Patarimai psichologams, kaip užauginti sėkmingus vaikus

Įvadas

Visų tėvų tikslas - užauginti sėkmingus ir laimingus vaikus. Tačiau, kaip tai pasiekti? Dažnai tėvai auklėja vaikus taip, kaip patys buvo auklėjami, tačiau šis metodas ne visada yra tinkamas. Šiame straipsnyje pateikiami psichologų patarimai, kaip auklėti vaikus, kad jie užaugtų sėkmingi, emociškai stabilūs ir laimingi. Straipsnyje remiamasi įvairių specialistų įžvalgomis ir praktiniais patarimais, siekiant suteikti tėvams išsamų vadovą, kaip kurti stiprius ir pasitikėjimu grįstus santykius su savo vaikais.

Auklėjimo svarba ir iššūkiai

Auklėjimas yra ypatingas procesas, kurio negalima pakartoti. Kiekvienas pokalbis su vaiku, kiekviena bausmė jam, kiekvienas užrėkimas ar jo ignoravimas daro poveikį vaikui. Tėvai, neturėdami specialaus pasirengimo, gali traumuoti vaikus. Vaikai, patyrę psichologines, emocines ar fizines traumas, pradeda elgtis neadekvačiai. Tada mes kreipiamės į vaikų psichologus, kad šie „sutaisytų“ mūsų vaiką.

Deja, Lietuva patiria daug socialinių problemų, susijusių su vaikų auklėjimu:

• Patiria daugiausia patyčių iš 42 tyrime dalyvavusių šalių.
• Linkę nusikalsti.
• Linkę žudytis.
• Dažniausiai žudo kitus žmones.
• Sėdi kalėjime.
• Išgeria daugiausia alkoholio.
• Skiriasi.

Šie skaičiai rodo, kad sutuoktiniai (tėvai) nepakankamai suvokia, kaip stipriai įtakoja savo vaiką, deramai neįvertina vaikų ugdymo svarbos, neturi reikiamų žinių ir gebėjimų, kurie pas juos yra skirtingi (ir dažnu atveju - neteisingi), nemoka suderinti tų skirtumų bei neskiria pakankamai laiko vaikams.

Kaip auginti sėkmingus vaikus?

Asmeninių savybių formavimas

Nors visi tėvai nori, kad vaikai būtų sėkmingi, tačiau jie dar nepakankamai suvokia, kaip vaike suformuoti aktyvaus žmogaus savybes. Tikslingai neformuojant aktyvaus žmogaus savybių labai tikėtina, jog vaikas taps pasyviu, laukiančiu, kol kas nors už jį išspręs jo problemas.

Taip pat skaitykite: Viskas apie psichologo darbą

Vertybių įskiepijimas

Svarbu, kad tėvai įskiepytų vaikui tinkamas vertybes.

Teigiamų nuostatų formavimas

Daugelis tėvų patys turi neigiamas nuostatas (įsitikinimus), todėl ir patys kenčia nuo prastų santykių šeimoje ar finansinio nepritekliaus. Tėvai neįvertina nuostatų įtakos vaiko sprendimams, todėl neskiria specialaus dėmesio suformuoti teigiamas vaiko nuostatas. Ypatingai vaiko likimą gali paveikti jo neigiamos nuostatos į pinigus, turtą, turtuolius, darbą, priešingą lytį ar gyvenimą.

Talento pastebėjimas ir lavinimas

Sakoma, „Jei pasirinksi paklausią profesiją turėsi pinigų ir būsi nepatenkintas. Jei pasirinksi mėgstamą profesiją būsi patenkintas, bet neturėsi pinigų. Jei pasirinksi profesiją pagal savo Talentą - būsi ir patenkintas ir turėsi pinigų“.

Gebėjimų formavimas

Tėvai nujaučia, tačiau nežino konkrečiai, ką turėtų mokėti (gebėti) jų vaikas. Nežinodami, kokius gebėjimus vaikui turi išlavinti, jie jų tikslingai neugdo.

Santykių pertvarkymas gimus vaikui

Gimus vaikui kardinaliai pasikeičia sutuoktinių, tapusių tėvais, dėmesio centras. Jei pradžioje jų dėmesys buvo vienas į kitą, tai gimus vaikui žmonos (motinos) visas dėmesys nukrypsta į vaiką. Vyras (tėvas) lieka be dėmesio jam (arba su labai mažu dėmesiu). Dėl to Vyras (tėvas) būna nepatenkintas, irzlus, priekabus, konfliktuojantis. Toks Vyro santykis į Žmoną ją paveikia neigiamai ir ji pati tampa nepatenkinta, irzli, priekabi, konfliktuojanti.

Taip pat skaitykite: Nuodėmės ir psichologija: ryšys

Susitarimas dėl vaiko auklėjimo

Kiekvienas iš sutuoktinių (tėvų) turi skirtingą įsivaizdavimą, koks turi būti vaikas užaugęs. Dažniausiai tas įsivaizdavimas yra paimtas iš savo šeimos ir beveik visais atvejais jis yra ne visiškai teisingas. Nemokėjimas spręsti tarpusavio konfliktų dėl to, koks vaikas turi būti užaugęs, dėl to, kaip auklėti vaiką, veda į sutuoktinių (tėvų) tarpusavio santykių blogėjimą.

Susitarimas dėl vaiko lavinimo

Jei abu tėvai laikosi Paklusimo modelio šeimoje, pagal kurį tris namo kampus turi laikyti žmona, o vieną - vyras, tai geri jų tarpusavio santykiai yra pasmerkti žlugti. Paklusimo modelis tiko prieš šimtą ir daugiau metų, kai žmona gimdė ir augino 10-12 vaikų ir neturėjo jokių galimybių gauti išsilavinimą bei turėti laiko uždirbti pajamas. Visas žmonos (motinos) laikas buvo skiriamas vaikų auginimui, namų priežiūrai. Šiais laikais šeimos augina vidutiniškai 1,2 vaiko, o žmona (motina) turi išsilavinimą bei laiko profesinei veiklai. Kitaip sakant žmona (motina) laiko jau 3,5 namo kampo, o vyrui (tėvui) lieka tik 0,5 🙂 Toks pareigų pasidalijimas kenkia visiems trims: motinai, tėvui ir vaikui. Dėl pervargimo motina tampa nepatenkinta, irzli, priekaištaujanti, konfliktiška.

Psichologės Vaidos Platkevičiūtės patarimai

Kas yra vaikas?

Pirmiausia, vaikas yra žmogus. Turintis poreikius (fiziologinius, saugumo, meilės arba priklausymo, pagarbos ir savirealizacijos), jausmus, gebėjimą pažinti ir augti. Svarbu įvertinti poreikius ir jausmus. Vaikai juos išgyvena lygiai taip pat, kaip ir suaugusieji. Tačiau užtenka pakilti laipteliu aukštyn ir galime pradėti sau uždavinėti klausimus: ar taip, kaip aš reaguoju į savo vaiko elgesį, emocijas, nepasitenkinimą, nenorą, baimes, pyktį, nesėkmes, nuovargį, ir kitokius veiksmus, patenkina jo saugumo poreikį, ar jis jaučiasi mylimas, gerbiamas, galintis save realizuoti.

Ar tikrai jūsų vaikas jaučiasi mylimas, gerbiamas ir priimamas, net tuomet, kai jo jausmai ne patys smagiausi. Kai jis nenori mūsų matyti, kai yra piktas, kai elgiasi mums nepalankiai, nepriimtinai, mus gėdina ir panašiai. Ar tikrai galime prieš kitus atstovėti savo “netobulo”, o tiksliau, kaip tik sveiko, gebančio mylėti ir jausti nepasitenkinimą, vaiko vaizdą. Tai, kad vaikas išoriškai elgiasi tinkamai, maloniai ir patogiai suaugusiųjų atžvilgiu, tenkina jų poreikius, nereiškia, jog yra patenkinti minėti jo poreikiai ir kad jis geba išgyventi tiek teigiamus, tiek sudėtingus jausmus. Taigi renkantis auklėjimo sistemą, svarbu atsakyti ar ji augina visą žmogų, ar pusę žmogaus… Ir ar ji skirta reaguoti ir susitvarkyti su vaiku šiandien, ar ji numato to susitvarkymo, patogaus berniuko ar mergaitės vaizdą po dvidešimties metų.

Patirties stoka ir mokymasis

Visas vaiko buvimas yra nukreiptas išsiaiškinti, kas yra šis pasaulis? Kokios yra jo taisyklės? Kas jame leistina, o kas ne? Ką daro vaikai, o ką tėvai? Ką veikia vyrai, ką moterys? Pirmiausia jis neabejotinai mokosi iš savo tėvų ar artimiausių globėjų. Ir ne iš to, ką jie sako, o iš to, kaip jie būna, gyvena. Pirmiausia jie stebi juos per santykį su savimi, po to per santykį su artimiausiais suaugusiais, draugais, kolegomis, visuomene. Vaikas mokosi ne tik apie išorinį tėvų (globėjų) gyvenimą, bet jis yra ypatingai jautrus jų kūno kalbai, jausmams, neišsakytai informacijai. Taigi pirminę žinią apie pasaulį ir kaip reikia jame veikti, jis gauna kaip neginčijamą tiesą iš tėvų.

Taip pat skaitykite: Svarbūs aspektai planuojant konsultacijas

Priklausomybė nuo kitų

Vaikas realiai mažai gali rinktis. Pirmiausia jį riboja jo fizinės galimybės, psichologinė, socialinė ir dvasinė branda.

Jei neturite aiškaus atsakymo, pabandykite neperspėjusi išjungti dirbančio vyro kompiuterį ir pasakyti, kad reikia daryti tai, kas patinka tik jums. Tai ir bus natūrali reakcija, kurią turėtume priimti ir vaikuose. Taigi dar vienas pasirinkimas: pasinaudoti vaiko silpnumu ir auginti patogų vaiką ar priimti jį kaip kitą asmenį, turintį galimybę nesutikti su mūsų planais, norais, išgyventi nepatogius jausmus ir norėti to, kas kelia mūsų nepasitenkinimą.

Šeimos vertybės ir ribos

Tėvams yra be galo svarbu išmokyti ir perduoti tuos dalykus, kurie, jų manymu, yra esminiai, neginčijami. Tai yra aiški riba vaikui. Ir jos, manau, labai susijusios su šeimos gyvenimo būdu, tikėjimu, vertybėmis, požiūriu į įvairiausius dalykus. Dėl to, kokie neperžengiami dalykai yra pateikiami vaikui, yra šeimos reikalas.

Svarbu, kad šeimoje vaikas galėtų veikti pagal šviesoforo principą:

• Raudona zona: riba, kurios negalima peržengti ir pasireiškia stabiliais reikalavimais vaikui, tačiau pirmiausia sau (jei su seneliais reikia elgtis gerai, tai pirmiausia jūsų ir senelių santykis turi būti geras ir ne tik išoriškai).
• Geltona zona: dalykai, kurių kartais reikia laikytis, o kartais ne.
• Žalia zona: laisvė būti.

Pastarosios turėtų būti daugiausiai, pirmosios saikingiausiai (geriausiai veikia, kai to reikia tėvams, o ne aplinkiniams).

Vaikų psichologės - psichoterapeutės Dalios Minialgienės patarimai

• Vieno tinkančio modelio visoms šeimoms nėra. Nes skiriasi vaiko charakteris, temperamentas.
• Tėvų pagrindinė užduotis - įskiepyti vaikui atsakomybės jausmą už savo veiksmus.
• Aukso vidurys - nuolatinė partnerystė su vaiku, atsižvelgiant į jo individualius poreikius, bet kartu nepamirštant suaugusiojo pareigų nubrėžti saugumo ir moralės ribas.
• Yra situacijų, kur reikia griežtumo - tėvai turi nuosekliai laikytis savo nuostatų, susitarimų su vaikais, būti tvirti dėl savo įsitikinimų.
• Kai kada svarbi ir laisvė - galimybė vaikui pasirinkti saviraiškos formas, mąstyti, reikšti mintis, būti nebūtinai tik geram, dėl to neprarandant tėvų meilės ir glaudžių santykių.
• Tėveliai turi tarpusavyje susitarti, kas vaikui leidžiama ir kas ne.
• Viena auksinių taisyklių tėvams - nuo pat kūdikystės pirmiausia išmokti kalbėtis ir išklausyti savo vaikus, stengtis suprasti jų problemas ir pasaulėžiūrą.
• 10-15 minučių pokalbis prieš miegą - apie tai, kas nutiko per dieną, kaip vaikas vertina įvykius ir aplinką, turėtų būti kaip profilaktikai nuo peršalimo vartojami vitaminai.
• Labai svarbu visada aiškinti savo elgesio motyvus - negalima tiesiog rėžti “turi būti tik taip ir ne kitaip, nes aš taip liepiu!”
• Jei norime, kad vaikams rūpėtų mūsų nuomonė, jie turi žinoti, kad tėvams jų pasaulis ir savijauta taip pat yra svarbūs.

Foreli Kramarik ir Audronės Mardosienės įžvalgos

• Kiekviena situacija ir kiekviena šeima yra unikali, todėl universalūs receptai retai kada būna veiksmingi. Kita vertus, tik tėvai gali geriausiai pažinti savo vaiką, nė vienas specialistas nesugalvos konkrečių žodžių konkrečiam vaikui.
• Susiraskite žmones, kurie be jokių ordinų, medalių ir diplomų, o tik savo gyvenimu įrodo, kad iš jų tektų pasimokyti. Stebėkite tuos, kurie gyvai gali įrodyti, kaip auklėti savo vaikus. Stebėkite jų santykius, klausinėkite. Taip pat skaitykite biografijas tų žmonių, kurie padarė didžiulį įnašą žmonijai. Nebijokime mokytis vienas iš kito, bet neužmirškime, kad niekas nemylės ir nesupras mūsų vaiko taip giliai kaip mes ir niekas tiksliai negalės sužinoti, kaip auklėti vienintelį egzampliorių, kurį atnešėte į pasaulį jūs.
• Džiaugiuosi, kad vis daugiau tėvelių ieško profesionalų pagalbos nelaukdami kol situacija šeimoje taps nebepakeliama ar nevaldoma. Tenka išgirsti tėvų prisipažinimą, jog buvo nelengva apsispręsti ateiti, tarsi pokalbis su psichologu reikštų pripažinimą, jog esu nevykėlis tėtis ar mama. Bet juk niekas nemoko būti tėvais. Mano įsitikinimu, pagalbos ieškojimas rodo žmogaus vidinę stiprybę ir brandą.
• Reikia mokyti jaunus tėvus atsirinkti blaiviai, pasikliovus savo intuicija. Ten, kur dominuoja vien kraštutinumai, tikriausiai nėra pats geriausias pasirinkimas ir patarimas.
• Kartais savo praktikoje susiduriu su atvejais, kai tėvai taiko perskaitytas rekomendacijas ir, patys to nesuvokdami, dar pablogina situaciją. Dažnai tėvai nutaria tapti „nuosekliais“ ir nustatyti „ribas“, nors konkrečioje situacijoje prioritetas turėtų būti santykio su vaiku kūrimas.
• Vaiko auklėjimas - tai žmogiškas, jautrus, pagarbus suaugusiojo santykis su kitu žmogumi, už kurį esame atsakingi. Tik besąlygiškai mylėdami savo vaiką, priimdami jį tokį, koks jis yra - netobulą, galbūt nenorintį realizuoti mūsų svajonių, - užmegzdami šiltą žmogišką santykį galime padaryti vienokią ar kitokią įtaką. Auklėti - tai ne tas pats, kas dresuoti protingą gyvūną. Bausmės ugdo vienintelį gebėjimą - išvengti bausmės. Joks suaugęs nėra laimėjęs karo su vaiku.
• Kuo stipresnis ryšys tarp motinos ir tėvo, tuo EQ bei IQ didesnis vaikui.
• Emociškai kompetentingi tėvai efektyviau spręs vaikų auklėjimo sunkumus. Gera žinia ta, jog emocinį intelektą galima ugdyti ir tai pradėti niekada nėra per vėlu. Emocinio intelekto sąvoka apima daug vidinių ir tarpasmeninių žmogaus gebėjimų. Tai ne „laisvė - jausmams!“, o sugebėjimas rasti darną tarp proto ir jausmų, įjungti abi sistemas, protu suprasti jausmų priežastį ir pasinaudoti jausmų teikiama energija.
• Jeigu beržinės košės nesiūlysim savo gerbiamam svečiui, draugui, vyrui ar žmonai, žinoma, nereikia ir mūsų vaikui. Jeigu tėvai pratrūksta ir visgi pamuša savo vaiką, reikia tučtuojau atsiprašyti, priglausti ir paaiškinti, kodėl „pratrūkote…“
• Svarbu sugebėti atsirinkti informaciją. Bet tam reikia laiko. Deja, laiko daug kam labai trūksta. O tiems, kurie turi artimą ryšį su dvasiniu pasauliu, yra dar papildoma pagalba. Kartais net stebuklinga. Deja, net tas pasaulis mus dažnai klaidina. Tyčia ar netyčia. Ten vyksta dar didesnės klastos, kurios žmonijai nesuprantamos. Patariu būti budriems, šviesiems ir ramiems, gvildenant visus sunkumus ir patarimus. Sunku patikliam tėvui ir motinai. Dėl to nereikia savęs barti už klaidas.

5 patarimai, kaip rūpintis vaiko psichologine sveikata

1. Mokykite vaikus rūpintis savo psichologine sveikata. Svarbiausi dalykai yra trys, tai - miegas, poilsis ir pozityvus galvojimas. Ir nėra nieko baisaus kreiptis į psichologus pagalbos.
2. Kalbėkite apie jausmus. Tikrai naudinga į savo kasdienius pokalbius įtraukti žodžių, nusakančių jausmus.
3. Mokykite vaikus kritinio mąstymo. Skatinkite suabejoti neigiamomis mintimis ir mokykite atpažinti mąstymo klaidas.
4. Skatinkite vaikus imtis veiksmų, kurie pakeistų neigiamus jausmus. Žinoma, kad naudingiau aktyvi fizinė veikla (šokis, žaidimai lauke, pokalbis), o ne kompiuteris.
5. Raginkite vaikus spręsti savarankiškai problemas. Visada naudingiau skatinti vaikus, pačius ieškoti problemos sprendimo variantų.

Kaip atpažinti ir reaguoti į elgesio ir emocijų sunkumus?

Emocijų ir elgesio sunkumai yra suaugusiojo arba vaiko neturėjimas tinkamų gebėjimų kontroliuoti savo emocijų ir elgesio išraiškas tam tikrose situacijose.

Emocijų ir elgesio sunkumai tampa sutrikimais tuomet, kai negebėjimas sukontroliuoti savo emocijų ir elgesio tampa pasikartojantis bei nuolatinis. Dažnai tai veiksmai, iškreipiantys socialines normas. Pavyzdžiui, smurtinis agresyvus elgesys, bėgimas iš namų/mokyklos, vagystės, savižalojantis elgesys ir pan. Tokie sunkumai, kurie trukdo žmogui funkcionuoti visuomenėje. Be to, yra užsitęsę ir nuolatiniai, todėl tampa sutrikimu.

Šių sunkumų priežastys yra nevienareikšmės. Iš vienos pusės, tai yra įgimti dalykai (temperamentas, genetika ir t.t.) Iš kitos pusės, tai gali būti įgyti dalykai, kuriems įtakos turi šeimos aplinka, tėvų auklėjimas, mokyklos aplinka, trauminės patirtys ir panašūs dalykai.

Visada svarbu kreipti dėmesį ir kelti klausimus:

• Kaip aš auklėju savo vaikus?
• Ar jie laimingi?
• Ar mūsų santykiai geri?
• Kodėl mano vaikas taip elgiasi?

Moksliniai tyrimai jau įrodė, kad negydomos ir užleistos vaikystės psichikos problemos tik sustiprėja paauglystėje ir suaugus.

Pirmiausia patarčiau pasitikrinti, koks yra ryšys tarp manęs ir mano vaiko. Atkurti nutrūkusį ryšį su savo vaiku.

Kaip tai padaryti?

• Panaudoti savo empatiją ir mokytis empatijos kaip suprasti vaiko savijautą, įsigilinti į jo poreikius, nuotaikas, mintis ar lūkesčius. Vaikui svarbu pajausti, kad jums rūpi tai ką jis galvoja, kuria ar fantazuoja.
• Žaisti su vaiku jo vadovaujamus žaidimus ir leisti juose vaikui pasijusti vertingu, savimi pasitikinčiu, ypatingu.
• Būti dėmesingiems ir įsitraukusiems į savo vaiko pasakojimus, veiklas.
• Mokėti klausytis ir kalbėtis.
• Ramiai reaguoti į iškylančius sunkumus ir mokyti spręsti problemas tinkamais būdais.
• Viską daryti palengva, mažais žingsneliais, nesitikint rezultato iš karto.

Drausmės principai

Auklėti vaiką rykšte daug lengviau ir paprasčiau, nei auklėti vaiką tik žodžiais ir savo autoritetu. Pagrindinė nauda iš fizinių bausmių taikymo ta, kad tėvelis ir mamytė taip išlieja savo neigiamas emocijas - pyktį, baimę, liūdesį. Nuleidus garą, palengvėja.

Tačiau kokią žinią, gauna mušamas vaikas?

• Pirma - „kai susinervuoji mušk silpnesnį“.
• Antra - „oho koks aš galingas, kad išvedžiau tėvelį ir mamytę iš pusiausvyros, kitąkart vėl taip pasielgsiu.
• Trečia - „pasaulis toks baisus, kad net suaugęs nesusitvarko su savo emocijomis“.

Taigi auklėti be diržo efektyviau, bet tuo pačiu ir sunkiau. Reikia daugiau išradingumo, kantrybės ir žinoma nuoseklumo.

Keli patarimai, kas išbandyta ir tikrai veikia:

• Dienotvarkė ir taisyklės. Vaikams daug aiškiau ir paprasčiau, kai yra pastovūs ritualai.
• Paskatinimai ir pagyrimai. Labai dažnai tėvai linkę, tik pastebėję neigiamą vaiko elgesį iš kart jį drausminti. Jei vaikas elgėsi parduotuvėje/muziejuje/teatre gražiai, o paskui pradeda išdykauti. Tai pirma pagirkite vaiką už kantrybę, gražų elgesį, o tada paprašykite dar truputėlį pasistengti.
• Aiškios ir pastovios ribos. Vaikams turi būti aišku, kas galima, o kas negalima.
• Perspėjimai apie veiklos pasikeitimą. Vaikams yra labai sunku iš karto keisti veiklą. Ypatingai jei vaikas buvo stebuklingame žaidimų pasaulyje, jam sunku iš karto eiti praustis ar valgyti. Labai veiksmingai veikia perspėjimai pvz.: „kai suskaičiuosiu iki 5 einame valgyti“ arba „jau turime eiti namo, gali nučiuožti nuo čiuožyklos dar 3 kartus ir eisime.
• Mini varžybos, kur laimi draugystė.
• Ignoruokite „ožius“, o girkite tinkamą elgesį.
• Pirma nemaloni veikla, o paskui maloni. Klausti vaiko: „Ką norėtum nuveikti po to, kai išsivalysime dantis? … Tai paskubėkime išsivalyti dantis, kad dar spėtume pažaisti.“
• Pasitelkite vaizduotę. Vaikas nenori tvarkytis žaislų, paskaitykite knygelę „Netvarkos nykštukas“.
• Bendraudami su vaiku kalbėkite trumpais aiškiais sakiniais žiūrėdami į akis. Vaikai ilgų moralų negirdi.

Pasitikėjimo savimi ugdymas

Labai dažnai patys sukuriame problemų savo vaikams. Neretai jiems primetame savo pačių nerimą, baimes. Visiškai neprotinga pasakoti apie visas „problemas“, kurios jo laukia mokykloje. Didžiausia problema buvo, kad iš jos sūnaus (jis buvo nedidelio ūgio, su akiniais) tyčiosis kiti vaikai. Savo sūnų ji augino viena, labai jį mylėjo. Šia tema ji kalbėjosi su sūnumi visą vasarą. Mama prisaikdino sūnų, kad jis tučtuojau pasakys mokytojai, jei kas jį skriaus.

Negalima duoti patarimų visiems gyvenimo atvejais. Kur kas geriau skiepyti pasitikėjimą savimi, savo jėgomis. Dėl to nereikia slopinti jo iniciatyvos, pernelyg daug drausti.

tags: #psichologo #patarimai #kaip #aukleti #vaikus