Įvadas
Smurtas ir patyčios mokyklose yra opi problema, turinti neigiamą poveikį tiek aukoms, tiek smurtautojams. Siekiant užtikrinti saugią ir sveiką aplinką vaikams, būtina ne tik reaguoti į smurto atvejus, bet ir taikyti prevencines priemones. Šiame straipsnyje aptarsime psichologo konsultacijų svarbą teikiant pagalbą mokytojui smurtautojui, taip pat prevencines priemones, kurios padeda mažinti smurtą ir patyčias švietimo įstaigose.
Švietimo įstatymo pataisos: žingsnis link saugesnės aplinkos
Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotos Švietimo įstatymo pataisos yra svarbus žingsnis siekiant mažinti smurtą ir patyčias švietimo įstaigose. Šios pataisos įteisina patyčių sąvoką, sudaro sąlygas sukurti bendrą kovos su smurtu ir patyčiomis sistemą visose šalies ugdymo įstaigose.
Įstatyme numatyta, kad kiekviena mokykla privalomai vykdys bent vieną ilgalaikę smurto prevencijos programą, kuri apims ir žalingų įpročių prevenciją. Pastebėjus smurto atvejį švietimo įstaigoje, bus privaloma apie tai pranešti švietimo įstaigos vadovui. Susidūrus su smurto atveju, nedelsiant bus teikiama psichologinė pagalba tiek smurtą patiriančiam mokiniui, tiek smurtautojui, tiek tėvams, o esant poreikiui - ir mokytojams. Mokyklos vadovai bus įpareigoti pranešti apie pastebėtą smurto atvejį tėvams ir užtikrinti, kad nemokama psichologinė pagalba būtų pradėta teikti per 5 darbo dienas.
Psichologo vaidmuo teikiant pagalbą smurtautojui
Dažnai didžiausias dėmesys skiriamas patyčių aukai, tačiau neretai pamirštamas ir tas, kuris tyčiojasi iš bendraamžio. Dirbama su emocinį, psichologinį ar net fizinį smurtą patiriančiu ar patyrusiu vaiku, tačiau skriaudikas - pamirštamas. Jam reikalinga lygiai tokia pati pagalba, kaip ir nukentėjusiam. Visuomenėje vis dar gajus požiūris, kad tas, kuris tyčiojasi - blogietis. Besityčiojantis taip pat turi psichologinių problemų. Labai dažnai patyčios būna nuoskaudų, problemų perkėlimas kitam asmeniui, išsiliejimas ant niekuo dėto ne tik žodžiais, bet ir smūgiais. Anot palangiškės U. Petraitienės, visi poelgiai dažniausiai yra atsinešami iš šeimos: „Labai svarbu, kaip vaikas ugdomas, kokios jam diegiamos vertybės, galų gale - kokį pavyzdį vaikas mato savo šeimoje. Smurtas ir patyčios patiriamos ne tik mokykloje, dažnai jas vaikas į mokyklą atsineša būtent iš šeimos, tad tai būtina stabdyti kuo daugiau kalbant ir skatinant bendravimą bei bendradarbiavimą“.
Psichologo konsultacijos smurtautojui yra būtinos norint:
Taip pat skaitykite: Viskas apie psichologo darbą
- Nustatyti smurto priežastis. Smurtinis elgesys dažnai yra gilesnių problemų simptomas. Psichologas padeda atskleisti priežastis, tokias kaip patirtas smurtas, emociniai sunkumai, socialiniai įgūdžių trūkumas ar psichologinės problemos.
- Išmokyti alternatyvių elgesio būdų. Psichologas padeda smurtautojui išmokti valdyti pyktį, spręsti konfliktus taikiai, ugdyti empatiją ir supratimą.
- Skatinti atsakomybę už savo veiksmus. Psichologas padeda smurtautojui suvokti savo elgesio pasekmes ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.
- Ugdyti teigiamus santykius. Psichologas padeda smurtautojui kurti sveikus santykius su bendraamžiais ir suaugusiaisiais.
- Pakeisti neigiamas nuostatas. Psichologas padeda smurtautojui pakeisti neigiamas nuostatas apie smurtą ir patyčias.
Prevencinės priemonės mokykloje
Be psichologinės pagalbos smurtautojams, svarbu taikyti prevencines priemones, kurios padeda sukurti saugią ir pagarbią aplinką mokykloje. Tai apima:
- Smurto prevencijos programų įgyvendinimas. Kiekviena mokykla privalo turėti ilgalaikę smurto prevencijos programą, kuri apimtų mokinių, mokytojų ir tėvų švietimą apie smurtą ir patyčias, konfliktų sprendimo įgūdžių ugdymą ir teigiamų santykių skatinimą.
- Mokytojų kvalifikacijos kėlimas. Mokytojai turi būti apmokyti atpažinti smurto ir patyčių požymius, reaguoti į smurto atvejus ir teikti pagalbą smurtą patiriantiems mokiniams. Taip pat svarbu, kad mokytojai tobulintų savo socialines ir emocines kompetencijas.
- Vaiko gerovės komisijų veikla. Visose bendrojo ugdymo įstaigose turi veikti Vaiko gerovės komisijos, kurios koordinuoja smurto prevencijos ir intervencijos veiklas.
- Bendradarbiavimas su tėvais. Svarbu įtraukti tėvus į smurto prevencijos veiklas ir užtikrinti, kad jie žinotų, kaip atpažinti smurto požymius ir kur kreiptis pagalbos.
- Psichologinės pagalbos prieinamumas. Mokyklose turi dirbti psichologai, kurie teikia pagalbą mokiniams, patiriantiems smurtą, smurtautojams ir jų tėvams.
Elektroninės patyčios: iššūkiai ir sprendimai
Švietimo įstatymo pataisos taip pat apima kovą su patyčiomis elektroninėje erdvėje. Pastebėjus patyčių atvejį internete, Ryšių reguliavimo tarnyba įpareigojama siekti, kad žeidžiančio turinio informacija iš interneto būtų operatyviai pašalinta.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad vaikas prie kompiuterio dažniausiai būna vienas arba su draugais, tad jei tėvai nesidomi, ką jo atžala ten veikia, galima sulaukti labai neigiamų pasekmių. U. Petraitienė pateikia ir tokių pavyzdžių, kuomet socialinėse paskyrose įsibraunama į kito vaiko paskyras ir rašomi įžeidžiantys dalykai.
Specialistų trūkumas ir finansavimo klausimai
Nors įstatymai numato prievoles švietimo įstaigose tramdyti prieš vaikus nukreiptą smurtą ir patyčias, tačiau trūksta kvalifikuotų specialistų tiek mokyklose, tiek pedagoginėse psichologinėse tarnybose. Psichologo etatą švietimo įstaigos steigia savo iniciatyva, tam skiriamos lėšos iš mokinio krepšelio.
Apskritai psichologijos specialistų Lietuvoje nestokojame, bet nepakankamai lėšų skiriama jų darbo vietų sukūrimui mokyklose. Todėl tam turės būti daugiau lėšų skiriama, jau dabar vaiko krepšelis padidėjęs 34 eurais. Yra numatyta ir mokytojų perkvalifikavimo programa. Kiekvienas mokytojas galės įgyti švietimo pagalbos specialisto kvalifikaciją. Pavyzdžiui, specialiojo pedagogo ar psichologo kvalifikaciją galės įgyti fizikas.
Taip pat skaitykite: Nuodėmės ir psichologija: ryšys
Kopriklausomybė: nesveiki santykiai ir pagalba
Kopriklausomybė - tai emocinis prisirišimas prie kito žmogaus problemų, kai pradedame gyventi ne savo, o kito gyvenimą. Kopriklausomybė apima nesveikus santykius, kai vienas žmogus nuolat aukoja savo poreikius ir gerovę dėl kito žmogaus. Tas kitas žmogus dažniausiai turi savų problemų, tokių kaip priklausomybės, psichinė ligos, nebrandumas, neatsakingumas arba nepasiekiamumas. Kopriklausomas žmogus dažnai savo tapatumą ir savivertę grindžia kitų žmonių patenkinimu ir patvirtinimu, o ne savo vidiniais siekiais ir vertybėmis. Kai tavo gerovė vis labiau priklauso nuo kito žmogaus nuotaikos - gali būti, kad pamiršai save.
Jei jaučiate, kad jums reikia pagalbos, nesidrovėkite ir užsiregistruokite psichologo konsultacijai.
Taip pat skaitykite: Svarbūs aspektai planuojant konsultacijas
tags: #psichologo #konsultacija #mokytojui #smurtautojui