Depresija - tai rimta liga, paveikianti ne tik asmens psichinę būklę, bet ir jo socialinį, ekonominį gyvenimą. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, sergantieji depresija susiduria su įvairiais iššūkiais, įskaitant finansinius sunkumus, socialinę atskirtį ir nepakankamą valstybės paramą. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios sąlygos ir pagalba prieinamos asmenims, sergantiems depresija Lietuvoje, remiantis pacientų patirtimi ir specialistų įžvalgomis.
Depresijos gydymo iššūkiai ir valstybinė parama
Vladas, kuris susirgo depresija būdamas trylikos metų, pasidalijo savo patirtimi apie gydymą ir valstybės paramą. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad ankstyvoje paauglystėje jam skirti antidepresantai sukėlė mieguistumą, o psicholeptikai padidino jautrumą ir išprovokavo agresijos protrūkius. Po tokios neigiamos patirties jis dešimt metų nesikreipė į gydymo įstaigas ir slėpė savo ligą.
Vėliau, būdamas 27-erių, Vladas patyrė sunkią depresijos formą, kurią paskatino išsiskyrimas su drauge ir senelio mirtis. Jis teigia, kad netekęs darbo ir draugų, suprato, jog turi kreiptis pagalbos. Jam buvo nustatyta vidutinės formos depresija ir paguldytas į psichiatrijos ligoninę. Tačiau ligoninėje patirtas stresas dėl eksperimentinio gydymo ir slegianti atmosfera paskatino jį nutraukti gydymą po dviejų savaičių.
Nepaisant to, Vladas tęsė medikamentinį gydymą ir kasmet važinėjo į dienos stacionarą, kur rado draugišką aplinką ir bendraminčių. Jis taip pat išbandė žolelių terapiją ir individualų bei grupinį psichoterapinį gydymą. Vlado teigimu, jam ypač padėjo grupiniai psichoterapijos seansai, kurie leido išgyventi užslėptas emocijas ir pasidalyti patirtimi su kitais.
Šiuo metu Vladas vis dar gydomas antidepresantais ir teigia, kad jam itin padeda ilgi pasivaikščiojimai, muzikos klausymas, knygų skaitymas ir komedijų žiūrėjimas. Tačiau jis atkreipia dėmesį į tai, kad valstybinė nedarbingumo pašalpa, kuri jam siekia tik 60 eurų, yra labai maža ir apsunkina kasdienybę. Vladas dėkingas savo tėvams už paramą, nes be jų pagalbos jam būtų labai sunku išgyventi.
Taip pat skaitykite: Kaip gydyti nerimą
Savivaldybių parama onkologiniams pacientams: nevienodos galimybės
Onkologinė liga - tai ne tik fizinis ir psichologinis iššūkis, bet ir didelė finansinė našta. Pacientai susiduria su išaugusiomis išlaidomis, reikalingomis gydymui, reabilitacijai, sveikatos stiprinimui ir papildomų priemonių įsigijimui. Lietuvoje tikslinės socialinės ir finansinės pagalbos teikimas yra priskirtas savivaldybių kompetencijai, todėl kiek savivaldybių - tiek skirtingų tvarkų, nuostatų ir taisyklių.
POLA direktorė Neringa Čiakienė pažymi, kad vienkartinių išmokų skyrimo atvejai, išmokos forma, dydžiai, reikalavimai paciento gaunamoms pajamoms ir pats skyrimo procesas vis dar labai skiriasi tarp savivaldybių. Dalyje savivaldybių liga yra pakankama sąlyga kreiptis socialinės paramos, tačiau didžiojoje dalyje papildomai vertinamos ir vidutinės asmens gaunamos pajamos.
2021 m. Lietuvos savivaldybių asociacijos rekomendacijose buvo siūloma, kad paramos būtų galima kreiptis per 12 kalendorinių mėnesių patyrus sunkias traumas, susirgus ar sergant kitomis sunkiomis ar lėtinėmis ligomis. Tačiau kai kurios savivaldybės vienkartines išmokas skiria tik III-IV stadijos pacientams, vadovaudamasi Sunkių ligų sąrašu.
POLA pasisako už tai, kad tikslinės paramos galėtų kreiptis visi onkologine liga susirgę asmenys, nepriklausomai nuo ligos stadijos. Taip pat siūloma atsisakyti praktikos paramą susieti su kompensaciniu mechanizmu, kai reikalaujama pateikti dokumentus, pagrindžiančius jau patirtas išlaidas.
Socialinio draudimo stažas ir netekto darbingumo pensija
Lietuvoje netekto darbingumo pensija yra skirta kompensuoti pajamas, prarastas dėl sveikatos problemų. Norint gauti šią pensiją, reikia atitikti minimalų socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimą, kuris nustatomas pagal nedarbingo ar iš dalies darbingo asmens amžių pripažinimo nedarbingu ar iš dalies darbingu dieną.
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje
Apskaitos vienetai (taškai) įgyjami sumokėjus socialinio draudimo įmokas. 1 taškas įgyjamas, jei per metus darbdavys ar žmogus savarankiškai sumoka pensijų draudimo įmokų nuo atlyginimo ar pajamų, kurių vertė yra 12 tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Sumokėjus mažiau įmokų, įgyjama proporcinga taško dalis, o sumokėjus daugiau - daugiau taškų.
Asmenys, turintys dokumentus, įrodančius stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31 d., gali juos pateikti netekto darbingumo pensijai apskaičiuoti. Taip pat, apskaičiuojant pensiją, atsižvelgiama į visas asmens pajamas nuo 1994 m. sausio 1 d.
Taip pat skaitykite: Visuomenės atsakomybė kare