Kaip Sėkmingai Adaptuoti Vaiką Priešmokyklinėje Grupėje: Patarimai Tėvams ir Pedagogams

Įvadas

Vaikų adaptacija priešmokyklinėje grupėje - svarbus etapas tiek vaikui, tiek jo šeimai. Šis laikotarpis reikalauja supratimo, kantrybės ir tinkamo pasiruošimo. Adaptacija - tai procesas, kurio metu vaikas apsipranta su nauja aplinka, žmonėmis ir taisyklėmis. Sėkminga adaptacija yra raktas į tolimesnę vaiko socializaciją ir sėkmingą ugdymąsi. Šiame straipsnyje pateikiami patarimai ir rekomendacijos, kaip padėti vaikui lengviau prisitaikyti prie priešmokyklinės grupės.

Kas Yra Adaptacija?

Adaptacija - tai prisitaikymas prie naujos aplinkos, naujų sąlygų. Vaikams tai reiškia apsipratimą su darželiu, naujais draugais, auklėtojomis ir dienos režimu. Adaptacijos laikotarpiu vaikas gali patirti įvairių jausmų: nerimą, baimę, stresą. Svarbu suprasti, kad tai yra normali reakcija į pasikeitusią aplinką. Vaikų jausmai yra ypač stiprūs, nes tokį dažną ir ilgai trunkantį atsiskyrimą nuo artimųjų vaikas patiria pirmą kartą. O mažylių jausmai tokie stiprūs, kad jie nežino būdų, kaip juos kontroliuoti.

Adaptacijos Laikotarpio Įveikimo Galimybės Ikimokyklinėje Įstaigoje

Utenos vaikų lopšelio-darželio „Eglutė“ pedagogai įgyvendina nuostatą, kad vaikai turi būti ugdomi šiuolaikiškai, taikant aktyvius mokymo metodus. Savo sėkmės istorijomis ir praktine patirtimi įstaigos mokytojos dalinosi spalio 28 d.

Kiek Laiko Trunka Adaptacijos Procesas?

Adaptacijos procesas kiekvienam vaikui yra individualus. Paprastai adaptacija trunka nuo dviejų savaičių iki dviejų mėnesių. Tačiau kai kuriems vaikams gali prireikti daugiau laiko, o kiti prisitaiko greičiau. Svarbu atsižvelgti į vaiko amžių, charakterio ypatumus ir ankstesnę patirtį.

Adaptacija priklauso nuo to, kokio amžiaus vaikai pradeda lankyti lopšelį. Vidutinio sunkumo adaptacija būdinga vaikams, kurie lopšelį pradeda lankyti anksčiau. Sunki adaptacija būdinga.

Taip pat skaitykite: Viskas apie psichologo darbą

Pagrindiniai Požymiai, Rodantys Vaikų Prisitaikymą

Yra keli pagrindiniai požymiai, kurie gali parodyti, ar vaikas prisitaiko prie aplinkos:

  • Vaikas noriai eina į darželį.
  • Vaikas žaidžia su kitais vaikais.
  • Vaikas dalyvauja ugdomojoje veikloje.
  • Vaikas valgo ir miega darželyje.
  • Vaikas pasitiki auklėtoja.

Vaikų Streso Priežastys Adaptacijos Laikotarpiu

Pirmoji priežastis, kodėl vaikas patiria stresą pradėjęs lankyti darželį - tai atsiskyrimas nuo mamos. Vaikui namų aplinka, buvimas su mama ir tėčiu yra pirminis poreikis. Pradėjęs lankyti darželį vaikas suvokia, kad jo gyvenimas pasikeitė ir nebus toks, koks buvo. Tai suvokęs vaikas visomis išgalėmis kovoja už šį pirminį poreikį: verkia, protestuoja kol supranta, kad kitaip nebus.

Antroji vaiko streso adaptacijos laikotarpiu priežastis - išėjimas iš namų ir svetima aplinka. Pirmieji mėnesiai ikimokyklinėje įstaigoje skausmingi ne tik mažiesiems, kai vaikui tenka priprasti prie naujos dienotvarkės, grupės draugų, nepažįstamų žmonių, žaislų, naujų veiklos formų.

Kas Gali Apsunkinti Adaptaciją?

Adaptaciją gali apsunkinti iš pirmo žvilgsnio visai nekalti pačių tėvų veiksmai, pastangos. Jokiu būdu nevalia pasiduoti emocijoms. Pirmaisiais gyvenimo metais motinos ir vaiko ryšys yra toks stiprus, jog motinos ašaras, nerimą, blaškymąsi vaikas jaus ir per atstumą. Vaikai jaučia, jei tėvai išgyvena stresą.

Kas Lemia Adaptacijos Sėkmę?

Tinkamas. Susipažinimas su auklėtojomis prieš pradedant lankyti darželį. Nusiteikimas neigiamoms adaptacijos pasekmėms. Vaiko elgesys gali keistis. „Kraitelio“ darželiui suruošimas. Individualūs pokalbiai apie vaiką, jo sveikatą, pomėgius, charakterio ypatumus, nuraminimo būdus.

Taip pat skaitykite: Nuodėmės ir psichologija: ryšys

Patarimai Tėvams, Kaip Palengvinti Adaptacijos Procesą

Pasiruošimas Prieš Pradedant Lankyti Priešmokyklinę Grupę

  • Pozityvus nusiteikimas. Vaikas jaučia mūsų baimes, tad pradėkite naujos situacijos adaptaciją nuo savęs. Svarbu, kad tėvai patys būtų nusiteikę pozityviai ir pasitikėtų darželiu bei auklėtojomis.
  • Pokalbiai apie mokyklą. Įvardinkite, kas vaiko laukia mokykloje - naujos draugystės, įdomūs, o kartais mažiau įdomūs dalykai, aptarkite kuo mokykla skiriasi nuo darželio. Pasakokite, kas vyksta mokykloje, kaip atrodo diena. Papasakokite vaikui apie mokyklą, ką jis ten veiks, su kuo susitiks. Svarbu pabrėžti teigiamus aspektus: naujus draugus, įdomius užsiėmimus, žaidimus.
  • Saugumo klausimai. Aptarkite su vaiku kaip elgtis naujose situacijose (pvz. paaiškinkite, kaip elgtis, jei pasiklydo, kaip kreiptis pagalbos).
  • Savarankiškumo lavinimas. Sugebantis savimi pasirūpinti vaikas jausis saugiau, be to, toks vaikas yra geriau priimamas bendraamžių grupėje (jis visada pirmas, jam rečiau reikia pagalbos, rečiau tampa nepasitenkinimo objektu). Mokykla skatina savarankiškumą, todėl svarbu, kad vaikas mokėtų apsirengti, nusirengti, naudotis tualetu, plauti rankas.
  • Bendras apsipirkimas ir mokymosi vietos paruošimas. Leiskite vaikui pasirinkti kuprinę (pirmokų kuprinės nugarėlė turėtų būti kieta ir „kvėpuojanti“), kanceliarines prekes - rinkitės kokybiškus pieštukus, plastiliną, kad darbo procesas būtų malonus. Leiskite vaikui dalyvauti renkantis mokyklines prekes: kuprinę, penalą, rašymo priemones. Tai padidins jo susidomėjimą mokykla.
  • Kelionė į mokyklą. Retai pirmokai patys eina į mokyklą, nors niekada neaišku, kada tokių gebėjimų prireiks. Jei įmanoma, kelis kartus kartu nueikite iki mokyklos, kad vaikas susipažintų su maršrutu.
  • Mokymosi sunkumų sprendimas. Jei vaikas turėjo mokymosi sunkumų priešmokyklinėje grupėje, tai galite jam padėti tuos įgūdžius lavinti, bet tegul tai būna malonus užsiėmimas, pasitelkite fantaziją ir paverskite „darbą“ žaidimu.
  • Pratinkitės prie išsiskyrimų. Susiraskite draugų. Gal kaimynų vaikas lankys tą pačią darželio grupę kaip ir jūsiškis? Suorganizuokite bendrą pramogą ir leiskite vaikams susidraugauti.
  • Skaitykite knygas apie darželį. Sutarkite dėl adaptacinio periodo. Adaptacinio periodo rekomendacijas paprastai pateikia darželio auklėtojos, atsižvelgdamos į vaiko amžių. Šios rekomendacijos gali būti pakoreguotos atsižvelgiant į Jūsų žinias apie vaiką.

Adaptacijos Laikotarpiu

  • Nusiteikite būsimiems pokyčiams Jūsų šeimoje.
  • Vaiką prie naujos darželio aplinkos ir ritmo pratinkite palaipsniui. Pirmą dieną darželyje vaikas gali praleisti vos kelias valandas ar pusvalandį, paprastai rekomenduojama su abiem tėvais. Kiekvieną dieną buvimo darželyje trukmė po truputį ilginama, o tėvų (tiksliau mamos arba tėčio) - trumpinamas.
  • Venkite išankstinės neigiamos nuostatos (gal mano vaiką skriaus, blogai prižiūrės, susargdins…).
  • Neišeikite neatsisveikinę. Su vaiku. Vaikui suprantama forma pasakykite, kuriam laikui jį paliekate. Atsisveikinkite greitai. Apsikabinkite, pasibučiuokite, pasakykite „Atia, atia!” ir išeikite. Vaikas gali verkti, nes išsiskyrimas su brangiausiu žmogumi jam sukelia stresą. Tačiau likti guosti vaiko nėra pati geriausia mintis: vaikas tai supranta kaip veiksmingą būdą išlaikyti jus dar minutėlei, ir atsisveikinimas gali trukti visą amžinybę. Būkite tikri - tėvams išėjus absoliuti dauguma vaikų greitai nurimsta ir smagiai leidžia laiką su naujaisiais draugais.
  • Po darželio - namo. Buvimas darželyje vargina, po darželio, geriausia eiti namo, ramiai ir neskubant, nesistengti apkrauti vaiko naujais įspūdžiais: žaidimo kambariais, parduotuvėmis, kompiuteriais ar televizoriais.
  • Bendraukite su auklėtojomis. Tai vaikui yra ženklas, kad žmogumi galima pasitikėti.
  • Nedarykite ilgų pertraukų. Kuo mažesnis vaikas, tuo greičiau jis užmiršta savo patirtis, todėl būtų geriau išvengti ilgų darželio nelankymo periodų.
  • Papasakokite vaikui, kas jo laukia. Pasakykite, kad vaikas lieka darželyje žaisti, o Jūs jo ateisite pasiimti po darbo.
  • Leiskite tėčiui vesti vaiką į darželį. Pirma, dauguma vaikų yra įpratę bent kažkurią dienos dalį būti be tėčio, todėl išsiskyrimai su tėčiu yra labiau vaikui įprasti.
  • Stebėkite vaiko sveikatą. Jei pradėjęs lankyti darželį vaikas pradėjo labai dažnai sirgti, tai gali būti ženklas, kad dėl adaptacinio periodo keliamo streso nusilpo vaiko imunitetas.
  • Stebėkite vaiko elgesį. Dėl patiriamo naujoje aplinkoje streso gali pasikeisti vaiko elgesys, jis gali būti agresyvesnis, irzlesnis, reikalauti daugiau dėmesio.

Ką Daryti, Jei Vaikas Verkia?

Verkimas yra normali reakcija į stresą. Svarbu nuraminti vaiką, bet neperlenkti lazdos. Paaiškinkite, kad suprantate jo jausmus, bet turite eiti į darbą ir būtinai sugrįšite jo pasiimti.

Kaip Priešmokyklinė Grupė Padeda Vaikams Adaptuotis?

Priešmokyklinės grupės auklėtojos turi specialių žinių ir įgūdžių, kaip padėti vaikams adaptuotis. Jos stengiasi sukurti jaukią ir saugią aplinką, organizuoja įvairius žaidimus ir užsiėmimus, kurie padeda vaikams susipažinti ir susidraugauti.

Individualus Požiūris

Svarbu, kad auklėtojos atsižvelgtų į kiekvieno vaiko individualius poreikius ir ypatumus. Vieniems vaikams reikia daugiau dėmesio ir palaikymo, kitiems - daugiau savarankiškumo.

Individualūs pokalbiai apie vaiką, jo sveikatą, pomėgius, charakterio ypatumus, nuraminimo būdus. ,,Vaiko stebėjimo lapo” pildymas. Adaptacijos problemų sprendimas individualių pokalbių metu.

Bendravimas su Tėvais

Svarbu, kad auklėtojos palaikytų glaudų ryšį su tėvais, informuotų juos apie vaiko adaptacijos eigą ir kartu ieškotų sprendimų, kaip padėti vaikui.

Taip pat skaitykite: Svarbūs aspektai planuojant konsultacijas

Pasirengimas Mokyklai: Kaip Vaikus Rengiame Jau Nuo Gimimo

Tiesiogiai ar netiesiogiai mokyklai vaikus rengiame jau nuo gimimo. Ugdome poreikį skaityti knygas, norą pažinti pasaulį, atrasti, suprasti, atsakyti į klausimus. Nes viso to, tik kitame lygmenyje, reikės ir mokykloje. Kalbėdamiesi su vaiku, atverdami naujas knygas, skaitydami pasakas, dainuodami lopšines, keliaudami, lankydamiesi teatruose ir pan., mes rengiame vaiką naujam mokykliniam gyvenimo etapui. Na, o kryptingesnis, labiau apibrėžtas pasirengimas prasideda paskutiniaisiais metais prieš mokyklą, t.y. kai vaikui sukanka 5-6 metai. Į šį procesą sėkmingai įsijungia ir pedagogai, kurie siekia realizuoti priešmokyklinio ugdymo programos nuostatas. Taip penkiamečiams - šešiamečiams tėvai, mokytojai dar plačiau praveria vartelius į didesnių atradimų, pažinimo, o taip pat ir raidžių bei skaičių pasaulį.

„Susikalbėjimas“ Tarp Tėvelių Ir Mokytojų

Šiame pasirengimo mokykloje etape ypač svarbus „susikalbėjimas“ tarp tėvelių ir mokytojų. Be tinkamo bendradarbiavimo, rezultatų nepasieksime. Labai svarbu, kad ir pedagogai, ir tėveliai į pasirengimą mokyklai ir į patį ugdymosi procesą žvelgtų panašiu kampu ir eitų viena kryptimi.

Tinkamos Nuostatos Būsimos Mokyklos Atžvilgiu

Be svarbių pažintinės, intelektinių gebėjimų lavinimo veiklų, ypač svarbu suformuoti tinkamas nuostatas būsimos mokyklos atžvilgiu. Į mokyklą vaikas ateina norėdamas pažinti pasaulį, rasti atsakymus į pačius įvairiausius klausimus, išmokti tai, ko anksčiau nemokėjo. Tad jis turi žinoti, kad jį pasitiks geranoriškai nusiteikę mokytojai ir bendramoksliai. Vaikui reikia aiškinti, kad mokykloje reikės laikytis tam tikrų taisyklių, jo bus prašoma atlikti vienus ar kitus darbelius. Turbūt didžiausią klaidą daro tie tėvai, kurie galbūt remdamiesi savąja patirtimi ar išlikusiu gaju sovietinės mokyklos šleifu, tarsi baugina būsimąjį pirmoką formuodami nuostatą, kad artėja sunkusis vaiko gyvenimo etapas, kuriame bus daug suvaržymų, griežtų taisyklių ir sunkios veiklos. O norėtųsi, kad vaikai tvirtai žinotų, kad mokykloje jų laukia dar nepatirti nuotykiai ir atradimai, kitokia, bet tikrai ne mažiau maloni veikla ir kad sulig kiekviena tokia veikla, diena, praleista mokykloje, jis auga ir tobulėja. Žinoma, kiekvienai veiklai atlikti reikia įdėti pastangų. Tas pats bus ir mokantis. Bet viskas yra tikrai įveikiama, pasiekiama. Svarbiausia - tikėti savo jėgomis ir būti nusiteikusiam pažinimo keliu keliauti savarankiškai.

Specialistų Patarimai

Vilma, „Apvalaus kvadrato mokyklos“ specialistė, teigia, kad tėvai svarsto klausimą nuo 2016 metų, kai priešmokyklinis ugdymas tapo privalomas. Priešmokyklinės grupės yra ir mūsų darželiuose „Klaužada“, ir „Apvalaus kvadrato mokykloje“, ir mūsų patirtis rodo, kad abu variantai yra skirtingai puikūs. Beje, šis sprendimas aktualus ne tik šešiamečių tėvams. Nors įstatymas nurodo, kad 6 metų vaikas privalo keliauti į priešmokyklinę klasę, tačiau tai galima daryti ir nuo 5 metų, - tada vaikas parengiamojoje klasėje mokysis dvejus metus.

Iš pirmo žvilgsnio, mokyklai ruošti vaiką darželyje atrodo saugiau. Darželio aplinka jau pažįstama, čia jau susidraugauta su vaikais ir pedagogais. Tėvus gali bauginti ir stereotipai apie dideles mokyklos erdves su ilgais koridoriais, aukštomis lubomis ir daugybe kabinetų, tarp kurių klaidžioja jų mažas vaikelis. O jei vaikas pasiklys, jausis nesaugiai, išeis iš pastato?

Iveta. Taip, pagrindinis tėvų rūpestis yra vaiko saugumas. Įprasta, kad darželyje vaiką palydės į tualetą, padės apsirengti, užsirišti batus, apkamšys, užriš šalikėlį. Vis dėlto saugios aplinkos sukūrimas - svarbiausia sąlyga ir kuriant ugdymosi aplinką mokykloje. Nuo pirmųjų dienų, o ir per visą priešmokyklinių metų laiką priešmokyklinukų pagrindinė mokytoja yra tas žmogus, kuris rūpinasi vaikais, kuria su jais saugų ir lygiavertį santykį, augina vaikų pasitikėjimo savimi jausmą, drąsina, įgalina, o kai reikia, - ir pagloboja. Kadangi mokykloje yra vyresnių klasių, o bendruomeniškoje aplinkoje vaikai greitai susidraugauja, tai mažiukai tiesiog pražysta. Vaikų žodynas turtėja ir prasiplečia žaibiškai.

Vilma. Tėvai sako - lankydami paruošiamąją klasę mokykloje vaikai bus savarankiškesni, o lankydami šią klasę darželyje - labiau globojami. Tiesa, kad didžioji dalis darželio pedagogų yra jautrios, rūpestingos, mamiškos moterys. Vis dėlto ir darželyje, kaip ir mokyklos priešmokyklinėje grupėje, ugdome vaikų savarankiškumą, drąsiname ir stipriname jų pasitikėjimą savo galiomis, mokome būti ir veikti grupėje su kitais vaikais.

Kaip Sužinoti, Kad Pasirinkta Mokykla Mažiukui Patiks?

Vilma. Su būsimų moksleivių tėvais susitikinėjame visus metus. Kai tėvai ateina į mokyklą pirmą kartą susipažinti ir apsižiūrėti, pasakojame apie dienos rutiną, apie mokyklos gyvenimą. Patariame ateiti pasiruošus pokalbiui, apgalvoti klausimus, kurie aktualūs šeimai. Tėvai gali susipažinti ir pabendrauti su būsima savo vaiko mokytoja priešmokyklinėje klasėje. Po pirmojo pokalbio kviečiame būtinai sugrįžti ir su vaiku, o vėliau yra galimybė ir vaikui pabandyti, koks jausmas čia būti, praleisti su savo būsimaisiais bendramoksliais kelias valandas ar net visą dieną.

Iveta. Pasisvečiavimas, pabuvimas mokykloje, kurią esate numatę savo vaikui, geriau atskleidžia, kas yra kas, leidžia pamatyti ir pajusti dalykus, kurie apie mokyklą pasako daug daugiau nei gražios nuotraukos socialiniuose tinkluose.

Vilma. Šeimos labai skirtingos ir jų argumentai gali būti įvairūs. Leisdami vaikus į mokyklą, tėvai vertina įvairius dalykus, nors manau, kad gal svarbiausias - pasitikėjimas, kad mano vaikas ten augs saugiai ir mokysis palaikančioje, įgalinančioje ir padrąsinančioje aplinkoje. Jiems labai svarbus vaiko saugumas, vidinis komfortas - kaip vaikas jaučiasi mokykloje.

Vilma. Tiesa, yra bendrosios ugdymo programos, ir mes dirbame laikydamiesi šių rėmų, nors mūsų mokykloje esame šią programą kur kas praturtinę. Priešmokyklinėje klasėje vaikai, be įprastų užsiėmimų su pagrindine mokytoja, mokosi ir kitų veiklų su mokytojais dalykininkais: anglų kalbos, šokio, dailės, muzikos, fizinio lavinimo, kuris papildytas ir vaikų jogos užsiėmimais, socialinių įgūdžių. Šiuos užsiėmimus veda skirtingi specialistai, o vaikai mokosi ir naujų įgūdžių. Ir jų emocinė, socialinė raida labai akivaizdi. Pavyzdžiui, per socialinių įgūdžių užsiėmimus psichologė su vaikais žaidžia įvairius socialinius žaidimus, nagrinėja situacijas, mokosi emocijų raiškos.

Iveta. Priešmokyklinėje klasėje užsiėmimų metu ugdomos vaikų bendrosios kompetencijos. Leidžiame vaikams rinktis temas, ir vaikai gali tapti ugdymo iniciatoriais. Štai vienas priešmokyklinukas, dinozaurų entuziastas, pasiūlė dinozaurų temą mokytojai ir visai grupei. Sutarėme, kad jis visą savaitę kasdien ves po pamoką apie dinozaurus. Jis net dinozaurų enciklopediją atsinešė, jis tuo gyvena! Žinoma, aš padėjau penkiamečiui pasidalinti jo žiniomis, paruošti pasakojimą ar pristatymą grupei, ir tai buvo tikrai įspūdinga patirtis ir jam, ir kiekvienam iš mūsų! Žodžiu, mes ir vėl lanksčiai praplėtėme ugdymo programą ir tą savaitę kalbėjome apie dinozaurų mitybą, anatomiją, gyvenimo būdą, spalvas ir pan. Bet kokią temą galima paversti programine.

Vilma. Dažnai girdima nuomonė, kad darželyje vaikai žaidžia, o mokykloje mokosi. Tai irgi mitas. Priešmokyklinėje klasėje mokykloje mes irgi žaidžiame. Turime galybę priemonių ir būdų per žaidimus išmokti skaityti, rašyti, pažinti bei patirti. Tam tikrus žaidimus žaidžiame ir mokomės iš jų ir pradinėse klasėse. Vienas iš pasitvirtinusių mokymo būdų mūsų mokykloje - savivaldus ugdymas. Mokome vaikus suprasti, ko jie turi išmokti, formuluodami sau tikslą: savaitei, mėnesiui, mokslo metams. Ir žingsnis po žingsnio eiti to tikslo link. Tai nėra blogiau ar geriau už standartinį mokymosi modelį, kai mokytojas papasakoja, vaikas išklauso, o tada medžiaga įtvirtinama atliekant užduotis.

Vilma. Priešmokyklinukų mokytojų darbas yra parengti vaiką pirmai klasei. Vaikai yra skirtingi, vieni išmoksta skaityti tik įsibėgėjus pirmai klasei, kiti jau priešmokykliniais metais jungia raides į žodžius ir perskaito sakinius. Kiekvieno žmogaus neuronų jungtys vaikystėje auga ir jungiasi skirtingu tempu. Vienas vaikas gali pradėti skaityti 4 metų, o kitas tik antroje klasėje. Daug svarbiau matyti kiekvieną vaiką, įgalinti jį, leisti jam mokytis savo tempu, padrąsinant ir palaikant jo pastangas. Ir tėvams nepatariame mokyti per spaudimą.

Iveta. Vaikas gali išmokti skaityti techniškai, bet nejaus jokio smalsumo ir malonumo. Gal vaikui daugiau džiaugsmo teikia skaityti užrašus ant parduotuvių nei skiemenuoti suaugusiojo paduotą knygą? Už skaitymą ir rašymą priešmokyklinėje ir pirmoje klasėje kur kas svarbesni dalykai yra socialinės kompetencijos ir emocinė branda. Daug svarbiau už raides - išmokti būti grupėje, kurti santykį su bendraamžiais, reikšti emocijas, spręsti iškilusias problemas, pamatyti draugo emocijas, mokėti jas atliepti. Tam skiriame ypač daug dėmesio, ir mokydamiesi savo klasėje, ir daug vaikščiodami mieste, kad vaikai mokytųsi iš aplinkos. Jeigu vaikai jausis saugioje ir padrąsinančioje aplinkoje, jie tikrai išmoks ir skaityti, ir rašyti, ir skaičiuoti.

Vilma. Tikrai taip. Kai vaikas iš darželio ateina į mokyklą, jo adaptacija yra ilgesnė, nei to, kuris parengiamąją klasę lankė mokykloje. Mūsų atveju yra kiek kitaip, nes mes stengiamės supažindinti vyresniuosius darželinukus su mokykla, organizuojame „Klaužados“ darželinukų ir mokinių susitikimus.

Iveta. Neturime mokykloje pamokų skambučio, kuriam nuskambėjus prasideda ar baigiasi pamoka. Visas ugdymosi procesas vyksta laisvai ir organiškai. Jeigu vaikams įdomu, tai užsiėmimas gali tęstis ilgėliau, kiek vaikai bus įsitraukę, įsigilinę į temą. O galime baigti ir anksčiau, jeigu pamatome, kad vaikai pavargo, - tada einame į lauką prasiblaškyti.

Iveta. Šiais metais pietų nemiega nė vienas iš priešmokyklinukų. Jeigu vaikai norėtų pailsėti, turime čiužinukus, patalynes, galime grįžę iš popietinio pasivaikščiojimo mieste ar kieme ir pamiegoti. Pernai bene pusė mūsų priešmokyklinukų užsnūsdavo pietų miego, - jie patys to norėjo, atėjus laikui, pasiklodavo savo loveles ir ilsėdavosi, o kiti ramiai žaisdavo.

Iveta. Mokykla yra bendruomenė, kur vaikai mokosi augti ir būti kartu su kitais žmonėmis. Tam padeda susitarimai, taisyklių ir pasekmių sistema, vienoda ir vaikams, ir suaugusiesiems. Vaikai mokomi suprasti, kodėl reikia vieno ar kito susitarimo, kodėl svarbu nebėgioti koridoriumi ar kalbėti po vieną, ir stabdyti netinkamą kitų elgesį. Kiekvieną ketvirtadienį renkamės į bendruomenės susirinkimus nuo mažiausio penkiamečio iki didžiausio šeštoko, - lygiomis teisėmis problemas sprendžiame kartu, ir kaip šaunu, kad ir priešmokyklinukai, ir pirmokai, ir vyresnėliai kelia savo klausimus ir išklauso kitų, kartu sprendžia dėl mokyklos bendruomenės reikalų. Labai svarbu, kad vaikas darytų tai, ką gali daryti pagal savo raidą. Jei ką nors pamirš, neįsidės, - turės be to daikto pragyventi, kitą kartą prisimins. Nėra gerai, kad mamos sudeda kuprinę antrokui ar trečiokui.

Vilma. Kai pas mus pradeda dirbti mokytojai iš kitų mokyklų, dauguma palaipsniui mokosi ir perima savivaldų ugdymą dar ir dėl to, kad tai labai apsimoka.

tags: #psichologo #patarimas #vaiko #adaptacija #priesmokyklineje #grupeje