Šiame straipsnyje aptarsime psichologo konsultacijų prieinamumą ir kainas valstybinėse įstaigose Lietuvoje, taip pat apžvelgsime kitas galimybes gauti psichologinę pagalbą.
Psichologinė pagalba laikinosios globos/rūpybos atveju
Laikinoji globa/rūpyba dažnai vaikams sukelia didelį stresą. Tokiais atvejais labai svarbu suteikti psichologo ar psichoterapeuto konsultacijas. Pradžioje atliekamas pirminis psichologinis vertinimas. Pirminės psichologinės pagalbos tikslas - kuriant saugią ir palaikančią aplinką padėti sumažinti vaiko nerimą ir palengvinti adaptaciją pasikeitusioje aplinkoje ir situacijoje. Tokiais atvejais numatomas tolimesnės psichologinės pagalbos poreikis, sudaromas psichologinės pagalbos planas.
Mokamos psichologo konsultacijos
Privačios konsultacijos kainos
Norint privačiai patekti pas psichologą ar psichoterapeutą, reikėtų atsižvelgti į kainas. Už vieną konsultaciją, kuri dažniausiai trunka apie 50 minučių ar valandą, teks sumokėti nuo maždaug 35 iki 80 eurų ar dar daugiau. Pirminė konsultacija kai kuriose įstaigose gali kainuoti daugiau nei paskesnės. Poros terapijos kaina kai kada siekia ir porą šimtų eurų. Neretai pokalbis su psichoterapeutu bus brangesnis nei psichologo sesija.
Konsultacijų dažnumas ir trukmė
Psichologė Luiza Janiškaitė teigia, kad tai, kaip dažnai reiktų lankytis pas specialistą, priklauso nuo individualių poreikių ir kliento gyvenimo aplinkybių, patiriamų sunkumų, daromos pažangos: „Dažniausiai rekomenduojamos kassavaitinės sesijos. Matant pažangą, seansai gali vykti kas dvi savaites ar kas mėnesį. Tačiau, svarbu paminėti, kad dažnis gali skirtis nuo kliento poreikių ir tikslų. Nustatant konsultacijų dažnį svarbus specialisto ir kliento bendradarbiavimas.“
Tas pats, pasak psichologės, galioja ir kalbant apie konsultacijų trukmę, tam daug įtakos turi kliento motyvacija, įsitraukimas ir noras dalyvauti konsultacijų procese siekiant tikslų, dėl to sunku nustatyti tikslų seansų skaičių: „Labai svarbu paminėti, kad konsultacijos nėra greitas sprendimas, tikslams pasiekti reikia nuolatinio, nuoseklaus ir laipsniško darbo. Kai kurie klientai gali pasiekti savo tikslus ir pajausti ryškų pagerėjimą vos per kelis mėnesius, o kitiems gali prireikti ir kelerių metų nuolatinės terapijos. Kai kuriais atvejais konsultacijos gali būti tęsiamos, kad išlaikytume progresą ar išvengtume atkryčio. Taip pat konsultacijų trukmė gali priklausyti nuo specialisto naudojamų technikų. Kalbant apie psichoterapiją, kai kurios terapijos formos, pavyzdžiui, kognityvinė elgesio terapija (KET), gali būti trumpesnės trukmės (6-20 konsultacijų), o kitos, tarkim, psichodinaminė terapija, gali būti ilgalaikė ir tęstis net kelerius metus, bet visa tai priklauso tik nuo kliento unikalių poreikių ir tikslų“, - tikina „Waking Minds“ psichologė L. Janiškaitė.
Taip pat skaitykite: Viskas apie psichologo darbą
Nemokamos psichologo konsultacijos Lietuvoje
Pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos
Laimei, Lietuvoje galima rasti ir nemokamą psichologinę pagalbą. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) komunikacijos skyriaus vyr. specialistas Julijanas Gališanskis sako, jog visi Lietuvos gyventojai yra užregistruoti pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiuose psichikos sveikatos centruose (PSC): dažniausiai pacientą užregistruoja gydymo įstaiga, teikianti šeimos medicinos paslaugas, tačiau gyventojas gali ir pats pasirinkti, kur nori būti užregistruotas. PSC teikiamos pirminio lygio psichikos sveikatos paslaugos yra nemokamos ir siuntimo minėtoms paslaugoms gauti nereikia. Šiuose centruose paslaugas teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas psichiatras, vaikų ir paauglių psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojas, socialinis darbuotojas ir medicinos psichologas, teikiantis psichologinio konsultavimo paslaugas ir padedantis spręsti bendravimo, santykių su aplinkiniais bei asmenines problemas. 2022 m. gruodžio mėnesio duomenimis, PSC dirbo 337 medicinos psichologai.
Psichoterapijos seansai
„Esant sudėtingesniems atvejams, gydytojas psichiatras arba gydytojas psichoterapeutas konsultacijos metu gali paskirti pacientams psichoterapijos seansų, šioms paslaugoms gauti reikalingas gydytojo siuntimas. Nuo 2020-ųjų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis vietoje 24 psichoterapijos seansų per metus finansuojama 30 seansų. Taip pat nuo 2022 m. specialistų konsultacijos bazinė kaina PSDF lėšomis padidinta apie 40 proc. ir priartinta prie privačiam sektoriui būdingų psichoterapijos seanso įkainių. Tikimės, kad šie pokyčiai pagerins tiek medicinos psichologo teikiamų paslaugų, tiek psichoterapinių paslaugų prieinamumą“, - pasakoja J. Gališanskis.
Visuomenės sveikatos biurai
Nuo 2020 metų rudens Visuomenės sveikatos biuruose pradėtos teikti kitos nemokamos paslaugos. Tarkime, čia vyksta asmeninių įgūdžių tobulinimo užsiėmimai psichologiniam atsparumui ugdyti - streso valdymo, emocijų atpažinimo ir išraiškos, konfliktų valdymo praktiniai užsiėmimai ir t. t. Paslaugą gali suteikti net anonimiškai SAM atstovo teigimu, vyksta ir psichikos sveikatos raštingumo didinimo edukaciniai užsiėmimai, skirti žinioms įgyti, nuostatoms, susijusioms su psichikos sveikata, keisti, apie šios srities rizikos veiksnius, pagalbos sau būdus bei profesionalios pagalbos prieinamumą.
Savitarpio pagalbos grupės ir individualios konsultacijos
Nemokamai Lietuvoje prieinamos savitarpio pagalbos grupės, grupinės psichologinės konsultacijos ir iki 6 individualių psichologo konsultacijų asmenims, kuriems dėl sudėtingų gyvenimiškų situacijų pasireiškia psichikos sveikatos rizikos veiksnių. Pastarosios gali būti teikiamos net anonimiškai. „Gyventojai, patiriantys stresą, nerimą bei išgyvenantys kitas sudėtingas gyvenimiškas situacijas - skyrybas, darbo netekimą, finansinius sunkumus, artimo žmogaus netektį, konfliktinius santykius šeimoje ar darbe, sunkią artimo žmogaus ligą ir t. t., - gali tiesiogiai kreiptis į savivaldybių visuomenės sveikatos biurus ir gauti nemokamų paslaugų“, - tikina J. Gališanskis.
Emocinės paramos linijos ir pagalbasau.lt
Galiausiai, specialisto teigimu, psichologinės pagalbos gyventojai gali kreiptis ir į emocinės paramos linijas, kur emocinę paramą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai. Veikia ir nacionalinis psichikos sveikatos tinklalapis pagalbasau.lt, kuriame galima rasti informacijos apie psichikos sveikatos sutrikimus, pagalbos sau bei savo artimajam galimybes, kaip ir kur gauti profesionalią emocinę pagalbą. Pagalbasau.lt svetainėje esantys psichologiniai testai padeda įvertinti savo emocinę būseną, o interaktyviame žemėlapyje nurodyti pagalbą teikiančių įstaigų adresai, kontaktiniai duomenys ir teikiamos paslaugos. Moksleiviai gali kreiptis į savo mokykloje dirbantį švietimo psichologą.
Taip pat skaitykite: Nuodėmės ir psichologija: ryšys
Emocinė sveikata darbo vietoje
Darbdavio atsakomybė
Dar prieš keletą metų galėjo atrodyti, kad psichologinė asmens gerovė yra to asmens reikalas, tačiau pandemija ir karas paskatino dažną darbovietę į tai pažvelgti naujai. Metų pradžioje prestižiniu „Top Employer Lietuva“ apdovanojimu įvertintos „Ignitis grupės“, šiemet didžiausią vertinimo pažangą pasiekusios personalo strategijos, vidinės karjeros, darbuotojų įsitraukimo ir komandos bendrumo srityse, žmonių gerovės ekspertė Agnė Gorpiničienė įsitikinusi, jog gebėjimas darbuotoją priimti su visomis jo turimomis savybėmis, privalumais ir iššūkiais yra didžiulė vertė ir netgi nauda verslui.
„Jei kalbame apie emocinę sveikatą ir kieno tai - darbuotojo ar organizacijos - atsakomybė, dažnai pateikiu tokį klausimą: kas ateina į darbą - žmogus ar profesija? Ar į darbą ateina buhalteris, skyriaus vadovas, ekspertas? Ar įmanoma pasisamdyti tik vietą žmogaus asmenybės „sluoksnį“, tik jo žinias ir patirtį? Manau, kad ne. Juk mes negalvojame: „O, koks jis geras buhalteris, kaip gerai skaičiuoja, nedaro klaidų“. Mes sakome: „Tikrai geras buhalteris, viską pateikia laiku, įsigilina, nevengia paklausti, išsiaiškinti.“Mes kalbame apie žmogiškąsias savybes. Tai kodėl nenorime jų pastebėti, kai jos tampa mums nepatogios? Tai nėra sąžiningi mainai, ar ne?“ - retoriškai klausia A. Gorpiničienė.
Pasitikėjimo kultūra
Pašnekovės teigimu, įmonėje prireikė poros metų sukurti pasitikėjimo kultūrą, kol emocinės sveikatos temos nebėra tai, apie ką būtų nepatogu kalbėtis, o psichologo, psichoterapeuto paminėjimai nebeskamba kaip nuosprendis. A. Gorpiničienė pasakoja apie įmonės mikroklimatą stipriai keičiantį gerovės mentorių projektą: tai - apie 20 kolegų bendruomenė, kurios nariai, perėję atranką, baigę psichologinio konsultavimo mokymus, teikia emocinį palaikymą kitiems kolegoms: „Gerovės mentoriai pradėjo teikti paslaugas komandoms: vesti paskaitas, praktikas, vykti į misijas - padalinius kituose miestuose, ten, kur mūsų kolektyvams labiausiai reikia palaikymo, emocinių kompetencijų ugdymo, mokomųjų ir praktinių sesijų. Įdomu tai, kad tarp gerovės mentorių 60 proc. yra vadovai. Tai liudija, kad emocinė gerovė nėra vien paprastų darbuotojų reikalas, tai yra mūsų visų bendra tema, kuri rūpi vienodai visiems“, - pasakoja pašnekovė ir priduria, jog klientus aptarnaujantiems darbuotojams gerovės mentoriai vedė psichologinio atsparumo mokymus, mat labiausiai visuomenės įsitempimą ir iš to kylančias emocijas pajunta būtent paslaugas teikiantys sektoriai.
Šiandien apie savijautą komandose, sako A. Gorpiničienė, drąsiai kalba vadovai, kreipiasi į gerovės mentorius ir kviečia padėti - vesti mokymus ar fasilitavimo sesijas. Tokių veiklų gerovės mentoriai per mėnesį praveda apie 15, o asmeninių konsultacijų per mėnesį būna apie 10.
Įpročių įtvirtinimas įmonės politikoje
Kai darbuotojų emocinei sveikatai iškyla didelis pavojus, pavyzdžiui, komandoje nutinka nelaimingas atsitikimas, netenkama komandos nario ar panašiai, tuomet, sako A. Gorpiničienė, naudojamasi krizių psichologų paslaugomis - psichologai atvyksta į bet kurį šalies miestą, į įvykio ar darbo vietą ir teikia psichologinę pagalbą darbuotojams bei vadovams. Taip pat darbuotojai ir jų šeimos nariai gali bet kada pasikonsultuoti su psichologu, paskambinę įmonėje veikiančia psichologinės pagalbos linija. Šie pokalbiai yra nemokami ir konfidencialūs.
Taip pat skaitykite: Svarbūs aspektai planuojant konsultacijas
Pašnekovė įsitikinusi, jog tam tikri kultūriniai dalykai, nerašytos praktikos laikui bėgant net gali patekti į įmonės dokumentus, o vieną įprotį organizacija pavertė vidinės politikos punktu: „Prasidėjus pandemijai ir išsiskirsčius dirbti per nuotolį, mes labai natūraliai pradėjome savo darbuotojų klausti: „Kaip tu gyveni, kaip tu jautiesi?“ Taip bandėme pamatuoti savo darbuotojų emocinę temperatūrą ir išsiaiškinti, ar galime dar kaip nors padėti. Tačiau pandemija pasibaigė, o ši praktika tęsiasi ir toliau. Tad pagalvojome, o kodėl jos neįrašius į mūsų politiką, kaip vieną iš priemonių siekiant užtikrinti saugią ir palankią darbuotojo aplinką? Taip ir padarėme - dabar kiekvienas darbuotojo ir vadovo periodinis susitikimas turėtų prasidėti nuo savijautos aptarimo“, - pasakoja pašnekovė ir tikina, jog šiemet edukaciniai projektai įmonių grupėje nukreipti į perdegimo prevenciją, darbo ir asmeninio gyvenimo balanso radimą, naujus susitarimus, kaip dirbti „naujo normalumo“ sąlygomis, o įmonės vadovams vedami emocinių kompetencijų mokymai.
„Patvirtinimas, kad žmogus priimamas ir laukiamas visas, gal net labiau už patį psichologinės linijos turėjimo faktą keičia žmogaus nuostatas ir požiūrį į emocijas, psichinę sveikatą - jam nebereikia bijoti, kad darbe gali peržengti tam tikrą raudonąją liniją“, - mintimis dalinasi „Ignitis grupės“ žmonių gerovės ekspertė.
Patarimai darbdaviams
Anot psichologės, reikėtų normalizuoti pokalbius apie psichikos sveikatą darbo aplinkoje: nebūtina kiekvienam kalbėti, tai - asmens individualus pasirinkimas, kokias ribas brėžti, tačiau žinoti, kad tokia galimybė yra, - svarbu. Skatindami sąmoningumą psichikos sveikatos srityje ir teikdami paramą sunkumus patiriantiems darbuotojams, darbdaviai gali sukurti teigiamą bei palaikančią darbo kultūrą ir taip mažinti su psichikos sveikatos problemomis susijusią stigmą: „Nauda ir darbuotojui, ir darbdaviui: tai gali padėti pritraukti ir išlaikyti talentingus darbuotojus bei sukurti labiau įsitraukusią ir labiau motyvuotą darbo jėgą. Kai darbuotojai jaučia, kad jų darbdaviui rūpi jų gerovė, jie labiau jaučiasi vertinami ir gerbiami, o tai gali turėti teigiamos įtakos bendrai organizacijos veiklai. Taip pat darbuotojų emociniai sunkumai, nesusiję su darbo aplinka, vis tiek gali daryti įtaką ir darbo kokybei. Teikdami paramą psichikos sveikatos klausimais, darbdaviai gali padėti darbuotojams valdyti savo patiriamus sunkumus ir taip pagerinti asmens bendrą gerovę, o tai gali būti naudinga ir jų rezultatams darbe.“
L. Janiškaitės įsitikinimu, kone visi darbdaviai gali imtis didelių įmonės kaštų nereikalaujančių, tačiau itin svarbių žingsnelių, kurie pasitarnautų gerai darbuotojų emocinei sveikatai: „Pirmiausia, verta skatinti darbuotojus daryti pertraukas dienos metu, išnaudoti savo atostogų laiką ir pailsėti, kai jiems to reikia. Tam gali padėti lankstumas, pavyzdžiui, nuotolinis darbas, lanksčios darbo valandos, darbo užduočių pasidalinimas su kolegomis, - darbuotojai galėtų lengviau suderinti savo darbą ir asmeninius poreikius. Tai gali padėti išvengti perdegimo ir sumažinti streso lygį. Be to, reikėtų skatinti sąmoningumą psichikos sveikatos srityje, pavyzdžiui organizuojant psichoedukacinius mokymus, padedančius darbuotojams atpažinti psichikos sveikatos problemų požymius, ir žinoti, kaip ir kur kreiptis pagalbos. Tai gali būti pateikiama įvairiu formatu: nuotoliniai ar kontaktiniai mokymai, plakatai, brošiūros ar vaizdo įrašai apie psichikos sveikatą, pavyzdžiui, kas tai, kodėl tai svarbu, kaip savimi pasirūpinti, pagalbos galimybės, kas yra stigma ir jos mažinimo būdai.“
Psichologė darbdaviams pataria skatinti darbuotojų fizinį aktyvumą - inicijuoti sporto pertraukėles ar trumpus pasivaikščiojimus dienos metu ar periodiškai iškelti sporto tikslus: „Fizinis aktyvumas tiesiogiai susijęs su psichikos sveikata, gerina bendrą emocinę būseną. Tai galima skatinti įvairiomis formomis, viena iš jų - kassavaitiniai iššūkiai, kas nueis daugiausia žingsnių per savaitę individualiai arba grupelėse, paskui - aptarti, kaip aš jaučiuosi. Tokie dalykai skatina bendruomeniškumą, judėjimą ir normalizuoja pokalbius apie savo tiek fizinę, tiek emocinę būseną“, - mintimis dalinasi psichologė.
Mokamos paslaugos Švenčionių rajono savivaldybės viešojoje įstaigoje
Švenčionių rajono savivaldybės viešoji įstaiga teikia mokamas paslaugas, kurias teikia gydytojai psichiatrai, vaikų ir paauglių psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojos, psichologai. Įstaiga pacientams matomoje vietoje skelbia mokamų paslaugų kainas ir apmokėjimo už jas tvarką. Pinigai už suteiktas mokamas paslaugas mokami į įstaigos kasą.
Vadovaujantis mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d įsakymu Nr. V-357 „ Dėl Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2024 m. balandžio 10 d. raštu Nr.
Paciento pageidavimu teikiamos papildomos paslaugos.
Kainų skirtumas
Pacientas gali pasirinkti brangiau kainuojančias asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Prie brangiau kainuojančių paslaugų priskiriami atvejai, kaip pacientas savo iniciatyva, leidus gydančiam gydytojui, pasirenka brangiau kainuojančias medžiagas, paslaugas, tyrimus, vaistus, medicinos priemones. Tokiu atveju pacientas apmoka kainų skirtumą.
Apmokėjimo dokumentai
Mokėjimo už mokamas paslaugas dokumentuose (kasos kvituose, pajamų orderiuose, sąskaitose ir pan.) nurodomos paslaugos teikimo data, paslaugos, už kurią mokama, pavadinimas, medicinos dokumento (ambulatorinės kortelės, ir pan.) numeris.
Slapukų naudojimas
Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Kad veiktų užklausos forma, naudojame sistemą „Google ReCaptcha“, kuri padeda atskirti jus nuo interneto robotų, kurie siunčia brukalus (angl. Jūs galite pasirinkti, kuriuos slapukus leidžiate naudoti. Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti. Šie slapukai leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, ir nustatyti duomenų srauto šaltinius - tik turėdami tokią informaciją galėsime patobulinti svetainės veikimą. Jie padeda mums atskirti, kurie puslapiai yra populiariausi, ir matyti, kaip vartotojai naudojasi svetaine. Tam mes naudojamės „Google Analytics“ statistikos sistema. Surinktos informacijos neplatiname. Šie slapukai yra naudojami trečiųjų šalių, kad būtų galima pateikti reklamą, atitinkančią jūsų poreikius. Mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo jūs domitės, taigi galime pateikti tik Jus dominančią reklamą.
tags: #psichologo #konsultacijos #mokamos #valstybineje #istaigoje