Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėjami psichologiniai aspektai, susiję su negalia, ypač psichikos negalia, ir apžvelgiama, kaip visuomenės nuostatos, įstatymai ir paramos sistemos veikia negalią turinčių žmonių gyvenimus. Straipsnyje remiamasi psichologų, dirbančių su negalią turinčiais asmenimis, įžvalgomis, taip pat analizuojama situacija Lietuvoje ir kitose šalyse.
Ankstyvosios intervencijos svarba vaikams su raidos sunkumais
Dr. Vaida Asisi, Austrijoje sertifikuota klinikinė ir sveikatos psichologė, atkreipia dėmesį į ankstyvosios intervencijos svarbą vaikams su raidos sunkumais. Jos teigimu, ankstyvieji emocijų ir elgesio sutrikimai turėtų būti nustatomi tėvų ir vaikų santykių kontekste, nes vaikas šiame amžiuje yra labai priklausomas nuo savo aplinkos. Jei šeimai pritrūksta pagalbos, gali prasidėti negatyvus tėvų ir vaikų tarpusavio santykių ciklas, didinantis vaikų psichinės raidos sutrikimų riziką.
Tyrimai patvirtina mažų vaikų psichikos sutrikimų ryšį su tėvų ir vaikų tarpusavio santykių sunkumais. Tėvai linkę kreiptis į specialistus pagalbos tada, kai akivaizdžios ne tik vaiko elgesio ar emocinės problemos, bet ir kai jau matomi aiškūs tarpusavio santykių sutrikimo požymiai. Žinant, kaip vaikų psichinės raidos problemos siejasi su tėvų ir vaikų santykiais, galima padėti pasiekti, kad šie santykiai būtų geresni, - taip sumažėja vaikų elgesio problemų.
Smurto prieš vaikus prevencija ir pagalba šeimai
Dr. Asisi pabrėžia, kad į smurtą prieš vaikus reikėtų žiūrėti per santykių prizmę. Kartais tėvų ir vaikų santykiai būna taip smarkiai sutrikę, kad tėvai griebiasi prievartos arba ignoruoja vaiką, arba juo tinkamai neprižiūri. Ji teigia, kad didžiausia problema Lietuvoje yra tai, kad stokojant daugybės pačių įvairiausių pagalbos galimybių šeimai, belieka dichotominis sprendimas - paimti vaiką iš šeimos arba ne.
Austrijos ir Vokietijos teisiniai dokumentai nurodo, kad pagalbos vaikams sistema skirta apsaugoti vaikus ir jaunuolius nuo pasekmių ir sutrikimų, galinčių atsirasti dėl skurdo, nepriežiūros ir aplaidumo, (valdžios) įgaliojimų perviršijimo, piktnaudžiavimo, smurto, išnaudojimo ir kt. Šeimos poreikius atitinkanti pagalba yra svarbi netinkamo elgesio su vaiku prevencija.
Taip pat skaitykite: Viskas apie psichologo darbą
Vaiko atskyrimas nuo tėvų ir jo pasekmės
Tiek prieraišumo teorijos kūrėjas J. Bowlby, tiek naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų kelioms savaitėms ar mėnesiams ankstyvame amžiuje turi pasekmių jo emocinei sveikatai. Svarbu įvertinti šeimos resursus, tėvystės įgūdžius, tėvų motyvaciją, kontekstą, buitinės aplinkos saugumą, taip pat saugumą ar jo stoką tėvų ir vaikų santykiuose.
Jei aplinka nesugeba apsaugoti vaiko ar netgi pati kelia vaikui grėsmę (dėl chroniško tėvų streso, psichinės ligos, vaikystėje patirtų traumų, nepriežiūros, grubo elgesio ir t. t.), atsiranda psichinės raidos ir psichosomatinių sutrikimų. Kuo didesni pakitimai organizme, tuo sunkiau ką nors pakeisti, kartais jie yra visai negrįžtami.
Austrijoje vaikas paprastai pirmiausia patenka į krizių (vaiko apsaugos) centrą. Čia vyksta ir pasimatymai su tėvais, prižiūrint centro darbuotojams, - ne tik siekiant išsaugoti pvz., motinos ir vaiko ryšį ir vaiko netraumuoti (kol nėra galutinio teismo sprendimo), bet ir stebėti tėvų ir vaiko bendravimą, įvertinti santykio kokybę.
Psichikos negalią turinčių žmonių integracija į darbo rinką
Psichologas Linas Slušnys teigia, kad didžiausias sunkumas, su kuriuo susiduria dirbti norintys žmonės su psichikos negalia, yra pačių darbdavių požiūris į juos. Darbdaviai dažnai vadovaujasi nepagrįstais stereotipais ir nežino, kad šie žmonės taip pat gali dirbti.
Žmonėms su psichikos negalia gali reikėti daugiau laiko, kad išmoktų atlikti tam tikrus veiksmus. Tokiu atveju darbe reikalinga jam priskirti padėjėją, konsultantą, kuris padėtų geriau ir greičiau įsisavinti darbines žinias, taip pat palaikytų ir padėtų, kada reikia. Tokių žmonių įdarbinimas labiau yra ne tiek finansinių resursų, kiek bendravimo, pakantumo ir kantrybės klausimas.
Taip pat skaitykite: Nuodėmės ir psichologija: ryšys
L. Slušnys atkreipia dėmesį, kad kartais mes pasirenkame ką toleruoti, ir ko ne. Tarkime nuo priklausomybės alkoholiui kenčiantį žmogų dažnas darbdavys toleruoja, kartais net atviru tekstu užjausdamas, nors ši problema taip pat stipriai mažina jo darbingumą bei efektyvumą. Tuo tarpu kalbant apie psichinę negalią turinčius asmenis labai dažnai tiesiog pasirenkame nesigilinti į jų poreikius bei galimybes.
Nepaisant kalbų apie socialinę integraciją ir užimtumą, labai daug neįgaliųjų teigia, kad darbus susirasti yra sunku. Darbdaviai dažniausiai ieško fiziškai sveiko žmogaus, kuris galėtų greitai ir kokybiškai atlikti darbą, visas pavestas užduotis. Dėl to negalią turintiems žmonėms integruotis yra sunkiau.
Žmonės su psichikos negalia linkę rečiau dirbti vadovaujamą darbą, kuriame krenta didelė atsakomybė už sprendimų priėmimą. Jie labiau linkę dirbti tai, ką gerai išmano, kur pasikartoja rutininės užduotys. Tačiau tai gali būti darbas bet kur, tiek parduotuvėje ar biure, tiek ir gamykloje. Tiesiog reikia jiems pritaikytų užduočių.
Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos veikla
Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija jau daugelį metų rūpinasi psichikos negalią turinčiais žmonėmis. Bendrijos vadovas Vaidotas Nikžentaitis teigia, kad po įstojimo į ES parama nevyriausybiniam sektoriui mažėjo, o 2009-aisiais, šalį ištikus finansinei krizei, lėšos apkarpytos dar labiau.
V. Nikžentaitis pabrėžia, kad didelė problema yra ir stigma, kuri žymi turinčiuosius psichikos negalią. Visuomenė šiuos žmones dažnai atstumia, retas supranta, su kokiomis problemomis susiduria neįgalieji ar jų šeimos. Bendrijos misija - parodyti, kad diagnozavus psichikos sutrikimą gyvenimas nesibaigia, kad toks žmogus gali dirbti, realizuoti save, nebūti uždarytas namuose ir likti pašalpos gavėju.
Taip pat skaitykite: Svarbūs aspektai planuojant konsultacijas
Bendrija gina turinčiųjų psichikos negalią teises, teikia jiems teisinę pagalbą. Psichikos neįgalieji susiduria su daugybe problemų - tiek dėl negalios nesuvokimo, tiek dėl prisiimtų greitųjų kreditų ar dėl trečiųjų asmenų kišimosi į jų gyvenimą. Yra daugybė atvejų, kai šiais žmonėmis norima atsikratyti ar juos išnaudoti.
Bendrija teikia psichologo konsultacijas, organizuoja savarankiškumo stovyklas prie jūros, taip pat atokvėpio stovyklas šeimoms, kuriose yra psichikos negalią turintis žmogus.
Visuomenės apklausos rodo, kad psichikos neįgaliuosius žymi didžiausia stigma. Su šiais žmonėmis nenorima dirbti, greta jų nenorima gyventi. V. Nikžentaitis teigia, kad visuomenės nuostatos keičiasi pernelyg lėtai, psichikos sveikatai skiriama per mažai dėmesio.
tags: #psichologo #nuomone #apie #neigaluji