Depresija - tai liguistai prislėgta nuotaika, kuri gali paveikti kiekvieną iš mūsų. Šiandien depresija yra populiari diagnozė, tačiau svarbu susivokti, kiek žmogaus būsena yra patologiška, o kiek tai normali reakcija į gyvenimo įvykius ar savo nesėkmes. Anksčiau psichiatrijoje egzistavęs depresijos skirstymas į nežinia dėl kokių vidinių organizmo priežasčių kilusią arba endogeninę depresiją ir išorinių veiksnių sukeltą egzogeninę,- dabar neteko reikšmės. Šiame straipsnyje gilinamės į endogeninės depresijos ypatumus, priežastis, simptomus ir gydymo būdus.
Kas yra Depresija?
Depresija yra nuotaikos sutrikimas, apimantis prislėgtą nuotaiką, sumažėjusį interesą ir pasitenkinimą, padidėjusį nuovargį. Tai daugiau nei tik laikinas liūdesys - tai būsena, kuri trunka mažiausiai dvi savaites ir trukdo normaliai veiklai.
Endogeninės Depresijos Apibrėžimas
Endogeninė depresija - tai depresijos tipas, kurio atsiradimą lemia vidiniai, biologiniai veiksniai, o ne išoriniai įvykiai ar aplinkybės. Manoma, kad šios depresijos priežastis yra katecholaminų apykaitos sutrikimai, pirmiausia serotonino, noradrenalino, o kai kuriais atvejais ir dopamino sistemos disbalansas smegenyse. Endogeninei depresijai būdingas genetinis polinkis, ankstyva sindromo pradžia (dažnai paauglystėje) bei pasitaikantis depresinio sindromo „apsivertimas“ į priešingą būklę, kuomet nuotaika be aiškios išorinės priežasties tampa ypač pakili (ši priešinga depresiniam sindromui būklė vadinama manijos sindromu).
Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Nors tikslios endogeninės depresijos priežastys nėra visiškai aiškios, manoma, kad svarbų vaidmenį atlieka šie veiksniai:
- Genetika: Svarbu, ar depresijų nebuvo anksčiau, ar pasitaikė giminėje.
- Neurotransmiterių disbalansas: Sutrikimai serotonino, noradrenalino ir dopamino apykaitoje.
- Biologiniai veiksniai: Vidiniai, biologiškai determinuoti biocheminių procesų sutrikimai galvos smegenyse.
Provokuojantis faktorius gali būti psichinė trauma, tačiau dažniausiai endogeninė depresija prasideda be priežasties.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Endogeninės Depresijos Simptomai
Endogeninės depresijos simptomai gali būti įvairūs, tačiau dažniausiai pasireiškia šie:
- Prislėgta nuotaika: Nuolatinis liūdesys, tuštumos jausmas arba beviltiškumas.
- Sumažėjęs interesas ir pasitenkinimas: Prarastas susidomėjimas arba malonumas daugumoje ar visuose įprastuose užsiėmimuose.
- Nuovargis ir energijos trūkumas: Nuolatinis nuovargis ir sunkumas atliekant net mažas užduotis.
- Miego sutrikimai: Nemiga arba pernelyg didelis miegas.
- Apetito pokyčiai: Sumažėjęs arba padidėjęs apetitas, sukeliantis svorio pokyčius.
- Koncentracijos sunkumai: Sunkumas mąstant, susikaupiant, priimant sprendimus ir prisimenant dalykus.
- Savęs nuvertinimas ir kaltės jausmas: Bevertiškumo arba kaltės jausmas, užstrigus praeities nesėkmėse arba savigailoje.
- Mintys apie mirtį ir savižudybę: Pasikartojančios mintys apie mirtį, savižudybę arba bandymai nusižudyti.
- Psichomotorinis sujaudinimas arba sulėtėjimas: Nerimas, jaudulys arba neramumas, arba lėtas mąstymas, kalbėjimas arba kūno judesiai.
- Somatiniai simptomai: Fiziniai negalavimai, tokie kaip nugaros skausmai ar galvos skausmai, kurių negalima paaiškinti kitomis medicininėmis priežastimis.
Kai kuriais atvejais endogeninė depresija gali pasireikšti netipiškai, pavyzdžiui, kaip:
- Ažituota depresija: Triada (liūdna nuotaika, sumažėję interesai ir pasitenkinimas, padidėjęs nuovargis) + nerimas bei motorinis sujaudinimas.
- Hipochondrinė depresija: Pirmame plane yra somatiniai nusiskundimai, 10-30% depresijos simptomatika yra užmaskuota.
- Besišypsanti depresija: Ligonis depresiją slepia, bando ją hiperkompensuoti - ironiškai pasakoja apie savo išgyvenimus (“šypsnio kaukė”).
Depresijos Sunkumo Lygiai
Depresija skirstoma pagal raišką į lengvus, vidutinio sunkumo ir sunkius depresijos epizodus:
- Lengvos depresijos epizodas: Turi būti mažiausiai 2 iš trijų tipinių depresijos simptomų (liūdna nuotaika, sumažėję interesai ir pasitenkinimas, padidėjęs nuovargis) ir mažiausiai 2 kiti įprasti simptomai. Nė vienas simptomas neturi būti stipriai išreikštas. Minimali viso epizodo trukmė 2 savaitės.
- Vidutinio sunkumo depresija: Turi būti mažiausiai 2 iš trijų tipinių lengvos depresijos simptomų ir mažiausiai 3 kiti simptomai. Minimali viso epizodo trukmė apie 2 savaitės.
- Sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų: Turi būti 3 tipiški simptomai, būdingi lengvos ir vidutinio sunkumo depresijos epizodams, ir mažiausiai 4 kiti simptomai, kurių keletas turi būti sunkaus laipsnio. Depresijos epizodas turi trukti mažiausiai 2 savaites, bet jeigu simptomai yra labai sunkūs, o pradžia labai staigi, diagnozė gali būti nustatyta per trumpesnį nei 2 savaičių laikotarpį.
- Sunkios depresijos epizodas su psichozės simptomais: Kliedesiams paprastai būdinga nusidėjimo, nuskurdimo, neišvengiamos nelaimės idėjos, savikaltos, nuostolio, nihilistinis kliedesiai. Klausos arba uoslės haliucinacijoms būdingi šmeižiantys, kaltinantys balsai ir atmatų, puvimo arba mėsos irimo kvapai.
Depresijos Eiga ir Pasikartojantis Sutrikimas
Tipiškas depresijos epizodo eigos modelis apima ūminę fazę (nuo epizodo pradžios iki atoslūgio pradžios), kuri dažniausiai trunka iki 6 mėnesių, bet gali tęstis ir iki metų. Šis sutrikimas diagnozuojamas tada, jeigu depresija kartojasi, o kitokių afektinių sutrikimų nėra.
Sergant kartotine depresija, lėtinė eiga dažnesnė nei sergant dvipoliu afektiniu sutrikimu. Pavienius bet kokio sunkumo epizodus dažnai sukelia sukrečiantys įvykiai. Tarp moterų depresijos epizodai ir lėtinės depresijos atvejai dvigubai dažnesni negu tarp vyrų.
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
Pasikartojantis Depresinis Sutrikimas
Pasikartojantis depresinis sutrikimas gali pasireikšti kaip lengvos, vidutinio sunkumo arba sunkios depresijos epizodas, su psichozės simptomais arba be jų. Remisija (atoslūgis) nustatoma, jei kalbamuoju metų nėra jokių reikšmingų depresijos požymių ir būsena trunka keletą mėnesių, bet ankščiau buvo nustatytas kartotinis depresinis sutrikimas.
Afektinio sutrikimo ciklas - tai laikas nuo vieno epizodo pradžios iki kito epizodo. Sergant kartotine depresija sutrikimo ciklų būna mažiau nei dvipolio afektinio sutrikimo metu.
Diferencinė Diagnostika
Svarbu atskirti endogeninę depresiją nuo kitų nuotaikos sutrikimų, tokių kaip:
- Ciklotimija: Nuolatinė nestabili nuotaika su daugybe besikeičiančių lengvos depresijos ir lengvo pakilumo tarpsnių.
- Distimija: Nuolatinė depresinė nuotaika, dažniausiai lengvos raiškos, trunkanti ne trumpiau kaip metus vaikams ir ne trumpiau kaip 2 metus suaugusiems.
Endogeninės Depresijos Gydymas
Endogeninės depresijos gydymas paprastai apima:
- Medikamentinį gydymą: Antidepresantai, kurie atkuria neuromediatorių (seratonino, noradrenalino, dopamino) pusiausvyrą smegenyse.
- Psichoterapiją: Kognityvinė elgesio terapija (KET), psichodinaminė terapija, egzistencinė terapija, kurios padeda įveikti neigiamus mąstymo modelius ir elgesį.
- Gyvenimo būdo pokyčius: Sveika dienotvarkė, fizinis aktyvumas, psichologinė bei dvasinė higiena, dvasinės praktikos.
- Elektrokonvulsinė terapija (EKT): Taikoma sunkiais atvejais, kai kiti gydymo būdai neefektyvūs.
Svarbu paminėti, kad gydymas turėtų būti kompleksinis, apimantis tiek medikamentus, tiek psichoterapiją ir gyvenimo būdo pokyčius.
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje
Pagalbos Principai
Kadangi depresijos sindromo kilmė visada trejopa (sutrikimas, apsileidimas ir apsėdimas), tai ir gydymas turėtų būti trigubas.
- Į sutrikimo biocheminę dalį veikia gydymas psichotropiniais vaistais (t.y. farmakoterapija), o į asmenybės dalį - psichoterapija.
- Į apsileidimo bei apsėdimo dalis veikia sveika dienotvarkė, disciplinos ugdymas, psichologinė bei dvasinė higiena, dvasinės praktikos.
Kaip Padėti Depresija Sergančiam Žmogui?
Jei įtariate, kad artimas žmogus serga depresija, svarbu:
- Būti jautriam ir supratingam.
- Pasiūlyti pagalbą ir paramą.
- Skatinti kreiptis į specialistą.
- Padėti laikytis dienos režimo ir sukurti saugią erdvę.
tags: #kas #yra #endogenine #depresija