Psichologo konsultacijos paaugliams: nauda ir svarba

Paauglystė - sudėtingas brendimo etapas, kai formuojasi savarankiškas asmuo. Šiuo laikotarpiu jaunuoliai susiduria su įvairiais iššūkiais, kurie gali paveikti jų psichikos sveikatą. Psichologo konsultacijos gali būti itin naudingos paaugliams, padedant jiems įveikti sunkumus, ugdyti įgūdžius ir gerinti emocinę savijautą.

Vaikų ir paauglių dienos stacionaras: kompleksinė pagalba

Nuo 2022 m. liepos 1 d. Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centre „Asmens sveikatos klinika“ pradėjo veikti Vaikų ir paauglių dienos stacionaras, skirtas teikti specializuotą pagalbą jauniems žmonėms, patiriantiems įvairius psichikos sveikatos sunkumus, ir jų šeimoms. Šiame stacionare siekiama užtikrinti kompleksinę pagalbą, apimančią individualias konsultacijas ir grupinius užsiėmimus.

Dienos stacionaro tikslai ir principai

Pagrindinis dienos stacionaro tikslas - padėti įvairius psichikos sunkumus patiriantiems vaikams ir paaugliams bei jų tėvams. Stacionaras siekia užtikrinti kompleksinę pagalbą, kuri apima tiek individualias konsultacijas, tiek grupinius užsiėmimus, leidžiančius jauniems žmonėms įgyti reikiamų įgūdžių ir susidoroti su kylančiais iššūkiais. Vienas iš svarbiausių dienos stacionaro veiklos principų - individualizuotas požiūris į kiekvieną pacientą. Tai reiškia, kad kiekvienam vaikui ar paaugliui yra pritaikoma individuali gydymo programa, atsižvelgiant į jo specifinius poreikius ir sunkumus. Įgyvendinant sudarytą gydymo planą, tiek individualios vaikų ir paauglių psichiatro, tiek psichologo konsultacijos, tiek grupiniai užsiėmimai - psichologinių įgūdžių, socialinių įgūdžių, judesio terapijos, kaniterapijos grupės, edukacijos - vyks patogiu laiku.

Dienos stacionaro teikiamos paslaugos

Vaikų ir paauglių dienos stacionaras „Asmens sveikatos klinikoje“ teikia platų spektrą paslaugų, skirtų įvairaus amžiaus vaikams ir paaugliams, patiriantiems psichikos sveikatos problemų:

  • Individualios psichologo konsultacijos: Psichologas padeda vaikui ar paaugliui susidoroti su emociniais sunkumais, įveikti stresą, pagerinti savivertę ir išmokti efektyvių problemų sprendimo strategijų.
  • Grupiniai užsiėmimai: Dienos stacionare vyksta įvairūs grupiniai užsiėmimai, skirti ugdyti psichologinius ir socialinius įgūdžius:
    • Psichologinių įgūdžių grupės: Šių užsiėmimų metu vaikai ir paaugliai mokosi įvairių psichologinių technikų, tokių kaip atsipalaidavimas, streso valdymas, emocijų reguliavimas ir kt.
    • Socialinių įgūdžių grupės: Šios grupės skirtos padėti vaikams ir paaugliams pagerinti bendravimo įgūdžius, išmokti spręsti konfliktus, užmegzti ir palaikyti santykius su kitais žmonėmis.
    • Judesio terapijos grupės: Judesio terapija yra kūno ir judesio naudojimas siekiant pagerinti emocinę, kognityvinę, fizinę ir socialinę integraciją. Ši terapija gali padėti vaikams ir paaugliams išreikšti savo jausmus, sumažinti įtampą ir nerimą, pagerinti kūno suvokimą ir koordinaciją.
    • Kaniterapijos grupės: Kaniterapija, arba terapija su šunimis, yra naudojama siekiant pagerinti emocinę ir fizinę savijautą. Bendraudami su šunimis, vaikai ir paaugliai gali sumažinti stresą, nerimą ir vienišumą, pagerinti nuotaiką ir motyvaciją.
    • Edukaciniai užsiėmimai: Šių užsiėmimų metu vaikai ir paaugliai gauna informaciją apie įvairias psichikos sveikatos problemas, mokosi atpažinti simptomus ir ieškoti pagalbos.
  • Tėvų edukacija ir parama: Dienos stacionare didelis dėmesys skiriamas tėvų švietimui ir palaikymui. Pirmiausia tėvai edukuojami - suprantamai paaiškinamos ir su jais aptariamos konkrečios su jų vaiko diagnoze susijusios prognozės bei rekomendacijos. Tėvai skatinami aktyviai dalyvauti gydymo procese ir mokytis efektyvių bendravimo su vaiku strategijų.

Dienos stacionaro privalumai

Vaikų ir paauglių dienos stacionaras turi keletą svarbių privalumų, palyginti su stacionariniu gydymu ligoninėje:

Taip pat skaitykite: Viskas apie psichologo darbą

  • Galimybė tęsti mokslus ir socialinę veiklą: Dienos stacionaro formatas leidžia vaikams ir paaugliams toliau lankyti mokyklą ir dalyvauti socialinėje veikloje, o tai padeda išvengti „iškritimo“ iš įprastos rutinos ir sumažina socialinę izoliaciją. Taip vaikas ar paauglys neturės gulėti ligoninėje ir „iškristi“ iš mokyklos rutinos - po terapijų ir konsultacijų jis grįžta namo.
  • Artimesnis ryšys su šeima: Vaikai ir paaugliai, lankantys dienos stacionarą, gali gyventi namuose ir palaikyti artimus ryšius su savo šeima, o tai yra labai svarbu jų emocinei gerovei.
  • Individualizuotas gydymas: Dienos stacionare kiekvienam pacientui yra pritaikoma individuali gydymo programa, atsižvelgiant į jo specifinius poreikius ir sunkumus.
  • Kompleksinė pagalba: Dienos stacionaras teikia platų spektrą paslaugų, apimančių tiek individualias konsultacijas, tiek grupinius užsiėmimus, tiek tėvų švietimą ir paramą.

Registracija ir kontaktai

„Asmens sveikatos klinikos“ Vaikų ir paauglių centras įsikūręs Vilniuje, adresu Žalgirio g. 90. Neturintiems siuntimo registruotis galima pas vaikų ir paauglių psichiatrą telefonu: 8 5 260 7636 arba el. paštu.

Kada paaugliui reikalinga psichologo konsultacija?

Paauglystė - tai laikotarpis, kai jaunuoliai patiria didelių fizinių, emocinių ir socialinių pokyčių. Šiuo metu jie gali susidurti su įvairiais sunkumais, tokiais kaip:

  • Emocijų sutrikimai: nuotaikos svyravimai, depresija, nerimas, panikos atakos.
  • Santykių problemos: sunkumai bendraujant su tėvais, draugais, bendraamžiais.
  • Mokymosi sunkumai: dėmesio koncentracijos stoka, mokymosi motyvacijos praradimas.
  • Elgesio problemos: agresija, impulsyvumas, priklausomybės.
  • Valgymo sutrikimai: anoreksija, bulimija.
  • Trauminės patirtys: netektis, skyrybos, smurtas.

Jei paauglys patiria bent vieną iš šių sunkumų, psichologo konsultacija gali būti labai naudinga.

Psichologo konsultacijų nauda paaugliams

Psichologo konsultacijos gali padėti paaugliams:

  • Geriau suprasti save: psichologas padeda paaugliui atpažinti savo jausmus, poreikius ir vertybes.
  • Įveikti emocinius sunkumus: psichologas moko paauglį įvairių streso valdymo, emocijų reguliavimo ir problemų sprendimo strategijų.
  • Pagerinti santykius: psichologas padeda paaugliui išmokti efektyviau bendrauti, spręsti konfliktus ir užmegzti bei palaikyti santykius su kitais žmonėmis.
  • Padidinti savivertę: psichologas padeda paaugliui priimti save tokį, koks jis yra, ir ugdyti pasitikėjimą savimi.
  • Pasiekti asmeninių tikslų: psichologas padeda paaugliui nustatyti savo tikslus ir sukurti planą, kaip juos pasiekti.

Kaip pasirinkti tinkamą psichologą?

Renkantis psichologą paaugliui, svarbu atsižvelgti į kelis dalykus:

Taip pat skaitykite: Nuodėmės ir psichologija: ryšys

  • Psichologo kvalifikacija: įsitikinkite, kad psichologas turi reikiamą išsilavinimą ir patirtį dirbant su paaugliais.
  • Psichologo specializacija: pasirinkite psichologą, kuris specializuojasi srityje, susijusioje su paauglio sunkumais.
  • Psichologo asmenybė: svarbu, kad paauglys jaustųsi patogiai ir saugiai su psichologu.
  • Atsiliepimai: pasidomėkite kitų žmonių atsiliepimais apie psichologą.

Privataus psichologo privalumai

Privatus psichologas garantuoja visišką anonimiškumą. Konsultacijos vyksta gyvai arba nuotoliu. Konsultacijos vyksta tam pritaikytose erdvėse.

Kada psichoterapeuto konsultacija gali padėti?

Psichologo konsultacijos padeda pacientams, kenčiantiems nuo įvairių sutrikimų. Gydymo trukmė ir metodika skiriasi priklausomai nuo kiekvieno individualaus atvejo. Taip pat konsultacijos padeda artimiesiems ir šeimos nariams, gali būti atliekamos ne tik individualios konsultacijos, taip pat galima konsultuotis poroms, šeimoms.

Psichologas, psichoterapeutas ar psichiatras: kuo skiriasi?

Neretai susidūrus su sunkumais pacientai pirmiausia kreipiasi į psichoterapeutą, kuris padeda objektyviai įvertinti situaciją ir nukreipia pacientą pas psichiatrą, jei reikalingas diagnozės patvirtinimas ir tolimesnis gydymas. Tik psichiatras gali diagnozuoti psichikos sutrikimus ir esant poreikiui pritaiko medikamentinį ar terapinį gydymą. Psichologas nebūtinai yra gydytojas, todėl jis negali skirti gydymo ar vaistų. Psichiatras - tai medicinos gydytojas, kuris gali išrašyti vaistus ar gydymą.

Paauglių gyvenimas virtualioje erdvėje

Tenka girdėti iš tėvų, kad šiuolaikiniams paaugliams sunkiau, nes jie turi du gyvenimus - realųjį ir virtualųjį. Kiekviename iš jų reikia prisitaikyti, kiekviename kyla konfliktų, kiekviename gali patirti patyčių. Virtuali erdvė, pasak psichologės, gali labai šauniai papildyti santykius realybėje, jei paauglys auga jo raidai palankioje aplinkoje. Taigi dažnu atveju sunkumų kyla, kai nuo mažens vaikas paliekamas internetinėje erdvėje vienas. Psichologės teigimu, moksliniai tyrimai rodo, kad nors ir nedidelių, bet yra skirtumų tarp lyčių virtualiame gyvenime. Yra pastebėta, kad paauglės merginos socialinius tinklus dažniau naudoja artimiems santykiams palaikyti, dalinimuisi savo emocijomis, asmeniniais išgyvenimais, taip ieškodamos empatijos, palaikymo. „Statistiškai dažniau merginos susiduria su spaudimu išvaizdai. Kartaisi tai gali lemti valgymo sutrikimų atsiradimą, depresinę simptomatiką. Asmens sveikatos klinikos psichologė primena, kad ribojimai tinka iki paauglystės, o paaugliui pati ribojimo sąvoka jau kelia pasipriešinimą. „Svarbu su paaugliu diskutuoti apie virtualios erdvės naudą ir žalą, rekomenduojamą trukmę, turinį, kaip kritiškai įvertinti informaciją. Diskusijos metu būtina skatinti savistabą („Mačiau, kad kai šiandien atsitraukei nuo telefono, buvai suirzęs, ar kažkas turinyje tave suerzino?“)“, - pataria D. Švedavičienė. Būtina tartis su vaiku, jį įtraukti į sprendimų paiešką. Dar patartina sugalvoti motyvacinę sistemą. Pavyzdžiui, visa šeima įsitraukia ir stebi savo laiko trukmę, praleidžiamą prie ekranų, ir dienos ar savaitės pabaigoje skiriamas koks nors prizas tam asmeniui, kuris praleido mažiausiai. Reikėtų tai praktikuoti apie mėnesį. „Jei paauglio virtualus gyvenimas kelia sunkumų jo kasdienėms pareigoms, socialiniams santykiams, jei sutrikęs miegas, apetitas, didesnis nuovargio lygis, jei atsiranda elgesio pokyčių, emocinių sunkumų, svarbu kreiptis specialistų pagalbos ir nelaukti tų sunkumų įsisenėjimo“, - teigia D. Švedavičienė.

Tėvų vaidmuo ir pagalba

Tėvai atlieka svarbų vaidmenį padedant paaugliams įveikti sunkumus. Jie turėtų:

Taip pat skaitykite: Svarbūs aspektai planuojant konsultacijas

  • Būti atviri ir palaikantys: sukurkite aplinką, kurioje paauglys jaustųsi saugiai kalbėtis apie savo problemas.
  • Klausytis be teismo: stenkitės suprasti paauglio jausmus ir perspektyvą.
  • Pasiūlyti pagalbą: padėkite paaugliui rasti tinkamą psichologą ar kitą specialistą.
  • Būti kantrūs: supraskite, kad paaugliams gali prireikti laiko, kad įveiktų savo sunkumus.

Psichologas E. Karmaza pabrėžia, kad mes neturime paaugliams būti nei policininkai, nei draugai, nei pramogų organizatoriai, nei aptarnaujantis personalas. „Visą laiką, nuo mažų dienų, turime atminti: jie išeis. Vieną dieną jie išeis. Jūs esate į gyvenimą palydintys asmenys. Pirmoji dovana - tai pagrindas, be kurio geri santykiai neįmanomi. Pasitikėjimas kuriamas nuo mažens. „Kas yra pasitikėjimas mažam vaikui? Tai atsiliepimas į jo verksmą. Paaugusiam - tai jo supratimas. Suaugusiam - išklausymas. Suaugusiam žmogui pasitikėjimo dovana yra kito žmogaus ausys. Iš žmogaus, kuriuo pasitiki, jis nenori nieko daugiau, tik būti išklausytas, - sakė E. Karmaza. - Su paaugliais panašiai. Jeigu paauglys jums gali atvirai pasakyti: „nenoriu, bijau, tingiu…“ - vadinasi, jis jumis pasitiki. Pasitikėjimas yra galėjimas kalbėti apie viską, galėjimas parodyti tikrą, t. y. netobulą, savo veidą, galėjimas be baimės pasakyti: „Taip, suklydau.“ Ir jeigu jis tai pasakė - padėkokite už atvirumą: „Ačiū, kad man tai pasakei. Pasitikėjimas randasi iš abipusio nuoširdumo.

Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) pagalba paaugliams

Paauglystė kaip raidos tarpsnis yra vienas sudėtingiausių brendimo etapų. Jo metu formuojasi savęs, kaip nepriklausomo asmens, priimančio savarankiškus sprendimus, portretas. Kai kurie jaunuoliai būtent šiuo metu ima eksperimentuoti ir su psichoaktyviomis medžiagomis. Todėl svarbu į tai reaguoti ir nukreipti sveikti. Tokią pagalbą - kompleksinę profesionalią medicininę, psichosocialinę ir edukacinę - psichoaktyvias medžiagas vartojantiems vaikams ir jaunuoliams teikia Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriai (VJRS). Vaikams ir jaunuoliams šiuo metu taip pat pradedamos teikti ir naujos paslaugos. „Džiaugiamės, kad mūsų Centre plečiamas pagalbos spektras vaikams ir jaunimui. Nuo rudens Vilniuje pradėta teikti nauja dienos stacionaro paslauga. O jau netrukus, gruodžio 13 d., oficialiai atsidarys ir dienos stacionaro skyrius Klaipėdos filiale. Tad RPLC savo paslaugas jauniems žmonėms plečia ne tik kokybės ir pasirinkimo prasme, bet ir geografiškai. Todėl didžiuojamės, kad profesionalią pagalbą gali gauti vis daugiau jaunuolių“, - pastebi RPLC direktorius dr. Tokia pagalba padeda jauniems žmonėms integruotis į visuomenę ir gyventi pilnavertį gyvenimą. „Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus specialistų tikslas - padėti pažeidžiamiausioms grupėms - vaikams ir jaunuoliams - atpažinti žalingo vartojimo priežastis ir grįžti į normalų, sveiką gyvenimą. Jie mokosi naujų įgūdžių: planuoja savo dieną, laikosi taisyklių, prisiima atsakomybes ir kuria planus bei svajones“, - teigia Vilniaus filialo VJRS vedėja dr. Vaikais ir jaunimu rūpinasi kompetentinga ir patyrusi specialistų komanda. „Rezultatams siekti be medicinos personalo pasitelkiami ir kiti profesionalai, kurie kartu ieško alternatyvų, paveikių integruotų gydymo ir ugdymo (mokymo, auklėjimo, lavinimo) būdų. Mes koncentruojamės ne tik į medikamentinį gydymą, bet ir į jaunuolio stiprybes bei jo įgalinimą“, - gydymo metodus pristato vedėja dr. Giedrė Misiūnienė. Pasak vadovės, „vedami užsiėmimai, kurie moko, kaip formuoti naujus, sveikus įgūdžius. Pavyzdžiui, ergoterapeutė akcentuoja vaiko fizinę gerovę, t.y. kasdienį dienos režimą, moko mankštos, sveikų maitinimosi įpročių, fizinio saugumo. Medicinos psichologai didelį dėmesį skiria emocinei gerovei, jų užsiėmimų metu vyrauja temos apie pasitenkinimą gyvenimu, laimės jausmą. Vaikai mokomi atpažinti savo ir suprasti kito emocijas, jie pradeda suprasti, kas yra empatija. Juk šie vaikai turi labai menką probleminių situacijų sprendimo būdų arsenalą, dažniausiai jie viską linkę spręsti iš jėgos pozicijos. Todėl svarbu juos mokyti konstruktyvaus elgesio įgūdžių, išplečiant pasirinkimų spektrą bei mažinant destruktyvaus elgesio elementus. Tam naudojamos įvairios metodikos, individualūs, grupiniai užsiėmimai, vaidyba, žaidimai, kinas, kuriamos istorijos, atspindinčios įvairias problemines situacijas. Dirbant su disfunkcinių šeimų vaikais taip pat labai svarbu sukurti neformalų, šiltą, pasitikėjimu grįstą santykį - juk tik jo pagalba su jaunuoliu sutariama dėl gydymosi tikslų, metodų, būdų ir tik taip gydymas ir pozityvi socializacija gali būti efektyvi. Dr. Giedrė Misiūnienė įsitikinusi, kad tai - sudėtingas ir reikalingas procesas: „Grąžinti vaikus į visuomenę, švietimo sistemą, neformalų ugdymą yra pakankamai sunkus ir daug pastangų reikalaujantis procesas. Ypač svarbu - specialistas ir jo santykis su vaiku, jo gebėjimai priimti, neklijuoti etikečių, rasti ryšį. Taip, tai nėra paprasta, nes šie vaikai dažnai kaip įveikos būdą pasirenka būti nedrausmingi, įžūlūs, yra pratę nepasitikėti suaugusiaisiais, jų negerbti, netgi niekinti. Tai susiję su jų gyvenimiška patirtimi, skaudžiais išgyvenimais, krizėmis. Ir tuo pačiu, jeigu tik įžvelgia asmeninę naudą, šiems vaikams yra būdinga gera orientacija socialinėse situacijose, jie tampa apsukrūs, aktyvūs. Centro specialistai į vaiką ir jo gydymo procesą žiūri holistiškai, kaip į visumą. Į šį procesą įtraukiama ir jo šeima bei artima aplinka, lavinami jaunuolio emociniai, socialiniai, pažintiniai ir mokymosi įgūdžiai ir tokiu būdu kompleksiškai sprendžiamos rizikingo elgesio ir žalingo vartojimo sukeliamos problemos. Pasak dr. Giedrės Misiūnienės, gydymo procese svarbus ir artimųjų vaidmuo. Centre lygiavertiškai teikiamos paslaugos ir vaikų tėvams/globėjams: „Ypač svarbūs vaikui artimi žmonės. Individualios medicinos psichologo, ergoterapeuto, socialinio darbuotojo, dramos terapeuto ir kt. konsultacijos yra labai svarbios.

Už ką mes mokame už psichologo konsultaciją?

Psichologo konsultacija - tai vienas iš būdų rūpintis savo emocine sveikata, spręsti vidinius konfliktus ar tobulėti kaip asmenybei. Reikėtų pradėti nuo to, kad norint tapti psichologu reikia sukaupti daug žinių studijuojant psichologiją - bakalaurą ir magistrą. Tuomet seka podiplominės studijos, kurias finansuoja pats būsimasis psichologas. Tuo metu be to, kad studijuoja, būsimas psichologas dar ir pats lankosi pas terapeutą (ir moka atitinkamą mokestį). Jau tapus psichologu ir pradėjus konsultuoti - neišvengiama darbo dalis yra įvairūs kursai, seminarai ir paskaitos, kuriuose specialistas ne tik įgyja pagrindinį išsilavinimą, bet ir gilina žinias siaurose, specifinėse temose. Reikėtų nepamiršti ir to, kad didžioji dalis terapeutų skiria savo asmeninį laiką domėtis naujienomis, skaito mokslinius straipsnius, domisi užsienio tyrėjų atradimais. Taigi, jūsų psichologas - psichoterapeutas praleido ilgus metus studijuodamas psichologiją, kasmet daug valandų praleidžia gilindamas žinias tam tikroje srityje, ir tai tikrai prisideda prie kainos. Tikėtina, kad kuo daugiau mokslų psichologas pabaigęs, tuo brangesnė bus jo konsultacija. Pirmus - antrus metus konsultuojantys psichologai kartais siūlo nemokamas paslaugas, o dažniausiai - konsultuoja už simbolinę 15-20€ kainą. Patirtis konsultuojančio psichologo profesijoje yra labai vertinama ir ji „kainuoja“. Vyresnis ir didesnį patirties bagažą turintis psichologas savo konsultacijas vertins brangiau, nei ką tik pradėjęs specialistas. Tai natūralu - kaip ir bet kurioje srityje, patirtis leidžia geriau, greičiau spręsti problemas. Patirtis, žinios ir išmintis dažnu atveju reiškia, kad apie tokį specialistą informacija bus perduodama iš lūpų į lūpas ir norinčiųjų konsultuotis gali atsirasti daugiau, nei įmanoma priimti - tuomet tenka laukti arba ieškoti kito psichologo. Tad esant ilgai darbo patirčiai ir dideliam klientų kiekiui gali pakilti ir psichologo konsultacijos kaina. Tai, kad psichologas yra žmogus „išsprendęs“ visas savo problemas ir nepatiria sunkumų - mitas. Jūsų psichologas yra žmogus, kuris, kaip ir visi susiduria su gyvenimiškomis problemomis tiek asmeniniame gyvenime, tiek profesiniame kelyje. Dėl asmeninio gyvenimo, kiekvienas specialistas renkasi asmeniškai - ar jam reikia psichologo konsultacijų, ar jis gali susitvarkyti pats. Tačiau konsultuojantys psichologai, ypatingai šio darbo pradžioje, turi vyresnius kolegas, kurie padeda spręsti darbe kylančius sunkumus. Įvairiausios situacijos iškyla konsultuojant asmenis: pradedantieji psichologai mokosi kaip priimti viduje kylančias emocijas klausantis kito žmogaus pasakojimo, kaip jas teisingai ištransliuoti, kaip „neparsinešti“ klientų sprendžiamų problemų namo. Kol išmokstama su visu tuo susidoroti, patyrę psichologai (supervizoriai) konsultuoja mažiau patyrusius ir padeda jiems atrasti savo unikalų konsultavimo būdą. Tokios konsultacijos, kuriomis išties naudojasi dauguma terapeutų, taip pat kaip ir asmeninės - nėra nemokamos. Šio darbo darbo specifika yra unikali, o psichologas konsultantas - turi būti gerai pasiruošęs dirbti su įvairiausiais žmonėmis bei jų išgyvenimais. Ne kiekvienas yra psichologiškai pajėgus išklausyti įvairiausias žmonių traumas, skaudžius išgyvenimus ir kylančias problemas. Su tuo reikia išmokti susitvarkyti - juk psichologas ne tik išklauso, jis užduoda atitinkamus klausimus ir bando vesti asmenį geresnės savijautos link. Išbūti su daugybės žmonių skausmu reikia pasiruošimo ir nusiteikimo, bet kad ir kaip bebūtų, tam yra žmogiškosios ribos. Tokio darbo negalima dirbti dvyliką valandų per dieną, be pertraukų, alinant save tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Tenka pasirūpinti tinkamu poilsiu, mityba ir kitais savo poreikiais. Turbūt nė vienas žmogus nenorėtų ateiti pas pavargusį, alkaną psichologą į konsultaciją - ji tikrai nebūtų tokia naudinga, kaip su pailsėjusiu ir sočiu terapeutu. Tad psichologai negali priimti neriboto kiekio klientų - per dieną galima priimti tik tam tikrą skaičių žmonių, o tai taip pat prisideda prie to, kad nustatoma atitinkama psichologo paslaugų kaina. Nors šis punktas priklauso nuo paties specialisto, bet dažnas psichologas psichoterapijos konsultacijoms skiria laiko ir prieš/po sustikimo. Yra daromi tam tikri užrašai, psichologas pasižymi reikaling ir informaciją, po to ją analizuoja, galvoja geriausius pagalbos metodus. Kiekvienas atėjusio žmogaus atvejis - skirtingas, tad psichologai domisi tam tikru sutrikimu, būkle, jos kilme bei kaip su tuo tvarkomasi. Prieš konsultaciją - informacijos skaitymas, pasirengimas spręsti tam tikrą sunkumą su atitinkamu žmogumi reikalauja laiko, už kurį jūs mokate, nors ir nesate kartu su psichologu. Kai kurie psichologai naudoja tam tikras papildomas priemones - psichologinius ar intelekto testus, kurių licenzijos kainuoja pinigus. Taip pat kabinete dažnai būna psichologinių knygų, kurias dalis terapeutų paskolina savo konsultuojamiems asmenims. Psichologinės, saviugdos knygos kartu su terapija gali veikti išties galingai. Tad psichologas investuoja į papildomas priemones tam, kad galėtų visapusiškai ištirti asmenį bei kuo geriau jam padėti. Ypač daug į papildomas priemones investuoja vaikų psichologai. Konsultuojant vaikus dažnai būna sunku juos prakalbinti, todėl informacija apie jų savijautą, situaciją šeimoje ar mokykloje „išgaunama“ žaidimų, dėlionių ar piešinių pagalba. Tai veiklos, kai savo jausmų nereikia įžodinti, bet psichologas gauna jam reikiamą informaciją, o tuo pačiu - nereikia spausti vaiko, jis mėgaujasi žaidimu ar kita veikla. Per malonias bendras veiklas psichologas kuria ryšį su vaiku, o tuomet gilėja ir psichoterapija bei didėja jos nauda. Tad į papildomas priemones investuoti verta, o kartais net būtina. Pandemijos metu ir po jos išaugo nuotolinės psichoterapijos populiarumas. Taigi, psichologas, norėdamas toliau konsultuoti, turėjo įsigyti kompiuterį, kamerą, ausines. Svarbu ir geras interneto ryšys, greitai ir realiu laiku perduodantis garsą ir vaizdą. Nebūtinai visi terapeutai turėjo šią įrangą, tad teko kai kuriuos prietaisus įsigyti. Nuotolinėms konsultacijoms ir bendravimui su klientais internetu kas tam tikrą laiką reikia savo įrangą atsinaujinti - tai taip pat yra išlaidos, kurias psichologas turi suplanuoti ir norėdamas kurti saugų bei patikimą ryšį - įsigyti. Kartais žmonės psichologų ir psichoterapeutų atlygį skaičiuoja konsultacijos kainą daugindami iš apsilankančių žmonių kiekio ir gauna didelius skaičius. Skaičius, kurie ne visai atitinka realybę. Didžioji dalis psichologų konsultuoja nuomojamuose kabinetuose, tad kainuoja kabineto nuoma, komunaliniai mokesčiai. Kita dalis - legaliai dirbančio darbuotojo mokesčiai valstybei. Psichologai dažnu atveju dirba pagal individualią veiklą, o ne įdarbinti įmonėse pagal darbo sutartį. Tad iš konsultacijos mokesčio dalis pinigų atiduodami valstybei. O atostogų, vaiko priežiūros atostogų ar ligos atveju - specialistai negauna jokių išmokų ir kompensacijų, todėl turi tam pasiruošti iš anksto. Kalbant tiek pasaulio, tiek Lietuvos lygmeniu, šalis ar miestas, kuriame vyksta konsultacija - lemia ir psichologo konsultacijos kainą. Pavyzdžiui, Amerikoje vienos konsultacijos kaina gali siekti net kelis šimtus dolerių. Kiekviena šalis ir miestas turi savo pragyvenimo lygį, kuris, oficialus arba ne, egzistuoja ir lemia paslaugų bei prekių kainas. Kalbant apie Lietuvą, brangiausios konsultacijos pastebimos Vilniuje - čia gali būti brangesnė biuro / kabineto nuoma, maisto kainos, didesni atstumai tarp objektų. Kai kurie psichologai turi daug klientų, todėl gali išlaikyti didesnę kainą nei mažame miestelyje dirbantys psichologai, jeigu jiems trūksta klientų. Visos šios smulkmenos susideda į dalį konsultacijos kainos. Žinoma, ir Vilniuje galima rasti pigių konsultacijų, tačiau tą lengviau bus padaryti mažesniame miestelyje, nei didmiestyje. Tai gali lemti ir klientų kiekis - jei klientų mažai, konsultacijos kaina sumažinama jų pritraukimui. Tik daug patirties turintys psichologai - konsultantai gali lengvai užpildyti savo darbo valandas klientais. Kitiems reikia pasistengti, kad juos surastų. Taigi, psichologai kuria internetines svetaines, puoselėja socialinius tinklus, dalinasi naudinga informacija, įrašinėja tinklalaides, visa tai reklamuoja. Nors dalis šių veiklų gali būti ne tik komunikacijos forma ar reklama, norint užsitarnauti žmonių pasitikėjimą ir pagarbą, psichologai stengiasi ir viešoje erdvėje kuria patikimo, savo dalyką išmanančio specialisto įvaizdį, investuoja savo laiką ir pinigus.

tags: #psichologo #konsultacijos #paaugliui