Apie smurtą artimoje aplinkoje tenka daug girdėti žiniasklaidoje, Lietuvoje veikia ne viena pagalbos įstaiga ir pagalbos linija, skirta būtent smurto artimoje aplinkoje aukoms padėti fiziškai, psichologiškai ir socialiai. Tačiau psichologinis smurtas, kitaip nei fizinis, yra paslaptingas. Jis nepalieka žaizdų ant aukos kūno, tačiau žaloja aukos psichiką. Šį smurto būdą sunkiau atpažinti, kadangi tiesioginių įrodymų jam būna ne visada, o ir dažnai manoma, jog jis yra normali santykinio konflikto dalis. Šiame straipsnyje gilinamės į psichologinio teroro apibrėžimą, jo įvairias formas, poveikį aukoms ir galimus prevencijos bei pagalbos būdus.
Kas yra Psichologinis Teroras?
Psichologinis smurtas, dar vadinamas emociniu smurtu, yra subtili, bet griaunanti smurto forma, paliekanti gilias emocines žaizdas. Amerikos psichologų asociacija psichologinį smurtą apibūdina taip: tai ne fizinis smurtas, tai elgesys, kurio metu vienas asmuo specialiai, pakartotinai ir piktybiškai kankina kitą asmenį psichologiniais metodais. Kadangi psichologinio smurto sąvoka dar nėra konkreti, yra pravartu pažvelgti į konkrečius veiksmus, kurie klasifikuojami kaip smurto požymiai. Paprastas konfliktas poroje labiausiai skiriasi nuo psichologinio smurto savo dėmesio sutelkimu į problemą, o ne į asmenį.
Lietuvoje smurtas artimoje aplinkoje yra opi problema, turinti savo sisteminius pagrindus.
Psichologinio Smurto Formos
Psichologinis smurtas gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant:
- Žodiniai įžeidimai ir žeminimas: Nuolatinė kritika, pravardžiavimas, šmeižtas (pvz., tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios padaryti žalos asmens garbei ir orumui, paskleidimas), užgauliojimai, grasinimai ir pašaipos. Kasdieniame gyvenime dažniausia susiduriama su psichologiniu smurtu, kuris pasireiškia darbuotojo įžeidinėjimu, patyčiomis, užgauliojimu, priekabiavimu, grasinimu, nekonstruktyvia, žeminančia kritika, žodine agresija, persekiojimu ir kitokiu netinkamu elgesiu.
- Kontroliuojantis elgesys: Izoliavimas nuo draugų ir šeimos, nuolatinis sekimas, kišimasis į finansus, sprendimų priėmimo kontrolė. Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo / buvusio partnerio, sutuoktinio, globėjo ar kito artimo asmens sisteminė prievarta, kurios tikslas - įbauginti ir kontroliuoti kitą asmenį.
- Emocinis šantažas: Manipuliavimas jausmais, grasinimai nusižudyti, kaltės jausmo sukėlimas.
- Tylėjimas: Ignoravimas, vengimas kalbėtis, atsisakymas bendradarbiauti. Psichologinis smurtas gali pasireikšti tylėjimu. „Psichologiniu požiūriu vieni yra stipresni, kiti silpnesni. Vienas nori pakalbėti, o kitas nekalba. Jei viena pusė tyli, jau prasideda problemos“, - sakė V.Molis.
- Liguistas pavydas ir persekiojimas: Nuolatinis įtarinėjimas neištikimybe, sekimas, įsibrovimas į asmeninę erdvę. Liguistas pavydas, persekiojimas taip pat yra psichologinis smurtas.
- Grasinimai: Bet kokie grasinimai ir bauginimai irgi laikomi psichologiniu smurtu. Kartais spaudimą sutuoktiniams kita pusė daro per vaikus, grasina, kad neleis matyti vaiko. „Jei žmona taip grasina, vyras gali kreiptis į institucijas“, - aiškino teisininkas.
- Ekonominis smurtas: Kontrolė, kaip aukai leidžiama naudoti pinigus, neleidimas dirbti ar mokytis, finansinis išnaudojimas. Lietuvoje tik neseniai pradėta kalbėti apie ekonominį smurtą. Tai viena iš smurto šeimoje rūšių, kuri sukuria finansinę priklausomybę. Kartais sutuoktiniai smurtauja, remdamiesi ekonominiais koziriais. Jie grasina, kad išmes sutuoktinį iš namų, atims automobilį, drabužius. Tai - ekonominis spaudimas, kuris virsta ekonominiu smurtu ir gali pasireikšti net namų spynų pakeitimu ar išdeklaravimu iš buto.
- Kibernetinis smurtas: Vienas iš rizikos veiksnių kibernetiniam psichologiniam smurtui - tai dažnas technologijų naudojimas, ypač socialinių medijų. Viena iš naujausių psichologinio smurto formų yra kibernetinis smurtas. Tyrėjai numano, jog toks smurtavimo būdas yra patogus smurtautojui, nes pasitelkiant technologijas galima kontroliuoti, sekti ir žeminti savo auką, nesvarbu, koks atstumas juos skirtų.
Psichologinio Smurto Poveikis
Psichologinis smurtas turi didžiulį neigiamą poveikį aukos psichinei ir fizinei sveikatai. Tyrimai nurodo, kad smurto pasekmės jaučiamos ilgą laiką jau pasibaigus smurtui. Kuo intensyvesnis smurtas naudojamas, tuo didesnis poveikis fizinei bei psichinei sveikatai. Žvelgiant tik į psichologinį smurtą, jis turi įtakos fizinės sveikatos pablogėjimui: gali susiformuoti dirgliosios žarnos sindromas, fibromialgija, lėtinis skausmas, virškinimo ir kvėpavimo takų sutrikimai. Taip pat tyrimai rodo, kad moterys, kurios patyrė smurtą artimoje aplinkoje, turi didesnius depresijos, nerimo ir baimės sutrikimus nei moterys, nepatyrusios smurto artimoje aplinkoje. Aukoms gali pasireikšti psichosomatiniai sutrikimai, kurie dėl ilgalaikio patiriamo streso sukelia fizinės sveikatos pažeidimus.
Taip pat skaitykite: Konsultavimo pradžia: patarimai pradedantiesiems
Smurtas turi pasekmių ne tik aukai, bet ir šeimyninei aplinkai, ypač vaikams. Smurto poveikis vaikams gali turėti fizinių, psichologinių bei socialinių pasekmių.
Psichologinis smurtas neigiamai veikia ne tik darbuotoją, patiriantį smurtą, bet ir visą kolektyvą. Nuolatinis emocinis diskomfortas sukelia stresą ir nerimą, dėl to padidėja rizika atsirasti profesiniam, psichoemociniam perdegimui, psichologinėms ligoms, pavyzdžiui, depresijai, nemigai, nerimui, panikos priepuoliams, ir fizinėms ligoms, pavyzdžiui, nugaros, galvos skausmui, virškinimo sistemos ligoms, širdies ir kraujotakos sutrikimams. Be to, darbuotojo, patiriančio psichologinį smurtą, būklė turi įtakos ir organizacijos klimatui, bendram darbingumui, veiklos kokybei bei rezultatams.
Psichologinis Smurtas Darbe (Mobingas)
Mokslinėje literatūroje mobingas apibūdinamas kaip ilgalaikis, sistemingas psichologinis teroras darbe, kurį dažniausiai taiko grupė vienam asmeniui, siekdama pažeminti, išstumti iš organizacijos. Mobingas - tai ne vienkartinis konfliktas, priešiškas elgesys yra tęstinis, dažniausiai nukreiptas į vieną asmenį, kartais į asmenų grupę. Šiuo elgesiu siekiama pakenkti, nugalinti ir priversti pa(si)šalinti iš organizacijos.
Mobingas darbe, kaip ir priekabiavimas, gali būti horizontalusis arba vertikalusis. Horizontalusis mobingas pasireiškia, kai juo užsiima tą patį arba lygios vertės darbą atliekantys kolegos, o vertikalusis gali būti dvejopas: vadovas, siekdamas įtvirtinti savo lyderio poziciją ir parodyti viršenybę, menkina žemesnio rango darbuotojo orumą tokiu būdu bandydamas savo pusėn palenkti kitus jam atskaitingus asmenis; darbuotojai gali nusitaikyti į savo vadovą ir atsisakyti atlikti užduotis, skleisti gandus, rodyti nepagarbą. Tai, kas prasideda nuo nepastebimų apkalbų, vėliau gali peraugti į naujo lygio patyčias - aukos pasiekimai nuolatos sumenkinami, o klaidos tik dar labiau išryškinamos, asmuo ignoruojamas, nėra kviečiamas į pasitarimus, šventes ar komandos pietus, jo nuomonė atmetama ir aštriai kritikuojama, darbo vietoje jį lydi pašaipūs žvilgsniai bei komentarai, užduotys paskiriamos iš anksto žinant, kad darbuotojas negalės jų įvykdyti.
Nuo mobingo dažniausiai kenčia aukštesnę kompetenciją turintys darbuotojai, kurių talentas ir nuoširdus darbas kelia pavojų nemotyvuotiems kolektyvo nariams. Priekabiautojas dažniausiai yra vienas, tačiau aktyviai įsitraukę šalininkai padaro situaciją nepakenčiamą ir sukuria aukai visapusiškai priešišką aplinką.
Taip pat skaitykite: Socialinės psichologijos svarba
Kaip Atpažinti Psichologinį Smurtą?
Psichologinio smurto aukos atpažinimas sudėtingesnis nei fizinės smurto aukos, kadangi psichologinis smurtas nepalieka jokių fizinių žaizdų. Dažnai galime išgirsti klausimą: kodėl auka negali tiesiog palikti savo smurtautojo? Tyrimai rodo, kad dažniausiai moterys aukos nėra pasyvios, jos dažnai randa strategijas, kurios didintų jų ir jų vaikų saugumą. Taip pat kalbant apie aukos pasitraukimą iš santykių, svarbu paminėti smurto ratą. Šis susiformavęs ir santykiuose įsisenėjęs smurtinis ratas galimai trukdo smurto aukoms palikti savo partnerį, iš šio rato išeiti yra sunku.
Šie smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksniai gali padėti geriau atpažinti besiformuojančią smurtinę situaciją mūsų arba kito asmens aplinkoje.
Kaip Įrodyti Mobingą Darbe?
Dažniausiai skundai dėl psichologinio smurto ir mobingo grindžiami tik subjektyvia nukentėjusiojo asmens nuomone, įsitikinimais ir teiginiais. Asmuo, kuris mano, kad jo atžvilgiu elgiamasi netinkamai, turi būti aktyvus, gindamas savo teises, rinkti visus objektyvius įrodymus, galinčius patvirtinti kito asmens nepriimtino elgesio faktus. Įrodymai yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiantis konstatuojamas tam tikrų aplinkybių buvimas. Tokie įrodymai gali būti įvairūs dokumentai, SMS žinutės, elektroniniai laiškai, nuotraukos, vaizdo ar garso įrašai, liudininkų, galinčių patvirtinti nederamą kito asmens elgesį, parodymai ir pan.
Advokatas pabrėžė, kad psichologinio smurto atveju būtina įrašinėti pokalbius, kurie vėliau įrodytų tokį smurtą buvus. „Teismas daugiausia remiasi rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais, policijai pateiktais pareiškimais, apžiūroms. Bet ir SMS žinutės, elektroniniai laiškai su grasinimais, garso įrašai - visa tai gali tapti įrodymais bylose dėl psichologinio smurto“, - tikino teisininkas. Jei nukentėjusysis prašo, o teismas sutinka, liudininkais gali būti kviečiamas ir psichologas. Ypač, jei pas specialistą konsultavosi abu sutuoktiniai. „Įrodymais gali tapti net ir skambučiai, kuriuos įrašė telefoninę psichologinę pagalbą teikiančios organizacijos. Įrašai - tai vienas iš įrodymo būdų“, - aiškino V.Molis. Kartais apie psichologinį smurtą kviečiami liudyti vaikai. Likę vieni su teisėju, vaikai papasakoja apie šeimoje tvyrojusią atmosferą, kaip tėvas ar motina keiksnoja kitą, negražiai vienas ant kito kalba, rėkia, stumdosi ar dar blogiau. „Vaikai dažniausiai būna atviri, nemeluoja“, - sakė advokatas. Gali būti skiriamos ir medikų ekspertizės. „Kartais yra ryšys tarp psichologinio smurto ir psichikos ligos. Tarkime, vyras liguistai įtarinėja žmoną, kad ji turi meilužį. Dažnai pasirodo, kad pats vyras yra neištikimas ir sprendžia pagal save“, - dėstė teisininkas.
Kaip Apsisaugoti ir Ieškoti Pagalbos?
Jei patiriate psichologinį smurtą, svarbu:
Taip pat skaitykite: Testo interpretavimas
- Pripažinti, kad tai nėra jūsų kaltė. Smurtautojo elgesys yra jo atsakomybė.
- Nustatyti ribas. Pasakyti smurtautojui, kad jo elgesys yra nepriimtinas.
- Ieškoti palaikymo. Pasikalbėti su draugais, šeimos nariais, psichologu ar kitais specialistais. Ieškoti pagalbos: pagalba gali svyruoti nuo savipagalbos knygos ieškojimo bibliotekoje iki susitikimo su psichologu. Svarbiausia kažką daryti. Nenaudoti šių veiksmų smurtautojui gąsdinti ar grasinti. Raskite jus supančių bendraamžių pagalbos grupę: grupės padeda rasti palaikymą ir susitapatinti su kitomis smurto aukomis. Dažnai dėl savitarpio pagalbos grupių kyla konfidencialumo klausimas, atsiranda baimė, kad aplinkiniai sužinos apie lankymąsi grupėje. Kasdienėmis veiklomis ugdykite savo dvasingumą. Dvasingumas nebūtinai reiškia Dievą, galite tikėti bet kuo, kas jus skatina judėti į priekį. Gal tai Aukščiausioji visatos galia, pats Dievas ar gal savitarpio pagalbos grupė?
- Planuoti saugų išėjimą. Jei santykiai yra pavojingi, pasiruošti palikti smurtautoją.
- Kreiptis į specializuotas pagalbos tarnybas. Lietuvoje veikia daug organizacijų, teikiančių pagalbą smurto aukoms. Jei patiriate smurtą ar pažįstate, kas jį patiria, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras siūlo nemokamas psichologų konsultacijas, taip pat žemiau nurodyti kontaktai, kuriais susisiekus galima gauti pagalbos. Mob. El.
Darbdavio Pareigos Psichologinio Smurto Prevencijai
Kiekvienas darbdavys privalo užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, taip pat privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojai nepatirtų psichologinio smurto. Pažymėtina, kad Darbo kodekso 30 straipsnyje įrašytos minimalios darbdavio pareigos ir prevencinės priemonės, užtikrinant darbuotojams psichologiškai saugias darbo sąlygas. Tai yra įvairūs teisės aktai, reglamentuojantys smurto ir priekabiavimo draudimą, elgesio (etikos) taisyklės, pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą pateikimo ir nagrinėjimo tvarka, smurto ir priekabiavimo prevencijos politika. Viena būtinų prevencinių priemonių - darbuotojų mokymai apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, darbuotojų teises ir pareigas smurto, priekabiavimo srityje. Taip pat svarbu paminėti ir darbdavio pareigą tirti kiekvieno darbuotojo pranešimą dėl galbūt patiriamo psichologinio smurto. Jeigu pranešimas pagrįstas, darbdavys turi imtis priemonių, kad netinkami veiksmai būtų kuo greičiau nutraukti arba neutralizuoti, ir, žinoma, būtina suteikti pagalbą nuo smurto nukentėjusiam asmeniui. Kokia forma ši pagalba turi būti teikiama, sprendžia kiekviena įmonė individualiai. Tai gali būti ir darbdavio finansuojamos psichologinės konsultacijos, poilsis, neplanuotos atostogos, laikinas nuotolinio darbo organizavimas ir pan. Be to, ne mažiau svarbi darbdavio pareiga atlikti psichosocialinių rizikos veiksnių, sukeliančių darbuotojams stresą ir įtampą, vertinimą. Tiriant psichosocialinius veiksnius darbo aplinkoje, be kitų darbo sąlygų, vertinami darbuotojų tarpusavio santykiai, taip pat darbuotojų santykiai su vadovais ir trečiaisiais asmenimis. Atlikus vertinimą, turi būti numatomos prevencinės priemonės rizikai šalinti ar mažinti. Darbuotojas turi teisę dirbti psichologiškai saugioje darbo aplinkoje, todėl, patyręs nepriimtiną kolegos ar tiesioginio vadovo elgesį, su pranešimu apie patiriamą psichologinį smurtą turi kreiptis į darbdavį. Pastebėtina, kad kiekvienas darbdavys privalo nustatyti pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo ir nagrinėjimo tvarką. Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip 50, šį klausimą privalo reglamentuoti smurto ir priekabiavimo prevencijos politikoje. Taigi, jei darbuotojas patiria psichologinį smurtą iš kolegų arba iš tiesioginio vadovo, jis turi su pranešimu kreiptis į darbdavį tokia tvarka, kokia reglamentuota įmonėje, o jeigu tokios tvarkos nėra arba darbuotojas su tokia tvarka nebuvo supažindintas, - raštu į įmonės vadovą. Jeigu įmonės vadovas nesiima smurto ir priekabiavimo prevencijos priemonių, nereaguoja į darbuotojo pranešimą apie patiriamą smurtą arba pats taiko smurtą darbuotojų atžvilgiu, darbuotojas gali kreiptis su skundu į Valstybinę darbo inspekciją, taip pat į darbo ginčų komisiją dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo.
Kaip Išvengti Mobingo Darbe?
Nėra vieno recepto, kaip užkirsti kelią smurtui ar mobingui darbe. Dažnai tai yra priemonių kompleksas, apimantis ir vadybinius, ir teisinius sprendimus. Pirmiausia būtina nesudaryti sąlygų psichologiniam smurtui pasireikšti darbo aplinkoje, o tokiam neigiamam reiškiniui atsiradus darbe - jį išspręsti ir suteikti pagalbą smurtą patyrusiam darbuotojui. Smurto ir priekabiavimo prevencija - vienas efektyviausių būdų užtikrinti, kad darbuotojai nepatirtų smurto. Prevencijai svarbu komandos ar įmonės organizacinė ir bendravimo kultūra. Pagarba, atvirumu, bendradarbiavimu grįstas darbo organizavimas ir kolegų santykiai mažina psichologinio smurto atsiradimo riziką. Be to, pripažįstama, kad netinkamas vadovavimas yra vienas iš esminių veiksnių, susijusių su psichologinio smurto paplitimu organizacijoje. Jeigu vadovas nekreipia dėmesio į psichologinį smurtą darbe, jį ignoruoja, neigia, o galbūt net pats prisideda prie jo, smurtinio elgesio paplitimas organizacijoje bus didesnis. Ir, priešingai, visiškai kitokia situacija, kai vadovas prisiima atsakomybę už psichologinio smurto darbe problemos suvaldymą ir pats skatina pagarbų bendravimą, tiek savo elgesiu, tiek vidiniuose teisės aktuose deklaruoja smurtinio elgesio netoleravimą, reglamentuoja tinkamo elgesio taisykles; labai tikėtina, kad tokioje organizacijoje mikroklimatas ir tarpusavio kolegų santykiai bus gerokai konstruktyvesni.
Viena efektyviausių smurto darbe valdymo priemonių - problemos paviešinimas darbo kolektyve. Sveikos darbo aplinkos be smurto apraiškų kūrimo sėkmei užtikrinti reikalingas administracijos, darbuotojų, padalinių ir skyrių vadovų, darbuotojų atstovų bei profesinių sąjungų bendradarbiavimas. Todėl, pirma, rekomenduotina pradėti spręsti psichologinio smurto problemas įmonės/įstaigos/organizacijos viduje ir taip skatinti socialinį dialogą. Tai yra, asmenims patyrusiems horizontalų smurtą - smurtauja bendradarbiai, lankytojai, klientai - būtina kreiptis į tiesioginį vadovą. Asmenims patyrusiems vertikalų smurtą - smurtauja tiesioginis vadovas - būtina kreiptis į įmonės/įstaigos/organizacijos vadovą.
Atsakomybė Už Mobingą
Reikia turėti omenyje, kad smurtas ar priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą ir smurtą ar priekabiavimą dėl lyties laikytinas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, už kurį darbuotojas gali būti atleistas iš darbo be įspėjimo. Jeigu psichologinį smurtą darbuotojų atžvilgiu taiko juridinio asmens vadovas, jis gali būti patrauktas ir administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio nuostatas.
Bausmės už psichologinį smurtą priklauso nuo jo pobūdžio. Jei yra grasinama nužudyti ar sutrikdyti sveikatą, terorizuojama, bausmė gali būti laisvės apribojimas, bauda, viešieji darbai ar laisvės atėmimas iki dvejų metų. Sunkiausia bausmė - laisvės atėmimas iki 4 metų - skiriama, kai smurtautojas grasina padegti, susprogdinti ar sistemingai baugina naudodamas psichinę prievartą. Anot advokato, psichologinis smurtas pažeistą žmogų gali privesti ir prie savižudybės: „Asmeniškai tokių atvejų neturėjau, bet dar sovietmečiu buvo kelios bylos. Kai žmogus nuolat ujamas, kankinamas, jam grasinama, jis netenka gyvenimo prasmės.“
tags: #psichologinis #teroras #draugui