebūna užkandžių tarp pagrindinių valgymų, būna ilgos pertraukos tarp valgymų, labai išalkstama ir vienu kartu suvalgomas didelis maisto kiekis. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie valgo dažniau - ne 1 ar 2 kartus per dieną, bendrai per visą dieną suvalgo mažiau ir gauna mažiau kalorijų nei retai valgantys. Todėl tarp pagrindinių valgymų turėtų būti nedideli užkandžiai - jie padeda palaikyti mažiau kintamą gliukozės koncentraciją kraujyje ir dėl to išvengiama persivalgymų. Jei, praėjus pusvalandžiui ar valandai po pietų ar pusryčių, jau norisi vėl valgyti - vadinasi, pavalgyta nepakankamai. Pavalgyti reikėtų taip, kad sotumas jaustųsi keletą valandų.
Taip pat skaitykite: Testo interpretavimas
Paradoksalu, tačiau valgymo sutrikimų galima pabandyti atsikratyti normaliai išsimiegant. Tuo tarpu nuolatinis neišsimiegojimas gali išprovokuoti nuolatinį alkio jausmą. Jeigu miegama nepakankamai, kraujyje padaugėja hormonų, kurie didina apetitą, ir mažėja tų hormonų, kurie slopina apetitą. Taip ilgainiui sutrinka sotumo jausmas.
Jei alkis yra nevarginantis, svoris nedidėja, nereikia dėl to jaudintis. Susirūpinti reikia, jei noras užkandžiauti yra sustiprėjęs, ilgokai tęsiasi (daugiau nei savaitę), o ypač jei dėl to didėja svoris ar vargina nuolatinės mintys apie maistą - tuomet reikėtų susirūpinti. Valgymo sutrikimų iškreiptas apetitas paveikia ne tik žmogaus valgymo įpročius, bet ir bendrą savijautą, kūno svorį, organizmo būklę. Sutrikusi mityba atsiliepia mitybos nepakankamumu, kai yra maisto medžiagų ir energijos trūkumas. Sergant nervine anoreksija, organizmas pereina į „taupymo režimą“: sulėtėja medžiagų apykaita, virškinimo sistemos darbas, sumažėja šalčio tolerancija, sutrinka skydliaukės, lytinių hormonų veikla, gali sutrikti miegas.
Svarbu pabrėžti tai, kad valgymo sutrikimas gali pasireikšti bet kuriam asmeniui nepaisant jo amžiaus, lyties, svorio, rasės, išsilavinimo ar statuso. Šios ligos nėra pasirinkimas, „išsidirbinėjimas“, paauglystės maištavimas, kaip galima išgirsti visuomenėje. Tai - rimtas pasekmes turinčios ligos, kurias lemia daug veiksnių: genetiniai (paveldimumas, temperamentas), psichologiniai (pažeista savivertė, traumos, baimė sustorėti, nerimas, depresija ir t. t.).
Pirmieji Valgymo Sutrikimo Ženklai
- Netvarkingas valgymas (pamirštama pavalgyti, valgymai praleidžiami).
- Noras riboti maistą, susidomėjimas nauja dieta / mitybos būdu, planu.
- Sumažėjęs arba padidėjęs suvalgomo maisto kiekis.
- Per dažnas, per stiprus sportavimas - persisportavimas.
- Vengimas eiti iš namų, susitikti su draugais, lankytis renginiuose - ypač ten, kur bus maisto.
- Perdėtas susidomėjimas ir nuolatinės kalbos apie maistą, receptus, maisto gaminimą.
- Perdėtas susirūpinimas savo išvaizda, savęs kritikavimas, lyginimasis su kitais.
- Maisto skirstymas į „gerą“ ir „blogą“, „sveiką“, „nesveiką“ ir t. t.
- Nuolatinis maisto ruošimas kitiems atsisakant jį valgyti pačiam.
- Staigus pastebimas svorio pokytis - sumažėjimas arba padidėjimas.
- Atsiranda ir vis daugėja nelanksčių valgymo taisyklių, ritualų (pvz., valgyti tik konkrečiomis valandomis, valgyti tam tikra eilės tvarka, pjaustyti maistą į mažus gabalėlius).
- Dažna nuotaikų kaita.
Sutrikęs Valgymas Ir Valgymo Sutrikimai: Ar Riba - Trapi?
Frazės „sutrikęs valgymas“ ir „valgymo sutrikimas“ dažnai vartojamos kaip sinonimai, tačiau tarp jų yra reikšmingų skirtumų. Nors abu atvejai turi daug panašumų, sutrikusio valgymo elgesys yra mažiau intensyvus. Sutrikusio valgymo požymiai pastebimi net 45 % žmonių kasdienybėje, o 25 % iš jų gali susirgti valgymo sutrikimais.
Sutrikęs valgymas apima įvairų neįprastą (nefiziologišką) valgymo elgesį, kuris visuomenėje ypač paplitęs ir normalizuojamas. Dažni sutrikusio valgymo pavyzdžiai - pusryčių atsisakymas, angliavandenių nevalgymas, cukraus baimė, dideli nevalgymo intervalai ir kt. Tai įvairios dietos ir jų formos. Sutrikusio valgymo elgesiui gali būti priskiriamas ir emocinis valgymas, protarpinis badavimas, persivalgymas bei kiti požymiai, signalizuojantys apie nesubalansuotą santykį su maistu.
Esminis skirtumas tarp sutrikusio valgymo ir valgymo sutrikimų yra tas, kad sutrikusio valgymo simptomai ne tokie intensyvūs - jie mažiau trikdo kasdienybę, neužgožia kasdienių darbų ir įsipareigojimų. Priepuolinis persivalgymo sutrikimas pasižymi nekontroliuojamais persivalgymo epizodais, kuriuos lydi kaltė, gėda, baimė ir noras riboti maistą. Ortoreksija - tai obsesija vartoti tik „sveiką“, „švarų“, „organišką“ ir kt. maistą.
Mitybos Režimo Balansas
Vieno atsakymo, koks mitybos režimas žmogui yra palankiausias, greičiausiai nerasime, kadangi tai labai priklauso nuo individualios situacijos, nuo žmogaus įpročių, gyvenimo būdo. Vienam pusryčius valgyti normalu, kitam - absoliučiai ne; vienam reikia aštuonių valandų miego, kitam pakanka daug mažiau. Tiek vienas, tiek kitas mitybos režimas galėtų būti taikomas, jei yra pasirenkama tinkama maitinimosi „schema“.
Kalbant apie dažnesnį valgymą, intervalas tarp valgymų neturėtų būti trumpesnis kaip 2-3 valandos. Valgyti dažniau nerekomenduojama (toks maitinimasis jau būtų laikomas nuolatiniu užkandžiavimu), kadangi tokiu atveju virškinimo sistema turi nuolatos dirbti, t. y. virškinti maistą. Dėl nuolatinio užkandžiavimo ilgainiui nebejaučiamas alkio ar sotumo jausmas, dažnai gaunama per daug energijos, o tai didina svorį, vystosi organų funkcijos sutrikimai.
Kai žmogus valgo kas tris, o kartais ir kas keturias ar penkias valandas, galima teigti, kad jo mityba yra nuosekli: cirkadinis ritmas veikia žinomu režimu - tai sudaro sąlygas geram virškinimui, žmogus neperalksta, todėl lengviau vertina suvartojamo maisto kiekį ir jaučia saiką. Nuosekliai valgant, organizmas siunčia signalus, kada laikas valgyti, ilgainiui atsiranda tam tikra sistema, tvarka, kurios laikantis organizmas gerai funkcionuoja.
Ilgesnės pertraukos tarp paskutiniojo ir pirmojo valgymo (pvz., nevalgant 14-18 valandų), kas yra vadinama protarpiniu badavimu, taip pat turi reikšmingų pliusų. Tyrimai rodo, jog protarpinis badavimas teigiamai veikia medžiagų apykaitos rodiklius, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, mažina rezistentiškumą insulinui.
Nors ilgesnė pauzė tarp valgymų padeda suvartoti mažiau energijos, nurašyti raciono vertės negalima. Be to, protarpinį badavimą reikėtų taikyti individualiai. Kai kuriems žmonėms nevalgyti šešiolika ar aštuoniolika valandų per parą - dėl dienotvarkės ar savijautos - sudėtinga. Tuo metu kiti gali puikiai prie to prisitaikyti ir jaustis labai gerai. Apskritai, bent dvylikos keturiolikos valandų tarpas tarp paskutinio ir pirmojo valgymo turėtų būti išlaikomas, ir tai rekomenduojama visiems žmonėms.
Mitybos Režimo Išsibalansavimo Priežastys
Viena priežasčių yra nenuoseklus valgymas. Ilgi intervalai be maisto ir dėl to atsiradęs stiprus alkio jausmas, kramsnojimas, kas papuola po ranka, gausus valgymas vakare įsuka į užburtą ratą. Labai dažna užkandžiavimo priežastis yra patiriamas stresas, emocinis valgymas. Kai valgoma ne dėl alkio, bet dėl blogos nuotaikos, baimių, nerimo. Kai maistas tampa nusiraminimo, malonumo šaltiniu. Taip pat dar viena priežastis gali būti nedėmesingas valgymas - kai įprantame valgyti nukreipę dėmesį į kitą objektą (pvz., televizorių, kompiuterį, knygą). Tuomet suvartojamas maisto kiekis dažniausiai yra nekontroliuojamas, o žmogus net negali prisiminti maisto skonio, nes visas dėmesys buvo nukreiptas visiškai kitur.
Sveiki Užkandžiai
Geriausias užkandis tarp pagrindinių valgymų - švieži vaisiai, natūralūs džiovinti vaisiai, riešutai, sėklos, rūgusio pieno produktai ir pan. Rekomenduojamą paros vaisių normą galima suvartoti būtent kaip užkandžius - per vieną ar du kartus. Tačiau reikėtų vengti užkandžiauti vaisiais po vakarienės, ar valgyti juos vietoj vakarienės.
Daug žmonių mano, kad per dieną reikia valgyti penkis kartus. Tačiau svarbiausia surasti sau tinkantį mitybos režimą - juk jį lemia ir darbo dienos struktūra, darbo pobūdis, laisvalaikis ir pan. Pavyzdžiui, jei žmogus anksti keliasi ir vėlai eina miegoti, dirba ilgas darbo valandas ar naktį, jo dienotvarkėje gali būti reikalingi net ir šeši valgymai, iš kurių būtų trys užkandžiai. O jei žmogus vėlai keliasi ir anksti eina miegoti, per dieną sunaudoja mažai energijos, jam gali pakakti ir trijų valgymų per dieną, atsisakant užkandžių.
Užkandžius vertėtų vartoti dienos metu, iki vakarienės. Geriausia, jei po vakarienės, likus kelioms valandoms iki miego, leidžiame virškinimo sistemai ilsėtis ir nebevalgome.
Kaip Atsikratyti Įpročio Nuolatos Užkandžiauti?
Siūlyčiau tiesiog pagal savo dienotvarkę nusistatyti laiką, kuris bus skiriamas valgymui. Suplanuoti ir pasiimti su savimi sveikų užkandžių, paskirti laiko pietų pertraukai, iš anksto pasirūpinti vakarienės produktais. Taip pat svarbu sąmoningai valgyti bent pirmąjį ir antrąjį kąsnį, visą dėmesį sutelkiant tik į valgymo procesą. Stengtis pajusti maisto skonį, konsistenciją, įvertinti estetinį vaizdą, neskubėti. Tuomet galime lengvai pajusti, kada jau pasisotinome.
Jei kyla ranka prie kokio užkandžio, vertėtų savęs paklausti, ar aš iš tikrųjų esu alkanas ir man reikia to užkandžio, ar tai tiesiog yra nesąmoningas veiksmas, galbūt nulemtas nuotaikos. Susidėliojus mitybos režimą, praktikuojant sąmoningą valgymą, paprastai per tris keturis mėnesius susiformuoja įprotis valgyti tam tikru laiku. Tada rečiau kyla noras užkandžiauti, rečiau persivalgoma. Tokiu atveju, net ir pasikeitus gyvenimo aplinkybėms ar sąlygoms, organizmas siųs signalus, kad pavalgytume būtent tuo laiku, kada esame išalkę. Bet, vėlgi, įpročiui suformuoti reikia laiko: jei nuosekliai valgysime keletą dienų, o po to vėl „paleisime vadžias“ - viskas grįš atgal.
Kodėl Dingsta Alkis?
Daugelis mūsų įpratę jausti alkį - gurguojantis pilvas, energijos trūkumas, silpnumas. Tačiau kai kuriems žmonėms šis jausmas dingsta, lyg niekada jo ir nebūtų buvę. Jie gali valandų valandas nevalgyti, nepajusdami jokio poreikio ar signalo iš kūno. Tai dažnai laikoma “geru apetito valdymu”, tačiau realybėje tai gali būti rimtas signalas apie hormonų, nervų sistemos ar psichologinės būklės disbalansą.
Hormoninis Apetito Valdymas
Alkį reguliuoja sudėtingas hormonų tinklas. Pagrindiniai hormonai, reguliuojantys alkį:
- Grelinas: Išsiskiria skrandyje ir siunčia signalą smegenims, kad metas valgyti.
- Leptinas: Gaminamas riebaliniame audinyje, praneša, kai esame sotūs.
- Insulinas: Reguliuoja gliukozės pasisavinimą ir daro įtaką alkio bei sotumo pojūčiams.
- Kortizolis: Streso hormonas, galintis skatinti arba slopinti apetitą priklausomai nuo aplinkybių.
Kai šių hormonų veikla sutrinka, smegenys gali “nepamatyti” signalų, kurie anksčiau būdavo aiškūs.
Smegenys - Alkio Centras
Alkio jausmas formuojasi pagumburyje - smegenų srityje, kuri kontroliuoja daugelį autonominių funkcijų. Kai pagumburys negauna signalų arba juos ignoruoja, žmogus gali visai nejausti poreikio valgyti.
Priežastys, Kodėl Dingsta Alkis
- Chroniškas stresas: Lėtinis stresas dažnai laikomas alkio stimuliatoriumi, tačiau daugeliui jis veikia priešingai. Organizmas įsijungia į “išgyvenimo režimą”, kur virškinimo sistema sulėtėja. Smegenys nukreipia energiją į kitus procesus - kovą arba bėgimą, ignoruodamos maisto poreikį. Stresas taip pat didina kortizolio kiekį, kuris ilgainiui slopina grelino gamybą. Rezultatas - dingęs alkio jausmas.
- Per mažas miego kiekis: Miegas tiesiogiai veikia alkio hormonus. Tyrimai rodo, kad miego trūkumas mažina leptino (sotumo hormono) kiekį ir didina grelino kiekį. Tačiau kai organizmas yra išsekęs, signalų apdorojimas smegenyse gali būti blokuojamas. Kartais žmogus nevalgo ne todėl, kad nėra alkanas, o todėl, kad smegenys tiesiog nesugeba atpažinti signalo.
- Hormoniniai sutrikimai: Skydliaukės veiklos sutrikimai (ypač hipotireozė) dažnai mažina apetitą. Taip pat sumažėję estrogeno arba testosterono lygiai gali keisti sotumo ir alkio jausmą. Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) ar insulino rezistencija taip pat prisideda prie apetito disreguliacijos.
- Virškinimo trakto problemos: Uždegiminės žarnyno ligos, tokios kaip Krono liga ar opinis kolitas, gali slopinti norą valgyti. Taip pat gastritas, refliuksas ar net žarnyno disbiozė keičia signalų srautą tarp virškinimo sistemos ir smegenų. Kai žarnynas uždegimas ar “neveikia” optimaliai, smegenys gali gauti iškreiptą informaciją apie maisto poreikį.
- Psichologinės priežastys: Depresija, nerimo sutrikimai, valgymo sutrikimai (ypač anoreksija nervosa) sukelia ne tik emocinius pokyčius, bet ir fiziologinius - įskaitant alkio slopinimą.
Emocinis Valgymas
Emocinis valgymas - tai maisto vartojimas ne dėl fiziologinio alkio, bet dėl emocinių priežasčių, tokių kaip jaučiamas džiaugsmas, liūdesys ar nerimas. Emocinį valgymą patiriančiam žmogui maistas tampa įrankiu, kuriuo bandoma kontroliuoti save ir aplink vykstančius procesus. Jei nerandame būdų, kaip pastebėti ir išreikšti savo emocijas, patenkinti poreikius, vadovautis savo norais ir troškimais, tai valgymas gali tapti įrankiu slopinti ar reguliuoti šiuos gyvenimo aspektus. Maistas gali padėti keisti savo būseną trumpuoju laikotarpiu, tačiau tampa būdu išvengti susidūrimo su realios problemos sprendimu. Taip emocinis valgymas siejasi su prastėjančia emocine savijauta ilgalaikėje perspektyvoje.
Emocinis valgymas nebūtinai gali pasireikšti dideliu maisto kiekio suvartojimu, jam priskiriami ir tie atvejai, kai žmogus dėl patiriamų išgyvenimų griebiasi kito kraštutinumo - nevalgymo. Emociniu valgymu galima pavadinti mėginimus tvarkytis su patiriamais jausmais tiek renkantis valgymą, tiek nevalgymą. Nors procesai vienas kitam priešingi, tačiau yra naudojami tuo pačiu tikslu - būsenai keisti arba išlaikyti. Šie fenomenai būdingi daugeliui žmonių, tačiau kraštutiniai emocinio valgymo, o ypač nevalgymo, požymiai gali pasireikšti valgymo sutrikimais.
Kada Reikėtų Sunerimti?
Pirmasis emocinį valgymą išduodantis požymis - kai sprendimas valgyti ar nevalgyti yra tiesiogiai susijęs su tam tikra patiriama emocija, nejaučiant fiziologinio alkio ar sotumo jausmo. Apie emocinį valgymą išduoda ir tai, kaip dažnai toks elgesys kartojasi, kiek laiko jis trunka.
Emocinį valgymą galima laikyti problema, kai šis būdas būti su emocijomis tampa dominuojantis, tęsiasi ilgai arba dažnai kartojasi, kai turi žalingą poveikį kasdieniam gyvenimui, pavyzdžiui, pastovus jausmų slopinimas, jų nepripažinimas, atsirandantys gėdos, kaltės jausmai po persivalgymo, ilgalaikis organizmui reikiamų medžiagų trūkumas, išsekimas, svorio pokyčiai.
Maisto Pasirinkimui Įtakos Turi Ir Aplinka
Viešai pateikiama informacija formuoja asmenines nuostatas, įsitikinimus, nukreipia mus į tam tikrus veiksmus. Tačiau, kiek tai sėkmingai suveiks konkretaus žmogaus gyvenime, priklauso nuo paties žmogaus ypatumų. Kyla pavojus, kai stengiamasi įsprausti save į kito sėkmingą, bet (asmeniškai) mano kūnui netinkamą patirtį, o ne tyrinėjant individualius poreikius. Valgymo įpročių formavimuisi įtakos gali turėti ir maisto „demonizavimas“ viešojoje erdvėje, kai raginama atsisakyti tam tikrų produktų vartojimo.
Susiduriame su plačia įvairove teorijų ar metodų, kaip maitintis sveikai, kurie produktai tinkami, o kurie ne. Vieningos nuomonės nėra. Tikriausiai jos ir negali būti, nes pati žmonija yra įvairi ir skirtingiems žmonėms skirtingi produktai gali būti „blogi“. Susiduriant su nežinomybe lengviau yra naudotis jau esamu atsakymu, kas yra netinkama, nevartotina, sunkiau yra pačiam ieškoti atsakymų. Čia kyla daug individualių klausimų: ką, kokiu būdu pagamintą, kaip, kada ir kiek galiu ar noriu vartoti, o ko renkuosi atsisakyti. Renkantis, kokius produktus vartoti ar ne, yra labai svarbu pažinti save ir savo kūno individualius poreikius. Rūpinimasis mityba yra ženklas psichikai ir kūnui, kad aš sau esu svarbus. Rūpestingas ir dėmesingas santykis su savimi - kelias į psichinę sveikatą.
Persivalgymo Sutrikimas
Persivalgymo sutrikimas - pats dažniausias valgymo sutrikimas, su kuriuo susiduria beveik 2% visų pasaulio gyventojų. Šis sutrikimas labiau būdingas moterims nei vyrams. Persivalgymo sutrikimas diagnozuojamas esant bent 1 persivalgymo epizodui per savaitę ir tai turėtų kartotis mažiausiai 3 mėnesius. Tai rimta liga, turinti ženklų neigiamą poveikį ja sergantiems žmonėms.
Persivalgymo sutrikimas charakterizuojamas pasikartojančiais, nekontroliuojamais persivalgymo epizodais bei po to atsirandančiu gėdos ir kaltės jausmu. Persivalgymo sutrikimas įprastai prasideda esant 18-23 metų amžiaus, nors tai nėra universali taisyklė - su šiuo sutrikimu susiduria įvairaus amžiaus žmonės. Iš esmės, persivalgymo sutrikimas - tai lėtinė liga, kuri gali tęstis daug metų. Kaip ir kiti valgymo sutrikimai, taip ir persivalgymo sutrikimas labiau būdingas moterims nei vyrams. Visgi, net ir vyrų tarpe persivalgymo sutrikimas yra dažniausiai pasitaikantis valgymo sutrikimas iš visų.
Persivalgymo sutrikimui būdingas gausesnis maisto suvartojimas nei įprastai, per palyginti trumpą laiko tarpą. Dažniausiai kartu pasireiškia gėdos ir kaltės jausmas, sielvartavimas bei savikontrolės trūkumas. Persivalgymo sutrikimu sergantys žmonės dažnai patiria ypatingą liūdesį ir sielvartą dėl savo persivalgymo, kūno formos ar svorio. Nors kai kurie žmonės retkarčiais persivalgo, pavyzdžiui švenčių metu, tai tikrai nereiškia persivalgymo sutrikimo, net jeigu pasireiškia ir viršuje išvardinti simptomai. Persivalgymo sutrikimas diagnozuojamas esant bent 1 persivalgymo epizodui per savaitę ir tai turėtų kartotis mažiausiai 3 mėnesius.
Dar viena svarbi persivalgymo sutrikimo charakteristika - netinkamo kompensacinio elgesio nebuvimas. Persivalgymo sutrikimas apibūdinamas pasikartojančiais nekontroliuojamais epizodais, kurių metu suvartojamas neįprastai didelis maisto kiekis per trumpą laiko tarpą.
Persivalgymo Sutrikimo Rizikos Faktoriai
- Genetika: Nuo persivalgymo sutrikimo kenčiantys žmonės gali turėti padidėjusį jautrumą dopaminui, kuris yra atsakingas už atlygio ir pasitenkinimo būseną bei dažnai tiesiog vadinamas laimės hormonu.
- Lytis: Persivalgymo sutrikimas labiau būdingas ne vyrams, o moterims. Remiantis statistika, net 3,6% amerikiečių moterų kažkuriuo savo gyvenimo momentu susiduria su persivalgymo sutrikimu. Vyrų tarpe šis sutrikimas retesnis - nuo jo kenčia apie 2%.
- Kūno svoris: Beveik 50% nuo persivalgymo sutrikimo kenčiančių žmonių yra nutukę.
- Kūno vaizdas: Įprastai nuo persivalgymo sutrikimo kenčiantys žmonės yra susidarę neigiamą savo kūno vaizdą.
- Emocinė trauma: Įtempti gyvenimo įvykiai (smurtavimas, atskyrimas nuo šeimos, artimojo mirtis ar net automobilio avarija) - tai taipogi gali būti persivalgymo sutrikimo rizikos faktorius.
#
tags: #psichologinis #sutrikimas #del #kurio #isnyksta #sotumo